Legislator Case Law & Legislation
eb837d31-fe77-4b31-9b3b-acd77d67e511 AI generated

eb837d31-fe77-4b31-9b3b-acd77d67e511 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number eb837d31-fe77-4b31-9b3b-acd77d67e511
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas PTeikimas Nr. TS-145-961/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Legislator headnote

AI generated

eb837d31-fe77-4b31-9b3b-acd77d67e511 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis M. L. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ Nr. 58-286 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis pripažino savo kaltę ir labai gailisi, jo nusikaltimu nepadaryta materialinė žala, jis analizuoja ir suvokia savo neigiamo elgesio pasekmes bei daromÄ Å¾alÄ . Nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros tradicijų. Planuoja ilgalaikius tikslus, tiek su darbine veikla susijusius, tiek su asmeniniu gyvenimu, norėtų sukurti Å¡eimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas PTeikimas Nr. TS-145-961/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Teismas n u s t a t ė : 2019 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 31 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. sausio 31 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. – 5 metai 3 mėnesiai 4 dienos. 1/2 teismo paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-286 nuteistajam M.

L. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Nutarime nurodoma, jog M. L. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai teikiamas pirmÄ kartÄ . Jei bÅ«tų paleistas, planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, M. L. yra vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis. Atsižvelgiant į nuteistojo jaunÄ amžių (laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti bÅ«damas 20 metų amžiaus), nuteistasis nėra sukaupęs nuoseklios ir stabilios darbinės patirties.

Taip pat praeityje jo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje buvo minimali. Nuteistasis turėdamas galimybę savo tikslų siekti socialiai priimtinais bÅ«dais (mokytis, dirbti) pasirinko neteisėtas priemones (disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis). Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. L. taip pat nedirba. 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7- 110 nuteistajam yra leista užsiimti individualia apmokestinamÄ ja veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nuteistasis patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. M. L. iki pilnametystės nesusidÅ«rė su iÅ¡skirtiniais elgesio sunkumais, mokėsi, delinkventinio elgesio apraiÅ¡kos nebuvo fiksuotos. Visgi, vos sulaukęs pilnametystės, jis įvykdė nusikaltimÄ â€“ vagystę, kuomet pavogė ir pasikėsino pavogti rÅ«bus iÅ¡ parduotuvės. Nuteistasis dėl minėto nusikaltimo jaučia gėdÄ . Teigia, kad tokiam elgesiui pasiryžo spontaniÅ¡kai, norėdamas turėti gražių rÅ«bų.

Nuteistasis interviu metu nurodė, kad jam iÅ¡vykus į užsienį, jis susipažino su įvairiais žmonėmis, tarp kurių ir turinčiais kriminalinių intencijų. Tokios pažintys jį paskatino įsitraukti į disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiklÄ , siekiant susikurti asmeninę finansinę gerovę. Nuteistasis įvardina, kad jis tuo metu tikėjosi ir orientavosi tik į teigiamas tokio elgesio pasekmes, neįvertindamas galimų rizikų bei savo veiksmais daromos žalos. Dabartinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė bendrininkų grupėje.

Vertinant nuteistojo problemų identifikavimo įgÅ«džius, atkreipiamas dėmesys, kad M. L., atlikdamas savęs vertinimo užduotį (sudedamoji OASys metodikos dalis), neįvardino jokių probleminių sričių bei jų sÄ sajų su nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. L. praeityje ne visuomet gebėjo tinkamais bÅ«dais spręsti iÅ¡kylančius sunkumus ar siekti savo tikslų konstruktyviais bÅ«dais, ypatingai tose situacijose, kuomet jis ieÅ¡kodavo pragyvenimo Å¡altinių.

Visgi, interviu metu nuteistasis nevengė įvardinti iki patekimo į įkalinimo įstaigÄ savo tikslų netinkamų realizavimo bÅ«dų (pvz., orientavimÄ sis į finansinę naudÄ , vengimas įsitvirtinti darbinėje veikloje, neatsakingas elgesys ir pan.). M. L. savo ateities perspektyvas yra linkęs vertinti palankiai. IÅ¡sikelia tikslus, siejamus su savęs realizavimu darbinėje veikloje, santykių kÅ«rimu ir pan. Tačiau įvardinamiems tikslams vis dar stokojama konkretumo. Ä®vertinimo metu nėra stebima M.

L. tvirta kriminogeninė orientacija. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis du kartus pažeidė teisės normas ir už tai buvo nuteistas, galima kelti prielaidÄ , kas jis nepakankamai gebėjo priimti visuotines moralines ir teisines normas bei orientavosi į asmeninių tikslų įgyvendinimÄ . Tokiu bÅ«du patvirtindamas savo tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Interviu metu nuteistasis yra linkęs neigiamai vertinti savo nusikalstamus veiksmus, kaltę dėl jų pripažįsta.

Vertinant nuteistojo nuostatas priežiÅ«ros ir apribojimų atžvilgiu, galima teigti, kad nuteistasis praeityje sugebėjo laikytis jo atžvilgiu taikytų laisvės apribojimo sÄ lygų, jų nepažeidė. Ä®kalinimo įstaigoje iÅ¡skirtiniai nuteistojo elgesio sunkumai taip pat nebuvo stebimi. Visgi, M. L. du kartus buvo pažeidęs drausmės ir režimo reikalavimus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Su pataisos įstaigos darbuotojais palaiko neutralius, neprieÅ¡iÅ¡kus santykius. Nuteistųjų bendruomenėje adaptavosi taip pat be iÅ¡skirtinių sunkumų.

Prisitaiko prie joje vyraujančių nuostatų ir elgesio modelių. M. L. Å¡iuo metu iÅ¡reiÅ¡kia poreikį po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos siekti savo tikslų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, tapti visuomenės dalimi, kuri laikosi socialiai pageidautinų ir priimtinų nuostatų. Turimais nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu M. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dalyvavo psichoedukaciniuose užsiėmimuose, gavo leidimÄ užsiimti individualia apmokestinamÄ ja veikla.

Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mÄ stymo ir elgesio, nuostatų sritimis, iÅ¡lieka Å¡iuo metu aktualios, bei reikalaujančios nuteistojo tikslingų veiksmų. Apibendrinant galima teigti, kad M. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Å iuo metu reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, Komisija vienbalsiai konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, ir nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis M. L. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ Nr. 58-286 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis pripažino savo kaltę ir labai gailisi, jo nusikaltimu nepadaryta materialinė žala, jis analizuoja ir suvokia savo neigiamo elgesio pasekmes bei daromÄ Å¾alÄ . Nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros tradicijų. Planuoja ilgalaikius tikslus, tiek su darbine veikla susijusius, tiek su asmeniniu gyvenimu, norėtų sukurti Å¡eimÄ .

Jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje sudaro pagrindÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir jis atitinka tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sÄ lygas. Nuteistasis pažymi, jog jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimÄ su intensyviÄ ja priežiÅ«ra, neatsiras kliūčių sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Praeityje buvo įtakotas kitų asmenų, tačiau Å¡iuo metu įsitikinęs, kad suvokė manipuliacijos mechanizmo poveikį ir mano, kad tai neturėtų lengvai jį paveikti.

Savo tikslus sieja su teisėtu darbu ir iÅ¡ to gaunamomis teisėtomis pajamomis. Mano, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ jam darančių asmenų. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį leidžia pakankamai prasmingai, įgyja naujų žinių, kurios jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Yra įsitikinęs, kad galės realizuoti savo tikslus, kuriuos sieja tiesiogiai su darbine veikla ir asmeninio gyvenom kÅ«rimu.

Norėtų bÅ«ti naudingu visuomenės nariu, gaunant legalias pajamas – atlyginimÄ , gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Neatliktos bausmės dydis neturėtų bÅ«ti kriterijus sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas ribÄ , nuo kurios nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimÄ . Nuteistasis norėtų atkreipti dėmesį, jog jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju jis ir toliau bÅ«tų prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

M. L. pripažįsta, kad buvo anksčiau teistas, tačiau pažymi, kad tiksliai laikėsi jo atžvilgiu taikytų laisvės apribojimo sÄ lygų ir jų nepažeidinėjo. Dėl savo netinkamų, nusikalstamų veiksmų gailisi ir net jaučia dėl savo poelgio gėdÄ . Mano, kad pritaikius jam lygtinį paleidimÄ , įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir lygtinio paleidimo taikymas nepažeis nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros. Be to, praÅ¡o teismo nustatyti procedÅ«rinius pažeidimus ir patikrinti Komisijos darbo organizavimo tvarkos atitikimÄ Komisijos nuostatoms, kurias patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d.

įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), kadangi Komisijos posėdyje dalyvavo ne visi septyni jos nariai ir nedalyvaujantys nariai nepareiÅ¡kė savo nuomonės kita forma. Prokuroras atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Nuteistojo M. L. skundas netenkintinas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Nuteistasis M. L., įvertinus aptartÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , dar nėra atlikęs įstatymo nustatyto paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – pusės paskirtos bausmės. Pusę bausmės jis atliks 2023 m. sausio 31 d. Tačiau iki Å¡io termino yra likę mažiau nei Å¡eÅ¡i mėnesiai, todėl tai nėra kliÅ«tis taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

M. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tačiau teismas, vertindamas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes apie nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės charakteristikas, nemato akivaizdžios ir įtikinamos pažangos Å¡iÄ rizikÄ mažinant.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Nors nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ne tik nuteistojo elgesys Å¡ios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mÄ stymas, vertybinės nuostatos, požiÅ«ris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors M. L. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tikisi ateityje nebekartoti praeities klaidų, tačiau iki įkalinimo jo nusikalstamas elgesys pasižymėjo sunkėjančia dinamika, o nusikalstamam elgesiui buvo bÅ«dingas finansinės naudos siekimo neteisėtais bÅ«dais modelis. Iki įkalinimo nebuvo duomenų, kad jis bÅ«tų save realizavęs darbinėje veikloje ir pragyvenimo Å¡altinio siekęs legaliais bÅ«dais. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, kad buvo stebima akivaizdi socialinio atsakingumo ir kryptingumo stoka, orientacija į trumpalaikių tikslų siekimÄ .

Taip pat akcentuota, jog praeityje jis nepakankamai gebėjo mokytis iÅ¡ ankstesnio negatyvaus elgesio pasekmių. Ne visuomet gebėjo tinkamais bÅ«dais spręsti kylančius sunkumus ir savo tikslų siekti konstruktyviais bÅ«dais. Analizuojant nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus, pažymima, kad jis neįvardina jokių savo probleminių sričių bei jų sÄ sajų su nusikalstamo elgesio iÅ¡raiÅ¡ka. Nors nuteistasis savimi pasitiki ir palankiai vertina ateities perspektyvas, jo įvardijamiems tikslams (realizuoti save darbinėje veikloje, kuri Å¡eimÄ ) stokojama konkretumo.

Nors savo skunde nuteistasis akcentuoja pasiryžimÄ dirbti ir gauti teisėtas pajamas, Å¡ios deklaracijos teismui kelia abejonių, atsižvelgiant į M. L. požiÅ«rį į darbÄ ar kitas pozityvaus užimtumo veiklas bausmės atlimo metu. Iki pat 2022 m. M. L. nerodė jokios motyvacijos pataisos namuose dirbti. Taip pat nebuvo bandoma įgyti profesinių kvalifikacijų, nors nuteistasis laisvėje jokios specialybės nėra įgijęs, mokymÄ si (duomenys neskelbtini) jis metė. Vidurinį iÅ¡slavinimÄ nuteistasis pataisos namuose įgijo 2018 m., tad nuo 2018 m. iki 2022 m. nebuvo objektyvių kliūčių kitoms veikloms.

Leidimu užsiimti individualia apmokestinamÄ ja veikla – teikti vertimo paslaugas pradėjo rÅ«pintis tik artėjant galimam lygtinio paleidimo terminui (galimybė taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra atsirado nuo 2022 m. liepos 31 d., Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-110 leidimas užsiimti individualia veikla gautas 2022 m. kovo 10 d.). Nėra duomenų, kad per visus 2021-2022 m. jis bÅ«tų dalyvavęs bent kokiose socialinės reabilitacijos priemonėse ar elgesio pataisos programose, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktas tik 2018-2020 metų minėtų priemonių ir programų sÄ raÅ¡as.

Todėl spręstina, kad pagrįstai ginčijamame nutarime ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pabrėžiama, kad individualus socialinės reabilitacijos planas vykdomas nepilna apimtimi, stokojamÄ tikslinių veiksmų, nukreiptų į darbinių, lėšų tvarkymo įgÅ«džių lavinimÄ , mÄ stymo ir elgesio, nuostatų, gyvenimo stiliaus ir draugų sričių korekcijÄ . Å ių duomenų pagrindu teismas vertina, kad atlikdamas bausmę M. L. dėjo minimalias pastangas dalyvauti socialinėje reabilitacijoje.

Nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iÅ¡skirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi taisyklių ir režimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nuoseklus teigiamas elgesys iÅ¡laikomas nebuvo, du kartus jis buvo baustas už taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus (iÅ¡ viso padaryti trys pažeidimai, tačiau už vienÄ atsakomybė taikoma nebuvo), paskutinį kartÄ baustas už Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ â€“ uždrausto daikto (mobiliojo telefono) laikymÄ . Tuo tarpu tik vienas paskatinimas per beveik penkerių metų bausmės laikotarpį taip pat nerodo nuoÅ¡irdžios motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesÄ ir neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mÄ stymÄ ir elgesį.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kuriÄ iÅ¡ esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mÄ stymÄ , vertybines nuostatas bÅ«tų buvusios įtikinamos. Vertinant M. L. bÅ«simo elgesio perspektyvÄ , teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklÅ«s teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis bÅ«damas laisvėje vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistÄ jį, jo elgesį, mÄ stymÄ ir kitų apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir Å¡iuo metu dar nėra galimybės nuteistÄ jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Taip pat pažymėtina, kad M. L. elgesio, mÄ stymo, nepakankamų motyvacijos ir įsitraukimo į resocializacijos procesÄ kontekste jo neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus nei pusės bausmės Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkų nusikaltimÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lygtinio paleidimo taikymas Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingÄ nuteistojo požiÅ«rį dėl per Å¡velnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, neigiamas Komisijos sprendimas buvo vieningas, o Å¡i aplinkybė taipogi svarbi vertinant lygtinio paleidimo pagrindų buvimÄ . Su nuteistojo argumentais dėl galimų Komisijos darbo organizavimo pažeidimų teismas nesutinka. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad Komisijos sudaromos dvejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys (Nuostatų 7 punktas). Nuostatų 21 punktas numato, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, tačiau kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas.

Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo dauguma narių, t. y. 4 nariai iÅ¡ 7, tarp jų – Kalėjimų departamento atstovas, komisijos pirmininko pavaduotoja (Vilniaus pataisos namų saugumo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė), visuomenės narys, Probacijos tarnybos atstovė, visi jie priėmė vienbalsį sprendimÄ . Tokiu bÅ«du KomisijÄ proporcingai sudarė po vienÄ narį iÅ¡ skirtingų visuomenės grupių ir nėra pagrindo manyti, kad sprendimas buvo tendencingas, nulemtas tik pataisos įstaigos darbuotojų nuomonės. Nuostatų 22 punktas numato Komisijos posėdyje dalyvaujantiems nariams galimybę, bet ne pareigÄ teikti nuomonę dėl lygtinio nuteistojo paleidimo.

Jei tokių nuomonių nagrinėjamu atveju pateikta nebuvo, Komisijos iÅ¡vados teisėtumui įtakos tai neturi. Atitinkamai, nuteistojo manymas, jog jo klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sprendė galimai neteisėtos sudėties komisija ar ginčijamas nutarimas yra neteisėtas dėl procedÅ«rinių pažeidimų, nepagrįstas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam M.

L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis, n u t a r i a: Nuteistojo M. L. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-286 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė