eb8d916f-ed8c-4761-95c8-718efbc05ca2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4609-907/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06373-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.1; 2.1.5.2; 2.6.11.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S., jos atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovės atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams V. M., R. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarui Viktorui Žilinskui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jÄ laikant pirkimo – pardavimo sutartimi, ir pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. IeÅ¡kovė A. S. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V.

M. ir R. U., kuria neatlygintinai pirkėjai R. U. perleista 529/25000 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, pripažinti apsimestiniu sandoriu ir jÄ laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi; perkelti ieÅ¡kovei A. S. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020-02-11 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V. M. ir R. U., kuria neatlygintinai R. U. perleista 529/25000 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, ir pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V.

M. ir R. U., kuria pirkėjai R. U. parduota 10971/25000 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kartu perkeliant valstybinės žemės naudotojo teises į 0,0443 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0963 ha plote ((duomenys neskelbtini), Å iauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomojamÄ pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingÄ 46/100 dalimi pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, nuomos teisę;

įpareigoti ieÅ¡kovę A. S. sumokėti atsakovei R. U. – 21 000,00 Eur, kuriuos atsakovė R. U. sumokėjo atsakovui V. M. už įsigytas 23/50 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovei R. U. teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 23/50 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, atsiradusias pagal (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovų R.

U. ir V. M. lygiomis dalimis ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 725,00 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 38,00 Eur žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 74-78, 183-189). 2021-05-25 praÅ¡ymu prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas (2 t., b. l. 17-22).

2. IeÅ¡kovė A. S. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas (1 t., b. l. 74-78, 183-189, 2 t., b. l. 17-22). PaaiÅ¡kino, kad ji su atsakovu V. M. buvo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, bendrasavininkai. Jo pastato dalis buvo nuolat nuomojama, nuolat keitėsi nuomininkai. Paskutiniu metu ten buvo įsirengę fotografai, o pats V. M. savo veiklÄ vykdė kitame pastate, čia jo nebÅ«davo, todėl jo nematė, nebuvo sutikusi, nekalbėjo.

Prieš pusantrų metų pamatė, kad jo pastato dalyje vyksta remontas, bet nekalbėjo, ar parduoda, ar nuomoja. Pamatė, jog kieme išverstos statybinės šiukšlės, ji nežinojo, kas išvertė, todėl aiškinosi. Ginčo patalpose ji nebuvo, nebent kieme buvo susitikusi, durys buvo uždarytos, slapta dirbo po darbo ar savaitgaliais. Jai naujas savininkas neprisistatė, niekas neprisistatė, nežino vardo ir pavardės, skambino R. U., iš kur telefono numerį jos gavo, nepamena, bet niekas neatsiliepė.

Su niekuo nekalbėjo apie elektros galios sumažinimÄ , neprašė pinigų ar dovanoti patalpų dalį. Pasirašė pas UAB „Rebest“ atstovÄ sutikimÄ dėl pastato dalies paskirties keitimo. Jai tada pasakė, kad yra žmogus, kuris nori dirbti odontologu, pasirašė, kad galėtų dirbti. Galvojo, kad nebus fotografų, bus odontologas, todėl pasirašė. Taip pat suprato, kad tai naujas nuomininkas. Buvo paskelbtas karantinas, niekas nedirbo, neįsileido, visur užrakinta, ji niekur ir nevaikščiojo.

Kad perleistas turtas, sužinojo tik gavusi pažymÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Niekas jokių dokumentų nerodė. Dėl supiltų Å¡iukÅ¡lių nuėjo pas advokatÄ pasikonsultuoti, užsiprašė pažymÄ iÅ¡ VÄ® Registrų centro, tada vaizdas atsivėrė. Sužinojo tikriausiai 2020-10-09, nes jai sunku atsiminti datas dėl amžiaus, galvos traumos, jai 83 metai, nei iÅ¡maniuoju telefonu, nei kompiuteriu nesinaudoja, nes nemoka. UAB „Rebest“ atstovas nesakė, jog patalpos parduodamos, tik klausė, ar ji neprieÅ¡taraus, jeigu ateis dirbti odontologas, ji tam neprieÅ¡taravo.

Nežino, ar su D. U. bendravo, ji jos nepažįsta. Su moterimi kieme buvo susitikusi, nepamena, apie kÄ kalbėjo.

3. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Evaldas Onaitis ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas (1 t., b. l. 74-78, 183-189, 2 t., b. l. 17-22). 2021-05-17 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė A. S. yra nekilnojamo turto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, bendraturtė. 2020 m. spalio mėnesį ji atsitiktinai sužinojo, kad patalpų bendraturtis V.

M. galimai pardavė jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 46/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji atvyko pas advokatÄ pasitarti, kam gali paraÅ¡yti skundÄ dėl kieme stovinčių statybinių atliekų ir kas jas turi iÅ¡vežti. Todėl jis kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“. 2020-10-09 iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ nekilnojamo turto registro duomenų bazės, iÅ¡ kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi 23/50 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, yra įsigijusi atsakovė R.

U., o atsakovas V. M. nebėra pastato dalies savininkas. Kadangi iÅ¡ buvusio patalpų bendrasavininkio V. M. ieÅ¡kovė nebuvo gavusi jokio praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti dalį pastato, nei pasiÅ«lymo pasinaudoti pirmumo teise įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , apie sandorius jos niekas neinformavo, nesuteikė galimybės įsigyti minėtas patalpas, todėl ji laiko, kad jos teisės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti dalį parduoto turto yra pažeistos, dėl ko kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ ir sudarė susitarimÄ dėl teisinių paslaugų teikimo. (duomenys neskelbtini) sudarant dovanojimo sutartį V.

M. perleido neatlygintinai visai paÅ¡aliniam asmeniui R. U. dalį turto – 529/25000, o likusiÄ dalį – 10971/25000 po kelių dienų, nepraneÅ¡us kitam bendrasavininkiui, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi parduoda tam pačiam asmeniui R. U. už 21000,00 Eur. IÅ¡ sudarytų sandorių (dovanojimo ir pirkimo - pardavimo) akivaizdu, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, kas ir buvo padaryta 2020-02-13 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal jÄ sumokant pardavėjui – 21000,00 Eur, todėl 2020-02-11 dovanojimo sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, nes Å¡iuo sandoriu buvo siekiama tapti bendrasavininke, apeinant ieÅ¡kovės pirmenybės teisę įsigyti turto dalį, o vėliau įsigyti likusiÄ dalį turto už kainÄ , kuri atitinka visos perleistos dalies turto vertę, ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su pardavėju – V.

M.. Å iuo atveju abu sandoriai vertinami kaip vienas, todėl už visÄ dalį yra kaina viena. Kadangi, Å¡iuo atveju tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės, tai dovanojimo sutartis Å¡iuo atveju turi bÅ«ti pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . A. V. M. nepateikė per notarÄ praneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti savo turimÄ dalį pastato ir nesuteikė jai, kaip bendraturtei, galimybės pasinaudoti pirmumo teise parduodamo (dovanojimo) turto įsigyti už tÄ kainÄ , kuri buvo parduota atsakovei R.

U., t. y. už realiÄ - 21000,00 Eur kainÄ . Todėl dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu ir kvalifikavus pirkimo pardavimo sutartimi, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal abi sutartis, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti atsakovei R. U. – 21 000,00 Eur už perleistas 23/50 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, kuriuos ji sumokėjo atsakovui V. M.. Kadangi žemės sklypas, esantis po pastatu, yra nuomojamas iÅ¡ valstybės, tai kartu turi bÅ«ti perkeliamos ir valstybinės žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingÄ 46/100 daliai pastato eksploatuoti.

Ieškovė mano, jog ieškinio senaties termino nepraleido, o dovanojimo sutarties ginčijimui yra 10 metų terminas, kuris net nėra praleistas. Iki (duomenys neskelbtini) ieškovė apie sandorius nebuvo niekaip informuota. Pastato dalis, nuosavybės teise priklausanti V. M., buvo nuolat nuomojama. Ieškovė, pamačiusi D. U., suprato, jog tai viena iš nuomininkų. Jeigu ji ir bendravo su D. U., tai bendravo kaip su nuomininke. Telefono skambučių išklotinė neatitinka jai keliamų įstatymo reikalavimų, iš jos nėra aišku, kas skambino, nesimato, kokio telefono abonento tai išrašas, čia ranka užrašytas telefono numeris, bet taip bet kurį numerį galima užrašyti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad sutikimas dėl paskirties keitimo galėjo bÅ«ti duotas atvykus UAB „Rebest“ atstovui, nenurodant motyvų, ji sutikimÄ pasirašė. UAB „Rebest“ atstovas sutikimÄ atnešė į jos patalpas. Dėl to, kÄ tvirtina UAB „Rebest“ atstovas, nieko negalima pasakyti, nes nėra garso įraÅ¡o. IeÅ¡kovė neprisimena, kad kalbėjo su D. U., jeigu ir kalbėjo, tai ne apie pirkimÄ -pardavimÄ . Ji manė, kad D. U. yra nuomininkė. Nebuvo atsiųsta jokio praneÅ¡imo per notarÄ , kad parduoda, ten nuolat bÅ«davo nuomininkai, jie tai atsiranda, tai iÅ¡nyksta. 2021-05-26 teismo posėdyje papildomai prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytų, kad jis praleistas.

Jis turi bÅ«ti atnaujintas dėl to, kad tuo metu ieÅ¡kovė negalėjo suvokti, kad yra atsakovų apgaudinėjama, dėl senyvo amžiaus, neturint teisinio iÅ¡sprusimo buvo apsunkintas jos suvokimas tinkamai įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , gauti informacijÄ dėl paskelbto karantino, kai tuo metu neveikė jokia įstaiga, o neturint kompiuterinio raÅ¡tingumo gauti informacijÄ nuotoliniu bÅ«du, tuo labiau, kai jai, kaip bendraturtei, nebuvo įstatymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta apie turto pardavimÄ , suprasdama, kad joks notaras netvirtins sandorių, kurie prieÅ¡tarauja įstatymui, todėl negalėjo suvokti, kad jos teisės yra pažeistos ir jos turi bÅ«ti ginamos.

4. Atsakovės atstovas advokatas DrÄ sutis Narmontas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti (1 t., b. l. 168-173). 2021-05-17 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, norėjo įsigyti D. U., kuri yra atsakovės dukra, tik pinigus sumokėjo atsakovė. D. U. ketino ten įrengti odontologijos kabinetÄ ir vykdyti su tuo susijusiÄ veiklÄ . Ji pamatė skelbimÄ , jog parduodamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ UAB „Rebest“, kuri pardavinėjo minėtÄ turtÄ , apžiÅ«rėjo patalpas, jos buvo priimtinos, norėjo pirkti, tik reikėjo pakeisti patalpų paskirtį.

Apie tai buvo informuota ieÅ¡kovė. Ji atvyko į UAB „Rebest“ patalpas, davė sutikimÄ raÅ¡tu, tai reiÅ¡kia, jog apie minėtų patalpų pirkimÄ -pardavimÄ ji nuo tada žinojo, nes davė sutikimÄ . D. U. taip pat norėjo susimažinti elektros galiÄ minėtose patalpose. Ji kreipėsi į UAB „Ignitis“, kuris nurodė, jog reikalingas bendrasavininkės sutikimas. Tada ji kreipėsi į ieÅ¡kovę, tačiau A. S. už sutikimo davimÄ pareikalavo 2 m2 minėtų patalpų, t. y., kad jai jas atsakovė padovanotų.

Tačiau D. U. ten planavo įrengti sterilizacinės patalpas, todėl nesutiko. Tada ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorių ginčijimo. D. U., gavusi ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl paskirties keitimo, manė, jog ieÅ¡kovė sutinka su pastato dalies perleidimu. IeÅ¡kovė žinojo apie pardavimÄ minėtų patalpų gerokai anksčiau, todėl yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Ji lankėsi ne kartÄ ir matė patalpas. Ji praleido terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti. Atsakovė norėjo įsigyti minėtas patalpas, ji pasirašė ant bet ko, jos buvo įformintos per notarÄ , kaip jas įformino, ji nežino, bet patalpas įsigijo. ViskÄ tvarkė atsakovės dukra, ji turėjo įgaliojimÄ tam iÅ¡duotÄ . Atsakovė nežino, kad reikėjo siųsti per notarÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei dėl pirkimo-pardavimo. IÅ¡ viso už minėtas patalpas buvo sumokėta 21000 Eur. IeÅ¡kovė žinojo, kad davė sutikimÄ bÅ«simam pirkėjui.

Ar įgaliojimÄ D. U. pateikė ieÅ¡kovei, nežinoma, bet kad ji perka, ieÅ¡kovė žinojo. Atsakovė norėjo minėtas patalpas nupirkti, bet kaip, bet nupirkti. 2021-05-26 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, apie sandorių sudarymÄ ji žinojo, tik negavusi 2 m2 minėtų patalpų nusprendė, kad jos teisės pažeistos.

5. A. R. U. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta tinkamai.

6. A. V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. 2021-05-17 teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad buvo nekilnojamo turto - pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, su ieÅ¡kove bendraturčiai. Savo dalį pastato seniai jau norėjo parduoti. Patalpos yra degusios. Gal metai prieÅ¡ pardavimÄ jis siÅ«lė ieÅ¡kovei visÄ pastatÄ parduoti, abiejų dalis kartu, nes tokiu atveju daugiau gautų. IeÅ¡kovė atsakė, jog pagalvos.

Po to pasakė, jog neparduos, o jis tada pasakė, jog savo dalį ketina parduoti. Pardavinėjo per UAB „Rebest“, buvo patalpintas skelbimas gal prieÅ¡ 2-3 mėnesius. Buvo susitikęs su ieÅ¡kove, pasakė, jog yra pirkėjas, tada ji pareikalavo 2000 Eur už paraÅ¡Ä , kad sutinka su pardavimu. Prašė padovanoti 2 m2, tada duos sutikimÄ . IeÅ¡kovė mano, kad dėl dujų įvedimo ji buvo apgauta, patyrė nuostolius. Jis pasiÅ«lė atsakovei padovanoti ieÅ¡kovei 2 m2 patalpų už paraÅ¡Ä , bet atsakovės dukra nesutiko, sakė, jog jai tos patalpos reikalingos.

PrieÅ¡ patalpų pardavimÄ jis skambino ieÅ¡kovei gal 2-3 savaitės atgal, siÅ«lė A. S. pirkti už 23000 Eur, ji sakė, kad pinigų neturi, reikia parduoti žemę, prašė palaukti. Palaukė savaitę, ji vėl pareikalavo padovanoti 2 m2. Kam dovanoti patalpas, jam nebuvo jokio skirtumo. Sudarė dvi sutartis pas notarÄ (dovanojimo ir pirkimo-pardavimo), nes taip norėjo. Padovanojo atsakovei, nes nenorėjo dovanoti ieÅ¡kovei. Nežinojo, kad per notarÄ reikėjo iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl pardavimo.

Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo antrÄ dienÄ ieÅ¡kovė jau žinojo, klausė, kas vaikÅ¡to po patalpas. Norėjo gauti 50000 Eur, už tiek pirkti siÅ«lė iÅ¡ pradžių ir ieÅ¡kovei, bet UAB „Rebest“ pasakė, kad tiek negaus. Patalpos sudegusios, siena trÅ«kusi, pamatas trÅ«kęs, užsidegė prie buvusio nuomininko. 21000 Eur gavo iÅ¡ viso. Apie pardavimÄ ieÅ¡kovė žinojo gal prieÅ¡ metus. Jai siÅ«lė pirkti už 23000 Eur, iÅ¡ jos norėjo daugiau gauti. Bet bÅ«tų sutikęs parduoti ir už 20000 Eur ar visÄ pastato dalį padovanoti, kad tik nemokėti mokesčių, atsikratyti turtu, ten sudegusios patalpos, gerai, kad kas nors pirko, remontas kainavo.

PrieÅ¡ pirkimo-pardavimo sutartį sudarant iÅ¡ vakaro jis kalbėjo su ieÅ¡kove, sakė, jeigu ji duos jam daugiau, jis parduos jai. Ji nesutiko. Jeigu niekas nebÅ«tų pirkęs, jis bÅ«tų bet kam padovanojęs. Notaras pasiÅ«lė sudaryti du sandorius, todėl taip ir padarė. Dėl praneÅ¡imo ieÅ¡kovei nežinojo. Turėjo du nuomininkus, nuomojo patalpas po 4 metus. Paskutinio nuomininko nuomos sutartis baigėsi prieÅ¡ pat naujus metus. IÅ¡ vakaro ieÅ¡kovei pasakė, kad rytoj formins sandorį, po to kitÄ dienÄ pasakė jÄ kieme susitikęs, kad jau patalpos ne jo.

Ji nieko neatsakė. Su ieÅ¡kove apie nuomininkÄ kalbų nebuvo, tik apie pardavimÄ . JÄ tose patalpose dažnai matydavo, nes maÅ¡inÄ Å¡alia aikÅ¡telėje ten statydavo. UAB „Rebest“ atstovas sakė, kad iÅ¡ jos gavo paraÅ¡Ä apie sutikimÄ .

7. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų, papildymų negauta. Pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o nelaikyti byloje atsakovu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, o jÄ byloje įtraukti trečiuoju asmeniu, dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo palieka spręsti teismui (1 t., b. l. 155-156).

8. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, notaras Viktoras Žilinskas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų, papildymų negauta. Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų priimtas sprendimas teismo nuožiÅ«ra, prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, draudimo bendrovę, apdraudusiÄ jo, kaip notaro, civilinę atsakomybę (1 t., b. l. 154).

9. Liudytoja D. U. 2021-05-17 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jos mama. Ji ieÅ¡kojo patalpų odontologijos kabinetui, mama sakė, kad nupirks. Rado skelbimÄ , jog parduodamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, per UAB „Rebest“. ApžiÅ«rėjo, patalpos tiko. UAB „Rebest“ gavo ieÅ¡kovės sutikimÄ . Patalpas pirko už 21000 Eur. Brokeris patarė sudaryti dvi sutartis, pirma - dovanojimo, po to - pirkimo-pardavimo. Dėl praneÅ¡imo apie pardavimÄ per notarÄ iÅ¡siuntimo nieko nežino.

Pirko patalpas 2020 m. vasario 13-14 dienomis, po to pradėjo žiÅ«rėti dėl remonto. 2020 m. kovo pabaigoje ieÅ¡kovė atėjo į patalpas, pasakojo apie bendrasavininkus, sakė, kad turi dukrÄ Vilniuje. Norėjo susimažinti elektros galiÄ , reikėjo bendrasavininko sutikimo, skambino ieÅ¡kovei, kÄ Ä¯rodo telefono iÅ¡klotinės, ieÅ¡kovė sakė, kad reikia susitikti. IeÅ¡kovė prašė jai padovanoti 2 m2, tada ji pasiraÅ¡ys sutikimÄ dėl elektros galios sumažinimo, o jei bus norima pasijungti dujas, tai ieÅ¡kovė už tai prašė 5000 Eur.

Minėtų 2 m2 padovanoti ieÅ¡kovei negalėjo, nes jai pačiai reikia tų patalpų, ten planuojama įrengti sterilizacinę. Kai ieÅ¡kovė sutikimÄ pasirašė, tai ji ir sužinojo apie pardavimÄ . Brokeris jai kalbėjo apie pirkimÄ -pardavimÄ . Ji pati kalbėjo su brokeriu dėl susitiko su ieÅ¡kove, brokeris sakė, kad sutikimÄ keisti paskirtį jis ieÅ¡kovei padavė, ieÅ¡kovė pasirašė, kalba buvo tik apie pardavimÄ patalpų, o ne apie nuomÄ . 2020 m. kovo pabaigoje ieÅ¡kovė atėjo į patalpas.

Ji ieškovei pasakė, jog čia nauji savininkai. Buvo tėtis A. U., pusbrolis D. L., jie buvo toliau, galėjo pokalbio ir negirdėti, tarėsi dėl patalpų remonto. Ji ieškovei prisistatė kaip patalpų savininkė, pasakė, jog patalpas jai mama nupirko. Tėtis su pusbroliu pokalbį gal kažkiek girdėjo. Ieškovė atėjo susipažinti su naujais savininkais. Ieškovės telefono numerį gavo iš brokerio D. J.. Maždaug po savaitės ieškovė pradėjo aiškinti, kad 2 m2 jai priklauso, tada patalpose tik jos dviese buvo.

IeÅ¡kovė buvo atėjusi į patalpas du kartus. Dar ieÅ¡kovę ji buvo pasikvietusi dėl trinkelių, kad paklausti, kur jas gali iÅ¡dėti, buvo gal 2020 m. balandžio mėnuo. IÅ¡klotinėje kitas telefono numeris yra jos pačios. Ji skambino ieÅ¡kovei dėl elektros galios sumažinimo. IeÅ¡kovė nepasirašė dėl to sutikimo. IeÅ¡kovei nerodė jokių nuosavybės dokumentų, ji jų neprašė, mama su ieÅ¡kove nebendravo. SutikimÄ dėl paskirties keitimo turėjo, manė, jog tai yra ir sutikimas dėl pirkimo-pardavimo, daugiau nieko nereikėjo.

10. Liudytojas D. J. parodė, kad yra UAB „Rebest“ darbuotojas, ieÅ¡kovę pažįsta iÅ¡ anksčiau, nes yra pardavinėjęs jos namÄ , jos dukros turtÄ . Jis pardavinėjo V. M. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Atsirado pirkėja, tačiau ji norėjo keisti patalpų paskirtį, dėl to buvo reikalingas pastato bendraturtės A. S. sutikimas. Sutikimas dėl paskirties keitimo buvo pasiraÅ¡omas ofiso patalpose. IeÅ¡kovė atėjo į ofisÄ , jis pasakė, jog yra parduodama dalis pastato, priklausanti V.

M., reikia sutikimo dėl patalpų paskirties keitimo prieÅ¡ perkant patalpas. Ji pasirašė. Jis žinojo, kad V. M. norėjo parduoti savo patalpas. Jam pasiskambino, paklausė, ar vis dar nori parduoti, V. M. patvirtino, jog nori. Jis užsiėmė patalpų pardavimu, patalpino skelbimÄ . BÅ«sima pirkėja pasiskambino, jis atrakino, aprodė jai patalpas, susitiko su savininku. Jai patalpos tiko, tačiau reikėjo pakeisti paskirtį, nes ketino rengti odontologinį kabinetÄ . Jis pasakė, jog pabandys gauti iÅ¡ A.

S. sutikimÄ . IeÅ¡kovė nesiprieÅ¡ino, pasirašė. Patalpas pirko mama dukrai, ji finansavo dukrÄ D. U., dukrai dėl to buvo duotas įgaliojimas dar forminant kitų patalpų pirkimÄ , tačiau jų nupirkti nepavyko. Su ieÅ¡kove pokalbis truko 20-30 minučių. IÅ¡ pradžių ji norėjo pati tas patalpas įsigyti, bet pinigų neturėjo, prašė palaukti, kol parduos žemę. Tačiau atsakovas laukti nenorėjo, norėjo greičiau parduoti. IeÅ¡kovė perskaitė sutikimÄ , ji sutiko. Tik pas notarÄ bendravo su atsakove, o taip bendravo su jos dukra.

NotarÄ jis surado. Kas pasiÅ«lė dalį patalpų dovanoti, o kitÄ dalį parduoti, jis atsisakė komentuoti. Tačiau yra taip pat dar vienÄ sandorį forminęs, ten pirko dalį palėpės. Ar buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas per notarÄ ieÅ¡kovei, jis nesidomėjo, kokių reikia dokumentų, pasako notaras.

11. Liudytojas A. U. parodė, kad D. U. yra jo dukra, o R. U. – buvusi žmona. 2020 m. balandžio mėnesį prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, jis matė ieÅ¡kovę. Jos abi su dukra nuėjo į vidų, negirdėjo, kÄ jos kalbėjo, jis pasiliko prie durų, o jos nuėjo į patalpas gilyn. VienÄ kartÄ tai buvo. Kiek ieÅ¡kovė prabuvo, nežino, gal 10 minučių, į laikrodį nežiÅ«rėjo. Dukra nepasakojo, apie kÄ jos kalbėjo.

12. Liudytojas D. L. parodė, kad jo žmona ir D. U. tėvas yra brolis ir sesuo, jie giminės. 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje jis dirbo naujose D. U. patalpose. Atėjo ieÅ¡kovė. KÄ jos kalbėjo, nežino, nes nesiklausė, negirdėjo. IeÅ¡kovė gal iki 10 minučių prabuvo, gal mažiau. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės 13. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė A. S. yra nekilnojamojo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys pastato, įsigytos pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)vienintelio akcininko sprendimÄ ir (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktÄ (1 t., b. l. 97-98). 2020-02-11 dovanojimo sutartis patvirtina, kad atsakovas V.

M. (dovanotojas) padovanojo atsakovei R. U. (apdovanotoji) asmeninės nuosavybes teise 529/25000 dalį pastato – buitinio pastato su alaus baru – svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 79-85). 2020-02-13 pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas V. M. pardavė atsakovei R. U. 10971/25000 dalį pastato – buitinio pastato su alaus baru – svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 86-94).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teisę įgijusi dar (duomenys neskelbtini).

14. Byloje sprendžiamas pastato – buitinio pastato su alaus baru – svetaine bendraturčių ginčas dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, kai atsakovas perleido dalį bendrame turte pagal dovanojimo sutartį ne bendraturčiui, o kitÄ dalį pardavė ne bendraturčiui ir ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Dėl ieÅ¡kinio senaties 15. A. R. U. teigia, kad ieÅ¡kovė A. S., kreipdamasi į teismÄ , praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

16. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų nuostatų, bendraturčių pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarkÄ reglamentuojančioje teisės normoje nėra aiÅ¡kiai nustatyta, nuo kurio momento yra pradedamas skaičiuoti 3 mėnesių terminas reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikÅ¡ti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; kt.) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiu atveju nustatant termino pradžiÄ , turi bÅ«ti taikomos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo tvarkÄ . Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra iÅ¡dėstyta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuota, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

17. Kasacinio teismo praktikoje dėl senaties termino skaičiavimo pradžios momento nurodyta, kad asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, ar vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; kt.).

Vidinis teisės pažeidimo suvokimas yra tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma atsižvelgiant į jo nurodytus teiginius, pagrįstus pateiktais įrodymais. Kita vertus, teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, todėl tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir įvertinti ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013; kt.).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, tuo atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas taip pat turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017; kt.).

19. Kaip ir ieÅ¡kinio senaties terminas, CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį bendraturtis gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, prasideda tada, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turėjo suvokti, kad jo pirmenybės teisė įgyti parduodamÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto objekto dalį yra pažeista, nes Å¡is turtas, ignoruojant CK 4.79 straipsnio nuostatas, buvo perleistas kitam asmeniui, nebuvusiam daikto bendraturčiu. Todėl nagrinėjamu atveju nustatant CK 4.79 straipsnyje nurodyto termino pradžios momentÄ , turi bÅ«ti vertinamos tiek ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios jos sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentÄ , tiek kiti byloje esantys duomenys, pagrindžiantys, kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti, kad jos teisės yra pažeistos.

20. Atsakovės atstovas teigia, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie savo teisių pažeidimÄ ji turėjo ir galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo 2020-01-31, t. y. nuo tos dienos, kai UAB „Rebest“ patalpose pasirašė sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo. Jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog parduodamos patalpos, bet prieÅ¡ minėtų patalpų pirkimÄ D. U. nori gauti ieÅ¡kovės, kaip pastato bendraturtės, sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo.

Nurodė, jog tai patvirtino liudytojai D. U. ir D. J.. Liudytojas D. J. parodė, jog biuro patalpose ieÅ¡kovė davė sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turtas parduodamas ir kad naujoji savininkė prieÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ pageidauja gauti bendraturtės sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo, nes ketina įrengti odontologijos kabinetÄ . Nors jis nurodė, kad A. S. paaiÅ¡kino, jog duodamas sutikimas prieÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ bÅ«simam savininkui, tačiau jo teiginių niekas nepatvirtina, nėra jokio garso įraÅ¡o, kad įsitikinti tuo, kad jis minėtas aplinkybes paminėjo ieÅ¡kovei.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip jai tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir ar ji dėl savo senyvo amžiaus suprato. Nors liudytoja D. U. tvirtina, jog D. J. jai nurodė, jog gaudamas ieÅ¡kovės sutikimÄ jai iÅ¡aiÅ¡kino, kad turtas yra parduodamas, tačiau ji pati to tiesiogiai negirdėjo, sužinojo tik iÅ¡ D. J. paaiÅ¡kinimo, todėl jos parodymai Å¡iuo atžvilgiu vertintini kaip netiesioginiai, perpasakoti, todėl negalintys patikimai patvirtinti nurodytų aplinkybių. Pati ieÅ¡kovė A. S. teismo posėdyje patvirtino, jog davė sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo, tačiau ji suprato, jog minėto sutikimo praÅ¡o patalpų nuomininkas, kurių ne vienas buvo pas V.

M., jie nuolat keitėsi, jai tada pasakė, kad yra žmogus, kuris nori dirbti odontologu, pasirašė, kad galėtų dirbti. Galvojo, kad nebus fotografų, bus odontologas, todėl pasirašė. Taip pat suprato, kad tai naujas nuomininkas. K. V. M. nuolat nuomojo patalpas kitiems asmenims įvairioms veikloms vykdyti, tai jis pats patvirtino teismo posėdyje.

21. IÅ¡ 2020-01-31 sutikimo (2 t., b. l.

6) matyti, kad A. S. davė sutikimÄ R. U. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Å iauliai, paskirties keitimo. Beje, nors tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojai D. U. bei D. J. nurodo, kad tai ir buvo sutikimas parduoti V. M. pastato dalį, tačiau iÅ¡ minėto sutikimo turinio to nesimato, jame nėra nurodyta, net nėra paminėta, jog minėta pastato dalis parduodama, ir negalima padaryti tokios iÅ¡vados, nes jame duotas sutikimas tik dėl paskirties keitimo. Be to, UAB „Rebest“ užsiima ne tik nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, bet ir nuoma.

V. M. savo pastato dalį iki to laiko nuomojo, nuomininkai keitėsi, todėl liudytojo D. J. parodymai, kad jis iÅ¡aiÅ¡kino, jog turtas bus parduotas, o ne nuomojamas, yra tik prielaidos, kurios minėtų teiginių nepatvirtina, o prielaidomis teismas remtis negali. IeÅ¡kovė teigė, jog suprato, kad tai naujas nuomininkas. Nesant patikimų įrodymų, jog sutikimo davimo metu A. S. buvo tinkamai informuota apie turto pardavimÄ (tai galima buvo padaryti ir raÅ¡tu įraÅ¡ant į tÄ patį sutikimÄ ), nėra pagrindo teigti, jog ji nuo 2020-01-31 žinojo apie turto pardavimÄ .

Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtas turtas perleistas buvo vėliau, o ne sutikimo davimo dienÄ . IeÅ¡kovė neprivalėjo domėtis, kada minėtas turtas bus perleistas, jai apie pardavimÄ privalėjo praneÅ¡ti atsakovas, iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ per notarÄ , tačiau tokio praneÅ¡imo ji negavo, turto perleidimo datos jai niekas nenurodė.

22. Atsakovės atstovas taip pat teigia, kad A. S. davė sutikimÄ atsakovei R. U. dėl patalpų paskirties keitimo, tai ji galėjo pasidomėti, kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡intos (duomenys neskelbtini) dovanojimo ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys, taigi ieÅ¡kovei jos turėjo bÅ«ti žinomos. Su tokiu atsakovės atstovo argumentu negalima sutikti, kadangi vien sutarčių įregistravimas per se negali bÅ«ti laikomas data, kada ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai apie jas sužinojo, kadangi tai neatitiktų teismų praktikoje pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo.

O be to, laikantis tokios pozicijos, asmenys bÅ«tų įpareigojami periodiÅ¡kai tikrinti VÄ® „Registrų centras“ duomenis, o tai neatitiktų nei protingumo, nei proporcingumo reikalavimų. Todėl įstatyme ir numatyta nuostata, kad bendraturtis turi informuoti kitÄ bendraturtį apie pirkimo-pardavimo sandorį, iÅ¡siųsdamas praneÅ¡imÄ per notarÄ . Å iuo nagrinėjamu atveju, padovanojus dalį turto R. U., apie likusios dalies pardavimÄ turėjo bÅ«ti informuojamos abi bendraturtės (ieÅ¡kovė ir atsakovė), tačiau ieÅ¡kovė tokio praneÅ¡imo iÅ¡ notaro negavo.

23. Atsakovės atstovas taip pat mano, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji buvo aktyvi, domėjosi V. M. pastato dalies pardavimu, turto pardavimo sandorio sudarymo aplinkybėmis ir sandorio kaina, kad, sužinojusi apie savo teisių pažeidimÄ , siekė aktyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ apginti galbÅ«t pažeistas savo, kaip bendraturtės, teises. Nurodė, jog apie sandorių sudarymÄ ji žinojo iÅ¡ telefono pokalbių su D. U. 2020 m. gegužės mėnesį, kÄ Ä¯rodo telefono skambučių iÅ¡klotinė, bei 2020 m. kovo mėnesį buvo atėjusi į patalpas apsižvalgyti, kÄ patvirtina liudytojai A. U. ir D. L.. Tik negavusi 2 m2 minėtų patalpų, nusprendė, kad jos teisės pažeistos, ir kreipėsi į teismÄ . IÅ¡ pateiktos į bylÄ telefono skambučių iÅ¡klotinės (2 t., b. l.

4) matyti, kad 2020 m. gegužės mėnesį skambinta A. S.. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, jog tai jos telefono numeris. Kitas telefono numeris yra užraÅ¡ytas ranka, jog tai D. U.. A. S. tvirtino, jog ji skambino kelis kartus, bet tik R. U., tačiau niekas neatsiliepė, o su D. U., nepamena, kad bÅ«tų kalbėjusi. Be to, liudytoja D. U. teigia, jog skambino dėl sutikimo gavimo iÅ¡ A. S. dėl elektros galios sumažinimo, tačiau ji nesutiko tokio sutikimo duoti. Akivaizdu, jog tokia skambučių iÅ¡klotinė niekaip nepatvirtina fakto, jog tada A. S. sužinojo apie parduotas patalpas, ji net nepatvirtina, jog bÅ«tent tarp aukščiau minėtų asmenų vyko pokalbiai ar buvo susiskambinta, nes prieraÅ¡as padarytas ranka, o ieÅ¡kovė to fakto nepatvirtino, kitų įrodymų, galinčių tai patvirtinti, taip pat nepateikta. Todėl telefono skambučių iÅ¡klotinė nevertintina kaip įrodymas, patvirtinantis faktÄ , jog A. S. sužinojo apie pardavimo faktÄ 2020 m. gegužės mėnesį.

24. Atsakovės atstovas taip pat teigė, jog ieÅ¡kovė apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ sužinojo 2020 m. kovo mėnesį, kai apsilankė patalpose ir kalbėjo su D. U.. Liudytoja D. U. parodė, kad 2020 m. kovo pabaigoje A. S. atėjo į patalpas, norėjo susipažinti su naujais savininkais, ji prisistatė savininke, tačiau nurodė, jog jai patalpas nupirko mama, nors nuosavybės dokumentų ieÅ¡kovei nerodė. Buvo patalpose tėtis A. U. ir pusbrolis D. L.. IeÅ¡kovė neigė, jog kalbėjo su D.

U., kažkokiÄ moterį buvo sutikusi, bet su ja kalbėjo apie darbÄ , klausė, ko ji atėjo ir kÄ darys patalpose, bet ji jai nieko neatsakė. Liudytojai A. U. ir D. L. parodė, jog matė ieÅ¡kovę, kai ji įėjo į patalpas ir kalbėjosi su D. U. 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje, apie kÄ jos kalbėjo, nežino, matė jas tik vienÄ kartÄ . Taigi, liudytojai negalėjo patvirtinti liudytojos D. U. nurodytų aplinkybių, jog tada ieÅ¡kovė sužinojo apie patalpų pardavimÄ ir naujus savininkus, jie pokalbio negirdėjo.

To fakto nepatvirtino ir ieÅ¡kovė, ji visÄ laikÄ teigė, jog manė, kad tai nauji nuomininkai, nes patalpos nuolat buvo nuomojamos. Liudytoja D. U. yra suinteresuota bylos baigtimi, ji gali duoti jai naudingus parodymus. Kadangi jos parodymų niekas nepatvirtino, todėl manytina, jog nėra pagrindo teigti, kad tuo metu ieÅ¡kovė sužinojo apie patalpų pardavimÄ , o liudytojos parodymai dėl to atmestini, kaip nepagrįsti.

25. Nors atsakovas V. M. nurodė, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog jis savo pastato dalį ketina parduoti, teigė, kad ieÅ¡kovei dar prieÅ¡ metus buvo siÅ«lyta nupirkti iÅ¡ atsakovo jam priklausančiÄ turto dalį, tačiau iÅ¡ jos elgesio, teiginių, kad ieÅ¡kovė neturi pinigų, atsakovui tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė nesirengia pirkti Å¡ios pastato dalies. Teigė, jog siÅ«lė ieÅ¡kovei pirkti jo patalpas po to – prieÅ¡ 2-3 savaites iki pardavimo, pranešė po pardavimo, tačiau ieÅ¡kovė tai neigia.

Be to, jis nurodė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ karto po pardavimo kieme sutikęs pasakė, kad pardavė, o ieÅ¡kovė jam nieko neatsakė, kas įrodo, jog ieÅ¡kovė, jeigu jai ir buvo pasakyta, dėl savo amžiaus ir sumažėjusios galimybės suvokti, minėto fakto galėjo ir nesuvokti, o praneÅ¡imo per notarÄ atsakovas ieÅ¡kovei nesiuntė, kas bÅ«tų buvęs patikimas įrodymas apie praneÅ¡imÄ . Be to, pasakymas prieÅ¡ metus, pusmetį ar kelis mėnesius ieÅ¡kovei, jog ketina parduoti turtÄ , tai nėra nei tinkamai iÅ¡reikÅ¡tas pasiÅ«lymas pirkti turtÄ , nei patvirtinimas, jog bus sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris.

Atsakovas pirmiausiai apie pardavimÄ patalpų turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei, ne kieme, ne telefonu, ne prieÅ¡ neapibrėžtÄ laikÄ iki sutarties sudarymo, o tinkamai - raÅ¡tu praneÅ¡imu informuoti per notarÄ , bet jis to nepadarė. Atsakovo teiginių niekas nepatvirtina, todėl jie atmestini, kaip niekuo nepagrįsti, o dar kartÄ pažymėtina, jog ieÅ¡kovė neprivalo nuolat tikrinti VÄ® Registrų centro duomenis, tuo labiau, kad prasidėjo pandemija, nuo 2020-03-16 buvo paskelbtas karantinas Lietuvoje, jo sÄ lygos buvo griežtos, niekas nedirbo, įstaigos buvo užrakintos, lankytojų gyvai nepriiminėjo gana ilgÄ laiko tarpÄ , o internetu ir kompiuteriu ieÅ¡kovė, kaip kad nurodė jos advokatas ir ji pati patvirtino teismo posėdyje, nemoka.

Teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovė, įvertinus jos elgesį taikant protingo, rÅ«pestingo ir atidaus asmens standartÄ , susiklosčiusioje situacijoje neturėjo pareigos savo iniciatyva tikrinti vieÅ¡o registro duomenis, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar registre nėra registruotų juridinių faktų, galimai pažeidžiančių jos subjektines teises į turtÄ . Nors nagrinėjamoje byloje atsakovas ir teigė, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma pirkti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau duomenų, jog įvykdytas minėtoje CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį, byloje nėra.

26. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas gali pasireikÅ¡ti, jeigu yra pažeistos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos, kurias įvykdžius pardavėjas įgyja teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pardavėjas privalo informuoti bendraturtį apie galimybę įsigyti parduodamÄ bendro turto dalį, o bendraturtis per nustatytÄ terminÄ gali atsisakyti pasinaudoti pirmumo teise. Jeigu pardavėjas iÅ¡ viso neinformavo bendraturčio arba pardavė turto dalį kitam asmeniui, ne bendraturčiui, esant bendraturčio ketinimui pasinaudoti pirmumo teise, arba daiktas buvo parduotas nesuėjus pasinaudojimo Å¡ia teise terminui, o bendraturtis nebuvo aiÅ¡kiai atsisakęs pasinaudoti pirmumo teise, tai gali bÅ«ti nustatytas bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018; kt.).

27. Minėta, jog teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, o kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė A. S. rÅ«pinosi, kas turi iÅ¡vežti statybines atliekas ir Å¡iukÅ¡les, ketino kreiptis į savivaldybę, reikėjo suraÅ¡yti raÅ¡tÄ , todėl kreipėsi advokatÄ , kuris užsakė nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , gavus jį (duomenys neskelbtini), jai paaiÅ¡kėjo, kad jos teisės yra pažeistos ir turi bÅ«ti ginamos.

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as tai patvirtina (1 t., b. l. 63-64). Nors atsakovės atstovo teigimu ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės yra prieÅ¡taringos, tačiau teismas su tuo nesutinka, jos nėra prieÅ¡taringos, o tik papildančios bei patikslinančios faktÄ , kad apie galimai savo teises pažeidžiančius sandorius ieÅ¡kovė sužinojo ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini), kai gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro.

Net jei ji ir matė ginčo patalpos remonto darbus ar D. U., davė sutikimÄ dėl patalpų paskirties keitimo ar kalbėjo dėl elektros galios sumažinimo sutiko davimo, net ir Å¡ios aplinkybės neleidžia teigti, kad ieÅ¡kovė jau tada sužinojo visas reikÅ¡mingas ir objektyviai bÅ«tinas aplinkybes apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , kurios sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovei su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė gavo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , tada kreipėsi į advokatÄ , kuris (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarÄ ViktorÄ Å½ilinskÄ dėl siÅ«lymo ieÅ¡kovei iÅ¡siuntimo ir į VÄ® Registrų centrÄ dėl iÅ¡raÅ¡o bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarčių pateikimo (1 t., b. l. 66-67, 68-69).

Taigi ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises sužinojo (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų, paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę, byloje nėra. Be to, atsakovai nepateikė jokių kontrargumentų, jog ieÅ¡kovė apie ginčo sandorius sužinojo anksčiau, jie tik abstrakčiai teigia, kad 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas. Vertinant ieÅ¡kovės elgesį rÅ«pestingumo ir apdairumo aspektu konkrečioje situacijoje, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo apie savo teisių pažeidimÄ sužinoti anksčiau.

Nustačius, jog ieÅ¡kovė apie savo, kaip bendraturtės, teisių pažeidimÄ sužinojo tik (duomenys neskelbtini), gavusi nekilnojamojo turto duomenų iÅ¡raÅ¡Ä , nuo to momento atitinkamai skaičiuotina ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė (duomenys neskelbtini), todėl, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nėra praleidusi, todėl yra pagrindas ginti ieÅ¡kovės pažeistas teises. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo 28.

Byloje sprendžiamas pastato – buitinio pastato su alaus baru - svetaine bendraturčių ginčas dėl ieškovės teisių pažeidimo, kai atsakovas perleido dalį bendrame turte pagal dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis ne bendraturčiui.

29. Byloje nustatyta, kad ginčo objektas, dėl kurio dalies perleidimo šioje byloje yra sprendžiamas ginčas – (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. esančiame pastate, esantis pastatas – buitinis pastatas su alaus baru – svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 239,45 kv. m. bendro ploto, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, ieškovei priklauso didesnė dalis ginčo pastato – 54/100 dalis, likusi 46/100 (arba 23/50) dalis priklauso atsakovei R.

U. (1 t., b. l. 97-98). (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi atsakovas V. M. padovanojo atsakovei R. U. 529/25000 dalį pastato, dovanojamo daikto vertė, nurodyta dovanojimo sutartyje, yra 1217,00 Eur (1 t., b. l. 79-85), o kitÄ 10971/25000 dalį pastato atsakovė R. U. iÅ¡ V. M. įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už daikto kainÄ , nurodytÄ pirkimo-pardavimo sutartyje, 21000,00 Eur (1 t., b. l. 86-94).

30. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti (duomenys neskelbtini) atsakovų sudarytÄ dovanojimo sutartį apsimestinu sandoriu (niekiniu ir negaliojančiu ab initio), pripažinti ginčijamÄ sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi bei perkelti ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ pridengtojo ginčo pastato dalių pirkimo-pardavimo sandorio ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorio. Nurodo, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama pridengti atlygintinę daikto dalies perleidimo sutartį, kad įgyti pirmenybės teisę, vėliau pirkimo-pardavimo sutartimi įgyti likusiÄ daikto dalį, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi sutarta suma sumokėjo atsakovui ir už dovanojimo sutartimi įgyjamÄ turtÄ . Sudarius pastato dalies dovanojimo sandorį, buvo iÅ¡vengta CK 4.79 straipsnio reikalavimų įvykdymo.

31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

32. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali bÅ«ti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas; kt.).

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai bÅ«tina nustatyti, jog tikroji Å¡alių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtÄ ar turtinę teisę neatlygintinai.

Å iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

34. Kaip matyti iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, ji buvo sudaryta dėl to paties pastato ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) dalių pirkimo–pardavimo, kaip ir dovanojimo sutartis. Pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovo V. M. ir R. U. sudaryta (duomenys neskelbtini), tai yra, praėjus vos dviem dienoms nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šiuos du atsakovus siejo giminystės ar šeimos santykiai, kuriems esant dažniausiai sudaromi dovanojimo ar kiti neatlygintiniai sandoriai.

To nepatvirtino ir teismo posėdyje atsakovas V. M., nurodydamas, jog padovanojo, nes taip norėjo, o du sandorius sudaryti pasiÅ«lė notaras. Liudytoja D. U. parodė, jog buvo sudaryti du sandoriai, nes taip patarė brokeris D. J.. Liudytojas D. J. patvirtino, jog taip dviem sandoriais jau yra forminęs vienÄ sandorį dėl dalies palėpės pirkimo-pardavimo, kas pasiÅ«lė sudaryti du sandorius, neatsakė. Taigi dovanojimo sandorio Å¡alių nesiejo giminystės ar Å¡eimos santykiai, taip pat nėra jokių duomenų, jog minėtu sandoriu bÅ«tų buvę atsilyginta atsakovui už kokias nors paslaugas ar ketinama padėti, jis buvo sudarytas, nes taip buvo patarta iÅ¡ Å¡alies (tiek brokerio, tiek notaro).

35. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) atsakovus pakeisti savo valiÄ ir vietoje ginčo turto pardavimo (ekonominės naudos gavimo) šį turtÄ padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį). Paprastai dovanojimo sandoriai yra atliekami tarp artimų giminaičių (tėvai dovanoja vaikams ir pan.), ar artimų žmonių (vyras dovanoja žmonai ir pan.), kurie yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami ir suprantami. Nors dovanojimo sutarties sudarymui nėra keliamas reikalavimas bÅ«ti giminystės ar Å¡eimos santykiuose, kaip ir su tuo, kad sutarties Å¡alys yra laisvos sudaryti sutartį bei susitarti dėl jos sÄ lygų, tačiau įgyvendindamos Å¡iÄ laisvę sutarties Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir teisėtai, neturėti ketinimų apeiti įstatymo nustatytų pareigų, ar kitiems asmenims suteiktų pirmenybės teisių.

Byloje esantys duomenys apie aplinkybes, nulėmusias dovanojimo sutarties sudarymÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo sandoriu buvo siekiama ne neatlygintinai atsakovei R. U. perduoti vertę turinčiÄ ir tam tikras teises suteikiančiÄ nekilnojamojo turto dalį, o kitų tikslų, - sudaryti pagrindÄ tam, kad ji įgytų pirmumo teisę, įtvirtintÄ CK 4.79 straipsnyje,- suteikti galimybę pirkti bendrÄ ja nuosavybės teise pastato bendraturčiams priklausančias pastato dalis. Padovanota pastato dalis buvo nedidelė (529/25000 dalys arba 2,12 proc., arba 2,335 kv. m.), ginčo patalpos dalimis atsakovė negalėtų realiai naudotis kaip savarankiÅ¡ku daiktu.

Pastate, kuriame yra ginčo patalpos dalis, nėra kitų jai nuosavybės teise nepriklausančių patalpų. Minėta patalpos dalis buvo padovanota tik tam, kad atsakovė R. U. įgytų pirmumo teisę įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , už jÄ buvo atsilyginta sumokant per abi sutartis už visÄ Ä¯gytÄ pastato dalį pagal abu sandorius 21000 Eur, tai teigė ieÅ¡kovė ir jos atstovas, tai patvirtino teismo posėdyje atsakovas, atsakovės atstovas, liudytoja D. U.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus vos dviem dienoms nuo dovanojimo sutarties sudarymo.

O aplinkybė, jog Å¡ia sutartimi atsakovas V. M. atsakovei R. U. pardavė jai po dovanojimo sutarties sudarymo likusiÄ Å¾ymiai didesnę aukščiau nurodyto pastato dalį (10971/25000 dalis arba 43,88 proc.), patvirtina, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, nes atsakovas V. M., kaip patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, neturėjo tikslo jam priklausančios pastato dalies (46/100 arba 23/50 pastato dalys), vedinas tik altruistiniais tikslais, padovanoti atsakovei R. U..

36. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio. Pirkimo-pardavimo sutartis tik patvirtina, kad atsakovo tikslas buvo gauti pajamas už jam nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, nes prieÅ¡ingu atveju jis turėjo padovanoti visÄ jam priklausančiÄ pastato dalį, bet to nepadarė. Aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas V. M. atsakovei R.

U. pardavė jai po dovanojimo sutarties sudarymo likusiÄ 10971/25000 aukščiau nurodyto pastato dalį, patvirtina, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis sandoris, nes jis turėjo visas galimybes, kaip jau nurodyta aukščiau, jai padovanoti tik dovanojimo sutartimi visÄ turtÄ , o ne po dviejų dienų dar įforminti ir pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai sureikÅ¡mina aplinkybę, jog byloje nėra pateikta duomenų apie sandorio atlygintinumÄ . Tokių duomenų nebuvimas (nėra banko iÅ¡rašų apie pinigų gavimÄ , nuėmimÄ ir pan.) savaime nėra pagrindas spręsti, jog tai nebuvo apsimestinis sandoris, už kurį nebuvo (nebus) atsilyginta.

Suprantama, jog Å¡iuo atveju kalbama apie nesÄ Å¾iningus atsakovų veiksmus, kuriais buvo siekiama sudaryti iliuzijÄ (nuslėpti tikruosius ketinimus), kad buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl paprastai tiesioginių įrodymų apie sandorio atlygintinumÄ nebÅ«na (pvz.: galėjo bÅ«ti sumokėta grynaisiais pinigais, ar susitarta, jog bus sumokėta vėliau ir pan.). Tokiais atvejais bÅ«tina vertinti visas bylos aplinkybes ir tik iÅ¡ įrodymų visumos galima daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ .

Å iuo atveju dovanojimo sandoris yra atliktas ne tik, kad tarp visiÅ¡kai svetimų žmonių, visiÅ¡kai skirtingų savo amžiumi, be jokios priežasties ar motyvo, bet ir dėl to, kad taip patarė notaras ar brokeris, kad apeiti įstatyme įtvirtintÄ pirmumo teisę įgyti turtÄ . Nurodytos aplinkybės duoda pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. M. turėjo tikslÄ parduoti atsakovei R. U. 46/100 (arba 23/50) ginčo pastato dalį, o atsakovė – nupirkti šį turtÄ , todėl (duomenys neskelbtini) sudarytas 529/25000 ginčo pastato dalies dovanojimo sandoris laikytinas apsimestiniu sandoriu, siekiant pridengti ginčo pastato dalies pirkimo-pardavimo sandorį ir užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti iÅ¡ atsakovo V.

M. parduodamÄ dalį bendrojoje nuosavybėje.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovų V. M. ir R. U. (duomenys neskelbtini) sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant, kad R. U. taptų pastato bendrasavininke ir vėliau galėtų įsigyti didesnę pastato dalį, kaip pastato bendraturtė. Nustačius, kad atsakovų V. M. ir R. U. (duomenys neskelbtini) sudarytas dovanojimo sandoris apsimestinis, yra pagrindas šį sandorį kvalifikuoti pirkimo – pardavimo sandoriu. Taigi, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis pripažintina ginčo pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalies paskirtis ir tikslas – užtikrinti, kad dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, nebÅ«tų perleidžiama paÅ¡aliniam asmeniui, prieÅ¡ tai nesuteikus galimybės tÄ turtÄ Ä¯sigyti bendraturčiui tokia pačia kaina ir sÄ lygomis, taip ginant bendraturčių interesus, mažinant jų skaičių, siekiant užtikrinti ekonomiÅ¡kÄ tam tikro turto valdymÄ ir disponavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Jei dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo bÅ«das, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiÅ¡kesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; kt.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai privataus ar vieÅ¡ojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

39. CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe. Å io straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe, pardavėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainÄ bei kitas sÄ lygas, kuriomis jÄ parduoda.

Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai praneÅ¡ama per notarÄ . Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį, o į kitÄ daiktÄ â€“ per deÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti. aptartas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia CK 4.78 straipsnyje nustatytos bendraturčio teisės perleisti kitam asmeniui savo turimÄ bendrosios nuosavybės dalį ribojimÄ bei atitinkamÄ sutarčių laisvės principo iÅ¡imtį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinanti Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sÄ lyga, kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Å ia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vienÄ daiktÄ yra apsunkinta, todėl kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį, Å¡iÄ dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006).

Pirmenybės teisė įsigyti parduodamÄ dalį yra vienas iÅ¡ bÅ«dų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemÄ â€“ kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimo suderinimo klausimÄ , mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015; kt.).

40. AiÅ¡kindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigÄ praneÅ¡ti raÅ¡tu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams apsaugoti, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007; kt.).

41. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti Å¡iÄ dalį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo bÅ«do, specifika yra ta, jog Å¡io bÅ«do taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sÄ Å¾iningumo.

Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutÄ , netaikomos Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020; kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovas, ketindamas parduoti savo pastato dalį, imperatyvių CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikė, raÅ¡tu per notarÄ apie ketinimÄ parduoti bei pardavimo sÄ lygas ieÅ¡kovei nepranešė. IeÅ¡kovė, bÅ«dama nekilnojamojo turto-pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, bendrasavininke, turėjo pirmumo teisę iÅ¡ kito bendrasavininko V. M. įsigyti parduodamÄ minėto pastato dalį – 23/50, todėl sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovų sudarytu dovanojimo sandoriu buvo apribotos ieÅ¡kovės, kaip asmens turinčio pirmenybės teisę pirkti V.

M. perduodamÄ pastato dalį, teisės (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Kadangi apsimestine dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovės pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įsigyti kito bendrasavininko V. M. parduodamÄ dalį jiems abiem bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame pastate, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus bei perkelti ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.138 straipsnio 5 punktas, CK 4.79 straipsnio 3 dalis) bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei R.

U. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje sulygtÄ (CK 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.145-6.147 straipsniai) parduoto nekilnojamojo turto – pastato dalies kainÄ , t. y. 21 000,00 Eur (sutarties 4.1 punktas).

43. Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad pirmiau aptarta CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ kito bendraturčio dalį nėra absoliuti ir yra saistoma ketinančio parduoti savo dalį bendraturčio nurodytų sÄ lygų.

Tai reiÅ¡kia, kad tais atvejais, kai dalis, esanti bendrÄ ja nuosavybe, yra parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti ir kitas bendraturtis teismine tvarka siekia pasinaudoti teise, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jis turi teisę reikalauti tik tokių pačių teisių ir pareigų, kurios buvo pridengtos apsimestiniu sandoriu, perkėlimo. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti perkelti jai pirkėjo teises į ginčo pastato dalį už tokiÄ pačiÄ kainÄ , už kokiÄ Å¡i nekilnojamojo daikto dalis buvo parduota atsakovei, ir negali praÅ¡yti nustatyti parduodamo daikto kainÄ savo nuožiÅ«ra.

44. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad daikto savininkas iÅ¡ tikrųjų siekė parduoti savo valdomÄ daiktÄ ar jo dalį, turi bÅ«ti nustatyta, kokios yra tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys, sÄ lygos, pavyzdžiui, dalykas, kaina, ir ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2018 m. spalio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018, 30 punktÄ ; kt.).

Aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiÅ¡kinanti kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai yra sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo pažeidžiama bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti kito bendraturčio parduodamÄ bendrosios nuosavybės dalį, ir tokį sandorį ginčijantis bendraturtis siekia, kad jo teisės bÅ«tų apgintos perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas, bylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti visas esmines tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys, sÄ lygas.

45. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl esminės sutarties sÄ lygos – pardavimo kainos nustatymo dovanojimo sandorį pripažinus apsimestiniu ir jį kvalifikavus pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovės atstovas tvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, nenurodė dovanotos pastato dalies kainos, nors dovanojimo sutartį kvalifikavo pirkimo-pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovė mano, jog kaina - 21000 Eur, nustatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, apima abi sutartis ir tai yra ta kaina, kuri ir turi bÅ«ti nurodyta už visÄ parduodamÄ daikto dalį.

Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties 4.1 punkto, joje Å¡alys sutarė dėl 529/25000 dalies kainos, jÄ Ä¯kainodamos 1217,00 Eur suma, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovės atstovu, jog už nurodytÄ 529/25000 dalį pastato ieÅ¡kovė, bÅ«dama Å¡ios pastato dalies pirkėja, jai perkėlus (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo teises ir pareigas, privalo sumokėti atsakovei R. U. aukščiau įvardintoje sutartyje nustatytÄ ginčo nekilnojamojo turto pirkimo kainÄ , t. y. 1217,00 Eur kainÄ pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, atitinkamai minėtÄ sumÄ priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti perkelti jai pirkėjo teises į ginčo pastato dalį už tokiÄ pačiÄ kainÄ , už kokiÄ Å¡i nekilnojamojo daikto dalis buvo parduota (padovanota) atsakovei, ir negali praÅ¡yti nustatyti parduodamo daikto kainÄ savo nuožiÅ«ra ar jÄ laikyti bendra pagal abi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartis. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nurodytas bÅ«tent toks pirkimo kainos priteisimo bÅ«das pripažinus dovanojimo sandorį apsimestiniu ir jį kvalifikavus pirkimo-pardavimo sutartimi (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1100-864/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1362-392/2019; kt.), kuris atitinka ir faktines aplinkybes, nes atsakovė turėjo iÅ¡laidų remontui.

46. Kadangi pastato 23/50 dalims naudoti reikalingas žemės sklypas, esantis po pastato dalimi, jis yra valstybės nuosavybė, todėl kartu ieÅ¡kovei perkeliamos ir valstybinės žemės naudotojo teisės į 0,0443 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0963 ha plote (Å iauliai, (duomenys neskelbtini)), nuomojamÄ pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingÄ 23/50 dalims pastato eksploatuoti ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, III.

Žemės sklypas; (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, III. Žemės sklypas). Taip pat naikinama atsakovei R. U. teisinė registracija nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 23/50 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), atsiradusi pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime praÅ¡o nelaikyti byloje jos atsakovu, o jÄ byloje įtraukti trečiuoju asmeniu. Pirma, atsakovÄ pakeisti teismas gali tik ieÅ¡kovės sutikimu (CPK 45 straipsnis). Antra, vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų tiesiogiai susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais – valstybinės žemės naudotojo teisės perkėlimo, todėl ji turi bÅ«ti byloje traukiama atsakove ir iÅ¡reikÅ¡ti dėl to pozicijÄ .

Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, notaras Viktoras Žilinskas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų priimtas sprendimas teismo nuožiÅ«ra, prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, draudimo bendrovę, apdraudusiÄ jo, kaip notaro, civilinę atsakomybę (1 t., b. l. 154). Teismas pažymi, kad trečiojo asmens atsiliepime pateiktas praÅ¡ymas dėl draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu netenkinamas, nes jis nepateikė duomenų, jog savo civilinę atsakomybę ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apdraudęs pas bÅ«tent jo nurodytÄ draudikÄ , nepateikė įrodymų, kad gavęs ieÅ¡kinį dėl sandorių ginčijimo apie tai bÅ«tų informavęs draudikÄ , todėl nėra pagrindo spręsti minėto praÅ¡ymo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad notaro atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra taikoma civilinė atsakomybė, iÅ¡ jo nėra praÅ¡oma priteisti žalos, jis tik informuojamas apie jo patvirtintų sandorių ginčijimÄ , todėl pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , jis, jį įtraukant trečiuoju asmeniu, tik informuojamas, kad priimtas sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms ateityje, Å¡iuo atveju draudikas nėra traukiamas į bylÄ trečiuoju asmeniu, apie bylÄ bei priimtÄ sprendimÄ jis turi pats informuoti savo draudikÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 763,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsniu, iÅ¡ atsakovų V.

M. ir R. U. lygomis dalimis ieškovei priteistina 763,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

49. IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 39,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos – 12,18 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 27,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ dovanojimo sutartyje nurodytÄ turto kainÄ (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis), t. y., po 19,59 Eur iÅ¡ kiekvieno.

50. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-10 nutartimi (1 t., b. l. 108-110) taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti. Pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) dovanojo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 529/25000 dalis pastato – buitinio pastato su alaus baru-svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, apsimestiniu sandoriu, jÄ laikyti pirkimo - pardavimo sutartimi ir perkelti ieÅ¡kovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį. Nustatyti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko 529/25000 dalis pastato – buitinio pastato su alaus baru-svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, už 1217,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniolika eurų).

Perkelti ieÅ¡kovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kuria pirkėjai R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) parduota 10971/25000 dalys pastato – buitinio pastato su alaus baru-svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Nustatyti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) pirko 10971/25000 dalis pastato – buitinio pastato su alaus baru-svetaine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, už 21 000 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį eurų). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 217,00 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniolika eurų). Perkelti ieÅ¡kovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos teises į 0,0443 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0963 ha plote ((duomenys neskelbtini), Å iauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomojamÄ pagal 2005-03-14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingÄ 23/50 (46/100) dalims pastato eksploatuoti.

Panaikinti atsakovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke į 23/50 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), atsiradusiÄ pagal 2020-02-11 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) 763,00 Eur (septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. po 381,50 Eur iÅ¡ kiekvieno. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,18 Eur (trisdeÅ¡imt devynių eurų 18 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. po 19,59 Eur iÅ¡ kiekvieno, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-12-10 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ atsakovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 23/50 dalims pastato - buitinio pastato su alaus baru – svetaine, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtÄ perleisti kitiems asmenims, jį iÅ¡nuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti,- palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Ä®siteisėjus sprendimui, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-12-10 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ atsakovei R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 23/50 dalims pastato - buitinio pastato su alaus baru – svetaine, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),- panaikinti. Apie sprendimo priėmimÄ praneÅ¡ti proceso dalyviams, o sprendimui įsiteisėjus – taip pat ir Centrinei hipotekos įstaigai bei VÄ® Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Asta Čebatoriūtė