eb7e31d0-4d42-4c6d-bbb2-496a1d54b2fa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-108-345/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41288-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.3.; 3.1.11.4.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

S. ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir J. Å . dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos. Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme 2016 m. gruodžio 5 d. gautas D. G. pasiraÅ¡ytas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame ji nurodo, kad yra atsakovės J.

Å . atstovė. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovei J. Å . terminÄ Â paÅ¡alinti atsiliepimo į ieÅ¡kinį trÅ«kumÄ -pateikti duomenis, kad D. G. yra artima atstovaujamosios giminaitė ir turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .Teismas konstatavo, kad kiti fiziniai ir juridiniais asmenys gali atstovauti teisme tik tuos fizinius asmenis, su kuriais juos sieja tam tikra įstatymo leidėjo nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri įstatymo leidėjo įvardinti materialinio pobÅ«džio teisiniai santykiai.

Teismas laikė, kad D. G. pagal įgaliojimÄ gali atstovauti teisme ir pasiraÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį J. Å . vardu tik tuo atveju, jeigu ji yra jos artima giminaitė ir turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ . Å ių sÄ lygų visetas yra bÅ«tinas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė J. Å . praÅ¡o nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl atsakovės atsiliepimo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Nurodo, kad CPK 56 straipsnio norma reguliuoja asmenų atstovavimÄ teisme, tačiau nedraudžia jų vardu pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus.Pažymi, kad kasacinio teismo formuojama praktika yra ydinga ir prieÅ¡taraujanti LR Konstitucijos ir Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatoms.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nustatyta, kad atsakovės J. Å . vardu atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį pasirašė D. G.. Byloje pateiktas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (b.l. 14), tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad D. G. yra atsakovės J. Å . artima giminaitė, turinti aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .BylÄ nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumÄ atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigÄ patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesÄ .

Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali bÅ«ti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti advokatai ir asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Å iuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali bÅ«ti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali bÅ«ti atstovas pagal pavedimÄ teisme: turi bÅ«ti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Å i įstatymo norma taip pat reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tojo universitetinio teisinio iÅ¡silavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui.

Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiems juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.Byloje esantis 2016-10-03 įgaliojimas (b.l.

14) patvirtina įgalioto asmens D. G. teises veikti atstovaujamosios J. Å . vardu taip pat ir teismuose, o be kita ko ir kartu su pasirinktu advokatu vesti bylas. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su teisme gautu atsakovės atsiliepimu, pasiraÅ¡ytu jos atstovės pagal įgaliojimÄ D. G., patikrinęs atstovavimo tinkamumÄ sprendė, kad nesant įrodymų apie minėto asmens turimÄ aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir giminystės ryšį negalima nustatyti, ar atstovavimas yra tinkamas, dėl ko šį trÅ«kumÄ nurodė paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad civilinėje byloje duomenų apie tai, kad D. G. yra atsakovės J. Å . giminaitė ar jas sieja kokie nors kitokie santykiai, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavo pateikti nurodytus įrodymus. Net ir apeliacinėje instancijoje 2017-02-28 nutartimi atsakovei buvo suteikta galimybė pakartotinai paÅ¡alinti atstovavimo trÅ«kumus, tačiau atsakovė jų nepaÅ¡alino (b.l. 30). Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitais principais CPK griežtai ir aiÅ¡kiai reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti minėtÄ savo teisę.

Å iuo atveju atsakovė nepateikusi įrodymų apie D. G. turimÄ aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir giminystės ryšį su atsakove pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsiliepimo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .Nesutiktina su apeliante, kad CPK 56 straipsnio norma reguliuoja asmenų atstovavimÄ teisme, tačiau nedraudžia jų vardu pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus, kadangi įgaliojimas atstovauti teisme suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, įskaitant pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jį pasiraÅ¡ant (CPK 59 str.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir naikinti jÄ ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.                           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                      Henrichas Jaglinskis