2021-10-27 Nr. AB-22996-3-61-3-01482-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1895-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01482-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. G. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja U. G., atstovaujama A. C., (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. T4-74 (1.34) „Dėl pacientei R. G. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Įsakymas). Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas, priimtas pažeidus įstatymo viršenybės principą, netinkamai įvertinus aplinkybes, nenurodyti teisės aktų pažeidimai. Įsakymas taip pat yra nemotyvuotas, todėl pažeistas išsamumo principas, priimtas padarius nepagrįstas išvadas dėl šeimos gydytojos J. D. (toliau – šeimos gydytoja) veiksmų (neveikimo), visiškai neįvertinus gydytojo chirurgo R. M. (toliau – chirurgas) veiksmų teisės aktų ribose, neišanalizavus teisės aktų, nustatančių gydytojo-chirurgo kompetenciją. Įsakymas priimtas išimtinai vadovaujantis Tarnybos nuomone, o ne išsamiu tyrimu ir jo metu surinktais objektyviais duomenimis.

3. Pareiškėjos motina į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „(Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – Centras) kreipėsi 2019 m. kovo 27 d. dėl prieš dvi savaites (duomenys neskelbtini) atsiradusių (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytoja paskyrė atlikti tyrimus, kurie buvo gauti kitą dieną ir viršijo nustatytas normas. Įvertinusi tyrimų rezultatus, šeimos gydytoja rekomendavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinai atvykus pas šeimos gydytoją 2019 m. balandžio 2 d., neatlikus jokių papildomų tyrimų, pareiškėjai buvo paskirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos motinai atvykus kitą kartą, t. y. 2019 m. balandžio 30 d., šeimos gydytoja pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vietoje matomas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad iš medicininių duomenų matyti, jog šeimos gydytoja dar 2019 m. balandžio 30 d. pastebėjo (duomenys neskelbtini), kuris kompetentingo gydytojo galėjo būti įvertintas kaip (duomenys neskelbtini). Visgi šeimos gydytoja, pastebėjusi (duomenys neskelbtini), nepagrįstai jo neįvertino kaip (duomenys neskelbtini) ir nusiuntė pareiškėjos motiną ne pas gydytoją-onkologą, o chirurgo konsultacijai.

Pagal teisės aktus šeimos gydytojas turi gebėti įtarti ir pagal kito asmens sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas gydyti (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju šeimos gydytoja nustatė netinkamą diagnozę, dėl ko nusiuntė pareiškėjos motiną pas netinkamą gydytoją konsultacijai. Pareiškėjos vertinimu, egzistavo visi (duomenys neskelbtini) požymiai, kurie fiksuoti medicininiuose dokumentuose, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) srityje, gydant (duomenys neskelbtini), mutavo į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

Tarnybos išvada, kad šiuo atveju neegzistavo (duomenys neskelbtini) požymių, yra nepagrįsta. Šeimos gydytoja neveikė savo kompetencijos ribose (netinkamai nustatė diagnozę, be priežasties nusiuntė pareiškėjos motiną netinkamai konsultacijai), todėl pažeidė teisės aktų normas, reglamentuojančias gydytojo kompetenciją. Pareiškėjos nuomone, šeimos gydytoja, pastebėjusi (duomenys neskelbtini), turėjo atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) statistiką, įvertinti pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) ir siųsti pareiškėjos motiną onkologo konsultacijai.

Tačiau to nepadarė, todėl neveikė taip, kaip turėjo pagal teisės aktų nuostatas.

4. Tarnyba neanalizavo ir nevertino chirurgo veiksmų (neveikimo), o tik padarė abstrakčią išvadą, kad gydytojas veikė savo kompetencijos srityje, nors to nepagrindė jokiais teisės aktais ir jų nuostatomis. Tarnyba nevertino, kad prieš operacinį gydymą nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimai, jog chirurgas atliko chirurginę operaciją be onkologo konsultacijos, netinkamai nustatęs diagnozę, dėl ko pareiškėjos motina patyrė nepatogumus, (duomenys neskelbtini), kentė skausmą, nerimą, (duomenys neskelbtini) gydymą.

5. Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba neginčija, jog tiek šeimos gydytoja, tiek vidaus ligų gydytojo, tiek chirurgo norma numato gydytojams pareigą mokėti įtarti (duomenys neskelbtini), tačiau, šiuo atveju, specifinių (duomenys neskelbtini) požymių nei pagal pareiškėjos motinos išsakytus nusiskundimus, nei pagal jos objektyvios būklės apžiūrą nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad iš vizitų išrašų matyti, jog pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) nenurodė, šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinai (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo padidėję, nustatė, kad 2019 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini), tačiau indikacijų papildomiems (duomenys neskelbtini) tyrimams nebuvo. Nustatyta (duomenys neskelbtini) nėra specifinis onkologinis požymis, reikalaujantis onkologo įvertinimo. Šeimos gydytojai nebuvo pateikti jokie kiti požymiai ar tyrimų rodikliai, kuriais vadovaujantis šeimos gydytoja galėjo vienareikšmiškai įtarti (duomenys neskelbtini) procesus. Tik po operacijos ir apsilankymo pas chirurgą per 14 dienų buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Nustačius šią diagnozę pareiškėjos motina buvo iš karto nukreipta gydytojo konsultacijai, tačiau neatvyko jai paskirtu laiku. (Duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo metodikos duomenimis, (duomenys neskelbtini) nepasireiškia specifiniais simptomais, neretai yra (duomenys neskelbtini), kaip atsitiko ir šiuo atveju. Todėl sutikti su skundo argumentu, kad šeimos gydytoja nepagrįstai nediagnozavo (duomenys neskelbtini) ir paskyrė netinkamą gydytoją nėra pagrindo.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nevykdė gydytojų rekomendacijų, nedalyvavo prevencinėse programose, nesilankė pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina buvo informuota apie prevencines programas, tačiau konsultacijoms neatvykdavo. Nė karto nenuvyko pasitikrinti ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir atsisakydavo tikrintis ir pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) programas, atsisakė daryti (duomenys neskelbtini), tik du kartus sutiko, kad jai būtų atlikti tyrimai pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligų rizikos prevencinę programą.

8. Chirurgas pareiškėjos motiną konsultavo ambulatoriškai Centre. Tarnyba įvertino chirurgo veiksmus ir suteiktas paslaugas Centre, pagrįstai jokių pažeidimų nenustatė. Chirurgas pareiškėjos motinai sveikatos priežiūros paslaugas suteikė ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo veiksmus ir suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėja yra apskundusi kitoje administracinėje byloje. Chirurgo veiksmai prieš operaciją buvo įvertinti atliekant tyrimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

9. Tarnybos specialistai, atliekantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, turi biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, kiekvieną ataskaitą papildomai vertina ir vizuoja dar du šios srities specialistai – skyriaus vedėjas ir direktoriaus pavaduotojas, todėl atsakovas padarė išvadą, kad ginčijami pareiškėjos motinai sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmai buvo įvertinti atitinkamos profesinės srities – medicinos – žinias turinčių asmenų. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad Įsakymas kitoks, nei tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Centras nurodė, kad pagal pakitimų pareiškėjos motinos (duomenys neskelbtini) srityje pobūdį, lokalizaciją ir laboratorinių tyrimų rezultatus paslaugas suteikę gydytojai negalėjo įtarti (duomenys neskelbtini) diagnozės, nes nebuvo jokių (duomenys neskelbtini) simptomų, o tokia (duomenys neskelbtini) yra pasitaikanti ypač retai. (Duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo metodikoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) simptomai nėra specifiniai: (duomenys neskelbtini), kurių pareiškėjos motinos atveju nebuvo. Be to pareiškėjos motina nesiskundė simptomais, kurie būdingi esant (duomenys neskelbtini). Centras padarė išvadą, kad joks kitas atidus, rūpestingas, atsargus, kvalifikuotas gydytojas nebūtų pasirinkęs kitos diagnostikos ir gydymo taktikos nei buvo pritaikyta šiuo atveju.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos U. G., atstovaujamos A. C., skundą patenkino visiškai. Teismas panaikino Įsakymą ir priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 1 768,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjos motinai nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga, teismas nustatė šias bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes:

14.1. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. gruodžio 13 d. prašymu (laikomas – skundu) įvertinti Centro ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir atlikti patikrinimą. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jame išdėstytų argumentų pagrindu ji mano, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. pareiškėjos motinai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nesilaikant ir (ar) grubiai pažeidžiant įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus bei procedūras ir nesilaikant ir (ar) grubiai pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gydytojai, kurie teikė pareiškėjos motinai sveikatos priežiūros paslaugas, jas teikė pažeisdami savo tiesioginę kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Grindžiant tai, prašyme nurodyta, kad apsilankymo Centre metu, šeimos gydytoja neatliko medicininių-diagnostinių veiksmų tiksliai būklei nustatyti, neatlikti reikalingi tyrimai, laiku nebuvo diagnozuota liga, nebuvo paskirtas tinkamas gydymas, neatliko nei vieno tyrimo būklei diagnozuoti ir gydymui parinkti, neinformavo pareiškėjos motinos apie tikslią sveikatos būklę, nenurodė nei sveikatos būklės, nei galimo diagnozavimo ir gydymo būdų alternatyvų.

14.2. Tarnyba 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. D2-315-(1-20) „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo Centrą, kad minėto prašymo pagrindu atlieka pareiškėjos motinos Centre laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Tarnyba paprašė Centro pateikti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-420-1/2019 dokumentų sąraše pažymėtų dokumentų kopijas (ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (apskaitos forma Nr. (duomenys neskelbtini)), asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (apskaitos forma Nr. (duomenys neskelbtini)), medicininių dokumentų pildymo tvarką, pareiškėjos motinai sveikatos priežiūros paslaugas teikusių medicinos specialistų bei struktūrinio padalinio vadovo pareigų instrukcijas, darbo sutartis, struktūrinio padalinio, kuriame pareiškėjos motinai buvo teiktos paslaugos darbo organizavimo tvarką, paciento teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, pacientų skundų nagrinėjimo tvarką, informacijos pacientams teikimo tvarką, sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aprašo reikalavimų įgyvendinimo tvarką, kitus darbo reglamentus, kuriais buvo ar turėjo būti vadovaujamasi nurodytam pacientui tiekiant paslaugas, būtinųjų ir planinių medicininės pagalbos paslaugų teikimo tvarką, specialistų konsultacijų organizavimo tvarką, gydytojo ir diagnostikos protokolus, kurie buvo ar turėjo būti taikomi pareiškėjos motinai, įstaigos vidaus medicinos audito ataskaitą dėl įvykio, įstaigos vidaus tvarkos taisykles, įstaigos ir pareiškėjos susirašinėjimo raštus, pareiškėjos motinai paslaugas teikusių medicinos specialistų (gydytojos J. D.) paaiškinimus, atsakant į prašyme išsakytus teiginius.

14.3. Tarnyba 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. D2-123(1.20) informavo pareiškėją apie tai, kad jos prašymas įregistruotas ir priimtas.

14.4. Tarnyba pareiškėjos skundo pagrindu atliko pareiškėjos motinai Centre laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir priėmė 2020 m. kovo 20 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. T3-420-1/2019 Nr. D17-52-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita), kurioje pateikta išvada, kad pareiškėjos motinai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Ataskaitoje konstatuota, kad: pareiškėjos skundo argumentas, jog šeimos gydytoja laiku neatliko visų diagnostinių veiksmų pareiškėjos motinos būklei nustatyti ir kad pareiškėjos motina savo iniciatyva kreipėsi pas chirurgą, neatitinka sveikatos istorijos išrašų; Tarnyba nustatė, kad šeimos gydytoja ir chirurgas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjos motinai suteikė tinkamai, vadovaudamiesi Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ jiems nustatyta kompetencija savo profesinių kompetencijų ribose, kurias apibrėžia Lietuvos medicinos norma MN 76:2015 „Vidaus ligų gydytojas, teisės, pareigos, kompetencijos ir atsakomybė“ bei Lietuvos medicinos normos MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas“; įvertinus šeimos gydytojos atliktų apžiūrų įrašus, nespecifinių (duomenys neskelbtini) požymių nei pagal pareiškėjos motinos išsakytus nusiskundimus, nei pagal pareiškėjos motinos objektyvios būklės apžiūrą aprašyta nebuvo; Tarnyba, atlikusi patikrinimą, įvertinusi medicinos dokumentus, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, nustatytus faktus bei teisinį reglamentavimą, padarė teikiamą išvadą.

14.5. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikata atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarkos aprašo, kuris patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – Tvarkos aprašas), 32 punktu ir atsižvelgdamas į atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kuris atliktas pagal pareiškėjos skundą, ir Ataskaitą, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame nustatė, kad pareiškėjos motinai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

15. Teismas vadovavosi ginčo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 2 straipsnio 30 ir 31 dalimis, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu, 58 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 2, 11, 11.38, 11.39 ir 11.46 punktais, ir Tvarkos aprašo 4.1, 4.2, 4.4, 32 ir 23 punktais.

16. Taigi, teismas, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, nustatė, kad Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, kuri įgyvendinama – asmenų skundų nagrinėjimu, kurio metu yra atliekamas asmeniui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimas, kuris suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, Tarnyba, atlikdama patikrinimą, turi įvertinti ne tik suteiktų, bet ir nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti patikrinta, ar skundžiamą Įsakymą priėmė tam įgaliojimus turintis viešojo administravimo subjektas, ar nebuvo pažeista Įsakymo priėmimo procedūra ir ar Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog skundžiamas Įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Tai, kad Tarnyba turi įgaliojimus priimti Įsakymą, įtvirtinta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčą šioje administracinėje byloje kelia teigdama, jog Įsakymas priimtas neatlikus tinkamo išsamaus tyrimo, Įsakymas nėra pagrįstas teisės normomis, kurių atitikimui turėjo būti įvertinta, ar šeimos gydytoja privalėjo pareiškėjos motiną paskirti konsultuotis ne su chirurgu, o su onkologu, nustačiusi (duomenys neskelbtini), ar šeimos gydytoja atliko visus tyrimus, Įsakymas priimtas neatlikus tyrimo dėl chirurgo veiksmų Centre. Taigi, teismas nurodė, kad byloje keliami klausimai, ar skundžiamas Įsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas teisės normomis ir faktiniais duomenimis, ar Tarnyba tyrimą dėl pareiškėjos skundo atliko laikydamasi pagrindinių procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ar Įsakyme padarytos išvados yra pagrįstos atlikto tyrimo rezultatais.

18. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktą rašytinę bylos medžiagą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, aptartą teisinį reguliavimą ir šiam ginčui aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad Tarnybos atliktas patikrinimas yra neišsamus, o priimtas Įsakymas, kuris priimtas remiantis Ataskaita, kuri yra sudėtinė šio Įsakymo dalis ir jos turinys vertinamas kaip Įsakymo motyvai, neatitinka jam keliamų turinio išsamumo, teisinio aiškumo ir pagrįstumo reikalavimų.

19. Visų pirma, teismas nurodė, kad Ataskaitoje ir Įsakyme nėra padaryta išvada ir atsakyta į pareiškėjos skundo pagrindinį klausimą, ar šeimos gydytoja privalėjo pareiškėjos motinai paskirti konsultuotis ne su chirurgu, o su onkologu, nustačiusi (duomenys neskelbtini), ar šeimos gydytoja atliko visus tyrimus. Šis klausimas yra Tarnybos kompetencijoje. Teisėjų kolegijai buvo neaišku, kodėl Tarnyba, įsteigta tam, kad, be kita ko, būtų atliekami asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimai, nieko nepasisakė ir nevertino šios tikrai svarbios aplinkybės keliamo ginčo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, atlikdama skundo nagrinėjimą, Tarnyba turi teisę naudotis visais jai teisės aktų suteiktais įgaliojimais, o pagal 28 punktą Tarnyba skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus. Vadinasi, kaip nurodė teismas, Tarnyba, siekdama atlikti patikrinimą, turėjo ir galėjo (aplinkybių, kad negalėjo, nenurodyta) imtis visų procesinių priemonių tam, kad būtų tinkamai ir išsamiai išnagrinėtas ne tik pareiškėjos skundas, bet ir jo pagrindu atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas.

20. Teismas pažymėjo, kad įvertinus Ataskaitos turinį nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatų ir Centro vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta atlikus Centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės tyrimą. Ataskaitoje, nei Įsakyme nėra išdėstyti konkretūs teisės aktai ir Centro vidaus dokumentai, kurie nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija įvertino, kad lakoniška išvada, jog šeimos gydytojas ir chirurgas suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas tinkamai, vadovaujantis atitinkamomis medicinos normomis, net nenurodžius, kokios konkrečios medicinos normos nuostatos taikomos šiuo atveju ir kokios buvo įvertintos, yra nepakankama ir niekinė, nesudaranti pagrindo teigti, kad Tarnyba įgyvendino pareigą priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

21. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš Ataskaitos nėra aišku, už kokį laikotarpį ir kokius šeimos gydytojo ir chirurgo konkrečius veiksmus Tarnyba vertino, siekdama įvertinti Centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tai suponuoja išvadą, kad atliktas patikrinimas yra neišsamus, o jo metu gauti rezultatai nekonkretūs ir neaiškūs, dėl ko ir dėl jo priimtas Įsakymas negali būti laikomas aiškiu bei pagrįstu, nes jame padaryta išvada nėra pagrįsta atlikto patikrinimo rezultatais.

22. Teismas nurodė, kad nors Ataskaitoje nurodyta, kokie asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimo metu dokumentai buvo vertinti, tačiau kaip jie buvo įvertinti konkrečiai, sprendžiant dėl pareiškėjos skunde išdėstytų konkrečių argumentų, nėra aišku. Teismas, išanalizavęs Ataskaitos turinį, nustatė, kad joje yra pateiktas faktinių aplinkybių aprašymas chronologine įvykusių įvykių seka, pateikiama nustatytų faktinių aplinkybių santrauka ir toliau atsikertama į pareiškėjos skundo argumentus. Ataskaitoje nėra išdėstytos teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja nagrinėjamą atvejį (šeimos gydytojos ir chirurgo kompetencijas medicinos srityje, teises ir (ar) pareigas priimti atitinkamus sprendimus), tokių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas. Tai suponuoja išvadą, kad Tarnyba nevertino Centre pareiškėjos motinai suteiktų asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės objektyviai, o selektyviai, remdamasi pareiškėjos motinos medicininiais duomenimis, atsikirtinėjo į pareiškėjos skundo argumentus, nors Tvarkos apraše nurodyta, ką Tarnyba turi įvertinti, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Vadovaudamasi patikrinimo samprata, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Ataskaitoje nekorektiškai analizuojama pareiškėjos motinos sveikatos istorija, daromos išvados, kurios visiškai nėra būtinos pasiekti uždavinį, kuriam Tarnyba ir buvo įsteigta, t. y. įvertinti Centre suteiktos asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę.

23. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad išanalizavus Ataskaitos turinį matyti, jog nors pareiškėjos skunde, kurio pagrindu buvo pradėtas ir atliktas Centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas, buvo aiškiai nurodyti argumentai, kuriais remiantis pareiškėja kelia abejonę dėl minėtų paslaugų kokybės, tačiau Tarnyba netyrė chirurgo veiksmų Centre ir todėl nepadarė galutinės išvados apie šiuo konkrečiu atveju Centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėja, kad Tarnyba, priėmusi Įsakymą, kuris priimtas vadovaujantis Ataskaita, patikrinimo metu neatliko jokio chirurgo veiksmų vertinimo Centre. Pati Tarnyba pripažįsta, kad chirurgas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pareiškėjos motinai ir Centre. Tai patvirtina ir faktinės ginčui aktualios aplinkybės. Teismas nurodė, kad byloje pateiktoje 2019 m. gruodžio 9 d. Centro vidaus medicininio audito ataskaitoje, kuria rėmėsi ir Tarnyba, atlikdama aptariamą patikrinimą, nurodyta, kad pareiškėjos motina kreipėsi į chirurgą, kuris rezidavo Centre, chirurgas nustatė konkrečia diagnozę, paskyrė (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjos motina (duomenys neskelbtini) laikotarpiu lankėsi Centre pas chirurgą 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birelio 18 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. birželio 27 d. Tačiau tai Ataskaitoje nebuvo įvertinta, apie tai nebuvo net užsiminta. Be to, pati Tarnyba, prašydama Centro pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti, selektyviai nurodė, kad Centras pateiktų tik šeimos gydytojos paaiškinimus, tačiau neįpareigojo pateikti ir chirurgo paaiškinimų, kurie taip pat reikalingi siekiant tinkamai įvertinti Centre pareiškėjos motinai suteiktos asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę.

24. Ataskaitoje nepasisakyta dėl Centro vyriausiojo gydytojo 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtinto Profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašo ir Centro vyriausiojo gydytojo 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtinto Medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos aprašo. Teismas pažymėjo, kad iš Ataskaitos turinio matyti, jog šie dokumentai patikrinimo metu nebuvo įvertinti, jų nuostatos nebuvo analizuojamos. Tarnybos deklaratyvi išvada, kad Centre suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka vidaus dokumentus, yra nepagrįsta.

25. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Įsakymu padaryta išvada yra niekuo nepagrįsta, nes Tarnybos atliktas Centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas ne tik neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet ir teisinės logikos, aiškumo ir suprantamumo standartų. Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą priimti tokius individualius administracinius aktus, kurie būtų aiškūs ir suprantami jo adresatui, iš jų būtų aiškus konkrečių visuomeninių santykių teisinis vertinimas. Taip pat viešojo administravimo subjektas turi užtikrinti, kad jis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, objektyviai ir laikydamasis visų tą objektyvumą užtikrinančių procedūrinių taisyklių. Teismas nurodė, kad nors šiuo atveju pareiškėja neskundė procedūros pažeidimų ir teisėjų kolegija jų nenustatė, tačiau atliktas Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas kelia rimtų abejonių dėl Tarnybos atlikto patikrinimo objektyvumo nagrinėjant pareiškėjos skundą.

26. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai, panaikinant skundžiamą Įsakymą kaip neteisėtą iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 punktas) ir kaip neteisėtą, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 3 punktas). Teismas nurodė, kad nors procesiniuose sprendimuose buvo išdėstyta ir daugiau argumentų, tačiau jų vertinimas niekaip nepakeistų padarytos išvados.

27. Teismas pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėja įgijo teisę į patirtų teismo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 1 768,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų atlyginimą.

III. 28. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

29. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai neatsižvelgus į bylos aplinkybes, remiantis lakoniškomis ir nepagrįstomis nuostatomis bei pritaikant sunkiai įgyvendinamus, neproporcingus ir nelogiškus reikalavimus Tarnybos atžvilgiu.

30. Atsakovas Tarnyba nesutinka su teismo vertinimu, jog patikrinimo metu nebuvo vertinta aplinkybė, jog J. D. pacientę siuntė chirurgo, o ne onkologo konsultacijai ir apie tai nepasisakė Ataskaitoje. Atsakovas apibendrina, kad tai, jog Ataskaitoje nėra sakinio, kad J. D. neprivalėjo pacientės siųsti onkologo konsultacijai, negali būti vertinama kaip šios aplinkybės neįvertinimas. Pažymi, jog pareiškėja skunde Tarnybai skundė dviejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus ir bendrai nurodė daug aplinkybių, kurios, jos manymu, liudijo, kad pacientei paslaugos buvo suteiktos netinkamai. Tarnyba, atlikdama patikrinimą, pagal kompetenciją įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes ir pateikė jų vertinimą. Ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog pacientei diagnozuotas (duomenys neskelbtini) nėra būdingas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesukelia specifinių požymių, pacientės ligos istorijoje nebuvo fiksuoti net ir nespecifiniai požymiai. Be to, (duomenys neskelbtini) pagal savo prigimtį yra sunkiai diagnozuojamas (dažniausiai (duomenys neskelbtini)) net ir atliekant profilaktinius patikrinimus, kurių, kaip žinoma iš pacientės ligos istorijos, pacientė vengė atlikti.

31. Atsakovas nurodo, kad teismas, reikalaudamas Ataskaitoje pateikti ne tik tuos teisės aktus, kuriuos asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, bet ir tuos, kurių ji nepažeidė, sukuria neproporcingą ir nepagrįstą reikalavimą. Pažymi, jog tokia praktika, kai nurodomi tik nustatyti pažeidimai, o ne atitiktys teisės aktų reikalavimams, yra įprasta tarp viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų ir nėra nuginčyta aukštesnės instancijos teismų. Akreditavimo tarnyba, atlikdama patikrinimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina ir daugiau tinkamam atvejo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, apie kurias skundą pateikęs asmuo galėjo nežinoti. Tai yra patikrinimo metu vertinama asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmų atitiktis visiems jiems taikomiems teisės aktų reikalavimams. Pavyzdžiui, vadovaujantis Akreditavimo tarnybos puslapyje nurodyta informacija, šeimos medicinai taikoma 20 vien tik specifinių šios specializacijos teisės aktų, neįskaitant bendrųjų bei įstaigos vidaus teisės aktų, metodikų ir rekomendacijų. Pareiškėjos atstovės skunduose minimi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai ir gydytojų specialybių medicinos normos ir tik maža dalis teisės aktų, kuriuos patikrinimo metu vertina Tarnyba. Taigi, atsakovo vertinimu, teismo argumentas, jog „(...) lakoniška išvada, kad šeimos gydytojas ir chirurgas suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas tinkamai, vadovaujantis atitinkamomis medicinos normomis, net nenurodžius, kokios konkrečios medicinos normos nuostatos taikomos šiuo atveju ir kokios buvo įvertintos, yra nepakankama ir niekinė, nesudaranti pagrindo teigti, kad Tarnyba įgyvendino pareigą priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. (...)“ yra nepagrįstas.

32. Ataskaitoje, priešingai negu nurodo teismas, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas patikrinimo laikotarpis: nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Ataskaitoje minimi kiti laikotarpiai (kada pacientė buvo informuota apie vykdomas prevencines programas, kada paskutinį kartą buvo pas (duomenys neskelbtini)) yra tiesiogiai susiję su patikrinimo metu nagrinėjamu objektu ir reikalingi siekiant visapusiškai atsakyti į klausimą, ar Centre buvo imtasi visų priemonių, siekiant apsaugoti ir laiku diagnozuoti pacientei (duomenys neskelbtini).

33. Atsakovas paaiškina, kad patikrinimo metu Tarnyba asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmus vertina visų jiems galiojančių teisės aktų reikalavimų atžvilgiu. Tarnybos funkcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės apimtyje yra pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimu teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, aspektu. Kitaip tariant, Tarnybos atliekamo patikrinimo tikslas yra de jure (teisiškai) įvertinti pacientui de facto (faktiškai) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Teisės aktais neįmanoma ir nelogiška formalizuoti visų ligų bei jų derinių, komplikacijų galimų gydymo būdų, nes atitinkamą gydymo būdą sąlygoja ne tik ligos pobūdis, bet ir individuali paciento sveikatos būklė. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja algoritmas, kurį papunkčiui galima būtų pritaikyti vertinant gydytojų veiksmus pacientės atžvilgiu.

34. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendimo konstatuojamosios dalies 3.6. papunktyje nurodė galiojančią teismų praktikos nuostatą, jog nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (priežiūrą) vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Tarnybos specialistai, atliekantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus turi medicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, kiekvieną ataskaitą papildomai vertina ir vizuoja dar du šios srities specialistai – skyriaus vedėjas ir direktoriaus pavaduotoja (irgi turintys medicininį išsilavinimą), todėl akivaizdu, jog pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmai buvo įvertinti atitinkamos profesinės srities – medicinos – žinias turinčių asmenų.

35. Pareiškėja nei skunde Tarnybai, nei apskundusi Įsakymą teismui, jokių kitų požymių ar tyrimų rodiklių, vadovaujantis kuriais gydytojai turėjo vienareikšmiškai įtarti (duomenys neskelbtini) procesus, nenurodė. Pareiškėja taip pat nepateikė jokios kvalifikuoto specialisto, tai yra atitinkamos profesinės kompetencijos gydytojo, išvados, kuri paneigtų Tarnybos Ataskaitoje nurodytas išvadas.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tvarka apibrėžiamos bendros pacientų skundų nagrinėjimo taisyklės (skundų priėmimo reikalavimai, terminai, pacientų informavimo tvarka, Ataskaitos forma, patikrinimui dažniausiai reikalingų dokumentų sąrašas), tačiau nėra sudarytas sąrašas, kuriame būtų nurodyta, ką atitinkamu atveju Tarnyba turi vertinti, o ko negali, kadangi kiekvieno paciento klinikinis atvejis yra individualus. Tai, ar Tarnyba nepagrįstai viršijo skundo nagrinėjimo ribas, galima nustatyti tik individualaus vertinimo (pvz. vertinant Tarnybos Ataskaitos bei Įsakymo teisėtumą teisme) metu. Tačiau Tarnyba ir atsiliepime teismui, ir šiame apeliaciniame skunde pateikė pakankamai motyvuotų argumentų, kurie įrodo, jog nagrinėjant pacientės klinikinį atvejį buvo vertintos, ir pasisakyta dėl su skundo nagrinėjimu susijusiomis aplinkybėmis.

37. Tarnybai neaiški teismo pozicija, kad Ataskaitoje nekorektiškai analizuojama pareiškėjos motinos sveikatos istorija, daromos išvados, kurios visiškai nėra būtinos pasiekti uždavinį, kuriam Tarnyba ir buvo įsteigta, nes teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir nepateikia nekorektiškos analizės pavyzdžių. Tarnyba gali tik preziumuoti, jog turima omeny Tarnybos pastabos apie pacientės nesilankymą pas gydytoją (duomenys neskelbtini) bei vengimą išsitirti pagal prevencines programas.

38. Tarnyba nesutinka su teismo vertinimu, kad Ataskaitoje nebuvo įvertinti gydytojo chirurgo R. M. veiksmai, pacientei paslaugas teikiant centre. Pareiškėja skunde Tarnybai ginčijo tai, jog chirurgui pagal jo profesinę kompetenciją apibrėžiančią normą priklauso išmanyti (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojas chirurgas R. M., apžiūrėjęs pacientę, (duomenys neskelbtini) neįtarė. Atsakovas pažymi, kad atliko pareiškėjai ne tik Centre, bet ir (Duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Gydytojas chirurgas dirba ir pacientei paslaugas teikė abiejose įstaigose. Tarnyba gydytojo R. M. paaiškinimą gavo kartu su (Duomenys neskelbtini) ligoninės teikiamais dokumentais. Tai, jog gydytojo R. M. paaiškinimas nėra įrašytas tarp vertintų dokumentų, galėtų būti vertinama tik kaip techninė klaida, o ne Tarnybos neobjektyvumo ir šališkumo įrodymas, kadangi abu patikrinimus atliko ta pati Tarnybos specialistė ir ji buvo susipažinusi su abiejų patikrinimų tyrimo medžiaga. Pažymi, kad byloje nebuvo iškilęs klausimas dėl gydytojo R. M. paaiškinimo trūkumo, todėl Tarnyba neturėjo progos patikrinti Ataskaitoje nurodytų vertintų dokumentų sąrašo ir paaiškinti šios aplinkybės. Pareiškėja kitu skundu yra apskundusi ir Tarnybos įsakymą dėl pacientei (Duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktų paslaugų, ši aplinkybė teismui buvo žinoma.

39. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Tarnyba įvertino gydytojų veiksmų atitiktį visiems jiems taikomiems teisės aktų reikalavimams ir padarė išvadą, jog pacientei Centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu būtų buvę nustatyti teisės aktų pažeidimai, jie būtų atitinkamai išvardinti. Reikalavimas nurodyti ne tik pažeistas, bet ir nepažeistas teisės aktų nuostatas yra neproporcingas ir sunkiai įgyvendinamas.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „(Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ pritaria Tarnybos pateiktiems argumentams.

41. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42. Pareiškėja teigia, kad atsakovas Ataskaitoje tik formaliai nurodė (Duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo metodiką, (duomenys neskelbtini) simptomus bei tai, jog gydytojas, įtaręs (duomenys neskelbtini) diagnozę ir atlikęs tyrimus pagal savo kompetenciją, turi siųsti pacientą (duomenys neskelbtini) diagnozei nustatyti į gydymo įstaigą, teikiančią (duomenys neskelbtini) pagalbą. Atsakovas Ataskaitoje paviršutiniškai aptarė medicininius duomenis ir nurodė, kad patikrinimo metu, įvertinus gydytojos J. D. atliktų pacientės apžiūrų įrašus, nespecifinių (duomenys neskelbtini) požymių nei pagal pareiškėjos išsakytus nusiskundimus, nei pagal pareiškėjos objektyvios būklės apžiūrą aprašyta nebuvo. Atsakovas nepadarė išsamių išvadų, apibendrinimo, pagrįstų objektyviais duomenimis (faktais), dėl ko liko neaiškios šios aplinkybės: ar gydytoja atliko visus galimus tyrimus, tam, kad būtų nustatyti (duomenys neskelbtini) simptomai, ar gydytoja turėjo įtarti galimą (duomenys neskelbtini), ar šeimos gydytoja privalėjo pareiškėjai paskirti konsultuotis ne su chirurgu, o su onkologu. Pareiškėjos vertinimu, teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas Ataskaitoje nėra padaręs išvados, ar atsakęs į pareiškėjos pagrindinį klausimą, ar šeimos gydytoja privalėjo pareiškėjai paskirti konsultuotis ne su chirurgu, o su onkologu.

43. Pažymi, kad atsakovas Ataskaitoje nevertino nei tų teisės aktų, kuriuos asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, nei tų, kurių nepažeidė. Atsakovas Ataskaitoje tik abstrakčiai nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, vadovaujantis atitinkamomis medicinos normomis, tačiau šių medicinos normų Ataskaitoje nenurodė. Dėl šios priežasties Ataskaitos teisinis pagrindas yra žinomas tik atsakovui, tačiau ne pareiškėjai, kurios atžvilgiu jis buvo priimtas. Teigia, kad vien tai, jog atsakovas priėjo prie tinkamos išvados, vadovaujantis loginiu aiškinimu, negali reikšti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atsakovui yra keliamas reikalavimas Ataskaitą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, o ne loginiu aiškinimu.

44. Pareiškėja paaiškina, kad nagrinėjamu atveju kreipėsi į atsakovą, kad būtų įvertinta laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Centre. Teigia, kad iš Ataskaitos turinio galima pastebėti, kad atsakovas preambulėje nurodė, jog sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas atliekamas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., tačiau pačioje Ataskaitoje aprašomi bei analizuojami ir duomenys už laikotarpį nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. kovo 27 d. Šiuo atveju pareiškėjai liko neaišku, kokiu pagrindu buvo atliktas sveikatos paslaugų kokybės įvertinimas už laikotarpį nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. kovo 27 d.

45. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir ginčijo tai, kad chirurgui R. M. pagal jo profesinę kompetenciją apibrėžiančią normą priklauso išmanyti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas Ataskaitoje neanalizavo ir nevertino šių medicininių normų. Atsakovas taip pat nevertino, ar gydytojui R. M. pagal profesinę kompetenciją priklauso įtarti bei išmanyti (duomenys neskelbtini). Atsakovas tik abstrakčiai įvertino, kad gydytojas R. M. veikė savo kompetencijos ribose.

46. Pareiškėja nurodo, kad Centro vyriausiojo gydytojo 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintas Profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašo ir Centro vyriausiojo gydytojo 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtintos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos aprašo nuostatos atsakovo nebuvo analizuojamos ir įvertintos Centro suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės aspektu.

47. Pareiškėja apibendrina, kad atsakovo atliktas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas yra šališkas ir neobjektyvus, be to, neaiškus, neargumentuotas ir nesuprantamas. Ataskaitoje nebuvo vertintos visos skundo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi vertindamas skundo turinį. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas neįgyvendino Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo objektyvumo, išsamumo, įstatymų viršenybės principų, kurie yra privalomi viešojo administravimo subjektams, įgyvendinant jiems priskiriamas funkcijas, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo panaikino atsakovo Įsakymą.

48. Pareiškėja pateikė į bylą prašymą priteisti iš atsakovo Tarnybos pareiškėjos naudai 2 545,84 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. T4-74 (1.34) teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos ginčijamą Tarnybos įsakymą panaikino, sprendime konstatavęs, kad Tarnybos atliktas VšĮ (Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas ne tik neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet ir teisinės logikos, aiškumo ir suprantamumo standartų. Toks įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra neteisėtas, nes priimant jį buvo pažeistos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

51. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi atsiliepime į pareiškėjos skundą. Taip pat tvirtina, kad Tarnyba įvertino gydytojų veiksmų atitiktį visiems jiems taikomiems teisės aktų reikalavimams ir padarė išvadą, jog pacientei R. G. VšĮ (Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, o teismas sprendimą pagrindė deklaratyviais ir tinkamai nemotyvuotais argumentais.

52. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

53. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktu Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (ir medicinos priemonių) valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 31 d.), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 30 d.). Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme nustatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ir kt). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018). Gydytojo atsakomybę lemia bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-658/2005).

54. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis (prietaisais), vertinimą, medicinos priemonių atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos priemonių našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.

55. Vienas iš Tarnybos veiklos tikslų yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (Nuostatų 10.6 p.). Pagal Nuostatų 11 punktą Tarnyba, įgyvendindama veiklos tikslus, be kita ko, atlieka ir šias funkcijas: pagal kompetenciją kontroliuoja kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą, pacientų teises, reikalavimų (11.36 p.); vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybės priežiūrą (11.38 p.); vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (11.39 p.).

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti jos motinai R. G. VšĮ (Duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei atlikti patikrinimą.

57. Tarnybos direktorius, be kita ko, remdamasis 2020 m. kovo 20 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-420-1/2019 ataskaita Nr. D17-52-(1.27.), 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. T4-74 (1.34) pripažino, kad pacientei R. G. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. VšĮ (Duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

58. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Akreditavimo tarnybos patikrinimas Nr. T3-420-2/2019 dėl pacientei R. G. VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninėje teiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės, įtvirtintas 2020 m. kovo 25 d. ataskaitoje Nr. D17-58-(1.27) bei jos pagrindu priimtame Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. T4-81-(1.34) buvo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI3-3501-789/2020), kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl ligoninėje Pacientei teiktų paslaugų prieinamumo ir kokybės šioje nutartyje nepasisakys.

59. Tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Ataskaitoje ir Įsakyme nėra padaryta išvada ir atsakyta į pagrindinį pareiškėjos skundo klausimą, ar šeimos gydytoja privalėjo pareiškėjos motinai paskirti konsultuotis ne su chirurgu, o su onkologu, nustačiusi (duomenys neskelbtini), ar šeimos gydytoja atliko visus tyrimus. Tarnyba laikosi pozicijos, kad Ataskaitoje vertino pacientei nustatytus simptomus ir vidaus ligų gydytojos, teikusios šeimos gydytojos paslaugas, J. D. atliktų pacientės apžiūrų įrašus, ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) požymių nei pagal pacientės išsakytus nusiskundimus, nei pagal pacientės objektyvios būklės apžiūrą, aprašyta nebuvo. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), nelydimas papildomų pacientės nusiskundimų, kitų objektyvios apžiūros duomenų bei esant nežymiems (duomenys neskelbtini), savaime nebuvo pagrindas pacientę pasiųsti onkologo konsultacijai. Gydytoja J. D., pasak Tarnybos, turėjo pareigą toliau atlikti (duomenys neskelbtini), o tai pagal kompetenciją priklauso gydytojui chirurgui, ką ji ir atliko pirmos konsultacijos metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad visi šie Tarnybos argumentai turėjo būti išsamiai išdėstyti ir pagrįsti jau Ataskaitoje, o ne apeliaciniame skunde.

60. Centro vidaus ligų gydytoja J. D., teikusi pacientei R. G. (toliau – ir Pacientė) šeimos gydytojos paslaugas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. gegužės 1 d.) „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurios 11 punkte nustatyta, kad šeimos gydytojas privalo: atlikti bendruomenės sveikatos priežiūrą pagal kompetenciją (11.2); savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones. Paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus (11.3); konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį (11.4). Pagal šios medicinos normos 12.1 punktą šeimos gydytojas turi mokėti: konsultuoti pacientą; išsiaiškinti ir apibūdinti priežastį, dėl kurios atvyko pacientas; paaiškinti pacientui, kaip suprato jo atvykimo priežastį; rinkti anamnezę; skatinti pacientą bendradarbiauti konsultacijos metu; sudaryti tyrimų planą ir paaiškinti jį pacientui; apibendrinti ir suteikti aiškią informaciją pacientui; atlikti bendrą ligonio ištyrimą: įvertinti bendrą ligonio būklę, odą, poodį ir gleivinę, spalvą, auglius, kraujosruvas, kitus pažeidimus, odos turgorą, temperatūrą, patinimus, plaukuotumą; periferinę kraujotaką, pulsą, arterinį kraujospūdį, periferinių kraujagyslių pulsaciją, venų būklę; limfos sistemos būklę; matuoti temperatūrą; įvertinti kvėpavimo funkciją: dažnį, lygumą, gilumą, patologinį kvėpavimą; apžiūrėti galvą, kaklą, akis, nosį, burną ir gerklę, palpuoti galvos organus; apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti krūtinės organus; apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus; apžiūrėti, palpuoti išorinius lytinius organus ir t.t., o pagal 26.2.1 punktą - įtarti ikivėžines ir vėžines moters lytinių organų ligas.

61. Tad Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, Ataskaitoje turėjo aiškiai ir suprantamai konstatuoti, ar nagrinėjamoje situacijoje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes jų medicininio vertinimo aspektu gydytoja J. D. tinkamai atliko bendrą Pacientės ištyrimą ir atliko visus kitus anksčiau paminėtoje MN 14:2005 nustatytus minimalius diagnostinius veiksmus, kurie buvo būtini ir reikalingi pacientei R. G., tačiau, kaip teisingai pripažino sprendime pirmosios instancijos teismas, to nepadarė. Šiame kontekste, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šeimos gydytoja, turėdama duomenis, jog Pacientė daugybę metų nebuvo tirta (duomenys neskelbtini), jai nebuvo daryta (duomenys neskelbtini) ir pan., nesiėmė jokių priemonių tokiems tyrimams atlikti. Tarnyba akcentavo, kad pacientei buvo rekomenduojamos profilaktinės programos, apsilankymai (duomenys neskelbtini), tačiau ji tokiose programose nedalyvaudavo, kas nagrinėjamoje situacijoje esminės reikšmės neturi, nes Tarnyba turėjo tirti ne Pacientės veiksmus, o Centre dirbančių gydytojų teiktų medicininių paslaugų prieinamumą ir kokybę.

62. Akreditavimo tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad „iš Ataskaitos nėra aišku už kokį laikotarpį ir kokius šeimos gydytojos ir chirurgo konkrečius veiksmus Tarnyba vertino, siekdama įvertinti Centre suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę“, nes Ataskaitos pradžioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog patikrinimas atliekamas R. G. VšĮ (Duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centre laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

63. Iš tiesų, Ataskaitos preambulėje yra įrašytas Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, tačiau Ataskaitoje taip pat išvardinta pacientei R. G. teiktų medicininių paslaugų eiga ne tik Centre, bet ir VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninėje, visiškai neatskiriant gydytojo chirurgo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Centre nuo patikrinimo ligoninėje, ir tinkamai jų neįvertinant. Sveikatos priežiūros paslaugų aprašymas ir išvardijimas chronologine tvarka Ataskaitoje, nėra jų įvertinimas prieinamumo ir kokybės prasme.

64. Šiuo aspektu Tarnyba turėjo išanalizuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas” (ginčui aktuali 2018 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-79 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 26 d.) nuostatas, pagal kurias gydytojas chirurgas privalo: teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (10.1 p.); pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje verčiasi medicinos praktika, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (10.2 p.); nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą (10.3 p.); bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus (10.4 p.); išmanyti gerybinius ir piktybinius kiaušidžių navikus (14.23.6 p.), ir konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje argumentuotai įvertinti, ar gydytojas chirurgas R. M., teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei Centre, šių nuostatų nepažeidė. Tokio vertinimo Tarnybos Ataskaitoje nėra.

65. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ataskaita negali būti pripažinta išsamia, konkrečia ir aiškia, kai joje net neaptarta, ar nebuvo pažeisti VšĮ (Duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vidaus tvarkos dokumentai, nepasisakyta dėl Centro vyriausiojo gydytojo 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtinto Profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos aprašo ir 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtinto Medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos aprašo nuostatų, tik deklaratyviai tiek Ataskaitoje, tiek Įsakyme įrašant, kad paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

66. Atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ir dėl to priimti administracinį aktą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą.

67. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. Priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti naikinamas, apeliacinėje instancijoje nenustatyta, todėl Tarnybos apeliacinis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

68. Pareiškėja pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu iki šio prašymo pateikimo dienos patyrė ir apmokėjo 2 545,84 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, kurias sudaro 1 239,04 pareiškėjos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1 306,80 Eur pareiškėjos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, pareiškėja iš viso prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 2 545,84 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

69. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

70. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

71. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjos atstovės rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, pareiškėjos atstovės suteiktų paslaugų pobūdį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir į kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma mažinama, pareiškėjos naudai iš atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Pareiškėja prašo priteisti 1 239,04 turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 768,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios teismo sprendimo dalies pareiškėja apeliaciniu skundu neskundė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų nenagrinėjamas ir nevertinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai U. G. iš atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė