eb8c5d76-976b-4e48-a1ba-a48b1ba5006d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5681-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00329-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodo, kad 2014 metais dėl sveikatos sutrikimų gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Ligoninėje teko gyventi mažose ir perpildytose kamerose, nuolat trÅ«kdavo oro, dėl vietos trÅ«kumo tarp ligonių kildavo ginčai. Tualetas buvo be jokios pertvaros, todėl juo teko naudotis kitų asmenų akivaizdoje. IÅ¡ tualeto sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Dėl nurodytų priežasčių patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusiÄ baimę, negali ramiai miegoti.

Dėl nurodytų iÅ¡gyvenimų jaučiasi emociÅ¡kai nestabilus, jaučia psichinius sutrikimus. Ä® žodinius skundus Ligoninės administracija nereagavo. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 5 000 EUR. Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 5-8) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 kv. m., joje įrengtos aÅ¡tuonios lovos, o nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14 gydytas Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., joje įrengtos septynios lovos.

Paaiškina, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma suimtųjų/nuteistųjų neveda, todėl pateikti duomenų, koks ligonių skaičius buvo gydomas su pareiškėju negali. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems/suimtiesiems. Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatyme, laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų dėl užkrečiamų ligų.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjÄ gydant Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, jam buvo sudaryta galimybė nuo 6 valandos iki 22 valandos, laisvu nuo medicininių paslaugų atlikimo metu, bÅ«ti gryname ore, todėl minimalus ploto neatitikimas buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės) nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamojoje patalpoje.

Ligoninės palatos baldais ir kitu inventoriumi aprÅ«pintos minimaliai. Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ Ä¯rengiant naujas, rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi bÅ«ti įrengiamos 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengimas praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesat techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta tÅ«ri bÅ«ti atitveriama nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengiama lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Minėtas punktas nenumato, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengtas. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai dėl nuteistųjų ir/ar suimtųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliausiais terminais, palatos nuolat remontuojamos iÅ¡ tam skiriamų lėšų. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „kenkėjų kontrolės tarnyba“.

VasarÄ vienas lango rėmas iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinimas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡ta, žiemos metu lango rėmas įdedamas, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma. Kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. NatÅ«rali Å¡viesa ir/ar apÅ¡vietimas užtikrinamas per kameroje esančius langus. Å viesiu paros metu, esant pakankamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, dieninis apÅ¡vietimas iÅ¡jungiamas, tačiau esant pacientų praÅ¡ymui dieninė Å¡viesa paliekama.

Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ â€“ Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais į Ligoninės administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ nepagrįstas jokiais įrodymais, tariama žala apibÅ«dinama bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant Ligoninėje pablogėjo savijauta, skaudėdavo galvÄ , „laužydavo“ kaulus. Kiek laiko savijautos pablogėjimas truko neatsimena. Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų jo laikymo sÄ lygų Ligoninėje nuo 2014-10-01 iki 2014-11-14 (periodiÅ¡kai), atlyginimo. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo gydytas du kartus.

PirmÄ kartÄ Ä¯ Ligoninę atvyko 2014-10-01 ir iki 2014-10-08 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 32,60 kv. m., joje įrengtos 8 lovos (b. l. 9, 13, 15-16). AntrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydytas nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., joje įrengtos septynios lovos (b. l. 11-12, 20-23, 36). Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo gydymo laikotarpio byloje nėra.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų ligoninė prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai, todėl ginčo santykiams taikytini teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų veiklÄ .

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju palatose Nr. 1 ir Nr.

27. PaaiÅ¡kino, jog tokia informacija nekaupiama ir nesaugoma. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju palatose ginčo laikotarpiu, vertintina pareiÅ¡kėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiÅ¡kėjas). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo naÅ¡ta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčo metu palatose buvo tiek asmenų, kiek yra įrengtų miegamųjų vietų, todėl palatoje Nr. 1 vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 4,08 kv. m., o kamerų tipo palatoje Nr. 27 – 3,04 kv. m. Nesant byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Vertinant vietos trÅ«kumÄ ir jos įtakÄ kalinimo sÄ lygų priimtinumui svarbu pažymėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 gydantis Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 nebuvo apribotas judėjimas, todėl jis galėjo naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliu, bÅ«ti gryname ore (b. l. 14, 33) ir tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies kompensuoti maÅ¾Ä asmeninės erdvės plotÄ . Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga ir kt.

DaugumÄ Å¡ių klausimų reglamentavo ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Ginčo santykiams taip pat aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose (palatose) nuolat trÅ«kdavo oro.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad palatos (kameros) vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du pro langÄ , kiekvienoje kameroje yra vėdinimui pritaikyti langai ir ventiliacinė (mechaninė) vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ . Tai, kad palatų langai pritaikyti vėdinimui (juos galima atidaryti ir uždaryti) matyti ir iÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų (b. l. 17, 22).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad palatoje esantis tualetas įrengtas netinkamai. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš byloje esančios medžiagos (fotonuotraukų, b. l. 108-109, 111) matyti, kad pareiškėjas būdamas palatoje Nr. 1 galėjo naudotis atskiroje patalpoje įrengtu tualetu (b. l. 14-19). Tačiau kamerų tipo palatoje Nr. 27 tualetas (klozetas su dangčiu) įrengtas gyvenamojoje patalpoje (b. l. 30, 35).

Tualetas nuo kameros atskirtas neaukÅ¡ta daline sienele, pakabinta užuolaida, nuo sienų atsilupę dažai, prie praustuvo ant sienų nėra plytelių. Å ia tualeto stovi lova. Nors į bylÄ atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus, tačiau higienos normų ir Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto pažeidimai akivaizdžiai matomi iÅ¡ fotonuotraukų. Be to, dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiÅ¡kėjas toje pačioje palatoje (kameroje) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius.

Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09;

EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).PareiÅ¡kėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Ligoninėje sÄ lygų pablogėjo jo savijauta, skaudėdavo pilvÄ , „laužydavo“ kaulus. Kiek laiko truko savijautos pablogėjimas neatsimena. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę nustatyta, kad 2014-10-01 jis buvo paguldytas į Ligoninę ir gydytas dėl akies skausmo (b. l. 10).

IÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ Ligoninės metu pareiÅ¡kėjo bÅ«klė buvo gera. Rekomenduotas tolimesnis gydymas – neÅ¡ioti akinius. 2014-10-15 pareiÅ¡kėjas į Ligoninę buvo paguldytas dėl skruostikaulio lūžio (b. l. 11), bÅ«klė iÅ¡raÅ¡ymo metu buvo gera, rekomenduotas tolimesnis gydymas analgetikais skausmo metu (esant reikalui). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui gydymo metu bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata ar savijauta dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų Ligoninėje. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros (palatos) plotas, privatumas naudojantis tualetu (laikotarpis nuo 2014-10-15 iki 2014-11-14), neužtikrinti higienos normų reikalavimai.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , emocinę depresijÄ . Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Ligoninėje nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos.

Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas nustatytų pažeidimų visumÄ bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Minimalus ploto trÅ«kumas, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas kameroje (palatoje) su kitais asmenimis turėjo naudotis iÅ¡ dalies atskirtu tualetu įrengtu Å¡alia lovos, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Ligoninėje sÄ lygų visumÄ , įskaitant tai, kad laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-08 pareiÅ¡kėjui ploto trÅ«kumÄ iÅ¡ dalies galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, nustatytų pažeidimų trukmę ir pobÅ«dį, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatytų pažeidimų atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymÄ neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (38 dienos) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 200 EUR.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Iveta Pelienė