Legislator Case Law & Legislation
eb811506-2e19-4ffb-a76a-a3442bdceb9a AI generated

Appeal dismissed; court upheld first instance ruling that commercial heating contracts do not invalidate management fees.

Case Number eb811506-2e19-4ffb-a76a-a3442bdceb9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal, upholding the first instance court's decision to reject the claim for contract invalidity and restitution. The appellant argued that commercial agreements regarding heating services should invalidate the management fee contracts, but the court found these agreements did not alter the statutory management tariff. Consequently, the court ruled that the appellant failed to prove the contracts were void under the Civil Code, leaving the original judgment unchanged.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81 ir 1.91 straipsniai: komerciniai susitarimai dėl atskirų paslaugų neįrodo pagrindų sandorių pripažinti negaliojančiais, jei jie netaikomi valstybės nustatytam administravimo tarifui.

Keywords

AI generated
contract invalidity management fees commercial agreements Civil Code appeal dismissal restitution claim statutory tariff

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1180/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.; 121.21.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1087-125/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė   IeÅ¡kovas UAB „Lamberta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais sandorius – ieÅ¡kovo UAB „Lamberta“ ir atsakovo UAB „Vitės valdos“ 2005 m. sausio 2 d. mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutartį Nr. 113, 2006 m. vasario 1 d. susitarimÄ Nr. 113 bei 2009 m. rugpjūčio 3 d. įmokų surinkimo administravimo sutartį, taikyti restitucijÄ ? priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 347 499,93 Lt, taip pat priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas yra sudarę 2005 m. sausio 2 d. mokesčių už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutartį Nr. 113, kuri buvo pakeista 2006 m. vasario 1 d., nustatant, jog ieÅ¡kovas apmoka atsakovui 15 procentų už atsakovo kaip daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų atlikimÄ , kai administravimas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 4.84 straipsnį. Taip pat ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė įmokų surinkimo administravimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apmoka ieÅ¡kovui 15 procentų už atsakovo kaip daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijų atlikimÄ , kai administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį.

Atsakovas yra daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratorius (kai administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį) ir veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. ApmokėjimÄ atsakovui už administravimÄ reglamentuoja savivaldybės administracijos patvirtinti aktai, kuriais yra nustatytas administravimo tarifas. Å is tarifas apibrėžia iÅ¡laidų dydį privalomoms administravimo funkcijoms vykdyti, apskaičiuotÄ pagal patvirtintÄ metodikÄ konkretaus namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui.

Už administravimo funkcijų atlikimÄ atsakovas gaudavo lėšas pagal nustatytÄ administravimo tarifÄ , todėl nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo apmokėjimo pagal ginčijamas sutartis. Atsakovas, siekdamas pasipelnyti, vertė ieÅ¡kovÄ sudaryti ir vykdyti ginčijamas sutartis. Atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui apmokėti už administravimo funkcijų atlikimÄ yra neteisėtas, niekinis ir negaliojantis. Nesudarius ginčijamų sutarčių ieÅ¡kovo ir atsakovo verslo santykiai nebÅ«tų vykdomi. Ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.81, 1.91 ir 1.95 straipsnių pagrindais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas yra Klaipėdos miesto teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, veikiantis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. AD1-1848 patvirtintus nuostatus (ankstesni nuostatai buvo patvirtinti 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. AD1-1865).

IeÅ¡kovas yra atsakovo administruojamų daugiabučių namų Å¡ilumos punktų įrenginių, vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas, veikiantis 2006 m. gegužės 2 d. Å¡alių sudarytos sutarties Nr. 180 pagrindu. Å alių teigimu, ieÅ¡kovas Å¡iuo metu vykdo 60 namų (2 740 abonentų) Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ . Å alys 2005 m. sausio 2 d. sudarė mokesčių už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutartį Nr. 113, kuriÄ pakeitė 2006 m. vasario 1 d. susitarimu, o 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė įmokų surinkimo administravimo sutartį.

Pagal Å¡ias sutartis ieÅ¡kovas atsakovui už kai kurių darbų atlikimÄ mokėjo pradžioje 5 proc., o vėliau – 15 proc. nuo priskaičiuotos mokesčių sumos. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų suvestinės teismas taip pat nustatė, kad už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2012 m. sausio mėn. atsakovas užskaitų bÅ«du už namų Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovui nesumokėjo 347 499,93 Lt.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto „Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 20 ir 21 punktÄ atsakovas organizuoja daugiabučių namų Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ butų savininkams pateikdamas pretendentų prižiÅ«rėti Å¡ilumos Å«kį kandidatÅ«ras, o butų savininkai pasirenka, kuris iÅ¡ kandidatų prižiÅ«rės namo Å¡ilumos Å«kį (analogiÅ¡ka nuostata buvo ir anksčiau galiojusioje Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. 4-259 patvirtintoje tvarkoje). Teismas pažymėjo, kad tai reiÅ¡kia, jog atsakovo administruojamų namų butų savininkai sprendė arba turėjo spręsti, kas prižiÅ«rės jų namų Å¡ilumos Å«kį, o atsakovas su jų pasirinktu prižiÅ«rėtoju privalėjo sudaryti sutartis. Pagal nurodyto apraÅ¡o 27 punktÄ už Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ turėjo bÅ«ti mokama remiantis teisės aktų (CK, Å ilumos Å«kio įstatymo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 03-54) patvirtinta metodika vadovaujantis sutartimi, bet nevirÅ¡ijant savivaldybės tarybos nustatytų maksimalių dydžių (tarifų).

Teismo nuomone, Å¡ios nuostatos reiÅ¡kia, kad iÅ¡ butų savininkų (gyventojų) už Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ negali bÅ«ti imama daugiau, nei savivaldybės patvirtintas tarifas. Tiek iki 2010 m. lapkričio 12 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, tiek 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos naujos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 29 d.) numatė, kad Å¡ilumos Å«kio prižiÅ«rėtojas (ieÅ¡kovas) privalo tiesiogiai vartotojams teikti tam tikras ataskaitas, taip pat numatė, kad Å¡ilumos Å«kio prižiÅ«rėtojas (ieÅ¡kovas) pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d., turi iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) vartotojams atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ .

Å iÄ savo pareigÄ ir kitas ginčijamose sutartyse nurodytas paslaugas ieÅ¡kovas už užmokestį pavedė atlikti atsakovui. Å alys yra verslininkai, kuriems taikytini didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai sudarant bei vykdant sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokiai imperatyviai įstatymo nuostatai prieÅ¡tarauja ginčijami sandoriai, bei neįrodė iÅ¡dėstytų aplinkybių. Ginčijamos sutartys buvo vykdomos ilgÄ laikÄ . Jas buvo galima nutraukti kitÄ Å¡alį įspėjus prieÅ¡ vienÄ mėnesį, todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas delsė nutraukti jam nenaudingas (kaip pats teigia) sutartis.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ir to, jog sudarytos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip šilumos ūkio priežiūra užsiimančiam verslininkui (kaip ir atsakovui), šių sandorių sudarymo aplinkybės turėjo būti žinomos. Teismo nuomone, net ir nustačius, kad sandoriai neatitiko viešosios tvarkos ir geros moralės principų, restitucija negalėtų būti taikoma (CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas be savo paaiÅ¡kinimų nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas sutartis pasirašė dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Lamberta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas sprendimÄ nepagrįstai motyvavo Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis naujomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų, kad atsakovo pagal ginčijamas sutartis gaunamos įmokos jau yra įskaičiuotos į administraciniu aktu (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu) atsakovui nustatytÄ administravimo tarifÄ . Atsakovui administraciniais aktais administravimo tarifas yra nustatytas imperatyviai. Atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį tarifÄ keisti (didinti) gaunant analogiÅ¡kas įmokas iÅ¡ kitų subjektų.

Teisės aktai nenumato, kad administratorius savo funkcijas perleistų kitiems subjektams.   Atsakovas UAB „Vitės valdos“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ginčijamų sutarčių galiojimo metu buvo nustatytas bÅ«tent toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareiga tinkamai apskaičiuoti mokesčius už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo paslaugas, pateikti sÄ skaitas apmokėjimui Å¡ių paslaugų vartotojams bei surinkti iÅ¡ jų lėšas už paslaugas teko Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojui ? ieÅ¡kovui.

Vertinant ginčijamų sutarčių nuostatas dėl mokesčių apskaičiavimo ir surinkimo administravimo, darytina iÅ¡vada, kad tomis sutartimis ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ atlikti teikiamų paslaugų apmokėjimo apskaičiavimÄ , sÄ skaitų pateikimÄ apmokėjimui bei mokėjimų surinkimÄ , Å¡ias savo funkcijas perdavė kitam civilinių teisinių santykių subjektui ? atsakovui. Kadangi teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos tokias paslaugas teikti neatlygintinai, o iÅ¡ gyventojų mokamų lėšų, skirtų administravimo iÅ¡laidoms padengti, Å¡ie veiksmai taip pat negalėjo bÅ«ti atliekami, atsakovas turėjo teisę praÅ¡yti ieÅ¡kovo kompensuoti iÅ¡laidas, patiriamas teikiant Å¡ias paslaugas.

IeÅ¡kovas nenurodo, kokias imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidžia ginčijami susitarimai. PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos numato ieÅ¡kovo pareigÄ atlikti funkcijas, kurias ginčijamų sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas perleido atlikti atsakovui už užmokestį. IeÅ¡kovas taip pat nenurodo, kokie teisės aktai imperatyviai draudžia atsakovui rinkti įmokas už ginčijamomis sutartimis sutartų paslaugų teikimÄ . IeÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio santykiai nedaro įtakos atsakovo administruojamų daugiabučių namų savininkų mokėtinoms sumoms, ieÅ¡kovo nurodomi administravimo tarifai nebuvo virÅ¡yti.

Atsakovas ginčijamas sutartis sudarė ne todėl, jog siektų pasipelnyti iš ieškovo, bet todėl, kad tokia yra atsakovo, kaip administratoriaus, pareiga. Tai, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl dalies funkcijų perdavimo atsakovui, buvo dviejų verslo subjektų susitarimas, paremtas sutarčių laisvės principu. Ginčijamos sutartys yra naudingos ieškovui, nes ieškovas ne tik dalį jam priklausančių funkcijų perleido atsakovui, bet ir išvengė vartotojų neatsiskaitymo rizikos, nes atsakovas su ieškovu visada atsiskaito, nepaisydamas to, ar vartotojai su atsakovu yra atsiskaitę, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė Å ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros (eksploatavimo) sutarties Nr. Ž37-1E kopijÄ , Å¡io naujo įrodymo pateikimo bÅ«tinumÄ motyvuodamas siekiu tinkamai atsikirsti į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsakovo nuomone, minėtas įrodymas pagrindžia tai, kad ginčijamų sutarčių sudarymas ieÅ¡kovui buvo naudingas ir Å¡ios sutartys buvo sudarytos dėl ieÅ¡kovo interesų.

  CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas šiuo atveju nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau.

Pateikiamo įrodymo pagrindu atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartis su gyventojais, pats įgyvendina visas jam, kaip sistemų prižiÅ«rėtojui, tenkančias funkcijas, įskaitant sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymÄ , jų pateikimÄ gyventojams, įmokų už priežiÅ«rÄ surinkimÄ , todėl ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, jog sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas, pateikimas ir įmokų surinkimas yra atsakovo, kaip administratoriaus, funkcija. Visgi Å¡ios atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Ä¯rodinėjamos aplinkybės nėra naujos, klausimai, susiję su Å¡iomis aplinkybėmis, buvo keliami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

  Byloje kilo ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl 2005 m. sausio 2 d. mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutarties Nr. 113, kuri buvo pakeista 2006 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 113, ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. įmokų surinkimo administravimo sutarties teisėtumo. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti Å¡iuos sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kinį grindė CK 1.80 straipsnio (imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas), 1.81 straipsnio (vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas), 1.91 straipsnio (dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, taip pat dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) (iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės rėmėsi tuo, kad sandoris sudarytas dėl atsakovo vykdyto ekonominio spaudimo) pagrindu.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas yra daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas atliekantis juridinis asmuo, kuriam už jo, kai administratoriaus, funkcijų atlikimÄ yra nustatytas administravimo tarifas. Pasak ieÅ¡kovo, dėl atlikimo visų funkcijų, už kurias dar kartÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo reikalaujama apmokėjimo pagal ginčijamas sutartis, apmokėjimas namų administratoriui (atsakovui) jau yra įskaičiuotas į administravimo tarifÄ , todėl atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui apmokėti už administravimo funkcijų atlikimÄ esÄ s neteisėtas.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad sÄ lyga mokėti atsakovui pagal ginčijamus sandorius, atsakovo verslo santykiuose su ieÅ¡kovu bÅ«davo iÅ¡keliama kaip sÄ lyga vykdyti tuos santykius. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepripažino pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ neperžengdamas Å¡iame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apskųsto teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindai nekonstatuojami (CPK 329 str. 2 d.).  Byloje nustatytos tokios žemiau išdėstomos faktinės aplinkybės.   Atsakovas yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (toks paskyrimas numatytas pagal CK 4.84 straipsnį). Ieškovas yra šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2005 m. sausio 2 d. sudarė Mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutartį Nr. 113, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo skaičiuoti ir priimti į savo sÄ skaitÄ patalpų savininkų mokestį už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ . Už sutarties 2.1.1, 2.1.3., 2.1.4. punktuose įtvirtintus įsipareigojimus (pateikti gyventojams apskaičiuotÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimo lėšų mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais; patalpų savininkų arba nuomininkų sumokėtas lėšas už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, aptarnavimÄ pervesti ieÅ¡kovui ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų po ataskaitinio mėnesio pabaigos ir ne anksčiau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po ataskaitinio mėnesio pabaigos; kas mėnesį pateikti ieÅ¡kovui priskaitymo-apmokėjimo suvestinę, Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos mokėjimo ataskaitÄ bei skolininkų sÄ raÅ¡Ä ) ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti atsakovui po 5 procentus nuo priskaičiuos sumos per 5 kalendorines dienas nuo sÄ skaitos gavimo (sutarties 2.2.1 p.).

Å ios sutarties 2.2.1 punktas buvo pakeistas 2006 m. vasario 1 d. susitarimu pakeisti 2005 m. sausio 2 d. mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutartį Nr. 113, numatant, kad atsakovui mokami ne 5 proc., o 15 proc. nuo priskaičiuotos sumos (1 t., 13 b. l.). IeÅ¡kovas ir atsakovas 2006 m. gegužės 2 d. sudarė Å¡ilumos punktų įrenginių, vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį Nr. 180, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti daugiabučių pastatų vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktas (2 t., 65-66 b. l.).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. rugpjūčio 3 d. taip pat sudarė Ä®mokų surinkimo administravimo sutartį, kurios 1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovas, vadovaujantis 2006 m. gegužės 2 d. sutartimi Nr. 180, vykdo gyvenamųjų namų bendro naudojimo inžinerinių tinklų avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus atsakovo administruojamuose pastatuose, o atsakovas skaičiuoja ir priima patalpų savininkų mokestį už atliktus darbus į savo sÄ skaitÄ . Pagal sutarties 2.1 punktÄ atsakovas įsipareigojo apskaičiuoti ir pateikti patalpų savininkams rangos sutartyje numatytÄ ir sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytÄ darbų kainÄ ; patalpų savininkų sumokėtÄ mokestį už atliktus darbus pervesti ieÅ¡kovui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, o ieÅ¡kovas atitinkamai sutarties 2.2.2 punktu įsipareigojo apmokėti atsakovui už sutarties 2.1 punkte nurodytus darbus 15 procentų nuo priskaičiuotos sumos per 10 dienų nuo sÄ skaitos gavimo (1 t. 14-15 b. l.).

  Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios neteko galios 2010 m. lapkričio 12 d., ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (konkrečiai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.17 punkto redakcija, galiojusia iki 2011 m. liepos 29 d.).

Remdamasis Å¡iais poįstatyminiais teisės aktais pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtuose įsakymuose numatyta, jog Å¡ilumos Å«kio prižiÅ«rėtojas (ieÅ¡kovas) pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos turi iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) vartotojams atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ . Teismo vertinimu, Å¡iÄ savo pareigÄ ieÅ¡kovas už užmokestį pavedė vykdyti atsakovui. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas sprendimo neteisėtumÄ pirmiausia grindžia, tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimÄ nepagrįstai motyvavo minėtais poįstatyminiais teisės aktas.

Teisėjų kolegija su tokiu apelianto (ieškovo) argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims, t. y. ir ieškovui, kaip šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės galiojo nuo 2003 m. liepos 17 d. iki 2010 m. liepos 12 d., o Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos ir vartojimo taisyklės įsigaliojo nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir galioja iki šiol.

Ginčijamų ieÅ¡kovo UAB „Lamberta“ ir atsakovo UAB „Vitės valdos“ 2005 m. sausio 2 d. mokesčio už Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimÄ skaičiavimo sutarties Nr. 113, 2006 m. vasario 1 d. susitarimo Nr. 113, 2009 m. rugpjūčio 3 d. įmokų surinkimo administravimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Taisyklių 293.3 punktas numatė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karÅ¡to vandens vartotojų ir karÅ¡to vandens tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo, Å¡ilumos tiekėjo, pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojo, pastato valdytojo (administratoriaus) bei kitų Å«kio subjektų tarpusavio santykiai nustatomi pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutartimi.

Å ių taisyklių 245.17 punkte buvo numatyta, jog pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas privalo pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ . Tokios pačios nuostatos buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinus Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, konkrečiai – 138.17 punktÄ .

Å i nuostata buvo pakeista tik nuo 2011 m. liepos 29 d. (priėmus 2011 m. lapkričio 20 d. įsakymÄ Nr. 1-191), numatant, jog pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos reikia iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) valdytojui atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ . Tačiau pareiga iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ Å¡ilumos Å«kio prižiÅ«rėtojui iÅ¡liko, o pasikeitė tik subjektas, kuriam atsiskaitymo dokumentus Å¡ilumos Å«kio prižiÅ«rėtojas turi teikti.

Taigi ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį ieÅ¡kovas, kaip pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtojas, turėjo pareigÄ pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Taisyklės nenustatė ieÅ¡kovui pareigos atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo Å¡alys susitarė ginčijamais susitarimais, nes toks ieÅ¡kovo teiginys neįrodytas.

Å iuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo už sistemos priežiÅ«rÄ dokumentus, Å¡iÄ savo pareigÄ galėjo perduoti ir jÄ perdavė vykdyti atsakovui. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijami Å¡alių susitarimai negalėjo bÅ«ti sudaryti dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms normoms.  Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ir buitinių Å¡ilumos vartotojų nesieja kokie nors santykiai, nesudaro pagrindo spręsti, jog neegzistuoja joks buitiniams Å¡ilumos vartotojams taikomas atsiskaitymo laikotarpis, atitinkamai, jog neegzistuoja ieÅ¡kovo pareiga pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo dokumentus už priežiÅ«rÄ .

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas, kaip bendrosios nuosavybės administratorius, tik organizuoja daugiabučių namų Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ butų savininkams, sudaro su už priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu sutartį, tačiau vartotojai, kaip butų savininkai, negali bÅ«ti eliminuojami iÅ¡ Å¡ių santykių, nes bÅ«tent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atliekama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų Å¡ilumos punktų kartu su Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemomis arba Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekėjams priklausančių pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos dalių priežiÅ«ra (eksploatavimas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos 28 punkte buvo numatyta, kad už pastatų, daugiabučių gyvenamųjų namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros darbus atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Å¡alių sudarytų sutarčių nuostatomis, svarbu tik, kad iÅ¡ butų savininkų (gyventojų) negali bÅ«ti už Å¡ilumos Å«kio priežiÅ«rÄ imama daugiau nei savivaldybės patvirtintas tarifas.  Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 7 priede įtvirtintos pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutarčių bendrosios sÄ lygos, kurių 5 punkte numatyta, kad sutartyje, be bendrųjų sÄ lygų, gali bÅ«ti individualiai įtrauktos sutarties Å¡alių aptartos sÄ lygos, neprieÅ¡taraujančios Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, kitiems teisės aktams, sutarties Å¡alys negali nustatyti tokių sutarties sÄ lygų, kurios pablogintų buitinio Å¡ilumos vartotojo ar buitinio karÅ¡to vandens vartotojo padėtį, palyginti su ta, kuriÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Å io teisės akto 7 priedo 20 punkte numatyta, kad už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ butų ir kitų patalpų savininkai sutartyje nustatyta kaina moka prižiÅ«rėtojui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip: daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai CK nustatyta tvarka priėmę sprendimÄ gali už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ mokėti valdytojui (administratoriui), Å¡iame sprendime nustačius, kokiÄ dalį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros kainos turi sumokėti kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas (20.1 p.); butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sÄ lygų 20.1 punkte nurodytÄ sprendimÄ ir pavedus valdytojui (administratoriui), už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ prižiÅ«rėtojui moka valdytojas (administratorius) sutartyje nustatyta kaina ir sÄ lygomis (20.2 p.).

Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju savininkams nusprendus, kad su prižiÅ«rėtoju atsiskaito administratorius, paneigiami bet kokie ieÅ¡kovo įsipareigojimai mokėti įmokų surinkimo mokestį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie taisyklių punktai nustato butų ir kitų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ tvarkÄ , tačiau nenustato, kas turi apskaičiuoti Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų aptarnavimo mokestį ir pateikti sÄ skaitas vartotojui.

Be to, kaip jau buvo minėta, nedraudžiama susitarti ir dėl kitokių sÄ lygų, svarbu, jog tokios sÄ lygos neprieÅ¡tarautų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, kitiems teisės aktams, nepablogintų buitinio Å¡ilumos vartotojo ar buitinio karÅ¡to vandens vartotojo padėties, palyginti su ta, kuriÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Ginčijami sutartys ir susitarimas yra sudėtinė Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutarties dalis, kuriais atsiskaitymo už priežiÅ«rÄ dokumentų pateikimÄ vartotojams ieÅ¡kovas perdavė vykdyti atsakovui.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas neįrodė, kad tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimai prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat nėra duomenų, kad tokiais susitarimais buvo pabloginta vartotojų padėtis, o ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusios ir apelianto skunde nurodomos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, numatė bÅ«tent ieÅ¡kovo pareigÄ pasibaigus atsiskaitymo laikotarpiui iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo už priežiÅ«rÄ dokumentus.

  Apeliantas savo apeliacinį skundÄ taip pat grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu atsakovui yra pavesta vykdyti gyvenamųjų namų administratoriaus funkcijas, kurių viena ? administruoti namus už nustatytÄ administravimo tarifÄ , į kurį yra įtrauktos ir atsakovo iÅ¡laidos iÅ¡raÅ¡ant bei teikiant sÄ skaitas namų gyventojams. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų, kad pagal ginčijamas sutartis atsakovo gaunamos įmokos jau yra įskaičiuotos į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu atsakovui nustatytÄ administravimo tarifÄ .

Apeliantas, pagrįsdamas šį skundo argumentÄ , nagrinėja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintÄ daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikÄ , deklaratyviai nurodydamas, kÄ gi numato metodikos 1, 2 punktai, III ir IV dalys, 7.10, 7.12, 7.13, 7.16, 7.20 punktai, nustatantys, kas priskiriama daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo darbams, 8.4.1 punktas, nustatantis, kas sudaro pridėtines iÅ¡laidas. IÅ¡vardijęs, kas nurodytomis metodikos dalimis ir konkrečiais jų punktais yra nustatoma, Å¡io administracinio akto pagrindu apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kovui priskiria funkcijas, kurios atsakovui yra pavestos vykdyti už nustatytÄ administravimo tarifÄ .

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje nutartyje jau yra akcentuota Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse įtvirtinta (ginčijamų susitarimų sudarymo metu) ieÅ¡kovo, kaip Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo, pareiga pateikti (iÅ¡siųsti) buitiniams Å¡ilumos vartotojams atsiskaitymo už priežiÅ«rÄ dokumentus. Be to, apeliantas, nurodydamas čia aptariamus skundo argumentus, nepaaiÅ¡kina, kaip Å¡ios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais ginčijamas sutartis ir susitarimÄ , savo reikalavimus grindė tuo, kad Å¡ie sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat, kad sandoriai sudaryti dėl ekonominio spaudimo. Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, kaip tokie skundo argumentai patvirtina ieÅ¡kiniu įrodinėtas aplinkybes ir kokiu bÅ«du paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas (apeliantas) neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų.

Ginčijami ieÅ¡kovo ir atsakovo komerciniai susitarimai dėl atsakovo pareigos atlikti tam tikrus darbus, ieÅ¡kovo ? pareigos sumokėti už jų atlikimÄ nedaro įtakos atsakovo administruojamų daugiabučių namų savininkų mokėtinoms sumoms, jais nėra keičiamas (didinamas) teisės aktuose nustatytas administravimo tarifas. Už ginčijamais sandoriais prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ mokėti atsakovui įsipareigojo ieÅ¡kovas, todėl apelianto argumentas, kad apeliaciniame skunde nurodomi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyti administravimo tarifai buvę pakeisti, yra nepagrįstas.

Apskritai nebuvo nustatyta, kad ginčijamais komerciniais susitarimais numatytus įsipareigojimus, už kurių vykdymÄ ieÅ¡kovas turėjo mokėti atlyginimÄ atsakovui, esÄ privalėjo vykdyti atsakovas, kuris, be kita ko, už tai gaudavęs pajamas pagal nustatytÄ administravimo tarifÄ . Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintu Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, kuris įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 3 d., t. y. po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl Å¡io apraÅ¡o nuostatos apskritai negali pagrįsti ginčijamų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimo.

  Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais galimybės pagal CK 1.80, 1.81 ir 1.91 straipsniuose nustatytus pagrindus, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacijos esmė, kaip jau buvo pažymėta, yra priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ . IeÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino, dėl jų padarė atitinkamas iÅ¡vadas ir nusprendė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

Apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde pateikia motyvus, kurių pagrindu teisėjų kolegija negali daryti kitokios, nei padaryta pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vados. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:        Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Danutė Milašienė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas