eb89f328-fff6-49fc-acf6-65409c686ea9 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-84-776/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03320-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. J. ir jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, dalyvaujant atsakovų Petro A. J. ir L. J. atstovei advokatei JÅ«ratei KelpÅ¡aitei, dalyvaujant trečiajam asmeniui I. J., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovams Petrui A. J. ir L. J., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo I. J.. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas S. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tvarkÄ pagal pridedamÄ UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieÅ¡kovas atskirai naudojasi 137 kv. m ir 41 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieÅ¡kovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl., ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad siekė nusistatyti naudojimosi tvarkÄ ne teismo keliu, todėl įteikė atsakovui jo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos projektÄ , atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovas į juos atsižvelgęs pasiÅ«lė naujÄ naudojimosi tvarkÄ , tačiau atsakovas į pakartotinį paklausimÄ ir siÅ«lymÄ interesus derinti ne teismo keliu vėl atsakė neigiamai. IeÅ¡kovo nuomone, jo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendruosius žemės teisinių santykių reguliavimo ir bendraturčių lygybės principus, atitinka visų namų valdos bendraturčių interesus, nes bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis, visi bendraturčiai turėtų atskirus įvažiavimus į kiemÄ .

2. Atsakovas Petras A. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka grindė tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad suformuotas ginčo žemės sklypas atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ar yra atitinkamų institucijų įsiteisėję teisės aktai, leidžiantys padidinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ nuo 0,0498 ha iki 0,0830 ha.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas pagal jo skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 31SK-1546-(14.31.100), kuriuo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas tyčia veikdamas prieÅ¡ teisę ir piktnaudžiaudamas teise siekia gauti daugiau negu mirusioji E. J. turėjo ir valdė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstÄ keliÄ ir sÄ moningai tyčia siekia užkirsti keliÄ su žemės Å«kio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

3. Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir pusę Å¡ios sumos priteisti atsakovei bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas veikia prieÅ¡ įstatymÄ , nori įteisinti neteisėtai įrengtÄ bereikalingÄ akmenimis grįstÄ antrÄ keliÄ Ä¯ kiemÄ bei siekia neteisėtai pakeisti nuo 1971 m. nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

4. IeÅ¡kovas S. J. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo žemės sklypu su atsakovais naudojasi nuo 1971 m., teismo sprendimu atidalinus žemės sklypus, yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkai, tačiau santykiai su atsakovais yra blogi, nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu. IeÅ¡kovas nurodė, kad siÅ«lė atsakovams susitarti dėl naudojimosi tvarkos, atsakovams nesutikus nusistatyti naudojimosi tvarkÄ , jis buvo priverstas kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovo nuomone, jo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra protingiausia, nes visi turėtų atskirus įvažiavimus, kiltų mažiau konfliktų.

5. IeÅ¡kovo S. J. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei iÅ¡ atsakovų priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovė pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o bendrasavininkams suteikiama teisė nusistatyti naudojimosi tvarkÄ . Atstovė nurodė, kad iÅ¡ pradžių buvo nustatyta naudojimosi tvarka 0,6476 ha ploto žemės sklypu su atskirais įvažiavimais, tačiau Å¡is žemės sklypas teismo sprendimu buvo padalintas į 5 žemės sklypus, iÅ¡ kurių vienas buvo ginčo žemės sklypas, kuris buvo paliktas bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis ieÅ¡kovui ir atsakovams.

Atstovės nuomone, anksčiau nustatyta naudojimosi tvarka nebegalioja, o atsakovas naudojasi ieÅ¡kovo įrengtu įvažiavimu ir nuolat konfliktuoja dėl žemės sklypo naudojimosi. Atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas siÅ«lė neteismine tvarka nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tačiau atsakovai su siÅ«loma naudojimosi tvarka nesutiko. Atstovė pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas buvo visiÅ¡kai nepagrįstas, nes atsakovas turi atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ besiribojantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir gali su žemės Å«kio technika įvažiuoti ne tik iÅ¡ ginčo žemės sklypo.

Atstovės nuomone, nors pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkÄ liks bendro naudojimo plotų, tačiau jie bus bÅ«tini bendrosios nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o pagrindinė konfliktų priežastis – naudojimasis įvažiavimais – bus iÅ¡spręsta. Atstovė pažymėjo, kad Å¡alys ginčo žemės sklypu pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ faktiÅ¡kai naudojosi nuo 2014 m. Atstovė nurodė, kad nuo 2014 m. iÅ¡ esmės pasikeitė tik tai, kad teismo sprendimu buvo atidalintas žemės sklypas, kuriam buvo nustatyta naudojimosi tvarka.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka užtikrins ieÅ¡kovui galimybę pateikti į gyvenamojo namo rÅ«sio dalį, kuri priklauso ieÅ¡kovui. Atstovės nuomone, bendraturčiai turi bendradarbiauti, tačiau atsakovai nesutikimo su ieÅ¡kovo praÅ¡oma naudojimosi tvarka nemotyvuoja ir savo naudojimosi tvarkos nesiÅ«lo, o atsakovų nurodomos aplinkybės apie žemės sklypo naudojimÄ iki jo įsigijimo privačion nuosavybėn neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Atstovė paaiÅ¡kino, kad, 2017 m. teismo sprendimu atidalinus žemės sklypÄ , naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, todėl Å¡ioje byloje ginčas yra dėl 2018 m. suformuoto ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

6. Atsakovų Petro A. J. ir L. J. atstovė advokatė JÅ«ratė KelpÅ¡aitė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atstovės nuomone, patenkinus ieÅ¡kinį nepasikeis ieÅ¡kovo, atsakovų ir trečiojo asmens konfliktiniai tarpusavio santykiai, nes liktų bendro naudojimo plotų. Atstovė pažymėjo, kad konfliktai kyla daugiau dėl iÅ¡pilamų srutų, viÅ¡tų iÅ¡matų, bet ne dėl įvažiavimų į žemės sklypÄ . Atstovė nurodė, kad Å¡alių konfliktai nuolat tęsiasi, nesvarbu, kaip buvo iÅ¡sprendžiamas įvažiavimų į žemės sklypÄ klausimas, o nustačius naudojimosi tvarkÄ , bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigs. Atstovės nuomone, 2014 m. iki žemės sklypo atidalijimo nustatyta naudojimosi ginčo žemės plotu tvarka tenkino ieÅ¡kovÄ . Atstovės teigimu, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas rodo ieÅ¡kovo nenorÄ bendradarbiauti.

7. Trečiasis asmuo I. J. prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovai nuolat kelia konfliktus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, todėl bÅ«tina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 8. Nagrinėjamu atveju 0,0830 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui S. J. (415/830 dalys) ir atsakovams Petrui A.

J. ir L. J. (415/830 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise). IeÅ¡kovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ atsirado Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), buvo atidalinti 5 žemės sklypai, pagrindu.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 šis sprendimas paliktas nepakeistas. Šalys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Ieškovas bandė ne teismo tvarka susitarti su atsakovais dėl naudojimosi tvarkos nusistatymo, tačiau šalims to padaryti nepavyko. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos.

9. Teismo skaičiavimu, ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „GeoJusMa“ parengtoje žemės valdos naudojimo schemoje įraÅ¡ant indeksu 1 pažymėtos dalies, kurios kraÅ¡tinių ilgiai 2,00 m., 17,53 m, 2,00 m ir 17,53 m, plotÄ padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, vietoj 35 kv. m, nurodant 41 kv. m. Pagal nurodytus linijų ilgius apskaičiavus žemės sklypo dalies plotÄ gaunama 35 kv. m. (17,53 m x 2,00 m = 35,00 kv. m). Tai, kad padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida patvirtina ir schemoje pateikta žemės valdos paskirtsymo lentelė, kurioje nurodyta, kad S. J. individualiai paskiriama naudotis 172 kv. m. Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovas, suformuluodamas ieÅ¡kinio reikalvimÄ , padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o paskirti atskirai naudotis 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva. Todėl toliau sprendime nagrinėjamas bÅ«tent toks ieÅ¡kovo reikalavimas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės įgyvendinimÄ , 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

11. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra 0,0830 ha ploto bei, kaip minėta, jis yra atidalintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 iš ieškovo ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha), o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 415/830 dalys ginčo žemės sklypo (0,0415 ha).

Kaip teisingai nurodė ieškovas, šioje byloje ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nėra, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos klausimas nebuvo sprendžiamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Todėl atsakovo argumentai dėl ginčo žemės sklypo dydžio ir ribų yra nepagrįsti, nes ginčo žemės sklypo dydį ir ribas nustato įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-1546-(14.31.100) tik įgyvendina. Be to, ieÅ¡kovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ nėra nuginčyta, todėl sutikti su atsakovais, kad ieÅ¡kovas nėra teisėtas ginčo žemės sklypo bendraturtis, nėra teisinio pagrindo.

Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta 0,6476 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo sutektas adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, šį žemės sklypÄ atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nebegalioja naujai 2018 m. suformuotam ginčo žemės sklypui. Todėl ieÅ¡kovas teisėtai siekia įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teisę nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkÄ , bendraturčiams dėl jos nesutariant.

12. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

13. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

15. Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ , teismo nuomone, ieÅ¡kovo pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekte nenukrypstama nuo jau 2014 m. nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. IeÅ¡kovui atskirai naudotis paskiriama 172 kv. m, atsakovams atskirai naudotis paskiriama taip pat 172 kv. m. bei bendrai naudotis paliekama po 243 kv. m. ir iÅ¡ viso 486 kv. m, t. y. kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Palyginus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ su Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatyta iki atidalinimo buvusio 0,6476 ha ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, matyti, kad Å¡alims bÅ«tų suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimis, kuriomis Å¡alys naudojosi iki 0,6476 ha ploto žemės sklypo atidalinimo, nežymiai padidinant bendro naudojimo plotÄ nuo 450 kv. m iki 486 kv. m. Atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovas be atitinkamų institucijų suderinimo ir leidimo siekia įteisinti 6 m akmenimis grįstÄ keliÄ ir sÄ moningai tyčia siekia jiems užkirsti keliÄ su žemės Å«kio technika patekti į besiribojantį nuo 1971 m. naudojamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯sirengė galiojant Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-883/2014 nustatytai iki atidalijimo buvusiam žemės sklypui naudojimosi tvarkai. Atsakovai turi galimybę patekti į besiribojantį žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ per atskirÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nesinaudodami ginčo žemės sklypu. Kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovas, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkÄ liks bendro naudojimo plotų, tačiau jie bus bÅ«tini bendrosios nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti, o tai, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, leis iÅ¡vengti galimų Å¡alių ginčo dėl bendros teritorijos tvarkymo ir priežiÅ«ros, o svarbiausia ginčų dėl įvažiavimo į ginčo žemės sklypÄ , nes kiekviena iÅ¡ Å¡alių turės atskirÄ Ä¯važiavimÄ .

Atmestini atsakovų argumentai apie žemės sklypo naudojimÄ iki jo įsigijimo privačion nuosavybėn (apie Å iaulių rajono „Didžiojo Spalio“ kolÅ«kio valdybos ir visuotinio narių susirinkimo sprendimus), nes jie nesusiję su 2018 m. vasario 1 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu suformuoto žemės sklypo naudojimu. Be to, ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka užtikrins ieÅ¡kovui galimybę pateikti į gyvenamojo namo rÅ«sį per jam priskirtÄ ginčo žemės sklypo dalį, taip iÅ¡vengiant bendraturčių konfliktų.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinka visų Å¡alių interesus, teikia prielaidų iÅ¡ esmės Å¡alinti Å¡alių konfliktinę situacijÄ . Nenustatyta ir atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas siÅ«lomas naudojimosi tvarkos projektas yra netinkamas, ydingas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir nustatytina ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal pridedamÄ 2019 m. sausio mėnesį UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieÅ¡kovas atskirai naudojasi 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieÅ¡kovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudÄ , iki 50 procentų Å¡ios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismÄ savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismÄ realizavimas.

18. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam skirtina bauda. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi po tai, kai atsakovai atsisakė ne teismo tvarka nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ . Ta aplinkybė, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatymo ne teismo tvarka, negali bÅ«ti laikoma pagrindžiančia ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Todėl skirti baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atsisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

20. IeÅ¡kovas patyrė 600,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. gegužės 21 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1015972 bei advokato iÅ¡laidų apskaičiavimas. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių.

Ieškovas taip pat už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011).

Todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygioms dalimis priteistinos 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 100,00 Eur žyminis mokestis.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (atitinkantį Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcijÄ ), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, gali iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai iÅ¡vardytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas.

Tam, kad įstatyme tiesiogiai neiÅ¡vardytos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sÄ lygas, t. y. jos turi bÅ«ti bÅ«tinos ir pagrįstos. Ar turėtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neiÅ¡vengiamai turėjo daryti Å¡ias iÅ¡laidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar iÅ¡laidos nėra perteklinės ir neprotingos.

IÅ¡laidų pagrįstumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad turėtas iÅ¡laidas bÅ«tina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

22. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo neatskiriama Å¡alių reiÅ¡kiamų reikalavimų dalis yra naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos planai. Todėl iÅ¡laidos, patirtos rengiant tokius planus, laikytinos kitomis bÅ«tinomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. IeÅ¡kovas, rengdamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemÄ ir jÄ per notarÄ Ä¯teikdamas atsakovams, patyrė 128,39 Eur iÅ¡laidas, kurias patvirtina UAB „GeoJusMa“ 2019 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderis Serija GJM Nr. 00322 ir Å iaulių rajono pirmojo notarų biuro dokumentai. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, tai jos lygioms dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui.

23. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 14,94 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Todėl, ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, jos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pridedamÄ 2019 m. sausio mėnesį UAB „GeoJusMa“ parengtÄ schemÄ ir joje esančius žymėjimus, nustatant, jog ieÅ¡kovas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudojasi 137 kv. m ir 35 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 1 mėlyna spalva, atsakovai Petras A.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudojasi 110 kv. m ir 62 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu 2 raudona spalva, bei ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 486 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu b. n. pl. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Petro A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 128,39 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 39 ct) kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Petro A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,94 Eur (keturiolikos eurų 94 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Erminijus Baziulis