2024-12-04 Nr. AB-17768-3-62-3-00431-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-821-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00431-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybei ir Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. T-54 „Dėl pritarimo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016–2023 metus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. AT-125 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos už 2016–2023 metus patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Administraciją parengti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą už 2023 metus ir atlikti ataskaitos rezultatų viešinimo procedūrą.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo.

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad nepritaikius jų nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus pradėtos (ir jau yra pradėtos) neteisėtos Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (toliau – ir Bendrasis planas) keitimo / koregavimo procedūros, kurios gali sukelti pareiškėjams neigiamas pasekmes, t. y. gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui. Pareiškėjų teigimu, kol nebus išnagrinėtas ginčas dėl Sprendimo ir Įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo, negali šių teisės aktų pagrindu būti priimami jokie nauji teisės aktai ir / ar vykdomos Bendrojo plano koregavimo procedūros, nes panaikinus ginčijamus administracinius aktus turėtų būti naikinami ir visi jų pagrindu priimti aktai. Teismui laikinai nesureguliavus situacijos, t. y. laikinai nesustabdžius skundžiamų administracinių aktų galiojimo, ir skundą patenkinus bent jau iš dalies, tai turėtų įtakos vėlesniems teisminiams procesams ginčijant sandorius, sudarytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Pareiškėjų vertinimu, tik pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. kol bus išnagrinėtas ginčas dėl stebėsenos ataskaitos tinkamo parengimo, kuri yra pagrindas pradėti Bendrojo plano koregavimo procedūras, pareiškėjams nebereikėtų skųsti visų Administracijos ir Tarybos sprendimų, kadangi esant sustabdytam Sprendimo ir Įsakymo galiojimui nebebus priimami kiti sprendimai.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjai turi galimybę dalyvauti viešame Bendrojo plano koregavimo procese ir jie šia galimybė naudojasi. Teismas vertino, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad tik sustabdžius Sprendimo ir Įsakymo galiojimą jiems nebereikės skųsti Administracijos ir Tarybos sprendimų, nes laikinai nebebus priimami neteisėti sprendimai. Teismas pažymėjo, jog šie pareiškėjų teiginiai neįrodo, kad jų teisės yra pažeistos ar kad egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui. Pareiškėjai prašyme nenurodė ir nepagrindė, koks yra jų privatus interesas šioje administracinėje byloje ir kokia žala jiems gali būti padaryta nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai pasinaudojo jiems suteikta teise apskųsti ginčijamus administracinius aktus, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skundžiamais administraciniams aktais ir prašo juos panaikinti, todėl jų teisės į teisminę gynybą nėra varžomos ir jie gali ginti savo interesus.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Dėl to teismas netenkino pareiškėjų prašymo.

III. Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje Nr. eI3-7733-1064/2024.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįsigilino į jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, su prašymu pateiktus įrodymus ir į patį ginčo pobūdį. Sprendimu ir Įsakymu buvo neteisėtai pritarta ir patvirtinta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita (toliau – ir Stebėsenos ataskaita) už 2016–2023 metus, nors stebėsena už 2023 metus net nebuvo atlikta, todėl šiuo atveju nėra įmanomas nei Bendrojo plano koregavimas, nei jo keitimas.

Pareiškėjai teigia, kad byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą, nes jos netaikius būtų pradėtos (ir yra pradėtos) neteisėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. Pareiškėjai savo prašymą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jų privačiam interesui, t. y. bus neteisėtai pakoreguotas / pakeistas Bendrasis planas dėl jų gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjai, priešingai nei nurodė teismas, pateikė objektyvius įrodymus, jog nepaisant to, kad nėra tinkamai atliktos Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos, be kurios negali būti keičiamasis Bendrasis planas, Administracija aktyviai vykdo Bendrojo plano koregavimo procedūras. Administracija, nepaisydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) duotų privalomųjų nurodymų, vis dėlto vykdo Bendrojo plano koregavimo procedūras. Administracija taip pat pradėjo ir konkretaus žemės sklypo detaliojo plano keitimo procedūras.

Pareiškėjai nurodo, kad yra atlikti šie Bendrojo plano koregavimo veiksmai: Taryba 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. T-316, kuriuo patvirtino Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema, patvirtinto Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“, koregavimą, parengtą Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje TPS „Vartai“ www.planuojustatau.lt; Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-15976-473/2024 pagal pareiškėjų skundą dėl Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG22877650 (toliau – ir Patikrinimo aktas) panaikinimo, kadangi Inspekcija pritarė Bendrojo plano koregavimo teikimui tvirtinti, nors teritorijų planavimo dokumentas buvo su trūkumais ir klaidomis; Administracijos direktorius 2024 m. spalio 11 d. priėmė įsakymą Nr. AT-728 „Dėl pritarimo teritorijų planavimo proceso inicijavimui“, kuriuo pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, keitimą (toliau – ir Detalusis planas); šiuo metu yra parengtas Administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl detaliojo plano keitimo rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ projektas Nr. TAP-161, kuriuo leidžiama keisti Tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjų vertinimu, Bendrasis planas iš viso negalėjo būti pakoreguotas, nes nebuvo tinkamai atlikta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena.

Pareiškėjai nurodo, kad, kol nebus išnagrinėtas ginčas šioje byloje, Sprendimo ir Įsakymo pagrindu negali būti priimami jokie nauji teisės aktai ir / ar vykdomos šiuo metu nebe Bendrojo plano koregavimo, o konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo procedūros, nes panaikinus Sprendimą ir Įsakymą turėtų būti naikinami ir visi jų pagrindu priimti administraciniai aktai. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kyla reali rizika, kad bus įvykdyti nauji teisės pažeidimai, dėl kurių turės būti pradėti nauji teisminiai procesai ir sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti beprasmiu. Kadangi dėl ilgo bylos proceso tapo nebeaktualus Bendrojo plano koregavimo procedūros stabdymas, nes Bendrojo plano koregavimo procesas jau yra baigtas, šiuo metu vyksta detaliojo plano keitimo procedūra, kuri taip pat vykdoma neteisėtai.

Atsakovai Administracija ir Šakių rajono savivaldybė (toliau kartu – ir atsakovai) atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovai nurodo, kad šioje byloje ginčijamu Sprendimu Taryba pritarė, o Įsakymu Administracijos direktorius patvirtino Stebėsenos ataskaitą. Pareiškėjai skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir Įsakymas buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, neatlikus viešinimo procedūros, Stebėsenos ataskaitos patvirtinimas reikšmingas būsimiems sprendimams dėl teritorijų planavimo dokumento, t. y. kad buvo pažeistos pareiškėjų, kaip suinteresuotos visuomenės narių, kurie turi teisę dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, teisės susipažindinti su Stebėsenos ataskaitos rezultatais, teikti dėl parengtos ataskaitos savo pastabas / pasiūlymus; pareiškėjai nesutinka su nustatytu tikslu pakeisti nedidelės Šakių miesto teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (kur gyvena pareiškėjai), naudojimo paskirtį, leistiną maksimalų prekybos įmonių plotą, jog galėtų būti statomas didelis prekybos centras.

Atsakovai pažymi, kad Bendrojo plano keitimas buvo pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. AT-881 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo“ ir 2023 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. AT-910 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo planavimo darbų programos patvirtinimo“ pagrindais. Bendrojo plano koregavimas buvo pradėtas rengti iki Stebėsenos ataskaitos parengimo, nes Bendrojo plano koregavimo procedūroms vykdyti nebuvo ir nėra būtina Stebėsenos ataskaita, t. y. Bendrojo plano koregavimas galėjo būti teisėtai vykdomas ir nesant Stebėsenos ataskaitos, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Atsakovų teigimu, pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas siekiamiems tikslams ir pažeistų viešąjį interesą. Pareiškėjai neįrodė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus ir proporcingas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjai neįrodė, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, atskirajame skunde laikydamiesi pozicijos, kad jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, teigia, kad byloje būtina sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą, nes šių administracinių aktų pagrindu gali būti priimami nauji administraciniai aktai ir / ar vykdomos šiuo metu jau nebe Bendrojo plano koregavimo, o konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano keitimo procedūros. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kyla reali rizika, kad bus įvykdyti nauji teisės pažeidimai, dėl kurių turės būti pradėti nauji teisminiai procesai ir sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti beprasmiu.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės argumentuoja tuo, kad Sprendimas ir Įsakymas buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. stebėsena nebuvo atlikta už 2023 metus ir Stebėsenos ataskaita patvirtinta neatlikus viešinimo procedūros, todėl ginčijamais administraciniais aktais neteisėtai pritarus ir patvirtinus Stebėsenos ataskaitą buvo neteisėtai pradėtos Bendrojo plano koregavimo procedūros. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, Sprendimo ir Įsakymo pagrindu gali būti priimami nauji administraciniai aktai ir / ar vykdomos šiuo metu jau nebe Bendrojo plano koregavimo, o konkretaus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo procedūros, todėl kyla reali rizika, kad bus įvykdyti nauji teisės pažeidimai, dėl kurių turės būti pradėti nauji teisminiai procesai ir sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti beprasmiu.

Pareiškėjų šioje byloje prašomu panaikinti Sprendimu buvo nuspręsta: 1) pritarti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 1 d. metus; 2) įpareigoti Administracijos direktorių: patvirtinti 1 punkte nurodytą ataskaitą ir paskelbti ją savivaldybės interneto svetainėje (2.1 p.); ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo priimti sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo (2.2 p.). Įsakymu, atsižvelgiant, be kita ko, į Sprendimą, buvo patvirtinta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2016–2023 metus.

Pareiškėjai, prašydami sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo galiojimą, nurodė argumentus, iš kurių matyti, kad buvo siekiama Bendrojo plano koregavimo procedūrų stabdymo. Tačiau, kaip atskirajame skunde nurodė patys pareiškėjai, Bendrojo plano koregavimo procesas yra baigtas – Inspekcija 2024 m. rugsėjo 4 d. priėmė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG22877650, kuriuo nustatė, jog Teritorijų planavimo proceso procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; Taryba 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. TSP-334 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo patvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-106 „Dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema tvirtinimo“, koregavimą. Esant patvirtintam Bendrojo plano koregavimui, pareiškėjų prašymas stabdyti Spendimo ir Įsakymo, kuriais patvirtinta koreguoto Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo Stebėsenos ataskaita, galiojimą neteko prasmės, nes Bendrojo plano koregavimo procesas yra baigtas.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad Administracijos direktorius 2024 m. spalio 11 d. priėmė įsakymą Nr. AT-728 „Dėl pritarimo teritorijų planavimo proceso inicijavimui“, kuriuo pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti Detaliojo plano, patvirtinto Tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, keitimą. Pareiškėjai iniciatyvą keisti Detalųjį planą sieja su pakoreguotu Bendruoju planu. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Bendrasis planas negalėjo būti pakoreguotas, nes nebuvo tinkamai atlikta Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsena.

Kaip minėta, Inspekcija, priimdama Patikrinimo aktą, nenustatė, jog Bendrojo plano koregavimo sprendiniai (atliktos procedūros) neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai, Detalųjį planą siedami su pakoreguotu Bendruoju planu, nepagrindė, kokią tiesioginę įtaką Detaliajam planui rengti turi šioje byloje ginčijami Sprendimas ir Įsakymas, kuriais patvirtinta koreguoto Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo Stebėsenos ataskaita. Įvertinus šioje byloje pareiškėjų pareikštus konkrečius reikalavimus dėl Tarybos ir Administracijos aktų panaikinimo, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog prašoma taikyti užtikrinimo priemonė – sustabdyti Spendimo ir Įsakymo galiojimą, yra reikalinga tam, kad būtų užtikrinti byloje pareikšti reikalavimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, jų teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados, nes nepateikti duomenys, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjams gali būti padaryta konkreti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė