2025-05-07 Nr. AB-7990-3-61-3-00574-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1095-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00574-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant pareiškėjo A. Z. atstovui advokatui S. P.,

atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovei E. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovams B. B. ir L. M.,

sekretoriaujant L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. P-103 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. A. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į pareigas, priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:

2.1. 2023 m. gruodžio 12 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (toliau – ir Išvada, tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą, neįvykdė Lietuvos Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės (toliau – ir 2 rinktinė, 2R) štabo viršininko mjr. M. S. paskirtos užduoties „Aukštesnio budrumo lygio (mokomasis) ginklų ir šaudmenų decentralizavimo į rajonines kuopavietes (205, 206, 207, 208, 210) sumanymo“ (toliau – ir Užduotis, ABL užduotis) nustatytu laiku (iki 2023 m. liepos 31 d. 15:00 val.) ir padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis (pakartotinumas). Išvada yra nepagrįsta, pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo. Pareiškėjas yra persekiojamas, nes teisėsaugos institucijoms ir savo vadovybei teikė pranešimus apie tarnybos vietoje (KASP 2 rinktinėje) daromus teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjui buvo skiriamos formalios, nesvarbios, jo kompetencijos ir pareiginių nuostatų neatitinkančios užduotys, kurių atlikimo rezultato negalima pasiekti, kurių gausa ir beprasmiškumas patvirtina, kad buvo siekiama vienintelio tikslo – surasti formalų pagrindą nubausti pareiškėją už užduoties neatlikimą.

2.2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. BV-74, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. BV-130 ir 2024 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. BV-2 pareiškėjas yra pripažintas (duomenys neskelbtini), jo teisės yra ginamos ir saugomos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 2023 m. pradžioje pareiškėjas pastebėjo ir nurodė savo skyriaus aukštesniam karininkui ltn. J. V., kad KASP 2 rinktinėje galimai buvo sukurta korupcinė nusikalstama schema. Ltn. J. V. pranešė apie tai KASP 2 rinktinės štabo viršininkui mjr. M. S., tačiau, jam nesiėmus veiksmų, kreipėsi dėl šio fakto į Generalinę prokuratūrą, jam buvo suteiktas pranešėjo statusas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek pareiškėjui, tiek ltn. J. V. buvo daromas neigiamas poveikis.

2.3. Iki 2023 metų ir iki pareiškėjo pranešimų apie galimus pažeidimus KASP 2 rinktinėje pareiškėjo tarnyba buvo vertinama idealiai, juo buvo pasitikima, jis buvo skiriamas į atsakingas pareigas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, buvo atrenkamas vykdyti tarnybą tarptautinėse misijose, jo atžvilgiu nebuvo pradėtas nei vienas tyrimas, jis buvo tik skatintas ir apdovanotas. Nuo 2023 metų kovo mėnesio pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti 4 tarnybiniai tyrimai, KASP vado 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo vyr. srž. A. Z.“ už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. VIII-1191, (toliau – ir Drausmės statutas, KDS) 76 straipsnio 1 dalyje (netinkamas tarnybos pareigų atlikimas) padarymą pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – trims mėnesiams 5 procentais sumažintas tarnybinis atlyginimas.

2.4. Pareiškėjui KASP vado 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P-209 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo vyr. srž. A. Z.“ už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto KDS 76 straipsnio 1 dalyje (netinkamą tarnybos pareigų atlikimas), buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – 3 (trims) mėnesiams 10 (dešimt) procentų sumažintas tarnybinis atlyginimas. Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos Generalinei inspekcijai (toliau – ir Generalinė inspekcija), kuri 2023 m. spalio 11 d. išvadoje Nr. 3VL-119 nustatė, kad pareiškėjas nepadarė drausmės pažeidimo, o nuobauda skirta neteisėtai. Minimoje išvadoje yra atskleidžiama schema, kokiu būdu buvo siekiama susidoroti su pareiškėju.

2.5. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. teikė skundą Generalinei inspekcijai dėl mjr. M. S. netinkamo elgesio su pareiškėju. 2023 m. birželio 6 d. Generalinė inspekcija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-58 ir buvo priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. dėl padarytų klaidų įspėti mjr. M. S., papildyti reglamentavimą ir atlikti štabo psichologinio klimato tyrimą.

2.6. Pareiškėjas, siekdamas neviešinti susidariusios situacijos, vengti konfliktų ir persekiojimo, 2023 m. liepos 14 d. pateikė KASP 2 rinktinės vadui prašymą perkelti jį į kitas pareigas, bet prašymas nebuvo tenkintas, motyvai nebuvo nurodyti. Paskutinėje pareiškėjo karo tarnybos vertinimo anketoje nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas gina savo pažeistas teises, yra pateikęs skundus, tai vertinama kaip neigiamos pareiškėjo savybės. Vertinant 2023 m. pareiškėjo karo tarnybą, buvo užpildyta neigiama pareiškėjo atestacija.

2.7. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo atlikimo metu turėjo pranešėjo statusą. Su pareiškėju buvo siekiama susidoroti, todėl mjr. M. S. ir jam pavaldžių asmenų parodymai ir liudijimai turi būti vertinami itin kritiškai.

2.8. Tarnybinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu vyko neįprastai ilgai, t. y. tris mėnesius, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta, praleidus įsakymu nustatytą terminą, tai yra absoliutus pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Išvadoje nenurodoma pateisinamų ir objektyvių priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas. Tarnybinio patikrinimo terminas buvo tęsiamas kelis kartus, trečią kartą tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento II specialistų kariniams vienetams skyriaus vyr. specialisto kpt. E. A. (toliau – ir teisininkas) pastabas, todėl svarbu įvertinti, ar buvo tinkamai atsižvelgta į šias pastabas.

2.9. Pareiškėjas apžvelgia jam duotos Užduoties vykdymo termino pakeitimus (Užduotis turėjo būti įvykdyta iki 2023 m. liepos 24 d. 13–14 val., vėliau (2023 m. liepos 27 d.), atsižvelgiant į pareiškėjo nedarbingumą, šis terminas perkeltas į 2023 m. rugsėjo 5 d. 10-12 val., o 2023 m. liepos 28 d. šis terminas perkeltas į 2023 m. liepos 31 d. 15-16.30 val.), galimybes laiku įvykdyti Užduotį ir nurodo, kad Užduotis buvo formali, nereikalinga, skirta tik tam, kad susidoroti su pareiškėju. Užduoties terminas vėliau buvo perkeltas iki 2023 m. spalio 13 d., todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas, neatlikęs Užduoties iki 2023 m. liepos 31 d., yra baudžiamas.

2.10. Kpt. E. A. kėlė klausimą, ar pareiškėjui yra suteikta prieiga prie riboto naudojimo tinklo (toliau – ir RN tinklas), nors apie tai, kad pareiškėjo prieiga prie RN tinklo buvo panaikinta, buvo žinoma ir štabo viršininkui, ir jo tiesioginiams viršininkams. Prisijungimo paskyra ir slaptažodis jam buvo suteikti tik pradėjus tarnybinį tyrimą jo atžvilgiu. Pareiškėjas stengėsi vykdyti Užduotį, neturėdamas prieigos prie RN tinklo. Skiriant Užduotį, sąmoningai buvo nurodoma atlikti ją RN tinkle, nors buvo žinoma, kad pareiškėjas neturėjo prieigos prie RN tinklo ir negalės atlikti Užduoties.

2.11. Majoras M. S. skyrė Užduotį ne S2 skyriaus viršininkui, bet konkrečiai pareiškėjui. Toks tiesioginis štabo viršininko nurodymas, kad užduotį privalo atliktį žemiausios grandies S2 skyriaus specialistas, neturintis tinkamos kompetencijos, vertintinas kaip tiesioginis pareiškėjo persekiojimas, tai patvirtinta ir Generalinės inspekcijos 2023 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 3VL-58.

2.12. Norint įvykdyti Užduoties reikalavimus, reikia turėti taktinio ir operacinio planavimo patirties, o reikalavimų įvykdymas turi būti paskirstytas atskiriems rinktinės skyriams individualiai (ryšių organizavimas, perdislokavimas, logistika, ginklų apsauga, maršrutų nustatymas, komandų sudėčių formavimas, žmogiškieji resursai), tam, kad tokia užduotis būtų įvykdyta sėkmingai, privaloma skirti ne seržantą, o aukštesnio laipsnio karininką, kuris turėtų teisę ir autoritetą reikalauti iš kitų skyrių suteikti jam reikalingą informaciją, turėtų žinių ir patirties operacijų planavime. Pareiškėjo pareigybiniuose nuostatuose nėra nei vienos funkcijos, kuri nurodyta jam paskirtos Užduoties „Reikalavimuose“. Siekiant pateisinti pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, Išvadoje yra cituojami S2 skyriaus nuostatai, už kuriuose numatytų užduočių įgyvendinimą yra atsakingas S2 skyriaus viršininkas, bet ne pareiškėjas.

2.13. Nors Išvadoje nurodoma, kad S2 skyrius neatliko svarbios užduoties, dėl to visa kariuomenė patyrė žalą, tačiau S2 skyriaus viršininkas drausminėn atsakomybėn netraukiamas. Atleidus pareiškėją iš tarnybos, Užduotis ir toliau yra neatlikta, tačiau daugiau niekam nebereikia, kad ji būtų atlikta. Atleidus pareiškėją iš tarnybos, Užduoties atlikimas tapo nebeaktualus.

2.14. Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. 14:51 val. elektroniniu paštu išsiuntė žinutę savo viršininkams kpt. E. G. ir mjr. M. S., nurodydamas, kad negali atlikti Užduoties. Tokiu būdu pareiškėjas įvykdė pareigą, numatytą Karo tarnybos statuto, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Karo tarnybos statutas, KTS), 14 punkte. Nei štabo viršininkas, nei S2 skyriaus viršininkas neatsakė pareiškėjui į jo pranešimą, niekaip nenurodė, kad jis ir toliau privalo vykdyti Užduotį. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti likusius šešis Užduoties punktus, tačiau nėra jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

2.15. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos už tai, kad neatliko savo pareigų, nepristatė Užduoties, nes tuo metui vykdė privalomą fizinį rengimą pagal vado patvirtintą rašytinį sporto saviruošos grafiką. Nustatant Užduoties atlikimo terminą (2023 m. liepos 31 d.), buvo žinoma, kad pareiškėjui yra sudarytas Sporto grafikas, kuris sąmoningai nebuvo pakeistas, kad susidarytų konfliktinė situacija ir atsirastų pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos.

2.16. Išvadoje neteisingai aiškinamas KASP 2R Standartinių veiklos procedūrų reglamentavimas, neatsižvelgta į tai, kad kariai, informavę savo tiesioginį viršininką ir gavę leidimą, gali vykdyti fizinę saviruošą už KASP 2R teritorijos ribų, bei į tai, kad jei karys dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti suplanuotuose fizinės saviruošos užsiėmimuose, fizinės saviruošos planuoti užsiėmimai turi būti perkelti. S2 skyriaus viršininkas, skirdamas pareiškėjui neatidėliotiną užduotį, nekoregavo jo paties patvirtinto pareiškėjo Sporto grafiko ir neperkėlė pareiškėjo sporto užsiėmimų laiko. Leidimas sportuoti pareiškėjui buvo duotas dar mėnesio pradžioje, pareiškėjas neturėjo gauti papildomo leidimo vykdyti tiesioginio vado raštu patvirtintą grafiką, bet apie savo išvykimą iš dalinio teritorijos sportuoti pareiškėjas SMS žinute pranešė tiesioginiam viršininkui. Sporto klubo raštas patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 31 d. du kartus buvo sporto klube.

2.17. KASP vado 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo vyr. srž. A. Z.“ už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje padarymą, pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – trims mėnesiams 5 procentais sumažintas tarnybinis atlyginimas. Pareiškėjas nespėjo apskųsti šios nuobaudos, tačiau šiuo metu ir dėl jos yra kilęs administracinis ginčas, nes pareiškėjas nesutinka su ja. Pareiškėjo veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, nebuvo pavojingi ir priešingi teisės normų reikalavimams, todėl negali būti vertinami kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai.

2.18. KASP 2 rinktinės vado paskirtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant Drausmės statuto nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo reikalavimus, dėl to pareiškėjui skundžiamu Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

2.19. Pareiškėjas prašo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes, atleidus pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjas neteko pragyvenimo šaltinio, sumažėjo jo mažamečiam sūnui tenkantis išlaikymas, sumažėjo ir pareiškėjo, kaip tėvo, galimybės užtikrinti darnų sūnaus vystymąsi.

2.20. Pareiškėjas tarnauja krašto apsaugos sistemoje nuo 1997 metų, t. y. sistemoje pratarnavo visą savo darbingą laikotarpį, dėl to atleidimas iš tarnybos jam yra ypač skaudus, nes visi jo profesiniai ir iš dalies asmeniniai lūkesčiai buvo susiję būtent su profesine karo tarnyba, dėl skundžiamo sprendimo priėmimo jie buvo staiga nutraukti. Nors pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, tačiau jam neabejotinai taikytina teismų praktika, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu darbo santykių bylose.

2.21. Neteisėtas sprendimas dėl atleidimo sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, nes pareiškėjas buvo laikomas didžiausiu pažeidėju, tarnybos draugai ėmė laikyti pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ, Karo tarnybos įstatymas) 231 straipsniu, laikoma, kad pareiškėjas sulaužė kario priesaiką, dėl to pareiškėjui praktiškai neįmanoma įsidarbinti valstybės tarnyboje, o taip pat gauti kario valstybinę pensiją.

2.22. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo, kaip asmens ir kario, reputacija, dėl to pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus. Atsakovas yra valstybės įtaiga, kuriai keliami aukštesni įstatymų žinojimo, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai. Be to, atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai garantuoja profesinės karo tarnybos kariams visokeriopą paramą ir skatinimą siekti karjeros. Po atleidimo ir šiuo metu pareiškėjas, kaip bedarbis, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl akivaizdu, kad atsakovo veiksmai be svarbių priežasčių, neišsiaiškinus visų aplinkybių nutraukti karo tarnybos sutartį būtent su pareiškėju, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į stabilią karjerą, kuriai buvo skirti ilgi nuoseklaus, daug kompetencijų reikalaujančios tarnybos metai.

3. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija pateiktame atsiliepime nesutiko su skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalimi, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į KASP 2 rinktinės vado patvirtintą 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-21.

3.2. KASP 2 rinktinės vadas, ištyręs pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su prašymu skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, perduodamas visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą.

3.3. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 punktuose numatytas bendrąsias kario pareigas ir KASP 2 rinktinės štabo S2 skyriaus Žvalgybos vyresniojo specialisto pareiginių nuostatų (toliau – ir pareiginiai nuostatai) 20.1 ir 21 punktų reikalavimus, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą, neįvykdė KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. paskirtos Užduoties nustatytu laiku – iki 2023 m. liepos 31d. 15:00 val., ir konstatuota, jog pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis (pakartotinumas), numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje.

3.4. Įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktą padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, krašto apsaugos ministras sutiko su tarnybinio tyrimo metu padarytomis išvadomis ir skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą. Pareiškėjas nepasinaudojo Drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe kreiptis dėl nuobaudos sušvelninimo.

3.5. Teigiama pareiškėjo charakteristika, apdovanojimai ar ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, bet keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalį, kuri patenka į šio statuto II dalies I skyriaus nustatytas veikas, t. y. pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, kai žala padaroma nustatytai karo tarnybos tvarkai.

3.6. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tinkama drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, turinčiam didelę tarnybos patirtį, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys prieštarauja nustatytai karių pavaldumo santykių tvarkai, sukels ar gali sukelti neigiamas pasekmes, t. y. nepasitikėjimo juo, kaip kariu, apraiškas tiek iš vadų, tiek iš tarnybos kolegų (kitų karių) pusės, gali nepagrįstai sumenkinti aukštesnių vadų (viršininkų) autoritetą ir pan., tai negali būti toleruojama institucijoje, kuri atsakinga už valstybės bei jo piliečių apsaugą.

3.7. Kariuomenės organizavimas pagristas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį. Profesinės karo tarnybos kariai privalo vykdyti visas kario pareigas ir užtikrinti šiai sistemai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Kai Lietuvos kariuomenės dalyviai (profesinės karo tarnybos kariai) pradeda elgtis priešingai, nei numatyta teisės aktų nuostatose, jie demonstruoja nepaklusnumą nustatytoms taisyklėms, tiesioginiams bei aukštesniems vadams ar jų įsakymams bei nurodymams, kvestionuoja bei ignoruoja vadų teisėtus įsakymus ar nurodymus, tokie asmenys ne tik nusižengia teisės aktų nustatytai tvarkai, bet ir kelia nepasitikėjimą tiek aukštesnių vadų, tiek kitų karių (tarnybos kolegų) atžvilgiu, nepagrįstai menkina vadų autoritetą kitų karių atžvilgiu, leidžia suabejoti vadų kompetencija, kelia pagrįstą riziką dėl vadų nurodymų tinkamo ir savalaikio vykdymo, esant situacijai, kai reikės vykdyti kario užduotis, dalyvaujant kariniuose veiksmuose ar kitoje ekstremalioje situacijoje. Pareiškėjui drausminė nuobauda skirta už tarnybos pareigų neatlikimą, t. y. už tai, kad per metus jis padarė du savarankiškus drausmės pažeidimus.

3.8. 2023 m. spalio 4 d. pareiškėjo tarnybinėje charakteristikoje pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai, kaip neorganizuotas ir tarnybinių užduočių neatliekantis karys. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnyba anksčiau buvo vertinama gerai, ar tai, jog jis ne kartą buvo skatintas ar gavęs apdovanojimus, nereiškia, jog jis gali ir turi būti charakterizuojamas ar vertinamas teigiamai ir šiuo metu.

3.9. KASOKTĮ nustato profesinės karo tarnybos karių tarnybos santykius, profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, karių nušalinimo nuo pareigų pagrindus ir pasekmes. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl, net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nebūtų teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, kaip yra nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas teismo nuožiūra spręsti skundo pagrįstumo klausimą ir nurodydamas tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymu, Generalinei prokuratūrai 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė pranešimus apie pažeidimą, jis buvo pripažintas pranešėju dėl jo pranešimuose nurodytų galimai padarytų pažeidimų KASP 2-oje rinktinėje.

4.2. Generalinėje prokuratūroje 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas pranešėjo pranešimas dėl jam galimai taikomų neigiamo poveikio priemonių. A. Z. prašymu ir sutikimu, Generalinė prokuratūra informavo KASP vadą pulkininką D. V. ir KASP 2 rinktinės vadą pulkininką leitenantą E. M. apie pranešėjui A. Z. taikomas garantijas ir draudimą taikyti neigiamo poveikio priemones, pažymint, kad tokiu atveju, jei pranešėjui yra pritaikytos bet kokios Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodytos draudžiamos ar bet kokios kitokios neigiamo poveikio priemonės ir (ar) pranešėjui yra kilę neigiamų padarinių, jie turi būti pašalinti ir neigiamo poveikio priemonės negali toliau tęstis.

4.3. Pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė neigiamus padarinius ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tokias aplinkybes:

5.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras sudarė tarnybinio patikrinimo komisiją (toliau – Komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą, ištiriant 2022 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 10–11 d. 2023 m. lapkričio 6 d. pateiktame Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. A. (toliau – ir Prokuroras) pavedime (toliau – ir Pavedimas), nurodytų KASP 2 rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos karių faktinį dalyvavimą Žvalgybos ir nekinetinių operacijų skyriaus žvalgų grandžių karinio rengimo pratybose. Komisija 2023 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Prokurorą, prašydama leisti Komisijai susipažinti su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 03-8-00049-23 metu surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

5.2. Įvertinusi Pavedime nurodytas ištirti aplinkybes ir tarnybinio patikrinimo metu tuo tikslu surinktą medžiagą, Komisija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu negauta jokia objektyvi medžiaga ir įrodymais pagrįsta informacija, kuri leistų tvirtinti, jog Pavedime Žvalgybos ir nekinetinių operacijų skyriaus žvalgų grandžių karinio rengimo pratybose 2022 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 10–11 d. faktiškai nedalyvavo ir kad kažkas iš KASP 2 rinktinės karių savo veiksmais būtų prisidėję, jog Pavedime nurodytų karių dalyvavimas Pratybose būtų įformintas dokumentuose. Komisija padarė išvadą, kad Pavedime nurodyti kariai faktiškai dalyvavo Žvalgybos ir nekinetinių operacijų skyriaus žvalgų grandžių karinio rengimo pratybose 2022 m. gegužės 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 10–11 d. ir teisėtai bei pagrįstai gavo teisės aktais numatytą atlyginimą.

5.3. Pareiškėjo teiginiai dėl mobingo ar keršto apraiškų yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

5.4. Generalinė inspekcija atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu elgesiu pareiškėjo atžvilgiu tarnyboje, bei parengė 2023 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą 3VL-58, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad KASP 2 rinktinės štabo viršininko veiksmai būtų neteisėti ir / ar turintys drausmės pažeidimų požymių, taip pat konstatuota, kad nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjo atžvilgiu vyko / vyksta psichologinis smurtas, tačiau pareiškėjo 2023 m. gegužės 5 d. skunde paminėti faktai pareiškėjo yra įvardijami kaip nepalankios darbo aplinkos sudarymas, todėl mjr. M. S. intensyviu, išskirtinai į pareiškėjo tarnybą sutelktu dėmesiu, reikalaujant raštu (rankraščiu) rašyti vis naujus atsakymus į klausimus (gauti 57 raštiški neregistruoti pranešimai), padarė klaidų, dėl kurių padarymo jis buvo įspėtas Krašto apsaugos generalinio inspektoriaus.

5.5. Generalinė inspekcija, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, susijusių su vyr. srž. A. Z. tarnybos vertinimu, kreipėsi į KASP 2 rinktinę su prašymu pateikti kitą skundo nagrinėjimui reikšmingą informaciją, kuri buvo pateikta KASP 2 rinktinės 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. IS-416 „Dėl informacijos pateikimo“, be kita ko, nurodant, kad karys nuo pat pirmų tarnybos dienų KASP 2 rinktinės štabo S2 skyriuje nevykdė jam skiriamų užduočių, karys per vertinimo laikotarpį neatliko nei vienos rimtesnės užduoties.

5.6. Pareiškėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu jis privalo laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijos, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija, bent jau tol, kol jį sieja ryšys su krašto apsaugos sistema.

5.7. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias Drausmės statuto normas, tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TI-21 konstatuotas pažeidimas priskirtinas prie veikų, ypač neigiamai vertinamų tiek karo tarnyboje, tiek visuomenėje, tokia veika padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistemos institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl krašto apsaugos sistemoje ji neturi būti toleruojama. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu, kuris tiek tarnybos požiūriu, tiek ir visuomenės akyse iš esmės laikytinas nepriimtinu ir smerktinu, tik dar kartą parodo jo požiūrį į kario bei krašto apsaugos sistemos institucijos gero vardo išlaikymą visuomenėje, jo turimas moralines nuostatas ir elgesio suvokimą.

5.8. Pareiškėjo vykdytai, statutiniais santykiais grindžiamai karo tarnybai būdingi tokie bruožai, kaip specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarnybos atlikimo režimas (tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, kario karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių karinių laipsnių sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai kariams (susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių karių įgaliojimai (jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu).

5.9. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas, laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nepažeidė tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų.

5.10. Kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, neabejotinai sukelia esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, taip pat ir pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, nuo 2018 m. sausio 8 d. tarnavo KASP 2 rinktinėje, nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 22 d. ėjo KASP 2 rinktinės štabo S2 skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

7.2. 2023 m. rugsėjo 4 d. KASP 2 rinktinėje buvo gautas KASP 2 rinktinės štabo SI skyriaus viršininko kpt. S. I. tarnybinis pranešimas Nr. T-784 „Dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo“, kuriame karininkas nurodė, jog „<...> š. m. liepos 31 d. štabo S2 skyriaus žvalgybos vyresnysis specialistas vyr. srž. A. Z. turėjo pristatyti štabo viršininkui aukštesnio budrumo lygio (mokomasis) ginklų ir šaudmenų decentralizavimo į rajonines kuopavietes (205, 206, 207, 208, 210) sumanymą. Galutinis rezultatas: Parengtas 2R vado įsakymas nustatantis ABL BRAVO (MOKOMASIS) įvykdymo tvarką. <. .> Reikalavimai pristatymui buvo tokie; 1. ABL signalo paskelbimo tvarka ir atsakomybė; 2. Transporto priemonių ir jų vairuotojų paskirstymas, pakrovimo komandų sudėtis ir apsaugos organizavimas; 3. Transporto priemonių rikiavimo schema; 4. Ginklų ir šaudmenų pakrovimo laiko ašis; 5. Kolonų nuo 2R iki rajonų kapaviečių judėjimo maršrutai; 6. Ginklų ir šaudmenų sandėliavimo vietos rajonų kuopavietėse ir naudojama infrastruktūra; 7. Dienos tarnybos organizavimo tvarka ir ginklų ir šaudmenų saugyklų apsaugos schema; 8. Ryšio organizavimo (informacijos valdymo) tvarki kolonų judėjimo metu ir atvykus į rajonų kuopavietes; 9. Planuojamas užduoties atlikimo laikas. <...> 10. Pristatymą atlikti powerpoint formatu RN tinkle. <...> Atsakingas; vyr. srž. A. Z.<...>“.

7.3. KASP 2 rinktinės vado įgaliotas rinktinės 203 pėstininkų kuopos vadas kpt. P. G. 2023 m. gruodžio 12 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TI-21, kuria siūloma: 1) už šiurkštų drausmės pažeidimą, sunkinančiomis aplinkybėmis (šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai), numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje, vyr. srž. A. Z. skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; papildomai supažindinti KASP 2 rinktinės karius su Karo tarnybos statute, patvirtintame krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, nurodytomis karių pareigomis ir teisėmis; 3) sprendimo priėmimui tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą perduoti Krašto apsaugos ministrui.

7.4. Krašto apsaugos ministras skundžiamu Įsakymu skyrė vyr. srž. A. Z. drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje (už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis); atleido 2024 m. sausio 22 d. vyr. srž. A. Z. iš LK KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2 rinktinės štabo S2 skyriaus žvalgybos vyresniojo specialisto pareigų; nutraukė 2024 m. sausio 23 d. profesinės karo tarnybos sutartį su vyr. srž. A. Z. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą; skyrė vyr. srž. A. Z. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve; įpareigojo vyr. srž. A. Z. per penkias darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos susisiekti su LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą.

8. Teismas rėmėsi Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 ir 2 dalių, 42 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 52 straipsnio 6 punkto, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, aktualia teismų praktika ir pažymėjo, kad atleidimas iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu yra drausminė nuobauda, numatyta Drausmės statuto 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su tikrąja karo tarnyba, atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, todėl, kariui skiriant šią nuobaudą, kaip ir kitas nuobaudas, turi būti laikomasi Drausmės statuto numatytų drausminės atsakomybės pagrindų ir tvarkos.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad išleidžiami į atsargą tikrosios karo tarnybos kariai skiriami į aktyvųjį rezervą. Į aktyvųjį rezervą tikrosios karo tarnybos karius skiria vadas (viršininkas), išleidžiantis karius į atsargą.

10. Teismas taip pat rėmėsi KASOKTĮ 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis karį sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis bei Drausmės statuto V skyrius nuostatomis, apibrėžiančiomis detalią drausmės pažeidimų tyrimų tvarką.

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2023 m. rugsėjo 4 d., gavus KASP 2 rinktinės štabo S1 skyriaus viršininko kpt. S. I. tarnybinį pranešimą Nr. T-784 „Dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo“, jį atliko 203 pėstininkų kuopos vadas kpt. P. G.. Atlikus patikrinimą, 2023 m. gruodžio 12 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TI-21, kurioje buvo siūloma skirti pareiškėjui už šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

12. Teismas rėmėsi Drausmės statuto 30 straipsnio ir 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir akcentavo, kad, sprendžiant dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, aplinkybės ir informacijos apie jas šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai, todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėjas neįvykdė KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. paskirtos Užduoties nustatytu laiku – 2023 m. liepos 31 d. 15.00 val., ir ar tai (tai nustačius) gali būti laikoma drausmės pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu) KDS 76 straipsnio taikymo prasme.

13. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, pažeisdamas Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 punktuose numatytas bendrąsias kario pareigas ir pareiginių nuostatų 20.1 ir 21 punktų reikalavimus, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą, neįvykdė KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. paskirtos Užduoties nustatytu laiku – 2023 m. liepos 31 d. 15:00 val., tokie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip drausmės pažeidimas, padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ir kvalifikuoti pagal Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalį.

14. Teismas rėmėsi Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 punktų nuostatomis, pareiginių nuostatų 20.1 ir 21 punktų reikalavimais.

15. Teismas nustatė, kad Užduotis „Microsoft Outlook“ kalendoriuje štabo viršininko mjr. M. S. buvo suformuluota (paskirta) 2023 m. kovo 8 d. 12:58 val., Užduoties rezultatų pristatymo laikas buvo numatytas 2023 m. kovo 30 d. 10:30 val. ir aptartas šios Užduoties detalizavimas.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, jog jam buvo paskirta atlikti nurodyta Užduotis, ir kad jis jos iš esmės neatliko, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai vertintini kaip tarnybos pareigų neatlikimas, nes Užduotis neatitiko pareiškėjo kompetencijos, buvo nereikalinga, skirta tik tam, kad susidoroti su pareiškėju.

17. Teismas išsamiai aptarė tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su Užduoties vykdymu, tarnybinio patikrinimo metu kpt. S. I. ir mjr. M. S. duotus paaiškinimus ir pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimus davę ltn. J. T., srž. Mjr. A. M. patvirtino minėtuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, visi nurodyti asmenys, apklausti tarnybinio patikrinimo metu, duodami paaiškinimus buvo įspėti už melagingo paaiškinimo davimą pagal Drausmės statuto 89 straipsnį. Teismas nenustatė pagrindo nesiremti tarnybinio patikrinimo metu duotais paaiškinimais.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog tas pats asmuo – kpt. S. I. suformulavo tiek Užduotį pareiškėjui, tiek tarnybiniu pranešimu informavo apie galimą pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, kokią įtaką tai turėjo tarnybinio patikrinimo eigai.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis 2023 m. birželio 28 d. 14:51 val. elektroniniu paštu išsiuntė žinutę kpt. E. G. (papildomi adresatai nurodyti mjr. M. S. ir vyr. ltn. J. V.), nurodydamas Užduoties vykdymo aplinkybes, įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad, atsakant į minėtą laišką, pareiškėjui žodžiu buvo nurodyta nevykdyti tų Užduoties punktų, kurių jis nesupranta ir negali įvykdyti, o Užduoties pristatymo metu šie punktai bus aptarti. Kpt. E. G. nurodė srž. A. Z. vykdyti tuos Užduoties punktus, kuriuos jis suprato ir dėl kurių vykdymo jam klausimų nekilo, t. y. 1, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktus, tačiau pareiškėjas neatvyko nustatytu laiku į Užduoties pristatymą ir nepristatė nurodytų šešių Užduoties punktų.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nustatytų aplinkybių, jog jis nesikreipė dėl Užduoties 1, 3,4,5, 6 ir 9 punktų ir neinformavo, kad jų nesupranta ir negali atlikti šių Užduoties punktų, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pradėjęs vykdyti Užduotį ir kokia nors forma būtų teikęs bent jau tarpinius Užduoties atlikimo rezultatus.

21. Teismas sutiko su tarnybinio patikrinimo metu padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas paaiškinimuose nurodo prieštaraujančias aplinkybes dėl paskirtos Užduoties, šios jo pateiktos aplinkybės yra nenuoseklios, todėl turėtų būti vertinamos kaip kario bandymas išvengti drausminės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad nenuoseklūs yra ir pareiškėjo paaiškinimai dėl Užduoties atlikimo laiko (pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie paskirtos Užduoties laiką, tačiau tarnybinio metu surinkti duomenys patvirtina, kad jis bandė perkelti kalendoriuje numatytą renginį iš 2023 m. liepos 31 d. 15 val.). Teismas nurodė, kad atliktos Užduoties pristatymas buvo numatytas 2023 m. liepos 31 d. ir pareiškėjui buvo žinoma apie paskirtos Užduoties pristatymo datą ir laiką.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, kad jis negalėjo dalyvauti 2023 m. liepos 31 d. Užduoties pristatyme, nes turėjo sportuoti pagal raštu patvirtintą pareiškėjo sporto grafiką, be to, apie savo išvykimą iš dalinio teritorijos sportuoti SMS žinute pranešė tiesioginiam viršininkui, kuris nenurodė pareiškėjui, kad jis nevyktų sportuoti ir vykdytų Užduotį, įvertino tarnybinio patikrinimo metu pateiktus kpt. S. I. ir KASP 2 rinktinės Vadovybės saugumo vyresniojo specialisto srž. R. S. paaiškinimus, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 31 d. 13 val. žodžiu buvo informuotas, kad 15 val. jis turės pristatyti sumanymą. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatyta, jog pareiškėjas informavo kpt. S. I. apie tai, kad išvyko sportuoti, bet atkreipė dėmesį, kad, pagal kpt. S. I. paaiškinimus, pareiškėjas SMS žinutę atsiuntė 15 val., t. y. tuomet, kai turėjo vykti pristatymas. Teismas vertino tokį pareiškėjo elgesį kaip sąmoningą neatvykimą į jam paskirtos Užduoties pristatymą 2023 m. liepos 31 d. 15 val.

23. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog negalėjo atlikti paskirtos Užduoties, nes neturėjo prisijungimų prie riboto naudojimo duomenų, tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir yra susipažinęs su RNT Saugumo valdymo procedūrų aprašu, o tam tikrą laiką neprisijungus prie sistemos, slaptažodis yra anuliuojamas, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis į informacijos specialistą dėl naujo slaptažodžio suteikimo, tačiau Užduoties vykdymo metu pareiškėjas nebuvo prisijungęs prie RN tinklo, nesikreipė dėl slaptažodžių suteikimo, nors Užduoties įvykdymo specifika reikalavo to.

24. Teismas sutiko su tarnybinio patikrinimo metu daryta išvada, kad pareiškėjas sąmoningu apsisprendimu pasirinko nevykdyti Užduoties, ir pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai dėl pareiškėjui paskirtos Užduoties nustatytu laiku 2023 m. liepos 31 d. 15 val. neįvykdymo nebuvo paneigti bylos nagrinėjimo metu.

25. Teismas nurodė, kad teismui nėra suteikta vertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo, tačiau svarbu yra tai, kad bylos nagrinėjimo metu KASP 2 rinktinės štabo S1 skyriaus viršininko kpt. S. I. 2023 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-784 „Dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo“ nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos.

26. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai (paskirtos Užduoties neatlikimas nustatytu terminu) teisingai buvo kvalifikuoti kaip Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 punktų bei pareiginių nuostatų 20.1 ir 21 punktų reikalavimų pažeidimas, o pareiškėjas, būdamas ilgamečiu kariu, turėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą, jo kaltės forma yra tyčia, ir Drausmės statuto 5 ir 76 straipsnių taikymo požiūriu tai yra pakankamas pagrindas patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn.

27. Teismas, vadovaudamasis Drausmės statuto 40 straipsnio 7 dalies nuostatomis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik A. Z. kaltė, bet ir kiti būti elementai drausminei nuobaudai individualizuoti; nenustatyta pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių (Drausmės statuto 41 str.), pareiškėjo atsakomybę griežtina byloje nustatyta sunkinanti aplinkybė – tai, kad pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą (Drausmės statuto 42 str. 1 d. 5 p.).

28. Teismas pažymėjo, kad iš KASP 2 rinktinės vado įgalioto štabo skyriaus viršininko kpt. S. I. 2023 m. birželio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados dėl vyr. srž. A. Z. galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo Nr. TI-11 matyti, kad vyr. srž. A. Z., nustatytu laiku neatlikdamas KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DokVIS (Avilys) 2023 m. sausio 30 d. pavestos tarnybos užduoties Nr. 11868 ir 2023 m. sausio 25 d. pavestos tarnybos užduoties Nr. 119739724, pažeidė Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 papunkčiuose nustatytas pareigas ir tokiu būdu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje (Tarnybos pareigų neatlikimas), o Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 vyr. srž. A. Z. paskirta drausminė nuobauda – 5 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimas trims mėnesiams.

29. Teismas atkreipė dėmesį, kad Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, yra imperatyvi, nenumatanti alternatyvos, todėl ją vykdyti privaloma, net ir esant tam tikroms asmens atsakomybę švelninančioms aplinkybėms. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepripažino pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, nesigaili dėl padaryto pažeidimo, todėl atitinkamas Lietuvos Kariuomenės kario elgesys negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

30. Teismas, įvertinęs aktualią teismų praktiką, nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad jo veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, nebuvo pavojingi ir priešingi teisės normų reikalavimams, todėl negali būti vertinami kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai. Teismas pažymėjo, kad karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus, taip pat savo elgesį privalo grįsti duota priesaika ir profesinio parengimo žiniomis, kario užduoties nevykdymas, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje nustatytų elgesio standartų, neabejotinai šiurkščiai pažeidžia karių drausmę, sukelia esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ir nustatytai karo tarnybos tvarkai, neigiamai veikia krašto apsaugos karinių vienetų pasiruošimo lygį, griauna visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

31. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui siūlymo, Išvadoje buvo vertinama, kad kario neveikimas tęsėsi ilgą laiko tarpą, o Užduotis liko neįvykdyta, Lietuvos Kariuomenei pavestos valstybės gynybos užtikrinimo įgyvendinimo procedūros buvo sutrikdytos, t. y., aukštesnio budrumo lygio ginklų ir šaudmenų decentralizavimo į rajonines kuopavietes (205, 206, 207, 208, 210) sumanymo pristatymo neįvykdymas riboja galimybes Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms savalaikiai įgyvendinti gynybos planus grėsmės akivaizdoje.

32. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Įsakymas turi būti panaikintas, pažeidus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus, rėmėsi Drausmės statuto 28 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, įvertino tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo aplinkybes bei pažymėjo, kad, KASP 2 rinktinės vadui 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymu P-164 grąžinus tarnybinio patikrinimo medžiagą tyrimui papildyti, nustatytas naujas terminas iki 2023 m. gruodžio 11 d. tyrimui atlikti atitinka Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, o byloje pateikta drausmės ar kito teisės pažeidimo duomenų lentelė, kurioje nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigtas 2023 m. gruodžio 11 d. Teismas sutiko, kad Išvada suderinta, pasirašyta ir registruota 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti pareiškėjui paskirtą nuobaudą neteisėta ir nepagrįsta.

33. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo, kaip pranešėjo, apsaugos nuo neigiamų poveikio priemonių, pažymėjo, kad, pagal teismų praktiką, pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė neigiamus padarinius ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

34. Teismas, remdamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad byloje nustatyta aplinkybė, nulėmusi pareiškėjo atleidimą iš tarnybos – pareiškėjas, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą, neįvykdė KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. paskirtos Užduoties nustatytu laiku – 2023 m. liepos 31 d. 15:00 val., pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip drausmės pažeidimas, padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ir kvalifikuoti pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalį.

35. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė Generalinei prokuratūrai pranešimus apie pažeidimą, pareiškėjas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. BV-74, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. BV-130 ir 2024 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. BV-2 buvo pripažintas pranešėju, tačiau Užduotis pareiškėjui buvo skirta dar 2023 m. kovo mėnesį. Teismas akcentavo, kad KASP vado 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 vyr. srž. A. Z. drausminė nuobauda paskirta dėl to, kad vyr. srž. A. Z. nustatytu laiku neatliko KASP 2 rinktinės štabo viršininko mjr. M. S. dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DokVIS (Avilys) 2023 m. sausio 30 d. pavestos tarnybos užduoties Nr. 11868 ir 2023 m. sausio 25 d. pavestos tarnybos užduoties Nr. 119739724. Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog pareiškėjas patyrė neigiamus padarinius ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

36. Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė, kad, jau skiriant Užduotį, buvo siekiama atleisti pareiškėją iš tarnybos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą, todėl, netenkinus pagrindinio reikalavimo, kiti išvestiniai skundo reikalavimai taip pat negali būti tenkinami. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus: panaikinti Įsakymą; grąžinti pareiškėją į pareigas; priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos; priteisti pareiškėjui ar Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

38.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso teisės normų keliamų reikalavimų dėl jo pagrįstumo, motyvuotumo ir individualaus kiekvienos bylos aplinkybių įvertinimo, teismo sprendime nebuvo savarankiškų motyvų, kurie būtų susiję su konkrečių, individualių pareiškėjo veiksmų įvertinimu, jo pareigų, kaltės laipsnio ir formos nustatymu, jam taikytinos atsakomybės individualizavimu.

38.2. KASP vado 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje padarymą, pareiškėjui buvo skirta pirma drausminė nuobauda – trims mėnesiams 5 procentais sumažintas tarnybinis atlyginimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki jam inkriminuojamo antro drausmės pažeidimo padarymo pareiškėjas buvo supažindintas su jam paskirta pirma drausmine nuobauda. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su minimu įsakymu dėl pirmos drausminės nuobaudos, tačiau teismas netenkino prašymo ir faktiškai nesiaiškino aplinkybės, ar pareiškėjui inkriminuojamas drausmės pažeidimas buvo padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y. ar veikos atlikimo metu pareiškėjas žinojo, kad jis yra baustas drausmine tvarka.

38.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišreikalavo pareiškėjo prašytų išreikalauti įrodymų – atsakovo įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvados su medžiaga, kurios pagrindu pareiškėjui buvo skirta pirma drausminė nuobauda, nors atsakovas nevykdė teismo nutarties dėl šių įrodymų pateikimo.

38.4. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad KASP vado 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymu antrojo tarnybinio patikrinimo medžiaga grąžinta tyrimui papildyti ir nustatytas naujas terminas iki 2023 m. gruodžio 11 d. tyrimui atlikti, tačiau nenurodė argumentų, kodėl tyrimo termino praleidimas laikomas teisėtu, byloje taip pat nebuvo nustatyta, ar tyrimo terminas buvo pratęsiamas pagrįstai, ar buvo atsižvelgiama į teisininko teiktas pastabas ir kt.; pirmosios instancijos teismas neišreikalavo minėtų pastabų, kurių pagrindu buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas, nevertino jų. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo, tarnybinio tyrimo pratęsimo teisėtumo ir tikslingumo klausimo ir apskritai nepasisakė dėl jų sprendime, taip padarydamas proceso normų pažeidimus.

38.5. Pareiškėjas teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės buvo pateikęs prašymus dėl liudytojų apklausos, papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, tokius prašymus pateikė ir Lietuvos kariuomenė, tačiau teismas atmetė visus šiuos prašymus, motyvuodamas tuo, kad liudytojų parodymai nėra reikšmingi bylai, nors pareiškėjas buvo nurodęs, kad liudytojas patvirtins atlikto tarnybinio tyrimo subjektyvumą. Tokiu būdu teismas užkirto pareiškėjui kelią tiek bylos nagrinėjimo metu remtis liudytojų parodymais, tiek pildyti bylos medžiagą.

38.6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Teismo išvada, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nepagrįsta. Siekiant atskleisti bylos esmę ir nustatyti, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą drausmės pažeidimą, byloje turėjo būti nustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) ar pareiškėjui taikomas Pranešėjų apsaugos įstatymas, ar atsakovas ir teismas paneigė pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jam darytą neigiamą poveikį; 2) ar pareiškėjas neatliko pareigų, numatytų jo pareiginiuose nuostatuose, o ne bendrųjų kario pareigų vykdyti vadų įsakymus, ir ar skirta užduotis atitiko pareiškėjo pareigybei numatytus gebėjimus ir kompetencijas; 3) ar paskirta nuobauda yra proporcinga ir ar Užduoties neatlikimas sukėlė kokias nors žalingas pasekmes; 4) ar pareiškėjui formaliu sprendimu buvo suteikta prieiga prie Riboto naudojimo tinklo; 5) ar teisingai kvalifikuota veika, t. y. ar pakartotinumą, nenustačius ar veikos padarymo metu pareiškėjas buvo supažindintas su jam paskirta pirma drausmine nuobauda, galima laikyti sunkinančia aplinkybe; 6) ar inkriminuojamos veikos padarymo metu pareiškėjas vykdė kitas užduotis, t. y. rašytinį įsakymą dėl fizinio rengimo. Teismo išvados dėl šių aplinkybių buvimo / nebuvimo grindžiamos netinkamu ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, netinkamu ir neišsamiu byloje esančiu įrodymų įvertinimu.

38.7. Teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1173-492/2022, kadangi šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

38.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl jam skirtų tarnybinių nuobaudų, taip pat dėl jo prašymo perkelti į kitas pareigas, dėl jo tarnybinės veiklos vertinimų, taip pat nevertino fakto, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas dėl Užduoties nevykdymo pradėtas 2023 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjas pranešė Generalinei prokuratūrai apie galimus pažeidimus ir pareiškėjui buvo suteiktas pranešėjo statusas, ir kurios patvirtina, kad buvo siekiama susidoroti su pareiškėju, turinčiu pranešėjo statusą. Tokiu būdu nesilaikyta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų.

38.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius prieštaravimus, esančius Išvadoje, nepašalino šių prieštaravimų, be kita ko, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl kritiško mjr. M. S. ir jam pavaldžių asmenų parodymų ir liudijimų vertinimo, dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo pagrindų, aplinkybių, dėl kurių buvo pratęsiamas terminas, neįvertinimo, dėl pareiškėjo Užduoties pristatymo metu vykdyto fizinio pasirengimo, kurios nebuvo įvertintos.

38.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad Užduotis buvo formali, nereikalinga, skirta tik tam, kad susidoroti su pareiškėju.

38.11. Pareiškėjui nebuvo suteikta prieiga prie riboto naudojimo tinklo, todėl jis niekaip negalėjo atlikti Užduoties, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į informacijos specialistą dėl naujo slaptažodžio suteikimo, nes tik vadovybė galėjo inicijuoti ir suteikti teisę pareiškėjui prisijungti prie RN tinklo.

38.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su nepagrįstai pareiškėjui skirta Užduotimi, kuri neatitiko jo kompetencijos, nurodydamas, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo, teismas nevertino, ar pareiškėjui suformuota Užduotis atitinka jo pareigybės aprašymą ir reikalaujamą kvalifikaciją, nevertino aplinkybės, kad ši Užduotis iki šiol nėra atlikta, nevertino pareiškėjo susirašinėjimo dėl šios Užduoties vykdymo, taip ignoruodamas rašytinius bylos įrodymus, rėmėsi suinteresuotų liudytojų paaiškinimais, kurių net pats neišklausė.

38.13. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos už tai, kad neatliko savo pareigų, nepristatė Užduoties, nes tuo metui vykdė privalomą fizinį rengimą pagal vado patvirtintą rašytinį sporto saviruošos grafiką. Pareiškėjas apie išvykimą sportuoti SMS žinute informavo kpt. S. I., kuris nenurodė pareiškėjui atvykti į Užduoties pristatymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino to.

38.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas paaiškinimuose nurodo prieštaraujančias aplinkybes dėl paskirtos Užduoties. Pareiškėjas iš pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, kad Užduotis sukurta dirbtinai, siekiant susidoroti su juo, tai patvirtina aplinkybė, kad tarnybinis patikrinimas buvo grąžintas tyrimui papildyti tris kartus, o teisininko pastabos dėl tyrimo papildymo būtinybės net nėra prijungtos prie bylos medžiagos. Įrodymai buvo renkami kryptingai, su išankstiniu tikslu nubausti pareiškėją, be to, byloje esantys tų pačių liudytojų paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams.

38.15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino pareiškėjo elgesio subjektyviąją pusę, byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas elgėsi ne pagal visuotinas elgesio normas, elgėsi netinkamai ar nedrausmingai. Teismas neįvertino pareiškėjo teigiamos charakteristikos, ilgos profesinės patirties ir tolimesnių buvimo karinėje tarnyboje perspektyvų.

38.16. Visi trečiojo suinteresuoto asmens (Lietuvos Kariuomenės) veiksmai, tiriant pareiškėjo padarytus tarnybinius nusižengimus, buvo nukreipti ne į išsamų galimo nusižengimo aplinkybių nustatymą ir įvertinimą, adekvačios nuobaudos skyrimą, tačiau siekiant kuo griežčiau nubausti pareiškėją, sudarant pagrindą atleisti jį iš profesinės karo tarnybos.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą, nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

39.1. Nors pareiškėjas akcentuoja ankstesnius gerus tarnybos vertinimus, turimus apdovanojimus ir pan., teigiama charakteristika, apdovanojimai ar ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

39.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta tinkama drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, nes jam, kaip profesinės karo tarnybos kariui, turinčiam didelę tarnybos patirtį, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys prieštarauja nustatytai karių pavaldumo santykių tvarkai, sukels ar gali sukelti neigiamas pasekmes, t. y. nepasitikėjimo juo, kaip kariu, apraiškas tiek iš vadų, tiek iš tarnybos kolegų (kitų karių) pusės, gali nepagrįstai sumenkinti aukštesnių vadų (viršininkų) autoritetą ir pan., tai negali būti toleruojama institucijoje, kuri atsakinga už valstybės bei jo piliečių apsaugą.

39.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, yra imperatyvi, nenumatanti alternatyvos, todėl ją vykdyti privaloma, net ir esant tam tikroms asmens atsakomybę švelninančioms aplinkybėms. Pareiškėjo tarnybos vietoje 2023 m. spalio 4 d. surašytoje pareiškėjo tarnybinėje charakteristikoje jis charakterizuojamas neigiamai, karys atestacijoje (tarnybos veiklos vertinime) už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 11 d. vertinamas „patenkinamai“. Taigi faktas, kad pareiškėjo tarnyba anksčiau buvo vertinama gerai, ar tai, jog jis ne kartą buvo skatintas ar gavęs apdovanojimus, nereiškia, jog jis gali ir turi būti charakterizuojamas ar vertinamas teigiamai ir šiuo metu.

39.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo daromas neigiamas poveikis Pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo prasme ir kad jo atleidimas iš tarnybos yra susijęs su jo, kaip pranešėjo, veiksmais. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas įvertinus tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktą padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, tarnybinio tyrimo metu padarytas išvadas, ir tai patvirtina, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta už konkrečių tarnybos pareigų neatlikimą, t. y. su pareiškėjo tarnyba tiesiogiai susijusių tarnybos užduočių, kurios laikomos teisėtais vadų įsakymais, nevykdymu, ir šios aplinkybės niekaip negali būti siejamos su pareiškėjo turimu pranešėjo statusu (t. y. su tomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjui ir buvo suteiktas šis statusas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė šioms išvadoms.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateiktame atsiliepime prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, netenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo. Lietuvos Kariuomenės atsiliepimas iš esmes grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui teikti paaiškinimai, papildomai nurodant:

40.1. Pareiškėjo teiginiai dėl keršto apraiškų yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jokie objektyvūs šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti į bylą. Lietuvos kariuomenė, Generalinė inspekcija bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nenustatė mobingo apraiškų. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kuriuose atsispindėtų mobingas ar pareiškėjo minėtos keršto apraiškos.

40.2. Nuo 2023 metų kovo mėn. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti 4 tarnybiniai tyrimai. Esant pagrindui, pagal Drausmės statutą, vadas įpareigotas pradėti tarnybinį patikrinimą, ir šių nuostatų vykdymas savaime nėra laikomas mobingu ar keršto apraiška, o atvejais, kai drausmės pažeidimo faktas nenustatomas, tarnybinis tyrimas nutrauktinas.

40.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo veiklos vertinimas buvo tendencingas ir nepagrįstas, tai, jo manymu, sudarė prielaidas vėliau skundžiamu Įsakymu skirti drausminę nuobaudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo tarnybos laikotarpio nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. lapkričio 11 d. vertinimo anketa Nr. VA-248, apskundė ją Generalinei inspekcijai, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas, nenustačius, kad, atliekant vertinimą, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Šį sprendimą pareiškėjas skundė krašto apsaugos ministrui, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas.

40.4. KASP 2 rinktinės vado 2023 m. birželio 26 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TI-11 „Dėl Štabo S2 skyriaus žvalgybos vyresniojo specialisto vyr. srž. A. Z. galimai netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, vykdant dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DokVis @v. jam pavestas užduotis“ nustatyta, kad aukštesnis vadas – KASP 2 rinktinės štabo viršininkas pareiškėjui buvo pavedęs atlikti dvi užduotis, kurios kariui buvo suprantamos, jis nesikreipė dėl jų patikslinimo į KASP 2 rinktinės štabo viršininką ar tiesioginį viršininką ir, neatlikęs jam paskirtų užduočių, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje. Prie KASP 2 rinktinės 2023 m. birželio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TI-11 pridėta tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurioje pateikti šiurkštaus drausmės pažeidimo faktą pagrindžiantys įrodymai (81 lapas) – @. išrašai, tarnybinių patikrinimų išvados, elektroniniai laiškai ir kt., su kuriais pareiškėjas susipažino ir patvirtino tai 2023 m. birželio 28 d. raštiškai parašu.

40.5. Karo tarnybos statuto II skyriaus Pirmajame skirsnyje prie bendrųjų karių pareigų ir teisių priskirtina pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, krašto apsaugos sistemos statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos (10.2 p.). Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatuotina, kad pareiškėjo elgesys (piktybiškai neatlikinėti jam paskirtos Užduoties) prieštaravo Drausmės statuto reikalavimams, jis nesuderinamas su jo duota kario priesaika, toks pareiškėjo elgesys tarnybos metu diskredituoja ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos instituciją. Atsakovas Įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas įvykdė šiurkštų drausmės pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentai, kad padaryta veika negalėjo sukelti esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai tarnybos tvarkai, atmestini kaip nepagrįsti.

40.6. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas, laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nepažeidė tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų.

40.7. Pirmosios instancijos teismas atliko individualų pareiškėjo veiksmų įvertinimą, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, pagristai netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl perteklinių dokumentų ar kviečiamų asmenų apklausos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. P-103 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. A. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo grąžinimo į pareigas, nesumokėto vidutinio tarnybos dienos atlyginimo už priverstinę pravaikštą, maitinimosi išlaidų ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacijos priteisimo už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

42. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas, neatlikęs Užduoties ir nepristatęs jos, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalyje (už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis), ir ginčijamu Įsakymu pagrįstai bei teisėtai buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatliko savarankiško reikšmingų aplinkybių (individualių pareiškėjo veiksmų, jo pareigų, kaltės laipsnio ir formos nustatymo, jam taikytinos atsakomybės) vertinimo, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oje rinktinėje (KASP 2R), nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 22 d. ėjo KASP 2R štabo S2 skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas, būdamas baustas drausmine tvarka už šiurkštų drausmės pažeidimą, neatliko tarnybinių pareigų – neįvykdė jam paskirtos Užduoties nustatytu laiku – 2023 m. liepos 31 d. 15:00 val. Pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti kaip Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies pažeidimas, padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis.

45. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalimi, Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į KASP 2R vado patvirtintą 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą.

46. Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų. Pagal Drausmės statuto 72 straipsnio 2 dalį, už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

47. Tam, kad būtų galima taikyti Drausmė statuto 76 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, būtina nustatyti, jog karys neatliko savo pareigų arba atliko jas netinkamai ir tai padarė sunkinančiomis aplinkybėmis. Drausmės statuto 42 straipsnio 1 dalyje išvardintos sunkinančios aplinkybės, tarp kurių nurodyta aplinkybė – šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai.

47.1. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-153 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo vyr. srž. A. Z.“ pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – trims mėnesiams 5 procentais sumažintas tarnybinis atlyginimas – už tai, kad jis padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje (netinkamas tarnybos pareigų atlikimas), buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą per metus pakartotinai, ir buvo taikyta Drausmės statuto 72 straipsnio 2 dalyje numatyta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

48. Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad šiurkštus drausmės pažeidimas yra šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas). Statuto II dalies I skyriaus 66-92 straipsniuose išdėstytos šiurkščių drausmės pažeidimų rūšys, viena iš jų – tarnybos pareigų neatlikimas (76 str.).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019 konstatavo, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai; esminės žalos sąvokos apibrėžimo teisės aktuose, reglamentuojančiuose krašto apsaugos tarnybą, nėra; tai vertinamasis požymis, kuris taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus tiek padarytos veikos pavojingumą, priešingumą teisei, tiek ir aplinkybes, kuriomis ta veika padaryta ir kokias pasekmes sukėlė; teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai profesinės tarnybos kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą; tokiomis veikomis laikyti karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus.

50. Taigi, sistemiškai vertinant Statuto 5 straipsnio 3 dalyje bei Statuto 66-93 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į teismų praktikoje plėtojamą jo aiškinimą, pažymėtina, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai.

51. 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant pareiškėjo netinkamu tarnybos pareigų atlikimu karo tarnybai padarytą žalą, be kita ko, nurodyta, kad, pareiškėjui neįvykdžius Užduoties, Lietuvos kariuomenei pavestos valstybės gynybos užtikrinimo įgyvendinimo procedūros buvo sutrikdytos, t. y. aukštesnio budrumo lygio ginklų ir šaudmenų decentralizavimo į rajonines kuopavietes (205, 206, 207, 208, 210) sumanymo pristatymo neįvykdymas riboja galimybes Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms savalaikiai įgyvendinti gynybos planus grėsmės akivaizdoje, KASP 2 rinktinės nepasiruošimas veikti aukštesnio budrumo lygio įvedimo atveju gali daryti neigiamą poveikį kitoms krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėms pereinant į aukštesnės parengties lygį, o nekoordinuoti ir nesuderinti krašto apsaugos savanorių pajėgų veiksmai neigiamai veiks visą sausumos teritorijos ginkluotą gynybą. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda, kadangi netinkamas tarnybos pareigų atlikimas pasireiškia jau ne pirmą kartą, jam buvo paskirta drausminė nuobauda už analogišką šiurkštų drausmės pažeidimą, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, karys nevykdo Užduoties iki šio momento, nepateikia tarpinių Užduoties produktų, Užduoties atlikimo terminai vis dar yra nukėlinėjami, to pasekmė tai, jog, kilus grėsmei Lietuvos saugumui dėl išorinių ar vidinių (taikos meto) faktorių, KASP 2 rinktinės kuopos galimai nesugebės per nustatytą laiką perdislokuoti ginklų ir šaudmenų į kuopavietes bei laiku vykdyti KASP 2 Rinktinei nustatytas užduotis Ginkluotos gynybos ir Taikos meto užduočių planuose.

52. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad ABL užduotis „Microsoft Outlook“ kalendoriuje štabo viršininko mjr. M. S. buvo suformuluota (paskirta) 2023 m. kovo 8 d. 12:58 val., ABL užduoties rezultatų pristatymo laikas buvo numatytas 2023 m. kovo 30 d. 10:30 val. ABL užduotis buvo detalizuota, nurodant: „Tikslas: Pristatyti štabo viršininkui ABL (MOKOMASIS) ginklų ir šaudmenų decentralizavimo į rajonines kuopavietes (205, 206, 207, 208, 210) sumanymą; Galutinis rezultatas: Parengtas 2 R vado įsakymas nustatantis ABL BRAVO (MOKOMASIS) įvykdymo tvarką; Reikalavimai:

1. ABL signalo paskelbimo tvarka ir atsakomybė; 2.Transporto priemonių ir jų vairuotojų paskirstymas, pakrovimo komandų sudėtis ir apsaugos organizavimas;

3. Transporto priemonių rikiavimo schema;

4. Ginklų ir šaudmenų pakrovimo laiko ašis;

5. Kolonų nuo 2R iki rajonų kuopaviečių judėjimo maršrutai;

6. Ginklų ir šaudmenų sandėliavimo vietos rajonų kuopavietėse ir naudojama infrastruktūra;

7. Dienos tarnybos organizavimo tvarka ir ginklų ir šaudmenų saugyklų apsaugos schema;

8. Ryšio organizavimo (informacijos valdymo) tvarka kolonų judėjimo metu ir atvykus į rajonų kuopavietes;

9. Planuojamas užduoties atlikimo laikas; Kita: Pristatymą atlikti POWERPOINT formatu RN tinkle; Atsakingas: vyr. srž. A. Z.; Dalyvauja: VP, SS, S4 transporto specialistas, ŠAK kuopininkas, S2/S6 viršininkė, S3 operacijų karininkas“. Pareiškėjui manant, kad jam paskirta atlikti Užduotis neatitinka jo kompetencijos, jis 2023 m. birželio 28 d. 14:51 val. elektroniniu paštu išsiuntė žinutę kpt. E. G. (papildomi adresatai nurodyti mjr. M. S. ir vyr. ltn. J. V.), kurioje nurodė, kad nurodytos kalendoriuje užduotys pasitarimo metu pas ŠT buvo nuimtos nuo pareiškėjo, transporto priemonių ir jų vairuotojų paskirstymas, ryšio organizavimas, dienos tarnybos organizavimo tvarka nėra S2 specialisto kompetencija.

Kpt. E. G. apklausos metu paaiškino, kad dėl Užduoties atlikimo jis nurodė vyr. srž. A. Z. žodžiu, kad nevykdytų Užduoties punktų, kurių nesupranta ir negali įvykdyti, o Užduoties pristatymo metu šie punktai bus aptarti, nurodė srž. A. Z. vykdyti kitus Užduoties punktus, kuriuos jis suprato ir dėl kurių vykdymo jam klausimų nekilo, t. y. 1 punktą „ABL signalo paskelbimo tvarka ir atsakomybė“; 3 punktą „Transporto priemonių rikiavimo schema“; 4 punktą „Ginklų ir šaudmenų pakrovimo laiko ašis“; 5 punktą „Kolonų nuo 2R iki rajonų kuopaviečių judėjimo maršrutai“; 6 punktą „Ginklų ir šaudmenų sandėliavimo vietos rajonų kuopavietėse ir naudojama infrastruktūra “; 9 punktą „Planuojamas užduoties atlikimo laikas“.

53. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vėliau nekėlė klausimo dėl negalėjimo atlikti Užduoties 1, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktų. Ir nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad visa suformuota Užduotis apskritai neatitinka pareiškėjo kompetencijos ir po pasitarimo jis nebeprivalėjo atlikti Užduotį, tačiau šie argumentai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Užduoties atlikimo pristatymo laikas buvo nustatomas (2023 m. liepos 27 d. (ketvirtadienį) buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi atlikti Užduotį rugsėjo 5 d. (grįžęs po atostogų); 2023 m. liepos 28 d. (penktadienį) buvo nustatyta, kad Užduotis turi būti atlikta 2023 m. liepos 31 d. (pirmadienį) (paskutinę pareiškėjo dieną prieš atostogas)), pareiškėjas žinojo apie tai, tačiau jis nekėlė klausimo, kad Užduotis yra atšaukta, kad jis neturi kompetencijos atlikti ją ir pan.

54. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad tą pačią dieną, kai buvo numatytas Užduoties atlikimas, t. y. 2023 m. liepos 31 d., pagal patvirtintą Sporto grafiką, pareiškėjas turėjo atlikti fizinio pasirengimo užsiėmimus, Sporto grafikas nebuvo pakeistas. Pareiškėjas nurodo, kad jis išvyko į fizinio pasirengimo užsiėmimus, informavo apie tai tiesioginį viršininką sms žinute, negavo jokio atsakymo. Pareiškėjas teigia, kad tuo metu, kai turėjo vykti Užduoties atlikimo pristatymas (2023 m. liepos 31 d. 15 val.), jis buvo sporto klube ir atliko fizinio pasirengimo užsiėmimus pagal Sporto grafiką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad nors pagal Sporto grafiką pareiškėjas tą dieną turėjo atlikti fizinio pasirengimo užsiėmimus, tačiau, prieš išvykdamas į sporto klubą, jis turėjo informuoti tiesioginį viršininką ir gauti leidimą, pareiškėjas nebuvo gavęs leidimo išvykti sportuoti iš tiesioginio viršininko kpt. S. I. (pareiškėjas išsiuntė sms žinutę 15:00 val., t. y. tuo metu, kai turėjo vykti pristatymas).

55. Taigi byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neatvyko į 2023 m. liepos 31 d. 15 val. Užduoties pristatymą, nepristatė Užduoties (jos 1, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktų, dėl kurių nebuvo keliamas kompetencijos klausimas), numatyto pristatymo metu išvyko iš tarnybos vietos, negavęs tiesioginio viršininko leidimo vykti į sporto klubą, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, t. y. jis padarė pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje.

56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo padaryto pažeidimas kvalifikavimo kaip šiurkštaus pažeidimo, pažymi, kad ne kiekvienas tarnybos pareigų neatlikimas vertintinas kaip šiurkštus pažeidimas. Kaip jau minėta, šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko Užduoties, t. y. jos dalies, kuri laikytina atitinkanti jo kompetenciją, 2023 m. liepos 31 d. 15 val. Pagal bylos medžiagą, Užduotis buvo suformuota 2023 m. kovo 8 d., jos rezultatų pristatymo laikas buvo numatytas 2023 m. kovo 30 d. 10:30 val., vėliau pristatymo laikas buvo nukeliamas daug kartų (2023 m. kovo 30 d. 10:30 val., 2023 m. balandžio 4 d. 10:30 val., 2023 m. balandžio 14 d. 11:00 - 12:00 val., 2023 m. liepos 24 d. 13-14 val., 2023 m. rugsėjo 5 d. 10-12 val., 2023 m. liepos 28 d. šis terminas perkeltas į 2023 m. liepos 31 d. 15:00 val., 2023 m. spalio 13 d.). Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo nedarbingumo, atostogų ir kitų aplinkybių Užduotis (jos dalis) būtų paskirta atlikti kitam kariui, taip pat nėra jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad Užduotis būtų atlikta kuo skubiau, siekiant išvengti galimų neigiamų Užduoties neatlikimo pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma ir Lietuvos kariuomenė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad, pareiškėjui neįvykdžius Užduoties, Lietuvos kariuomenei pavestos valstybės gynybos užtikrinimo įgyvendinimo procedūros buvo sutrikdytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir pačios Lietuvos kariuomenės veiksmais dėl ilgą laiką neatliekamos Užduoties.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad profesine karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei; kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius; kario elgesys turi būti grindžiamas ne tik konkretaus įsakymo apimtimi, o turi būti pagrįstas bendrais karo tarnybos principais ir duota priesaika; kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamas, ar jis realiai paveikė pagarba ir griežta drausme, subordinacija pagrįstus santykius kolektyve, ar pakirto visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3301-552/2019). Nagrinėjamu atveju tokios pasekmės nėra nustatytos. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai laikytini šiurkščiu drausmės pažeidimu.

58. Nesant sunkinančių aplinkybių, pareiškėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas patenkančiu į Drausmės statuto 76 straipsnio 2 dalies taikymo sferą. Pareiškėjo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį kaip kitas drausmės pažeidimas, už kurį pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui, galėjo būti skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, tačiau jis neturėjo būti atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

59. Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012, kurioje konstatuota, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių. Teismas neskiria tarnybinių (drausminių) nuobaudų valstybės tarnautojams (pareigūnams), o gali spręsti klausimą tik dėl šios nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

60. Taigi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti (sušvelninti) paskirtą drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, už kurį turėjo būti nubaustas viena iš Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų.

61. Spręsdama dėl nuobaudos rūšies parinkimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjo tarnybos metu 2023 metais susiklostė tam tikri konfliktiniai santykiai tarnyboje, pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekami keli tarnybiniai patikrinimai, pareiškėjas teikė skundą Generalinei inspekcijai dėl mjr. M. S. veiksmų, 2023 m. birželio 6 d. Generalinės inspekcijos surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 3VL-58 buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, įspėti mjr.

M. S., papildyti užduočių skyrimo ir atsiskaitymo už jas veiklą reglamentuojančius dokumentus, aiškiau nustatant atvejus ir kriterijus, kai užduotis skiria ne tiesioginiai vadai (viršininkai), Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybai pavesta atlikti KASP 2R štabo psichologinio klimato tyrimą, Generalinė inspekcija panaikino KASP 2R vado 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. P-209 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo vyr. srž. A. Z.“, pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. pateikė prašymą plk. ltn. V. V. perkelti jį į kitas pareigas, tačiau, kaip nurodė pareiškėjas, šis prašymas buvo netenkintas, pareiškėjas pateikė pranešimą Generalinei prokuratūrai apie tam tikrus galbūt padarytus pažeidimus tarnyboje, jis buvo pripažintas pranešėju, pareiškėjui suformuluota Užduotis kėlė neaiškumų, pareiškėjui kreipusis dėl Užduoties neatitikimo jo kompetencijai, buvo pripažinta, kad Užduoties dalis (3 punktai) nepriskirtina pareiškėjo kompetencijai, Užduoties rezultatų pristatymo laikas 2023 m. liepos 28 d. (penktadienį) buvo perkeltas iš 2023 m. rugsėjo 5 d.

į 2023 m. liepos 31 d. (pirmadienį), t. y. paskutinę dieną prieš pareiškėjo kasmetines atostogas (pareiškėjas sužinojo apie šį pakeitimą tik 2023 m. liepos 31 d.). Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė įtempta situacija tarnyboje, kuriai įtakos turėjo ir kitų asmenų (be kita ko, pareiškėjo vadų) veiksmai, ir kuri vertintina kaip reikšminga aplinkybė, analizuojant pareiškėjo elgesį ir susidariusią ginčo situaciją. Nors šios aplinkybės nešalina pareiškėjo atsakomybės, tačiau jos turi įtakos jo veiksmų vertinimui ir nuobaudos rūšies parinkimui.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo karo tarnybos eiga pradėta 1997 m. balandžio 10 d., pareiškėjas ėjo profesinės karo tarnybos kario pareigas nuo 2006 m. balandžio 13 d., iki konfliktinės situacijos susidarymo jo veikla 2018 m. birželio 19 d. – 2019 m. birželio 19 d. laikotarpiu vertinta labai gerai, 2019 m. birželio 19 d. – 2020 m. spalio 26 d. laikotarpiu – gerai, 2020 m. spalio 26 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu – puikiai, pareiškėjas buvo siunčiamas į tarptautines misijas Serbijoje ir Juodkalnijoje, Irake, Malyje, gavo įvairius paskatinimus, apdovanojimus, padėkas (be kita ko, Lietuvos Respublikos Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį (2008 m. rugpjūčio 1 d.), Lietuvos kariuomenės pajėgų medalį „Už pavyzdingą tarnybą“ (2018 m. lapkričio 7 d.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį „Už tarptautines operacijas“ ženklą 3 (2022 m. rugsėjo 19 d.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro skirtą vienkartinę piniginę išmoką (premiją) (2022 m. gruodžio 27 d.)).

62. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda keistina į švelnesnę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, turėdamas galiojančią tarnybinę nuobaudą (2023 m. liepos 4 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 5 procentais sumažintas tarnybinis atlyginimas trims mėnesiams), adekvati padarytai veikai ir pareiškėjo asmenybei drausminė nuobauda būtų tarnybinio atlyginimo sumažinimas trisdešimčia procentų šešiems mėnesiams. Taigi, pripažinus Įsakymu paskirtą nuobaudą neteisėta, pareiškėjas grąžinamas į tarnybą ir jam skiriama drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas trisdešimčia procentų šešiems mėnesiams.

63. Pagal Karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse (numeracija ankstesnėje redakcijoje – 300 straipsnio 3 ir 4 dalys) numatytų valstybės tarnautojo teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 ir kt.). Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant klausimus dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos padarinių.

65. Nagrinėjamu atveju šia teismo nutartimi grąžinus pareiškėją į tarnybą, pareiškėjui priteistinas vidutinis atlyginimas, taip pat jo prašomos priteisti maitinimosi išlaidų kompensacija ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensacija už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

66. Kadangi iš bendros apskaičiuotos pareiškėjui priteistinos sumos turėtų būti atimta suma dėl tarnybinio atlyginimo sumažinimo drausminės nuobaudos pagrindu, teismas įpareigoja atsakovą per 14 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausančias pinigų sumas nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

67. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos. Pareiškėjas nurodo, kad, atleidus jį iš tarnybos, pareiškėjui praktiškai neįmanoma įsidarbinti valstybės tarnyboje, gauti kario valstybinę pensiją. Jis tarnavo krašto apsaugos sistemoje nuo 1997 metų, t. y. visą savo darbingą laikotarpį, visi jo profesiniai ir iš dalies asmeniniai lūkesčiai buvo susiję su profesine karo tarnyba. Neteisėtas sprendimas dėl atleidimo sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, nes pareiškėjas buvo laikomas pažeidėju, nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu, buvo sumenkinta pareiškėjo reputacija ir geras vardas.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, darbo ginčą nagrinėjantis organas (be kita ko, teismas), priimdamas sprendimą pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu, be kita ko, priteisia neturtinę žalą.

69. Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovo veiksmus – pareiškėjo atleidimą iš tarnybos – neteisėtu, pareiškėjas buvo grąžintas į profesinę karo tarnybą, taigi pareiškėjo nurodyta situacija, kad jis neturi galimybių įsidarbinti valstybės tarnyboje, gauti kario valstybinę pensiją, yra pažeisti jo profesiniai ir asmeniniai lūkesčiai, susiję su profesine karo tarnyba, yra išspręsta. Šia teismo nutartimi yra pripažinta, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, už kurio padarymą jam skirta nuobauda, pakeičiant Įsakymu paskirtą nuobaudą į švelnesnę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinimas, kad Įsakymu paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra neteisėta ir nepagrįsta, taip pat tarnybinio atlyginimo už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei kitų išmokų kompensacijų priteisimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtus išgyvenimus dėl neteisėtos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimo.

70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Įsakymu paskirtą nuobaudą teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, pakeičiant Įsakymu paskirtą nuobaudą į švelnesnę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trisdešimčia procentų šešiems mėnesiams, grąžinant pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisiant jam iš atsakovo vidutinį atlyginimą, maitinimosi išlaidų kompensaciją ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausančias pinigų sumas nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

71. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

72. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

73. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, Kodeksas) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

74. CPK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

75. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, buvo apgintos pareiškėjo, kuriam teikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje, teisės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos valstybei.

76. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė nustato už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles. Vyriausybė 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 811 redakcija) 1 punktu patvirtino Taisykles, kurio 2.1 punkte nustatė, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas, apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 25 Eur.

77. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. APD-2024-08330 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pirmosios instancijos teisme valstybės naudai priteistina 525 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma. Nurodyta suma detalizuota pagal Taisyklių 27.1.1 (išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka – 6 UBD (6 valandos)), 27.1.2.1 (procesinių dokumentų parengimas pirmosios instancijos teismui – 7 UBD (7 valandos)), 27.1.2.2 (atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 4 UBD (4 valandos)) papunkčius.

78. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 27 d. pažyma Nr. APD-2025-01096 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 212,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma. Kartu su pažyma pateiktas teisinę pagalbą pareiškėjui teikusio advokato 2025 m. sausio 27 d. prašymas Nr. ATP-2025-03970 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo“ (toliau – ir 2025 m. sausio 27 d. prašymas), kuriame advokatas nurodė pagal Taisyklių 27.1.2.3 papunktį atliktą procesinį veiksmą (apeliacinio skundo parengimas), laiką atlikti jį (4 val. 30 min.), taip pat pagal Taisyklių 27.1.3. papunktį atliktą procesinį veiksmą (atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) ir laiką (4 val.) ir apskaičiavo advokato užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą – 212,50 Eur.

79. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. pažyma Nr. ATP-2025-13897 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteistina 187,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma. Kartu su pažyma pateiktas teisinę pagalbą pareiškėjui teikusio advokato 2025 m. kovo 28 d. prašymas Nr. ATP-2025-03970 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo“ (toliau – ir 2025 m. kovo 28 d. prašymas), kuriame advokatas nurodė pagal Taisyklių 27.1.2.3 papunktį atliktą procesinį veiksmą (apeliacinio skundo parengimas), laiką atlikti jį (4 val. 30 min.) ir apskaičiavo advokato užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą – 187,50 Eur.

80. Nagrinėjamoje byloje buvo teiktas vienas apeliacinis skundas, kuris nebuvo tikslintas. Tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos už tą patį procesinį veiksmą (apeliacinio skundo parengimą) nurodomos dviejose pažymose. Atsižvelgiant į 2025 m. kovo 28 d. pažymos duomenis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą laikoma 187,50 Eur suma. Kadangi į 2025 m. sausio 27 d. pažymoje nurodytą sumą buvo įskaitytos ir išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teise, 25 Eur suma laikoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme suma.

81. Taigi iš viso prašoma priteisti valstybės naudai suma sudaro 737,50 Eur.

82. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių. Apskaičiuojant advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamą užmokestį, atsižvelgiant į faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, prašymui apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengti gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė valandos (Taisyklių 9 p.). Apskaičiuojant užmokestį už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, laikoma, kad susipažinti su vieno dokumentų bylos tomo medžiaga reikia ne daugiau kaip vienos valandos, o jeigu advokatas antrinę teisinę pagalbą toje pačioje byloje teikė keliose proceso stadijose, susipažinti su vieno dokumentų bylos tomo medžiaga vėlesnėje proceso stadijoje – ne daugiau kaip pusės valandos (Taisyklių 91 p.). Taisyklių 27 punkte detalizuota, kokio dydžio užmokestis apskaičiuotinas už konkretų procesinį veiksmą administracinėje teisenoje.

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, įvertinusi patenkintų pareiškėjo reikalavimų apimtį ir turinį, konstatuoja, kad valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, dalis, proporcinga tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų daliai, t. y. 550 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. Z. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. P-103 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. A. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ dalį, kuria vyr. srz. A. Z. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, jis atleistas iš pareigų, nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, vyr. srž. A. Z. paskirtas atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, vyr. srž. A. Z. įpareigotas susisiekti su LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos teritoriniu padaliniu pagal gyvenamąją vietą, (1–4 punktai) ir skirti vyr. srž. A. Z. drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą trisdešimčia procentų šešiems mėnesiams.

Grąžinti pareiškėją A. Z. į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo S2 skyriaus žvalgybos vyresniojo specialisto pareigas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo paskelbimo dienos apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui A. Z. vidutinį tarnybinį atlyginimą, maitinimosi išlaidų kompensaciją ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją už priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2025 m. gegužės 7 d.).

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės naudai 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis