2022-03-02 Nr. AB-4980-3-61-3-03842-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1311-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03842-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D. S. S., A. A. S. S. ir jų nepilnamečių vaikų H. D. D. D., H. D. D. D., H. D. D. D., atstovaujamų tėvų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D. S. S., A. A. S. S. ir jų nepilnamečių vaikų H. D. D. D., H. D. D. D., H. D. D. D., atstovaujamų tėvų, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai D. D. S. S., A. A. S. S. ir jų nepilnamečiai vaikai H. D. D. D., H. D. D. D., H. D. D. D., atstovaujami tėvų, (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 12S31440 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1142 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, šeimoje yra moteris ir trys vaikai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką pareiškėjų šeimai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys, (duomenys neskelbtini) ir vaikai yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus Migracijos departamentas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė jiems kylančios individualios grėsmės.

3. Dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Atsakovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės, o (duomenys neskelbtini) Vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo patiriamo priekabiavimo. Pareiškėjų teigimu, šiuo metu (duomenys neskelbtini), ypač moterų ir vaikų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. (duomenys neskelbtini) toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) Vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini), bet atsakovas į šią informaciją neatsižvelgė. Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo šeimai (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei net pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris, vaikas), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia.

4. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjų išsiuntimo rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, tačiau minėtos išimties pareiškėjų atveju nėra. Savo elgesiu jie niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padarę teisės aktų pažeidimų, jų pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjai visą laiką buvo geranoriški, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, jų veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjai laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo lemtas siekiant suprantamo tikslo - saugaus gyvenimo.

5. Pareiškėjų manymu, jiems prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo teigimu, įvertinus prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas nerasta. Pareiškėjai neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

8. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjai savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jiems kyla šiuo metu, savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo išimtinai bendrais kilmės informacijos aspektais. Migracijos departamentas nerado, o ir pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ar diskriminuojami, kad dėl išpažįstamos religijos jiems būtų sudėtingiau rasti darbą, negalėtų mokytis ir kt. tuo labiau, pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur beatodariškas smurtas, remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pareiškėjams dėl jų asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai nenurodė (išskyrus įvykį 2005 m., tačiau šis įvykis negali būti vertinimas kaip pagrįstu įrodymu, kadangi praėjo 16 metų ir tai nebuvo pagrindinė priežastis dėl kurio pareiškėjai išvyko iš savo kilmės valstybės) kokiu būdu juos asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Kita vertus, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus žmonės (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) esančioje pabėgėlių stovykloje, (duomenys neskelbtini) teroristų grupuotė tos teritorijos nevaldo, todėl jų paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, tarp kurių yra moteris ir nepilnamečiai vaikai, atsakovas nenustatė, o pareiškėjai neįrodė individualių, su pareiškėjų asmenybėmis susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika.

11. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini) provincijos, kur gyvena pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) apskritai nevaldo teritorijos, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Taigi prieglobsčio prašytojų gyvenamoji vieta nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Be to, saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) gubernijoje nuo pat (duomenys neskelbtini) konflikto pradžios 2014 m. vertinama kaip „stabili“, o 2020 m. birželio mėn. duomenimis, (duomenys neskelbtini) gubernijoje buvo užregistruota 319 062 šalies viduje persikėlusių asmenų, o tai antras pagal dydį skaičius (duomenys neskelbtini). 99 proc. šių asmenų persikėlė į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gubernijos. Tyrimo metu nenustatyta, kad bendra situacija pareiškėjų kilmės šalyje būtų pasikeitusi.

12. Priešingai nei teigia pareiškėjai, Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybė ėmėsi veiksmų, siekiant padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. patirto išpuolio, taip pat 2021 m. priimtas naujas įstatymas, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims. Pagal naują įstatymą moterims bus mokamos kasmėnesinės stipendijos, teikiamas nemokamas būstas ir kt., be to teikiamos ir kitos reintegracijos pagalbų programos.

13. Dėl pareiškėjų argumentų, jog Migracijos departamentas nepagrįstai taikė Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, atsakovas nurodė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas.

14. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjams maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 12S31440 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti D. D. S. S. ir A. A. S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo D. D. S. S. ir A. A. S. S. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6K-1142 dalį.

16. Įvertinęs pareiškėjo D. D. S. S. ir pareiškėjos A. A. S. S. Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas D. D. S. S. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, jog net dirbant kelis darbus jam sunku išlaikyti šeimą, gyvenimas pabėgėlių stovykloje labai sunkus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat minėjo sunkias gyvenimo sąlygas, parduotą namą (duomenys neskelbtini) ir kelionei išleistus pinigus. Daug kartų pakartojo, kad neturi kur grįžti. Taip pat pareiškėjai nurodė, jog jie priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl kyla grėsmė jų gyvybei. Įvertinęs pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jų paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, teismas nesutiko pareiškėjų argumentais, jog tinkamai nebuvo įvertinta pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir gyvenimo kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų individualias aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį. Migracijos departamentas nustatė, kad EPPB išskiria kelias grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika (gyvenimas vietovėse, kuriose veikia (duomenys neskelbtini), moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nepriklauso nei vienai šių grupių.

17. Įvertinus pareiškėjos A. A. S. S. nurodytus motyvus, kuriais ji grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojos baimę patirti persekiojimą. Apklausų ir posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog ji asmeniškai niekada nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui (nebuvo pagrobta ar kitaip nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini), 2014 m. dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės su vyru ir šeima išvyko iš (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno su šeima). Pareiškėjos baimė patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą rėmėsi jos giminaičių (dėdės, jo dukters) neigiama patirtimi 2014 m. pareiškėjas D. D. S. S. apklausos metu nurodė 2005 m. metais vykusį įvykį, tačiau jis negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas išvykti iš kilmės valstybės, nes nuo to laiko praėjo 16 metų. Tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai ir, ypač (duomenys neskelbtini), yra susidūrę su kariniais konfliktais yra akivaizdu, tačiau tam, kad pareiškėjams būtų suteiktas prieglobstis, jie turi atitikti teisės aktuose nustatytus kriterijus, taip pat jų baimė turi būti visiškai pagrįsta. Nepaisant to, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tačiau Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nenurodė individualių, su jais asmeniškai susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje susiduria su realia persekiojimo rizika.

18. Teismo vertinimu, atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Atsakovas rėmėsi EPPB 2021 m. sausio mėnesį parengtomis gairėmis. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijos teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, surinko ir išanalizavo visą aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini).

19. Teismas sprendė, kad yra Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė ir ši Migracijos departamento sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jie kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjai slėpsis ir nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėjai iki Migracijos departamento sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje tvarkoje (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padarę kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, kurių pagrindų galima būtų manyti, kad pareiškėjų gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Atsižvelgęs į tai, teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir nustatė pareiškėjams 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjams atvykti, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjai teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų saugumui. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), ypač moterų ir vaikų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. (duomenys neskelbtini) toliau susiduria su dideliais sunkumais, kadangi jie neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko. Aplinkybė, kad pareiškėjai negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo šeimai (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei net pagal tris kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris, vaikas), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia.

24. Pagal ESTT praktiką pareiškėjų šeimai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys, (duomenys neskelbtini) ir vaikai yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė jiems kylančios individualios grėsmės.

25. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų, todėl (duomenys neskelbtini) problema yra toliau nesprendžiama, kas dar labiau apsunkina gausios (duomenys neskelbtini) tikėjimo šeimos padėtį.

26. Neįgalieji ir sunkiai sergantys asmenys (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija, todėl byloje turėjo būti vertinama, ar medicinos paslaugų nepakankamumas ar ribotumas nėra susijęs su diskriminaciniu elementu ir atsižvelgiant į tai neturėtų būti prilygintas persekiojimui, asmens egzistavimo paveikimu tokiu būdu pareiškėjams suteikiant prieglobstį Lietuvoje.

27. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, tačiau ši informacija yra vienerių metų senumo, todėl nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjų galimybes apsisaugoti, ypač, kai jie yra pažeidžiami asmenys, patenkantys į padidintos rizikos būti persekiojamais asmenų profilį, jų vaikai turi sunkių sveikatos sutrikimų. Jų galimybės išvengti ginkluotų konfliktų turėtų būti vertinamos individualiai, pagal asmenines šeimos narių savybes, sveikatos būklę, šeimoje augančių nepilnamečių kiekį (daugiavaikė šeima), o ne tik remiantis apibendrintais kilmės valstybės duomenimis.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovo teigimu, įvertinus prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Taip pat, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojams suteikimo poreikį. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Be to, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgus į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai nenurodė jokių individualių kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, savo prašymą grindė iš esmės bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjai nenurodė persekiojimo vykdytojus ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjų kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo rizika, todėl jų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

31. Atsakovas pažymi, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš juos (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jie yra persekiojami, diskriminuojami, kad dėl jų individualių savybių (religijos) jiems neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia naudoja prieš (duomenys neskelbtini) ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjai nenurodė ir skunde.

32. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai nenurodė (išskyrus įvykį 2005 metais, tačiau šis įvykis negali būti vertinimas kaip pagrįstu įrodymu, kadangi praėjo 16 metų ir tai nebuvo pagrindinė priežastis dėl kurios pareiškėjai išvyko iš savo kilmės valstybės), kokių būdų juos asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Kita vertus, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjai yra darbingo amžiaus žmonės, jie gyveno (duomenys neskelbtini) esančioje pabėgėlių stovykloje, o (duomenys neskelbtini) teroristų grupuotė tos teritorijos nevaldo, todėl jos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjai taip pat gyvena šeimoje, pareiškėja nėra vieniša moteris, o vaikai nėra nelydimi nepilnamečiai. Įvertinus pareiškėjų individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), atsakovo įsitikinimu, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jiems gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

33. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Vertinant pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjų prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Pareiškėjai nepateikė jokios aktualios ir patikimos kilmės valstybės, kuri leistų kitaip vertinti padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje.

34. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjai skunde nepateikė. Be to, pareiškėjai turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjai pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

35. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 12S31440 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6K-1142, kuriuo pareiškėjų skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjų prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjams uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

38. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdami reikalavimus, teigia teismą nepagrįstai sprendus, kad jie neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, klaidingai interpretavus jų paaiškinimus dėl ekonominės padėties, taip pat neįvertinus, kad atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie pareiškėjų kilmės šalį.

39. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

42. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

44. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas baime būti persekiojamiems dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – religinei ir etninei kurdų mažumai.

45. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą: Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), įtraukti į padidintos rizikos asmenų sąrašą, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau, anot EPPB, ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiška pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, tokias kaip kilmės vietove (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), turimi asmens dokumentai, lytis (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjų paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys: užsieniečiai gyvena (duomenys neskelbtini) , kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, pareiškėjai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, yra darbingo amžiaus. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, nurodo, kad pareiškėjai rėmėsi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jiems galimai gresiantį persekiojimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai apklausos metu nenurodė, kad, apart 2005 metų įvykio (duomenys neskelbtini) regione, būtų tiesiogiai susidūrę su jų persekiojimu ar kitais veiksniais, savo turiniu apibūdintiniems kaip persekiojimas. Nepaisant to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjams grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

46. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko pareiškėjų vertinimą pagal padidinto rizikos asmenų profilius, iš jų – moterys, vaikai ir etninių / religinių grupių atstovai (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgdamas į prieglobsčių prašytojų individualias savybes bei į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai sprendė nesant pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Taigi, faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjų atvejo individualiai), nėra. Priešingai, atsakovas surinkęs bei įvertinęs aktualiausią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, keliamų pabėgėlio statusui įgyti.

47. Dėl apeliacinio argumentų, susijusių su išvados dėl pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą nepagrįstumo, pažymėtina byloje nėra duomenų, patvirtinančių juo atitinkant papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis EPPB 2021 m. gairėmis, nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini) provincija) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

48. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, vertino ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtą bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizę ir rekomendacines gaires (Country Guidance: (duomenys neskelbtini) Common analysis and guidance note, January 2021), kuriose dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). EPPB 2021 m. gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šios gairės parengtos iki 2021 m. gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde.

49. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis jiems atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir jiems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjų išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nesustatyti.

50. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

51. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų prašymas netenkintas.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. D. S. S., A. A. S. S. ir jų nepilnamečių vaikų H. D. D. D., H. D. D. D., H. D. D. D., atstovaujamų tėvų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan