A-492-359-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir I. J. (V. J. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. ir I. J. (V. J. teisių perėmėjos) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos priteisimo,
Legislator headnote
AI generatedA-492-359-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (I t., b. l. 171–173) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. A492-359/2012
Procesinio sprendimo kategorija 70.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir I. J. (V. J. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. ir I. J. (V. J. teisių perėmėjos) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos priteisimo,
nustatė:
I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundais (I t., b. l. 40–44, 64–65) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 296 Lt turtinės ir 796 Lt neturtinės žalos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) Patrulių rinktinės pareigūno nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskirta 50 Lt bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. sausio 27 d. Kaune, J. Lukšos-Daumanto gatvėje, prie Kauno medicinos universiteto klinikų vairavo automobilį Audi 100 ir sustojo bei stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Jo automobilis buvo nuvežtas į aikštelę. Pažymėjo, kad norėdamas atgauti automobilį sumokėjo 220 Lt. Teigė, kad paskirta nuobauda ir automobilio nuvežimas yra neteisėti. Nurodė, kad jo pastatytas automobilis netrukdė eismui, teisės pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas nepateikė jam tarnybinio pranešimo bei transporto priemonės nuvežimo protokolo, įvykio aplinkybės išsamiai neištirtos. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė 296 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudarė bauda, automobilio išpirka iš aikštelės, taksi išlaidos bei mokestis už banko paslaugas. Pabrėžė, kad taip pat kilo neturtinė žala, kadangi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė nepatogumus, dvasinę depresiją bei sukrėtimus. Patirtą neturtinę žalą įvertino 796 Lt.
Kauno apskrities VPK atsiliepimais į skundus (I t., b. l. 19, 71) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Kauno apskrities VPK rėmėsi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pakankamas pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę, pagrindo panaikinti 2009 m. sausio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą nėra. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas. Taip pat pažymėjo, kad kelio ženklai pareiškėjo skunde nurodytose gatvėse yra įrengti teisėtai, todėl negalima reikalauti, kad miesto savivaldybė juos nuimtų.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu (I t., b. l. 171–173) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 27 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno nutarimu administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, nes jis padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. procesiniais sprendimais pripažinta, kad policijos pareigūnas, paskyręs administracinę nuobaudą pareiškėjui ir priėmęs aktą priverstinai nuvežti jo transporto priemonę, veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribose. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjant šią administracinę bylą dėl žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo kelti klausimą dėl minėtų teismų sprendimų teisėtumo. Pareiškėjo teiginį, kad teisėja, nusišalindama nuo šios bylos nagrinėjimo, pripažino savo priimto procesinio sprendimo neteisėtumą, laikė pareiškėjo interpretacija ir vertino kaip teisiškai nepagrįstą. Sprendė, kad valdžios institucijų neteisėto veikimo faktai nenustatyti, todėl nėra vieno iš žalos atsiradimo pagrindų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra motyvuotas, o teisiškai pagrįsta abejonė dėl įstatymo normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms nėra išreikšta. Vertino, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) normų pagrindu nėra sprendžiami pareiškėjo keliami reikalavimai dėl žalos priteisimo, minėtas įstatymas nėra taikomas konkrečioje byloje, todėl nėra jokio pagrindo kelti šio įstatymo normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą. Teismas taip pat atmetė prašymą atlyginti proceso išlaidas.
III. Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 189–193), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant jo skundus: priteisti 296 Lt turtinės ir 796 Lt neturtinės žalos, 101,46 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – pranešti Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apie viešojo intereso į teisingą valstybės valdžią ir valdymą pažeidimą teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose bei įstaigose, dėl procesinio sprendimo atlikti ikiteisminį tyrimą priėmimo.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo įžanginėje dalyje nenurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra, šį pažeidimą laiko esminiu. Pažymi, kad sprendimu teismas suteikia sau ikiteisminio tyrimo įstaigos, bendrosios kompetencijos teismo kompetenciją ir sprendžia, ar jo skunde nurodytas veikas padarę asmenys yra nekalti. Mano, jog sprendimas priimtas, teismui viršijus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) antrojo skirsnio normomis suteiktą kompetenciją ir pažeidus Teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas rūšinio teismingumo taisykles. Nurodo, kad įrodymai, kuriais teismas rėmėsi savo išvadose dėl ATPK 269 straipsnio 7 dalies pažeidimo, į administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. M505283 nebuvo pateikti, taip pat nebuvo nustatyta visų asmenų tapatybė. Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog iškėlus bylą teisme, ne pareiškėjas, o Kauno apskrities VPK pareigūnai sunaikino 2009 m. sausio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijoje nurodytus įrodymus. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-211-480/2009 priimtoms pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarčiai bei apeliacinės instancijos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarčiai nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prejudicinę galią. Teigia, kad teismas nepasisakė, kodėl atmeta pareiškėjo prašymus bei dalį jo pateiktų įrodymų. Nurodo, jog teismas, atmetęs skundą dėl žalos atlyginimo, nenurodė nė vienos įstatymo normos, kuria vadovavosi, o teismo nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 ir 6.250 straipsniai tik patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad teismas nesiaiškino pareiškėjui padarytos žalos dydžio, pabrėžia, jog žala tik didėja.
Kauno apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad 2011 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti 2009 m. liepos 17 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-211-480/2009, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir pagrįstai buvo nubaustas, o neleistinoje vietoje pastatytas automobilis trukdė eismui. Pažymi, kad todėl automobilis buvo pagrįstai priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Taip pat, remdamasis paminėta 2011 m. kovo 10 d. nutartimi, nurodo, jog policijos pareigūnas, paskyręs administracinę nuobaudą pareiškėjui ir priėmęs aktą priverstinai nuvežti jo transporto priemonę, veikė teisėtai ir savo kompetencijos ribose, todėl kelti klausimą dėl žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Administracinę bylą nutraukti.
Mirusio pareiškėjo V. J. teisių perėmėjos R. J. ir I. J., kurios šioje administracinėje byloje perėmė V. J. procesines teises ir laikomos pareiškėjomis, 2012 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą, kuriuo atsisakė nuo skundo ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos.
ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas tokią teisę atsiimti skundą turi iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas yra naikintinas, o administracinė byla pagal pareiškėjų R. J. ir I. J. (V. J. teisių perėmėjos) skundą nutrauktina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė