2020-11-18 Nr. AB-21683-3-61-3-01155-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2180-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01155-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybei, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 23 d. skundu, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi, patvarkęs šalių procesinę padėtį, priėmė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261, skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą; 2) priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 380 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus darbuotojų darbo organizavimo, atlyginti; 3) priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 570 Eur turtinę žalą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbuotojų darbo organizavimo, neskyrus pareiškėjai periodinės 114 Eur dydžio pašalpos; 4) priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 10 000 Eur neturtinei žalai dėl teisinei valstybei prieštaraujančio Ukmergės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų darbo organizavimo atlyginti; 5) priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) ištirti norminius aktus: Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 27 ir 33 punktų teisėtumą bei pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies teisėtumo. Patikslintame skunde pareiškėja taip pat prašė priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 125 000 Eur neturtinės žalos dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197, dėl kurio pareiškėja patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar jai užteks piniginių lėšų maistui, vaistams, drabužiams ir mokesčiams, atlyginimui.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra bedarbė, socialiai remtina nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir gauna Įstatymo 5 straipsnyje numatytą 122 Eur socialinę pašalpą, pažymėjo, kad ši pašalpa yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Pareiškėja taip pat gauna būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, gyvendama socialiniame būste, kurio mėnesio nuomos kaina yra 45,99 Eur.

3. Pareiškėja paaiškino, kad vadovaudamasi Įstatymo 4, 6, 8, 17, 18 straipsniais, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 7-13 patvirtintu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašu (toliau – ir Paramos tvarkos aprašas), taip pat Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 patvirtintu Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), ir turėdama teisę į socialinę pašalpą (-as)), 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi raštu į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikė tris atskirus prašymus: 1) prašė skirti periodinę išmoką, remiantis Aprašo 11.3 punktu; 2) prašė skirti vienkartinę išmoką, remiantis Aprašo 10.11 punktu; 3) prašė skirti vienkartinę išmoką, remiantis Aprašo 10.10 punktu.

4. Pareiškėja nurodė, kad Skyriaus darbuotojai apie galimybę gauti papildomas socialines pašalpas neinformavo, o stendai, esantys Ukmergės rajono savivaldybėje, yra tušti, sprendimai neiškabinti. Pareiškėja akcentavo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tinklapyje minėtos informacijos nėra ir norint ją rasti būtina žinoti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų tikslų pavadinimą, numerį ir datą. Pareiškėja manė, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata leidžia turėti Skyriaus darbuotojams tiesioginį materialinį suinteresuotumą nuslėpti ir neskirti Įstatyme numatytų išmokų. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. Ukmergės rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai surašė buities tyrimo aktą. 2019 m. vasario 21 d. buvo atvykę Ukmergės buto ūkio specialistai, kurie apžiūrėjo buto langus ir butą. 2019 m. kovo 6 d. pareiškėja kreipėsi raštu į Ukmergės rajono savivaldybę dėl sprendimų pateikimo. 2019 m. kovo 12 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracija pervedė 322 Eur į pareiškėjos sąskaitą.

5. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. gavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. raštą Nr. (3.9)18-1041, kuriuo buvo pateiktas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (sprendimo) 2019 m. vasario 28 d. Nr. 13-261 nuorašas, kuriame nebuvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, jame nenurodyta, kuo vadovaujantis buvo skirtos po 100 Eur dydžio tikslinės pašalpos bei atsisakyta teikti periodinę pašalpą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Skyriaus 2019 m. kovo 15 d. rašte Nr. (3.9)18-1041 buvo nurodyta, jog periodinė pašalpa neskiriama, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, kuris nustato, kad pašalpa neskiriama, kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t. y. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali be jos išsiversti.

6. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybės administracija, kuris teikė atsiliepimą ir už Ukmergės rajono savivaldybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

7. Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261 panaikinimo ir pašalpų skyrimo atsakovas nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo skirta 200 Eur dydžio tikslinė pašalpa. Šios lėšos buvo pervestos į pareiškėjos sąskaitą jos nurodytame banke. Pareiškėja, siekdama šio įsakymo panaikinimo, pervestų lėšų savivaldybei negrąžino, todėl atsakovas spėjo, kad pareiškėja siekia panaikinti 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261 4 punktą, kuriuo pareiškėjai neskirta periodinė 114 Eur per mėnesį pašalpa.

8. Atsakovas nurodė, kad Aprašo 11.1–11.3 punktuose nurodyta, kuriais atvejais asmeniui gali būti skiriama periodinė pašalpa. Pareiškėja gauna socialinę pašalpą, kuri yra 1 valstybės remiamų pajamų (toliau – ir VRP) dydžio (122,00 Eur). Skundžiamu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjai nusprendus skirti 200 Eur tikslinę pašalpą, pareiškėjos pajamos viršijo nustatytų 1,25 VRP dydį, todėl pareiškėja nebeatitiko Aprašo 11.3 punkte išdėstytų sąlygų. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl periodinės pašalpos, nenurodė jokių aplinkybių, faktų ir nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti prašymą ir būtinybę skirti periodinę pašalpą. Todėl Socialinės paramos skyrimo komisija 2019 m. vasario 22 d. protokolu Nr. S2-5 siūlė neskirti pareiškėjai periodinės pašalpos, nesant jokių pašalpos paskyrimą lemiančių aplinkybių. Komisija, priimdama nurodytą siūlymą, atsižvelgė ir į 2019 m. vasario 5 d. buities tyrimo aktą Nr. 51, kuriame nurodyta, kad pareiškėja gyvena 53 m2 geros būklės bute, kuris priklauso savivaldybei. Buto viduje tvarkinga, švaru, baldai nenauji, langai plastikiniai. Bute yra buičiai būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Moteris skolų neturi. Pareiškėja yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje ir dėl turimų sveikatos problemų visuomenei naudingų darbų neatlieka.

9. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovų 380 Eur turtinės žalos atlyginimą atsakovas pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 7-48 „Dėl vienkartinių pašalpų nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. neteko galios. Iš pareiškėjos nurodyto reikalavimo visiškai neaišku, kokius konkrečius savivaldybės veiksmus ar neveikimą pareiškėja skundžia. Neišdėstyti jokie reikalavimą pagrindžiantys argumentai, motyvai ar aplinkybės. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos konkrečių argumentų ir skundžiamų veiksmų nesuformulavimas pateiktame teismui skunde apsunkina atsakovo poziciją ir atsikirtimų byloje pateikimą teismui.

10. Dėl pareiškėjos reikalavimų solidariai priteisti iš atsakovų 570 Eur turtinės žalos dėl savivaldybės netinkamo darbo organizavimo atlyginimą atsakovas manė, kad pareiškėjos prašymas atkartoja skunde esantį prašymą pareiškėjai priteisti periodinę pašalpą. Atsakovas nurodė, kad palaiko argumentus, kodėl toks prašymas negalėtų būti tenkinamas. Papildomai nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 11.3.3 punktu, periodinė pašalpa gali būti skiriama iki 4 kartų per metus ir pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme reikalaujama 5 išmokų, kas prieštarautų to paties Aprašo 11.3.2 punktui, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme išdėstytiems principams. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde kalbama ne apie pelną ar darbo pajamas, o apie socialinės paramos tikslais skiriamas lėšas. Periodinė pašalpa neskirta, kadangi pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių tokios pašalpos skyrimo būtinybę, taip pat pareiškėjos pajamos, paskyrus jai 200 Eur pašalpą, viršijo 1,25 VRP. Pareiškėja yra darbingo amžiaus. Jokių duomenų apie pareiškėjos neįgalumą ar sveikatos būklę savivaldybė neturi. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai periodinė pašalpa neturėjo būti skiriama. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai, o nesant savivaldybės kaltų veiksmų ar neveikimo, žala negalima.

11. Dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodė, kad pareiškėja savo skundo dalį motyvavo lakoniškai, nepateikė jokių teisinių argumentų ar konkrečių aplinkybių, iš kurių matytųsi pareiškėjos skundo pagrindimas, pareiškėja skundą grindė tik samprotavimais, nekonkrečiais kaltinimais. Atsakovas akcentavo, kad teikia asmenims socialinę paramą, vykdydamas valstybės priskirtas funkcijas ir griežtai laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių pašalpų skyrimą.

12. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja gyvena Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute nuomininkės teisėmis. Teismui pateikti su šio buto nuoma susiję dokumentai. Prie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pridėtame 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos perdavimo–priėmimo akte (pasirašytame pareiškėjos) nurodyta, kad būsto durys, langai, grindys, sienos ir kt. dalys yra geros būklės. Jokių pastabų ar pastebėtų defektų šiame akte pareiškėja nenurodė ir jokių pretenzijų būstui neturėjo. Todėl pareiškėjos 2019 m. sausio 4 d. prašyme pašalpai gauti nurodytą paskirtį buto langų keitimui atsakovas laikė klaidinančia ir pabrėžė, kad gyvenamajame būste, kuriame gyvena pareiškėja, langų būklė yra gera ir jų keisti nereikia.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos Z. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 4 d., vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197, pateikė Ukmergės rajono savivaldybei prašymus gauti periodinę pašalpą ir dvi vienkartines pašalpas gyvenamojo būsto langų pakeitimui ir būtiniausiems daiktams įsigyti.

15. Pareiškėja manė, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 13-261, kuriuo jai skirta būsto remonto darbams tik 100 Eur bei namų apyvokoms daiktams įsigyti tik 100 Eur, o periodinė pašalpa neskirta, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos vertinimu, minėtas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant Aprašo 10.10, 10.11, 11.3 punktų nuostatas.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu, Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, patvirtintas Aprašas, kurio pagrindu pareiškėja siekia, kad jai būtų suteikta visos apimties, t. y. 10 BSI dydžio, pašalpa įsigyti būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, taip pat visos apimties, t. y. 15 BSI dydžio, pašalpa apmokėti būtiniausius būsto remonto, krosnių, kaminų remonto, vandentiekio įrengimo, pelėsių naikinimo, dezinfekcijos darbus, bei suteikta periodinė pašalpa.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 10.10, 10.11, 11.3 punktų formuluotės reiškia, jog pašalpos gali būti skiriamos, t. y. jose nėra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiga suteikti visos apimties pašalpas arba apskritai suteikti pašalpas. Taigi, pareiškėjai nepateikus jokių duomenų, kad socialiniam būstui, kuriame ji gyvena, reikia remonto, kad jai reikia kokių nors būtinų namų apyvokos reikmenų, o atsakovui pateikus 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos perdavimo–priėmimo aktą, kuriame (pasirašytame pareiškėjos) nurodyta, kad būsto durys, langai, grindys, sienos ir kt. dalys yra geros būklės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai buvo tinkamai suteikta 200 Eur parama remonto darbams, apyvokos reikmenims įsigyti. Pareiškėja nepagrindė periodinės pašalpos skyrimo būtinybės, o atsakovas, remdamasis administracine diskrecija, įvertinęs 2019 m. vasario 22 d. protokolą Nr. S2-5, kuriame konstatuota, kad pareiškėja nenurodė paramos reikalingumo, pagrįstai atsisakė skirti periodinę pašalpą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261 negali būti tenkinamas.

18. Dėl reikalavimų skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą teismas pažymėjo, kad tai yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261. Teismas pabrėžė, kad Aprašo 10.10, 10.11, 11.3 punktų formuluotės reiškia, kad pašalpos gali būti skiriamos, t. y. jose nėra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiga suteikti visos apimties pašalpas arba apskritai suteikti pašalpas. Teismas sprendė, kad, palikus galioti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti bei skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą.

19. Dėl reikalavimų priteisti turtinės žalos, kuri susidarė dėl netinkamo Skyriaus darbuotojų darbo organizavimo, atlyginimą, teismas akcentavo, kad šioje administracinėje byloje nenustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų neteisėtai veikusi, nesuteikdama pareiškėjai periodinės pašalpos, taip pat suteikdama dalines pašalpas būsto remonto darbams, namų apyvokos daiktams pirkti, kad būtų netinkamai organizuojamas tarnautojų ir darbuotojų darbas. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kad ji patyrė kokią nors turtinę žalą. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo kilti Ukmergės rajono savivaldybės viešajai civilinei atsakomybei, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti turtinės žalos atlyginimą.

20. Dėl reikalavimo priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nenustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų neteisėtai veikusi netinkamai organizuodama tarnautojų ir darbuotojų darbą. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kad ji patyrė kokią nors neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo kilti Ukmergės rajono savivaldybės viešajai civilinei atsakomybei, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas vertino, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Teismas, įvertinęs reguliavimą, nustatytą Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, darė išvadą, kad jam abejonių minėtas teisinis reguliavimas nekelia, nes savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti savo lėšų panaudojimo tvarką įstatyme nurodytais tikslais, kurie, teismo vertinimu, niekaip neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, iš esmės atitinka savivaldybių bendruomenių interesus. Todėl dėl minėtos įstatymo nuostatos teismas nutarė nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 patvirtinto Aprašo 27 ir 33 punktų nuostatos turėtų būti laikomos neteisėtomis. Aprašo nuostatos iš esmės reiškia, kad savivaldybės administracija turi plačią diskreciją skiriant pašalpas, be kita ko, ir įvertinant, ar siekiantys gauti pašalpas asmenys turėtų ir galėtų jas gauti. Teismo vertinimu, šios nuostatos niekaip negali būti laikomos neatitinkančiomis aukštesnės galios teisės aktų, kurių pareiškėja nenurodo.

23. Dėl reikalavimo priteisti 125 000 Eur neturtinės žalos dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ atlyginimą, dėl ko pareiškėja patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar jai užteks piniginių lėšų maistui, vaistams, drabužiams ir mokesčiams, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 teisėtumu bei pagrįstumu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ir konstatuoti, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ir priteisti pareiškėjai 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 24. Pareiškėja Z. Č. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, teismas be pagrindo atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodomos (i) teismo nustatytos bylos aplinkybės, (ii) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, (iii) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, (iv) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Motyvuotu teismo sprendimu laikytinas toks sprendimas, kuriame ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumento pagrįstumo. Net ir sutikdamas su vienos ar kitos šalies argumentais, teismas turi pagrįsti, kodėl su jais sutinka, o ne pažodžiui perrašyti procesinio dokumento tekstą.

26. Pareiškėja taip pat mano, jog buvo pažeista ir ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nes bylą nagrinėjusi teisėja yra kilusi iš Ukmergės. Šią aplinkybę pareiškėja sužinojo tik išėjusi iš teismo posėdžių salės.

27. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Argumentas, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra iš Ukmergės, teisiškai nėra reikšmingas, nes teisėjos gimimo vieta nėra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjos prašomas pašalpas, teisėtumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. sausio 4 d., vadovaudamasi Aprašo 10.10, 10.11, 11.3 punktų nuostatomis, pateikė Ukmergės rajono savivaldybei prašymus gauti periodinę pašalpą ir dvi vienkartines pašalpas gyvenamojo būsto langų pakeitimui ir būtiniausiems daiktams įsigyti.

31. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 13-261 pareiškėjai skirta100 Eur būsto remonto darbams ir 100 Eur namų apyvokoms daiktams įsigyti, o periodinė pašalpa neskirta.

32. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos Z. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33. Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pareiškėjos vertinimu, teismas be pagrindo atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja taip pat mano, jog buvo pažeista ir ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nes bylą nagrinėjusi teisėja yra kilusi iš Ukmergės.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į inter alia pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose Šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisės doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant visas bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 34 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), 27 p.; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 29 p. ir kt.).

36. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 56 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto administracinio akto ir jo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjos argumentus, susijusius su vienkartinių ir periodinių pašalpų skyrimu ir, anot pareiškėjos, jai padaryta turtine ir neturtine žala, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas remiantis tik atsakovo pateiktais duomenimis, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Šiuo atveju pareiškėja ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokius konkrečiai jos argumentus pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė, o iš esmės tik cituoja teisės aktų nuostatas dėl teismo sprendimų motyvavimo.

38. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad Aprašo 10.10, 10.11, 11.3 punktų formuluotės reiškia, jog pašalpos gali būti skiriamos, t. y. jose nėra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiga suteikti visos apimties pašalpas arba apskritai suteikti pašalpas. Taigi, pareiškėjai nepateikus jokių duomenų, kad socialiniam būstui, kuriame ji gyvena, reikia remonto, kad jai reikia kokių nors būtinų namų apyvokos reikmenų, o atsakovui pateikus 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos perdavimo–priėmimo aktą, kuriame (pasirašytame pareiškėjos) nurodyta, kad būsto durys, langai, grindys, sienos ir kt. dalys yra geros būklės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai buvo tinkamai suteikta 200 Eur parama remonto darbams, apyvokos reikmenims įsigyti. Pareiškėja nepagrindė periodinės pašalpos skyrimo būtinybės, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė skirti periodinę pašalpą.

39. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl ginčo esmės, t. y. dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta jai skirti pašalpas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

40. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginio, jog teismas be pagrindo atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-755-662/2018). Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgus į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, nekyla abejonių dėl Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti minėtos nuostatos konstitucingumu. Tokių argumentų, bent jau nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo motyvuotas ir pagrįstas.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat mano, jog buvo pažeista ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, nes bylą nagrinėjusi teisėja yra kilusi iš Ukmergės.

43. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos išreikšta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo grindžiama tuo, jog teisėja yra kilusi iš Ukmergės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra tokia aplinkybė, kuri leidžia pagrįstai abejoti bylą teisėjos nešališkumu subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Tai reiškia, jog vien proceso dalyvių samprotavimų ir prielaidų nepakanka. Šiuo atveju pareiškėja niekaip nepaaiškino ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, o pareiškėjos nurodyta abstrakti aplinkybė, kad teisėja yra šališka, nes kilusi iš Ukmergės, vertintina kritiškai.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia motyvuotų, galiojančios teisės nuostatomis bei bylos faktinėmis aplinkybėmis paremtų pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius