eb852051-daa0-4d64-8bad-4e2a344c4caf · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-255/2015Teisėjas V. Gedeikis                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-15240-2015-3                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.7.1; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.4. (S)                                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendžio, kuriuo R.

P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1 d. Pagal BK 182 str. 1 d. (B. K. epizodas) nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Pagal BK 182 str. 1 d. (A. M. epizodas) nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneri) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai, ji, vadovaujantis BK 641 str., sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneri) metai, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti, bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R.

P. sulaikymo. IÅ¡ R. P. B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 300 eurų suma turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. P. A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 685 eurų suma turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. P. valstybei priteista 23,16 eurų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ 2015-03-24 prokuroro nutarimu, nenustatytas asmuo 2015-03-15, apie 15.47 val., paskambino B.

K. ir, prisistatęs gydytoju chirurgu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad dėl nukentėjusiosios giminaitės kaltės nukentėjo moteris su vaiku, kad nebÅ«tų praneÅ¡ta policijai, reikia sumokėti kuo daugiau pinigų, nukentėjusiajai tuo patikėjus ir taip bÅ«nant iÅ¡ esmės suklaidintai, R. P. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.00 val., atvyko į nukentėjusiosios butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, iÅ¡ B. K. paėmė 300 eurų ir pasiÅ¡alino, prieÅ¡ tai pasirašęs ant raÅ¡telio A.

K. vardu, taip apgaule užvaldė nukentėjusiosios B. K. 300 eurų. Be to, R. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ 2015-03-24 prokuroro nutarimu, nenustatytas asmuo 2015-03-15, apie 17.47 val., paskambino A. M. ir prisistatęs gydytoju K., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jos dukterėčia padarė avarijÄ ir partrenkė mergaitę, kad nebÅ«tų praneÅ¡ta policijai, reikia sumokėti 5 000 eurų, nukentėjusiajai tuo patikėjus ir taip bÅ«nant iÅ¡ esmės suklaidintai, R.

P. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.10 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, iÅ¡ A. M. paėmė 685 eurų, kadangi praÅ¡omų 5 000 eurų pinigų neturėjo, ir pasirašęs ant raÅ¡telio A. K. vardu pasiÅ¡alino, taip apgaule užvaldė nukentėjusiosios A. M. 685 eurų. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. praÅ¡o panaikinti 2015-05-04 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį, atlikti įrodymų tyrimÄ ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisingas, neįrodytas bendrininkavimas bei jo rÅ«Å¡is, kaltės forma, jog veika buvo padaryta tyčia, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai. Mano, kad pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ . Taip pat mano, kad prokuroras nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepagrįstai akcentavo, kad jo kaltė įrodyta, nes yra surinkta pakankamai duomenų, o tai, apelianto manymu, yra valstybės kaltintojo iÅ¡ankstinis įsitikinimas jo kalte, todėl kaltintojas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neatliko visų reikiamų proceso veiksmų bet kokiai esančiai abejonei patvirtinti ar paneigti.

Pažymi, kad prokuroras kaltinamajame akte bei viso proceso metu teigė, kad jo kaltė įrodyta, todėl, apelianto manymu, yra pažeista nekaltumo prezumpcija. Akcentuoja, kad prokuroras neturėjo teisės jo laikyti kaltu, kol nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras galimai padarė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimÄ . Pasak apelianto, teismas įrodymus vertino taip, kaip juos pateikė prokuroras, todėl buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Dėl netinkamai pritaikyto įstatymo kaltinant jį bendrininkavimu, apeliantas nurodo, kad prokuroras viso proceso metu akcentavo, jog kaltinamasis žinojo, suprato bei veikė nusikalstamai su nenustatytais asmenimis. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į įstatymo taikymÄ ir jo pagrįstumÄ dėl bendrininkavimo formos. Pažymi, kad Å¡io įstatymo taikymui reikalingi faktiniai duomenys, kurie patvirtintų susitarimo faktÄ veikti bendrai, žinojimÄ apie kito asmens nusikalstamus veiksmus kitam asmeniui, nesutrukdyti atlikti Å¡iuos veiksmus, tai turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstamos veikos slėpimas ar bendrininkavimo forma.

Pažymi, kad teismų praktikoje dažni atvejai, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ su nenustatytu asmeniu. Praktika Å¡iuo klausimu nevienoda, tačiau tokiais atvejais, pasak apelianto, teismo nuosprendžiais bendrininkavimas Å¡alinamas. Mano, kad paÅ¡alinus bendrininkavimÄ nebebÅ«tų pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytas veikas. Pasak nuteistojo, tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų bÅ«tinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas ar paÅ¡alinimas tampa esminiu baudžiamosios atsakomybės klausimu.

Pažymi, jog Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos padarytos dalyvaujant jam ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie bendrais (tyčiniais) veiksmais apgaule įgijo sau ir kitų naudai svetimÄ turtÄ . Nuteistasis nurodo, kad jis su nukentėjusiaisiais nebendravo, neapgaudinėjo, ir jo veiksmai pripažintini nusikalstamais tik todėl, kad jis bendravo telefonu su nenustatytu asmeniu ir juo patikėjo, kad reikia nueiti pas jo draugų tėvus paimti pinigus, nes jis, nepažįstamas asmuo, nuo Plungės miesto yra toli, galbÅ«t iÅ¡ savo telefono skambino nukentėjusiesiems.

Daro iÅ¡vadÄ , jog nustatyti tai, kad jis apgaule įgijo svetimÄ turtÄ (padarė sukčiavimÄ ), galima tik pripažinus (įrodžius), kad jis bendravo su nenustatytu asmeniu, su juo tarėsi ir t. t., kuris, nenustatytas asmuo, bendravo su nekentėjusiaisiais ir juos apgavo. Nurodo, kad sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia. Mano, kad teismo iÅ¡vados tyčios klausimu prieÅ¡tarauja teisės teorijai ir praktikai. Pripažįsta, kad nuosprendyje beveik teisingai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, tačiau nesutinka, kad jo veikoje yra tiesioginės tyčios požymių.

Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jį sukčiaujant su bendrininkų grupe.Apelianto manymu, nebuvo iÅ¡tirtos visos aplinkybės ir nenustatyta tikroji tiesa, todėl buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime buvo pasinaudota jauno žmogaus nepatyrimu, teisinių žinių stoka, atminties pablogėjimu, buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrimas atliekamas be advokato, grasinimai, kad pasodins ilgam, jei jis nesakys to, kÄ pareigÅ«nai yra surašę, nebus taikomas BK 64 str., todėl visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo palanki priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Niekas nesistengė aiÅ¡kintis tiesos, visi norėjo kuo greičiau baigti baudžiamÄ bylÄ . Nesupranta, kokį nusikaltimÄ padarė ir už kÄ yra nuteistas. Mano, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Nesupranta, kaip teismas darydamas savo iÅ¡vadas gali remtis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurių asmenys teisme nepatvirtina. Pasak nuteistojo, nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino jokių sÄ sajų su juo, o ir kiti įrodymai byloje nepatvirtina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Apelianto manymu, nesurinkus neabejotinų įrodymų visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Teigia, kad gynybai nebÅ«tina pateikti neginčijamų įrodymų, pakanka įrodyti, kad duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini. Mano, kad liudytojų duotuose parodymuose yra daug prieÅ¡taravimų, tačiau jų niekas nesiaiÅ¡kino. Teismui buvo palankesni liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad teismas įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, nepakankamai juos įvertino, nesiejo jų į logiÅ¡kÄ sekÄ , todėl teismas neatskleidė sukčiavimo mechanizmo, neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė apgaulė užvaldant svetimÄ turtÄ , kas sudaro bÅ«tiniausius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., požymius.

Akcentuoja, kad tarp jo ir nenustatyto asmens nebuvo jokio bendravimo, jie nebuvo pažįstami. Nesupranta, kodėl jis turėjo suprasti ar suvokti, kad nenustatytas asmuo daro ir praÅ¡o jo, kas draudžiama įstatymo. Jis elgėsi kaip neturintis darbo, kuriam pasiÅ«lė nuvažiuoti iki draugų motinų paimti pinigus, o daugiau nieko nesakė. Apelianto manymu, tai negali bÅ«ti pagrindu jį daryti kaltinamuoju, apkaltinti nebÅ«tais dalykais ir nubausti laisvės atėmimo bausme. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Daiva Rocevičienė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras Simonas Genys prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas R.

P. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 str. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina.

Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ , numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo padarant nusikalstamÄ veikÄ apskritai buvo viena iÅ¡ priemonių įgyvendinti tokių veiksmų tikslÄ , t. y. apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Apylinkės teismas, pripažindamas R. P. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (B. K. epizodas) ir pagal BK 182 str. 1 d. (A. M. epizonas), rėmėsi Å¡iais įrodymais: paties nuteistojo R. P. parodymais, nukentėjusiosios B.

K. parodymais, nukentėjusiosios A. M. parodymais, telefono abonento skambučių iÅ¡klotinėmis, tarnybiniais praneÅ¡imais ir kitais byloje esančiais duomenimis.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis su priimtu nuosprendžiu nesutinka, nes jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad tai prokuroro kaltinamajame akte ir viso proceso metu suformuota nuomonė, kuria teismas pasinaudojo priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R.

P., dalyvaujant gynėjai advokatei A. Morkvėnienei, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme savo parodymuose prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kartu nurodė, kad labai gailisi, tai buvo teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pasižada nenusikalsti, pripažįsta ieÅ¡kinius visiÅ¡kai, sutiko atlyginti iÅ¡laidas už jam paskirtÄ gynėjÄ . Nuteistojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, be to, jie atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu R. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. 2015-03-19 ikiteisminio tyrimo metu, atliekant apklausÄ 15.00 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus supranta, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Jam bÅ«nant namuose jam paskambino nepažįstamas vyriÅ¡kis ir pasiÅ«lė užsidirbti. Jis sutiko. Jis turėjo nuvažiuoti į Plungę ir palaukti, kol su juo susisieks. Žmogus, kuris siÅ«lė jam užsidirbti, paskambino apie 16.30 val., tikslaus laiko nepamena.

Žmogus pasakė, kad reikia paimti 300 eurų, ir pasakė adresÄ daugiabutyje. Jis iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo nurodytu adresu. Duris atidarė pagyvenusi moteris, kuri padavė jam pinigus ir liepė paskubėti. Pinigus pasiėmė, įsidėjo į kiÅ¡enę. Paskambino vyriÅ¡kiui, kad pinigus turi. Po kiek laiko nepažystamas vyriÅ¡kis paskambino ir nurodė kitÄ adresÄ , kur reikia nuvažiuoti. Jis vėl iÅ¡sikvietė taksi ir nuvažiavo paimti pinigų į nuosavÄ namÄ , adreso neprisimena, pasakius adresÄ nuvežė taksistas.

Namuose buvo neaukÅ¡ta moteris, kuri padavė 400 eurų. 685 eurų iÅ¡ jos tikrai neėmė, gal ji pati neatsimena, kiek jam davė. Abu kartus jis pasirašė lapeliuose A. K. vardu ir paraÅ¡u. Taip jam liepė daryti nepažįstamas vyriÅ¡kis. Kai pinigus turėjo, jis paskambino nepažįstamam vyriÅ¡kiui ir pasakė, kad pinigus turi. VyriÅ¡kis jam pasakė, kad viskÄ baigiam ir daugiau niekur nereiks važiuoti. Sutarė susitikti stotyje. Nuvažiavo į stotį. Jau buvo tamsu, kai prie jo privažiavo tamsus automobilis, kuriame buvo vyriÅ¡kis ir lyg mergina.

Jis padavė 600 eurų, o likusius pinigus pasiliko sau už darbÄ . Savo telefonÄ , kuriuo naudojosi, jis iÅ¡metė ir nusipirko už 20 eurų kitÄ iÅ¡ nepažįstamo žmogaus. Ä®sidėjo naujÄ kortelę, o senÄ jÄ iÅ¡metė. Kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (t. 1, b. l. 115–118). 2015-03-19 ikiteisminio tyrimo metu atliekant apklausÄ 16.10 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus suprato, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, lieka prie savo ankstesnių parodymų (t. 1, b. l. 119–120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-25 atliekant apklausÄ 16.30 val., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, R. P. parodė, kad įtarimus suprato, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, lieka prie savo ankstesnių parodymų (t. 1, b. l . 126–128). 2015-04-15 teismo posėdžio metu apylinkės teisme, dalyvaujant gynėjai advokatei A. Morkvėnienei, R. P. į teisėjos klausimus parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka, kad bÅ«tų teisiamas tuoj pat (t. 1, b. l. 157). 2015-04-15 teismo posėdžio metu, dalyvaujant advokatei A.

Morkvėnienei, R. P. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta visiÅ¡kai pagal abu epizodus. Nurodė, kad jis atvyko į Plungės miestÄ , jam paskambino ir liepė nuvažiuoti paimti pinigus. Pinigus jis paėmė, nuvažiavo prie Plungės stoties, kur pinigus asmuo pasiėmė. Toks buvo jo darbas, už kurį davė 100 eurų. Suprato, kad daro nusikaltimus. PirmÄ kartÄ susidÅ«rė su tuo, jog liepė pasiraÅ¡yti ant lapelių. Jis pasirašė ir viskas. Nurodė, kad nepažįsta tų draugų.

Parodė, kad gailisi, jog daugiau tai nepasikartos, suvokė, kad tai neÅ¡varus reikalas. Pripažįsta visus ieÅ¡kinius, kaip yra paraÅ¡yta. Pripažįsta ieÅ¡kinį valstybei už advokatės paslaugas (t. 1, b. l. 159–162).Nukentėjusioji B. K. ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-15 apklausiant kaip liudytojÄ parodė, kad 2015-03-15, apie 16.50 val., jai į laidinį telefonÄ , kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė gydytoju chirurgu ir pasakė, kad jos giminaitė nustÅ«mė nuo laiptų moterį su vaiku ir dabar mergaitei reikia gydyti galvÄ .

Dabar reikia sumokėti kuo daugiau pinigų, kad moteris nepraneÅ¡tų policijai. Ji nesuabejojo, nes paskambinęs vyras pasiteiravo, ar kalba su B. K.. Vyras paklausė tikslaus adreso ir pasakė, kad atvažiuos mergaitės broliukas paimti pinigų. Susirado pinigus – 300 eurų – ir grįžo prie telefono. Tada vyras diktavo, kÄ ji turi paraÅ¡yti, perskaitė, kÄ parašė. Kalbant dar telefonu sulaukė skambučio į duris ir pokalbis su vyriÅ¡kiu baigėsi. Atidariusi duris iÅ¡vydo jaunÄ , aukÅ¡tÄ , lieknÄ Â vyrÄ , kuris buvo apsivilkęs tamsios spalvos striuke.

Jis pasakė, kad atvažiavo pinigų. Ji pasakė, kad pastarasis turi pasiraÅ¡yti kas toks, jei jau ji duoda pinigus. Padavė suraÅ¡ytÄ tekstÄ , kuris buvo padiktuotas. Vyras parašė vardÄ , pavardę, pasirašė, paėmė pinigus 300 eurų ir išėjo. Prisimena, kad pasirašė K. pavarde. Kai vyras išėjo, ji paskambino savo brolio sÅ«naus žmonai, nes bÅ«tent apie jÄ pagalvojo, kad tai ji nustÅ«mė moterį su vaiku nuo laiptų. Pakalbėjusi suprato, kad buvo apgauta, ir jai padaryta 300 eurų žala.

Nurodė, jog nežino, ar galėtų jį atpažinti (t. 1, b. l. 11–13). 2015-04-15 teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja B. K. parodė, kad apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 300 Eur pinigų, kadangi telefonu paskambinus ir pranešus, jog jos giminaitė sužalojo moterį su vaiku, ji patikėjo, todėl atvykusiam kaltinamajam ji davė pinigus, kad nebūtų pranešta policijai, ir tik vėliau suprato buvusi apgauta. Prašo jos ieškinį tenkinti ir jai iš kaltinamojo priteisti 300 Eur pinigų (t. 1, b. l. 159–162).Nukentėjusioji A.

M. 2015-03-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2015-03-15 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.30 val. į laidinį telefonÄ , kurio numeris (duomenys neskelbtini), jai paskambino vyras, kuris prisistatė gydytoju K. ir paklausė, su kuo kalba, ir tada nurodė, kad jos dukra padarė avarijÄ , partrenkė mergaitę. Ji nurodė, kad vaikų neturi, ir paklausė, kad gal tai jos dukterėčia. Vyras paklausė, kuo vardu dukterėčia. Ji nurodė, kad Z.. Vyras pasakė, kad moteris, kuri partrenkė mergaitę, vardu Z. ir padavė jai telefonÄ .

Moteris neaiÅ¡kiai kalbėjo ir ji pasakiusi, kad nieko nesupranta, telefonÄ paėmė vyras ir pasakė, kad Z. yra sulaužyta nosis, prakirsta lÅ«pa, stipriai bėga kraujas, o sužalota mergaitė yra operuojama. Vyras pasakė, kad reikia sumokėti 5000 eurų mergaitės gydymui ir tik tada nebus praneÅ¡ta policijai apie avarijÄ . Vyras pasakė, niekur nevažiuoti, niekur neskambinti ir paklausė, kiek gali duoti pinigų. Nurodė, kad gali duoti 1000 eurų, bet Å¡iuo metu turi tik 685 eurų. Vyras pasakė, kad Å¡iuo metu bus gerai ir tiek.

Atvažiuos mergaitės tėvas, kuriam įduoti pinigus ir kuris pasiraÅ¡ys ant lapelio. Nurodė, kÄ raÅ¡yti. Tuo metu į duris paskambino. Padėjo ragelį ir nuėjo atidaryti durų. Buvo vyras tamsaus gymio, smulkaus sudėjimo, apie 50 metų, kuris pasakė duoti pinigus. Pasirašė po tekstu, kuris buvo padiktuotas, A. K. ir padėjo paraÅ¡Ä . Vyras paklausė, kodėl ne 1000 eurų, kaip buvo žadėta, pasakė, kad Å¡iuo metu neturi. Vyras paklausė, ar neturi kokių auksinių dirbinių. Atsakė, kad neturi, ir paprašė nuvežti į ligoninę pakalbėti su daktarais.

Vyras pasakė, kad atvarys maÅ¡inÄ Ä¯ jos kiemÄ po 10 minučių ir išėjo. Apsivilko paltÄ ir išėjo į kiemÄ laukti, bet nesulaukė. Z. pati atvažiavo pas jÄ ir tada ji suprato, kad buvo apgauta. Vyras, kuris buvo pas jÄ atėjęs, buvo lieso kÅ«no sudėjimo, apie 165 cm Å«gio, apsirengęs tamsios spalvos rÅ«bais. Jai padaryta turtinė žala 685 eurai. Nurodė, kad galėtų jį atpažinti (t. 1, b. l. 21–23). 2015-04-15 teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A.

M. parodė, kad apgaulės bÅ«du iÅ¡ jos buvo iÅ¡viliota 685 Eur pinigų, nes tiek teturėjo iÅ¡ praÅ¡ytų 5 000 eurų, kadangi telefonu paskambinus ir praneÅ¡us, jog jos dukterėčia avarijoje sužalojo vaikÄ , ji patikėjo, todėl atvykusiam kaltinamajam ji davė pinigus, kad nebÅ«tų praneÅ¡ta policijai, ir tik vėliau suprato buvusi apgauta. PraÅ¡o jos ieÅ¡kinį tenkinti ir jai iÅ¡ kaltinamojo priteisti 685 eurų pinigų (t. 1, b. l. 159–162).IÅ¡ 2015-03-15 protokolo-pareiÅ¡kimo, kurį surašė vyresnioji tyrėja E. K., matyti, kad policijos komisariate buvo gauta informacija apie iÅ¡ B.

K. iÅ¡viliotus 300 eurų pinigų (t. 1, b. l. 7).IÅ¡ vyresniosios tyrėjos E. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad policijos komisariate buvo gauta informacija apie iÅ¡ A. M. iÅ¡viliotus 685 eurų pinigų (t. 1, b. l. 8).2015-03-15 15.47.43 val. buvo skambinta į B. K. laidinį telefonÄ (t. 1, b. l. 66).2015-03-15 17.47.49 val. buvo skambinta į A. M. laidinį telefonÄ (t. 1, b. l. 68).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminiame tyrime atliktoje apklausoje, tiek pirmosios instancijos teisme vykusiame posėdyje R.

P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas kartu su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu ir nurodė detaliai nusikaltimo aplinkybes, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu apylinkės teisme R. P. parodymai turėtų būti vertintini kaip teisingi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog R. P. pakeitė pirminius parodymus, motyvuodama tuo, kad policijos pareigūnai grasino, vertintina kaip gynybos pozicija ir siekis išvengti atsakomybės. Nors nukentėjusioji B.

K. neatpažino vaikino, atėjusio pas jÄ paimti pinigų (t. 1, b. l. 17–18), tačiau remiantis pirminiais R. P. parodymais aiÅ¡ku, kad bÅ«tent jis ėjo pas nukentėjusiÄ sias paimti pinigų ir jis pasirašė raÅ¡telius dėl paimtų pinigų (t. 1, b. l. 30). Tiek R. P. pirminiai parodymai, tiek nukentėjusiųjų B. K. ir A. M. parodymai iÅ¡ esmės sutampa. Nenustatytas joks motyvas, kodėl nukentėjusiosios bÅ«tų turėjusios pagrindÄ apkalbėti R. P., tokių motyvų nepateikė ir pats nuteistasis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigia, kad ikiteisminiame tyrime buvo pasinaudota jauno žmogaus nepatyrimu, teisinių žinių stoka, atminties pablogėjimu, buvo daromas psichologinis spaudimas, tyrimas atliekamas be advokato, grasinimai, kad pasodins ilgam, jei jis nesakys to, kÄ pareigÅ«nai yra surašę, nebus taikomas BK 64 str., todėl visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo palanki priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Niekas nesistengė aiÅ¡kintis tiesos, visi norėjo kuo greičiau baigti baudžiamÄ bylÄ .

Nesupranta, kokį nusikaltimÄ padarė ir už kÄ yra nuteistas. Mano, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Nesupranta, kaip teismas darydamas savo iÅ¡vadas gali remtis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, kurių asmenys teisme nepatvirtina. Pažymėtina, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės priderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl bÅ«tent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir todėl jų kaita ateityje turėtų bÅ«ti vertinama labai atsargiai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymus, iÅ¡dėstytus apeliaciniame skunde, vertina kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, juolab kad ikiteisminiame tyrime duoti parodymai sutapo su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

SkundÄ nagrinėjantis teismas apelianto argumentÄ , kad ikiteisminiame tyrime apklausos vyko be advokato, atmeta kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek ikiteisminiame tyrime atliktose apklausose, tiek pirmosios instancijos teisme dalyvavo R. P. gynėja advokatė A. Morkvėnienė. Be to, pažymėtina, jei nuteistasis manė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo daromi pažeidimai dėl jo, tai R. P. galėjo pasinaudoti BPK 21 str. numatytomis teisėmis, t. y. apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad prokuroras ikiteisminiame tyrime renkant įrodymus, suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ bei viso proceso metu teigė, kad jo kaltė įrodyta, todėl, apelianto manymu, yra pažeista nekaltumo prezumpcija.

Pažymėtina, kad prokuroras gavęs skundÄ ar praneÅ¡imÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimÄ , kurio metu renkami duomenys, kad bÅ«tų atskleista nusikalstama veika. Prokuroras įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems asmenims, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir t. t.

Prokuroro funkcija yra kaltinti asmenį, kaip gynėjo funkcija – ginti, todėl teigti, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nėra jokio pagrindo.Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimÄ dėl bendrininkavimo požymių buvimo bei tyčios padarant nusikalstamas veikas. Baudžiamasis įstatymas bendrininkavimÄ Ä¯tvirtina kaip ypatingÄ tyčinės nusikalstamos veikos padarymo formÄ , kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat suvokia ir kitus bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį turi konstatuoti, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, jog visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nustatyta, kad R. P., dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2015-03-15, apie 15.47 val., paskambino B. K. bei prisistatęs gydytoju chirurgu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nukentėjusiajai tuo patikėjus ir bÅ«nant iÅ¡ esmės suklaidintai, jis, R.

P., tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.00 val., taksi automobiliu atvažiavo į B. K. butÄ ir iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė 300 eurų bei pasirašęs ant raÅ¡telio A. K. vardu pasiÅ¡alino, taip apgaule užvaldydamas B. K. priklausantį turtÄ . Turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris 2015-03-15, apie 17.47 val., paskambino A. M. bei, prisistatęs gydytoju K., nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais patikėjusi ir bÅ«nant iÅ¡ esmės suklaidintai, jis, R.

P., tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.10 val., taksi automobiliu atvažiavo į A. M. namus ir iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė 685 eurų bei pasirašęs ant raÅ¡telio A. K. vardu pasiÅ¡alino, taip apgaule užvaldydamas A. M. priklausantį turtÄ . Nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino, jog jis už atlygį susitarė su nepažįstamu asmeniu, kad nuvažiuos nurodytu adresu ir paims pinigus. Nors nuteistasis R. P. teigia, kad asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau tai nepaneigia iÅ¡vados jį veikus bendrininkų grupe, juolab, kad viskas buvo sutarta iÅ¡ anksto, kÄ ir kur turės daryti.

Ä®vertinus tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino kaip R. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. iÅ¡vardytų aplinkybių.

Tokių aplinkybių apeliantas skunduose nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Aplinkybių visuma rodo, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos iÅ¡vados vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. nuostatomis, nuosprendyje atskleidė įrodymų esmę ir pateikė įrodymų visumos iÅ¡samiÄ analizę, susiedamas įrodymus ir nustatytas aplinkybes į vientisÄ loginę grandinę, leidusiÄ susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo E. P. kaltumo padarius nusikalstamas veikas.

Apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo, remdamasis įrodymų visetu nustatė, kad R. P., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-03-15, apie 17.00 val., atvyko į nukentėjusiosios butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, ir iÅ¡ B. K. paėmė 300 eurų, taip apgaule užvaldė nukentėjusiajai B. K. priklausantį turtÄ â€“ 300 eurų. Be to, R. P., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-03-15, apie 18.10 val., atvyko į nukentėjusiosios namus, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, ir iÅ¡ A.

M. paėmė 685 eurų, taip apgaule užvaldė nukentėjusiajai A. M. priklausantį turtÄ â€“ 685 eurų.Paskirdamas bausmę nuteistajam R. P. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. P. teisiamas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymÄ , nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis).

Teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis kaltę pripažino ir gailėjosi, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikiant bendrininkų grupe. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. P. iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, nesiekia gyventi dorai, paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, su kuria sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R.

P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam R. P. už nusikaltimus subendrintÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 641 straipsnį sumažinęs jÄ vienu trečdaliu nustatęs galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant Pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtÄ bausmę per griežta, jÄ Å¡velninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina iÅ¡vada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir tinkamai paskyrė bausmę R. P., todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-04 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a : nuteistojo R.

P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Savinijus Katauskas                                                                                Dalia Kursevičienė             Â