eb884cb8-ccca-4d2e-bd45-ed8ed862272d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr Nr. ATP-362-238/2013; Proceso Nr. 4-03-3-02059-2012-1; Procesinio sprendimo kategorija: 50.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d. Kaunas            Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Å iugždinytė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau – Institucijos) specialistas M.

Ž. 2012-06-26 surašė R. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-1763487-12 už tai, kad jis 2012-04-10 apie 20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), seife laikė vienÄ teisėtai įgytÄ Å¡ovinį, kal. 32 S&W long, skirtÄ teisėtai įgytam ir 2011-04-08 realizuotam ginklui „Rossi 89“, kal. 32 S&W long, Nr. Y009017, taip pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos 2012-06-26 nutarimu Nr. 10N-1763545-12 R. S. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Šį nutarimÄ R. S. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-03 nutartimi R. S. skundÄ atmetė. Nustatė, jog teisėtai įgyto Å¡ovinio radimo faktÄ seife patvirtina atliktos kratos protokolas ir fotolentelės (b. l. 13-18), apžiÅ«ros protokolas (b. l. 19-20), specialisto iÅ¡vada (b. l. 23-25), apžiÅ«ros protokolas (b.l. 26-27), pažyma (b. l. 28), liudytojų parodymai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga bei paties R.

S. paaiÅ¡kinimai. Ä®vertinęs liudytojo V. K. parodymus apie Å¡ovinio suradimo aplinkybes (jis paaiÅ¡kino, kad atliekant kratÄ ribotos apyvartos daiktas buvo rastas prie pat atidarytų seifo durelių briaunos; Å¡ovinio iÅ¡ karto nebuvo galima pamatyti, tačiau jį radus pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jį pamirÅ¡o priduoti Ginklų fondui), teismas laikė, jog R. S. žinojo, kad neteisėtai laiko tinkamÄ Å¡audymui Å¡audmenį. Dėl to apylinkės teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjo argumentai apie tai, kad jis nežinojo, jog Å¡ovinys per klaidÄ liko nepriduotas Ginklų fondui ar kad Å¡is daiktas galėjo netyčia iÅ¡kristi iÅ¡ dėžutės ir pasimesti seife, teismas laikė nepagrįstais ir nepaneigiančiais ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvinės pusės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nors skundžiamame nutarime yra neteisingai nurodytos blanketinės normos (pvz., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktas), Å¡ių aplinkybių nelaikė esminiu proceso pažeidimu, todėl sprendė, jog R.

S. veika sudaro pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Apeliaciniu skundu R. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino liudytojo V. K. parodymus apie Å¡ovinio suradimo aplinkybes. Nors Å¡is liudytojas patvirtino, kad atidarius seifÄ Å¡ovinio iÅ¡ pradžių nesimatė, o jį suradus apeliantas paaiÅ¡kino, kad jį pamirÅ¡o priduoti Ginklų fondui, Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad ribotos apyvartos daiktas seife buvo laikomas tyčia.

PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė, skundo autoriaus nuomone, patvirtina, kad apie seife surastÄ Å¡ovinį jis sužinojo tik atliekant minėtÄ procesinį veiksmÄ , nes kaip minėta, pats kratÄ atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas patvirtino, jog atidarius seifÄ , jame prie aukščiau už sienos atsikuÅ¡usios durų briaunelės buvusio Å¡audmens nesimatė. Aplinkybė, jog procesinio veiksmo metu suradus Å¡ovinį, pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino tyrėjui, iÅ¡ kur seife galėjo atsirasti Å¡ovinys (pažymėtina, jog R.

S. buvo pridavęs savigynai iÅ¡duotÄ ginklÄ ir kitus Å¡ovinius Ginklų fondui, o rastas galėjo iÅ¡kristi iÅ¡ Å¡ovinių dėžutės netyčia), dar nereiÅ¡kia, kad Å¡is – Å¡ovinio seife buvimo – faktas, apeliantui buvo žinomas anksčiau. IÅ¡ byloje pateiktų seifo nuotraukų matyti, jog Å¡ovinys galėjo bÅ«ti užkritęs tarp seifo sienelės ir durelių briaunos, kuri yra aukÅ¡tesnėje vietoje, o tikslus iÅ¡Å¡audytų Å¡ovinių skaičius teisėtai ginklÄ turėjusiam asmeniui objektyviai galėjo bÅ«ti nežinomas, nes panaudotų Å¡ovinių apskaita nėra privaloma.

Visa tai įvertinus, apeliantas laiko, jog apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad ribotos apyvartos daiktÄ â€“ vienÄ teisėtai įgyto, bet realizuoto ginklo Å¡audmenį – jis neteisėtai laikė sÄ moningai arba tyčia. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismo pastebėjimas apie kaltinime nurodytÄ neteisingÄ blanketinę normÄ pagrindžia bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir kelia abejones nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o nutarties nekeisti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. ATPK 196 straipsnis numato atsakomybę už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus. ATPK 196 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už „Teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus“. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, kad „Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti.

Leidimas neÅ¡iotis ir leidimas laikyti ginklus, Å¡audmenis iÅ¡duodamas 5 metams. Å io įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems ginklams laikyti (neÅ¡iotis) iÅ¡duodamas vienas bendras neterminuotas leidimas. Leidimai neÅ¡iotis, laikyti ginklus iÅ¡duodami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis numato, kad „Asmuo, pageidaujantis parduoti jam nuosavybės teise priklausantį ginklÄ , Å¡audmenis, jų dalis Ginklų fondui ar kitam prekybininkui ginklais, kartu su ginklu, Å¡audmenimis turi pateikti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ar neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ â€œ.

Iš paminėto ATPK 196 straipsnio pavadinimo ir straipsniuose pateiktų dispozicijų matyti, kad minėta norma kalba apie ginklų ir šaudmenų (kuriems reikalingas ir nereikalingas leidimas įsigyti, laikyti, nešioti) saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimus. Taigi pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį, atsakomybė taikoma tuo atveju, kai ginklas ar šaudmenys, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, yra įgyti teisėtai, tačiau pažeidžiamos jų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklės. Pažymėtina, kad ši norma netaikoma atvejams, kai asmuo ginklus ar šaudmenis, kuriems įsigyti, laikyti, nešioti reikalingas leidimas, juos įgyja, laiko ar nešioja be leidimo.

Tokiu atveju bÅ«tų traktuojama, kad minėtais daiktais asmuo disponavo neteisėtai. Jam kiltų atsakomybė pagal BK 253 straipsnį. LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis kalba apie leidimus neÅ¡iotis ir laikyti ginklus, Å¡audmenis. Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis reglamentuoja, kokius dokumentus (kalbama apie leidimÄ laikyti, įsigyti) turi pateikti asmuo, kuris pageidauja realizuoti jam priklausantį ginklÄ , Å¡audmenis.

IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad visos anksčiau paminėtos normos (LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 straipsnis, ATPK 196 straipsnio 3 dalis) pritaikytos R. S. atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jos pritaikytos netinkamai, apeliantas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jis nepagrįstai nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį.

Pagal apelianto skundÄ apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus duomenis ir teisės taikymÄ jo atžvilgiu. Todėl daroma iÅ¡vada, kad tiek 2012-06-26 nutarimas, tiek teismo 2013-01-03 nutartis negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir pagrįstais sprendimais. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-06-26 nutarimu R. S. pripažintas pažeidęs:

1) LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir 2) Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punkto reikalavimus bei 3) padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 196 straipsnio 3 dalyje. Taigi, iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime iÅ¡dėstyto kaltinimo turinio matyti, jog apeliantas buvo kaltintas ir nubaustas už tai, kad „seife laikė vienÄ teisėtai įgytÄ Å¡ovinį“, ir pažeidė anksčiau minėto įstatymo bei taisyklių reikalavimus.

Jis nebuvo kaltintas, kad Å¡ovinį laikė neteisėtai, tai yra be leidimo. Nei protokole, nei nutarime, nenurodyta kuo ir kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė A. S. veiksmų neteisėtumas ir kÄ jis pažeidė pagal LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalį bei Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktÄ . Kaltinime nėra nurodyta kokias taisykles (dėl laikymo) jis pažeidė. Kaltinime nurodyti aktai - LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktas, apie Å¡audmenų saugojimo, laikymo, neÅ¡iojimo ar gabenimo taisykles nekalba.

Jeigu ATPK 196 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už „Teisėtai įgyto ginklo, Å¡audmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar neÅ¡ioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, neÅ¡iojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus, tai R. S. pateikto kaltinimo formuluotė, kad „seife laikė vienÄ teisėtai įgytÄ Å¡ovinį“, yra neiÅ¡sami, ji neatitinka dispozicijoje numatytų ir iÅ¡dėstytų aplinkybių, nes nenurodyta, kokius „laikymo taisyklių pažeidimus“ jis padarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iÅ¡ revizuojamo kaltinimo formuluotės neįmanoma nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvios pusės, t. y. tikslaus neteisėtų veiksmų arba objektyviosios pusės turinio, lemiančio aptariamos kategorijos bylos nagrinėjimo ribas ir teisės į gynybÄ garantijas.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ aplinkybės bei žinios. Jame suformuluotu administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiÅ¡kiamas administracinis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole turi bÅ«ti suformuluotas tiksliai ir aiÅ¡kiai.

Tokius reikalavimus atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas galimas tik esant Å¡ioms aplinkybėms: nustačius jo padarymo faktÄ (vietÄ , laikÄ , esmę), žinant pažeidimÄ padariusį asmenį ir esant galimybei konstatuoti bÅ«tinus padaryto pažeidimo sudėties elementus. Vadinasi, konstatuodamas ATPK 196 straipsnio 3 dalį numatytÄ pažeidimÄ , kurio juridinių faktų sudėtį sudaro blanketinėse teisės normose nustatyti ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos (ar jos kontrolės) taisyklės ir/ar sÄ lygos, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas privalėjo kaltinimÄ suformuluoti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ki, tiksli Å¡io pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. tiksli neteisėtų veiksmų formuluotė ir kiti bÅ«tinieji sudėties požymiai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas aptartus reikalavimus atitinka nevisiÅ¡kai, nes iÅ¡ jo turinio nėra aiÅ¡ku, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė teisėtai įgyto vieno Å¡audmens laikymo taisyklių pažeidimas (t. y. nėra aiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiÄ blanketinės teisės normos taisyklę, reglamentuojančiÄ Å¡audmens laikymo, vietÄ ir sÄ lygas ir pan. apeliantas buvo pažeidęs). Taigi, dėl tų pačių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra teisėtas ir pagrįstas nutarimas, kuriuo R.

S. nubaustas pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Juo labiau kad susipažinus su LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 102 punktu matyti, kad Å¡ios normos niekaip nesietinos su R. S. inkriminuotu pažeidimu pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį. Å iÄ aplinkybę akcentavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-09-06 ir 2013-01-03 nutartyse, kur nurodyta, kad minėtų aktų normos nurodytos neteisingos, jos reglamentuoja visai kitus dalykus ir negali bÅ«ti taikomos R.

S. atveju. Be to, konstatuojama, kad ATPK 196 straipsnio 3 dalis apelianto atžvilgiu apskritai negalėjo bÅ«ti taikoma dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių (motyvai nurodyti nutarimo 2 lape). Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, tik kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kiekvienu atveju bÅ«tina įrodyti pažeidimo subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę, objektÄ ir objektyviÄ jÄ pusę.

Administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Taigi, byloje neįrodžius inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo objektyvios pusės požymio turinio, nėra tikslinga plačiau analizuoti ir apeliaciniame skunde neigiamos subjektyviosios pusės – tyčios egzistavimo,  nors aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į ribotos civilinės apyvartos daikto suradimo aplinkybes (kratÄ atlikęs pareigÅ«nas patvirtino, jog Å¡audmens atidarius seifÄ nesimatė;

Å¡ovinys buvo laikomas užrakintame ir reikalavimus atitinkančiame seife, t. y. nesudarius sÄ lygų kitiems asmens juo pasinaudoti). Konstatuojama, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis LR ATPK 1 straipsnio ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. Ä®rodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, jog įrodymai bÅ«tų surinkti, pateikti, iÅ¡reikalauti, iÅ¡tirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos; o įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, bÅ«tina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones.

Pagal ATPK 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 7 straipsnis reglamentuoja teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, kur teigiama, kad niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimÄ kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Tam įgalioti organai ir pareigÅ«nai privalo taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.            Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų ir nustatytas pagrindas apeliantÄ patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį, nes pagal protokolÄ iÅ¡eitų, kad R. S. „teisėtai įgytÄ Å¡ovinį laikė“, bet jis nekaltintas, kad pažeidė jo laikymo taisykles ar jį laikė neteisėtai (neturint leidimo).

Įvertinus tai, jog apelianto veiksmai, susiję su teisėtai įgyto, tačiau tinkamai nerealizuoto, šaudmens civiline apyvarta kaltinime nėra išreikšti taip, kad iš jo turinio būtų aiškūs ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė, R. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkintinas. Teismo nutartis, VPK nutarimas naikinami, nes juos laikyti teisėtais nėra įstatyminio pagrindo.

Priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r ė :                       R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti.            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 26 d. nutarimÄ Nr. 10N-1763545-12, kuriuo R.

S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 196 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 150 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.            Nutarimas neskundžiamas.            Teisėja                                                                                    Danguolė Å iugždinytė