2019-04-03 Nr. AB-8169-3-61-3-04887-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-125-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04887-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), R. K. ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., Ž. K. ir R. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 sprendimą Nr. KKl-2087(10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti M. K. paraišką paramai gauti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas atmetė jos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01087-PR001 paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška) gauti. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja kartu su R. K., R. K. ir Ž. K. dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, todėl negali pretenduoti į skiriamą paramą projektams žemės ūkiuose gauti. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes atsakovas, atmesdamas Paraišką, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad pareiškėja yra giminystės ryšiais susijusi su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ir kad minėti asmenys sudaro vieną ekonominį vienetą su ŽŪK „Grūdas LT“, kuris siekia gauti paramą per fizinius asmenis.

3. Pareiškėja paaiškino, kad NMA klaidingai interpretuoja pateiktus duomenis ir nepagrįstai teigia, kad Paraiška atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus. Nesutiko su atsakovu, kad jo projektas su kitų trijų asmenų – R. K., R. K. ir Ž. K. – projektais yra susijęs geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir teisiniu ryšiu. Vien tik kontaktinio adreso pateikimas dar nereiškia, kad projektas įgyvendinamas toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nes, pasak pareiškėjos, minėtų asmenų projektai bus vykdomi skirtingose žemės ūkio valdose ir skirtinguose žemės ūkio sklypuose. Be to, giminystės ryšys nepatvirtina, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys nesąžiningai pateikė paraiškas investicijoms gauti. Tai, kad asmenys susiję giminystės ryšiais dar nereiškia, kad jie veikia kartu ūkininkaudami. Juolab, kad teisės aktai nenumato ribojimo, jog šeimos nariai negali turėti individualių ūkių ir juos valdyti bei juose auginti žemės ūkio produkciją asmeniškai. Neginčija aplinkybės, kad paraiškas pateikę asmenys dalyvauja ŽŪK „Grūdas LT“ veikloje, tačiau nesutinka, kad jie atitinka kriterijų „Juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės“, nes ŽŪK „Grūdas LT“ paraiškos neteikė ir nepretenduoja gauti jokios paramos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų projektai bus vykdomi kaip vienas kooperatyvo projektas. ŽŪK „Grūdas LT“ šiuo atveju yra reikalingas tam, kad būtų lengviau realizuoti dalį produkcijos ir gauti geresnius komercinius pasiūlymus.

4. Pareiškėja nurodė, kad ūkininkauja ekologiškame ūkyje, o tretieji suinteresuoti asmenys yra pasirinkę tradicinį ūkininkavimo būdą. Taigi jos veikla iš esmės skiriasi savo pobūdžiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos yra vienodos.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys ateityje už paramos lėšas įsigijusį turtą panaudos ŽŪK „Grūdas LT“ veikloje ar kitų asmenų projektams įgyvendinti, todėl NMA išvada, jog technika yra keičiamasi ir dėl to egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas, yra neteisinga.

6. Pareiškėja nesutiko, kad, pasinaudojus priemone, nebus pasiekti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tikslai, nes teikiamas projektas yra suderinamas su priemonės veiklos prioritetais.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus Paraišką ir papildomai pateiktą informaciją, nustatytos taip pat pateikusių paraiškas gauti paramą pagal Priemonę. Kadangi projektai yra tapatūs bei juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis, teisinis ryšiai, tai reiškia, kad pareiškėja neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. M. K. Paraiška atitinka 1, 2, 3 ir 4 kriterijus pagal Metodiką. Skundžiamame Sprendime išsamiai atskleidžiamos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių, o pareiškėjos teiginiai, kad įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu savarankiškas yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą taikyti paramos neskyrimo sankciją.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja pagrįstai nesutinka, kad projektų įgyvendinimo vieta yra vienoje vietoje ir todėl jie yra geografiškai susiję. Mano, kad giminystės ryšiais susijusiems asmenims nedraudžiama teikti individualias paraiškas, jeigu veikla vykdoma individualiai. Sutiko su pareiškėja, kad teisinis ryšys, esantis tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kaip ŽŪK „Grūdas LT“ dalyvių, neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar buvo sukurtos neteisėtos sąlygos paramai gauti. Taip pat pareiškėja teisingai nurodo, kad jos vykdoma ekonominė veikla yra kitokia nei trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėja, valdydama savo ūkį, yra visiškai savarankiška.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. kovo 24 d. pateikė Paraišką. Atlikęs šios Paraiškos vertinimą, atsakovas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 16.1.17 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, NMA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjai paramos neskirti.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl NMA Sprendimo ta apimtimi, kuria ūkininkei M. K. yra atsisakyta skirti paramą investicijai į materialųjį turtą žemės ūkio valdoje gauti. Atsakovo atsisakymas tenkinti Paraišką grindžiamas tuo, kad pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 punkto reikalavimų, pagal kurį parama neteikiama, jei remiantis Metodika nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas.

14. Teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams, pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo akto tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo nesutikimą su skundžiamu Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jai neteisėtai bei nepagrįstai atsisakyta suteikti jai jos prašomą paramos sumą, nes ji gali pretenduoti į skiriamą paramą projektams žemės ūkiuose gauti, kadangi nesutinka, jog kartu su R. K., R. K. ir Ž. K. dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas.

16. Teismas akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metodika. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, jog jame išsamiai išanalizuoti visi 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. NMA, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo tikslus, kurių vienas pagrindinių – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Siekiant šio tikslo, tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas, Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 punkte numatyta, kad didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 000 Eur. Taigi, kai vienas projektas dirbtinai suskaidomas į keletą, tai sudaro galimybes gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinti konkurencijos tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų. NMA skundžiamame Sprendime išsamiai atskleistos objektyvios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių (visi keturi (R. K., Ž. K., R. K. ir pareiškėjos M. K.) projektai įgyvendinami toje pačioje vietoje, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini); vykdant visus keturis projektus investuojama į tą pačią žemės ūkio šaką, nurodytą Paraiškoje – javai; veikia kaip vienas ekonominis vienetas)).

17. Teismas sutiko su atsakovo skundžiamame Sprendime padaryta išvada, jog tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų projektai yra tapatūs bei juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias vieno projekto dirbtinį suskaidymą į keletą formaliai paramos kriterijus atitinkančių projektų ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad jos įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu savarankiškas ir kiekvienas šeimos narys veikia savarankiškai, tačiau tokie jos teiginiai paneigti aptartais įrodymais.

18. Teismas akcentavo, kad skundžiamame Sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes skundžiamame Sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys gamybai reikalingą sėklą, trąšas, herbicidus ir kitas reikalingas priemones įsigyja per ŽŪK „Grūdas LT“, derlių nuima ŽŪK „Grūdas LT“; nuimtą derlių sandėliuoja ŽŪK „Grūdas LT“, R. K. ir R. K. ŽŪK „Grūdas LT“ suteikia teisę panaudos būdu pasinaudoti beveik visa turima technika ir kt.), teisiniai–asmeniniai ryšiai (pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių).

19. Teismas sprendė, jog NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnyje tokiam sprendimui nustatytus reikalavimus.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 3 600,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

20.1. teismo išvados dėl vieno projekto dirbtinio suskaldymo į keletą mažesnių padarytos neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, iš šių teismo išvadų nėra aišku, kuris projektas buvo suskaldytas. Šias teismo išvadas paneigia sekančios aplinkybės: projektai buvo įsteigti skirtingais laikotarpiais; ŽŪK „Grūdas LT“ buvo įsteigtas tik 2014 m., kas patvirtina, kad individualūs ūkiai nebuvo įsteigti kooperatyvo naudai, o ir pats kooperatyvas nesiekė paramos ir nedalyvavo šioje ar kitoje programoje; pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys (toliau – ir ūkininkai) turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių; be byloje dalyvaujančių asmenų, ŽŪK „Grūdas LT“ pajininku dar yra ir R. K., kuris nedalyvavo nei teikiant paraiškas, nei teismuose nagrinėjant skundus; kiekvienas ūkininkas nepertraukiamai vykdo ūkinę veiklą, yra gavęs paramas pagal ankstesnes priemones ir įgyvendinęs tinkamai projektus; ūkininkai, tekdami paraiškas, ketino įsigyti techniką, kuri reikalinga jų individualių ūkių stiprinimui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai yra giminaičiai, savaime nereiškia, kad pareiškėjai sąmoningai derina savo veiksmus ir siekia finansinio pasipelnymo, priešingu atveju jiems būtų skiriama sankcija; ūkininkai bendradarbiavo su NMA, kas įrodo jų sąžiningumą, skaidrumą ir siekį dalyvauti programoje įgyvendinant programos tikslus;

20.2. teismo išvada, kad atsakovas skundžiamame Sprendime išsamiai atskleidė subjektyvųjį elementą, t. y. siekį gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti, yra nepagrįsta jokiu vertinimu, o iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokie įrodymai patvirtina pareiškėjų susitarimą. Metodikos, kurią akcentavo teismas, paskirtis – nustatyti tik objektyvius duomenis. Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus byloje Nr. C-434/12 teismas privalo tirti tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį elementą. Teismo išvardinti pareiškėjos ir kitų trijų asmenų ryšiai gali atskleisti tik objektyvius dirbtinių sąlygų sukūrimo nustatymo duomenis. Nesant objektyvių ir subjektyvių duomenų visumai, pagrindo išvadai, jog bus ar buvo sukurtos neteisėtos sąlygos paramai gauti, nėra;

20.3. teismas neatsižvelgė į tai, jog jokie duomenys nepatvirtina atsakovo prielaidų, kad programos tikslai nebus pasiekti. Šios prielaidos galėtų pasiteisinti tik ateityje, netinkamai panaudojus paramos lėšas;

20.4. teismo sprendime nėra įvertinta aplinkybė, jog žemės ūkis ir verslas yra skirtingo pobūdžio veiklos ir ūkininkai turi išskirtinį statusą. Ūkininkų dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvo veikloje savaime nesąlygoja dirbtinų sąlygų sukūrimo siekiant gauti paramą ūkininko individualioje veikloje;

20.5. teisiniam rezultatui šioje byloje turi reikšmės Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. eI-2321-142/2017 pagal pareiškėjo R. K. skundą analogiškoje byloje, kurioje teismas sprendė, kad atsakovas negalėjo nustatyti teisinio ar asmeninio ryšio tarp pareiškėjų, remdamasis vien tuo aspektu, kad pareiškėjai yra giminaičiai;

20.6. teismas nepasisakė dėl pareiškėjos dalyvavimo kooperatyvo veikloje, nors skundžiamame Sprendime dalyvavimas kooperatyvo veikloje buvo pateikiamas kaip vienas iš esminių argumentų, dėl kurio paraiška buvo atmesta. Vien aplinkybė, jog ūkininkai susibūrė į kooperatyvą, nereiškia, kad jie nebegali įgyvendinti individualių tikslų ir jiems turi būti apribota teisė individualiai kreiptis dėl paramos gavimo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas Sprendimas, konstatuojant funkcinį moterų nesavarankiškumą, yra diskriminacinio pobūdžio, ūkininkų projekto įgyvendinimo vietos nesutampa;

20.7. teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nes sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai atsakovo pozicija, jame nėra pasisakyta dėl skundo argumentų, neįvertinti į bylą pateikti įrodymai.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas, atkartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, akcentuoja, kad nustatant, ar sąlygos paramai gauti yra sukurtos dirbtinai, įvertinamos objektyvios ir subjektyvios pažeidimo aplinkybes. Skundžiame Sprendime detaliai aprašytos pažeidimo nustatymui reikšmingos aplinkybės: geografinis ryšys, ekonominis ir funkcinis ryšys, visi asmenys veikė kaip grupė, nes faktiškai planavo ir naudojo vienas kitos produktus ir paslaugas savo projektuose numatytiems produktams gaminti ir paslaugoms teikti, įranga planuota laikyti viename sandėlio pastate, kuris valdomas visų susijusių asmenų kartu kaip pajininkų), teisinis ir asmeninis ryšys, sąmoningas veiksmų derinimas (dėl technikos pirkimo iš tų pačių tiekėjų) ir kiti požymiai (pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose kartojasi komercinius pasiūlymus teikę tiekėjai). Šiuo atveju ekonominių, funkcinių, teisinių, asmeninių ryšių visuma leido konstatuoti buvus veiksmų suderinamumą ir dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti;

23. Atsakovas vertina, kad pagrįstai nustatė, jog pareiškėja sąmoningai derino veiksmus su kitais asmenimis ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Fizinių asmenų grupė, dirbtinai padalijusi investicijas keletui projektų, sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pareiškėja siekė įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus paramos gavėjus ir įmones, nes keturis kartus didesnė nei leidžiama paramos suma buvo sukoncentruota tos pačios asmenų grupės rankose. Taip buvo pažeistas teisinis reglamentavimas, priemonės tikslai, sąžininga konkurencija. Prekių, paslaugų ir atitinkamų piniginių sumų cirkuliacija ūkininkų valdomos žemės ūkio bendrovės viduje neprisidės prie kaimo ekonomikos įvairinimo ir smulkiojo verslo kaimo vietovėje plėtros.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su teismo sprendimu, atkartoja apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus šios nutarties 20.1 ir 20.2 papunkčiuose. Akcentuoja, jog pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai pilna apimti. Teigia, kad teismas tik abstrakčiai patvirtino skundžiamame Sprendime padarytas išvadas, neatsižvelgdamas į pareiškėjos argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 sprendimo Nr. KKl-2087(10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pareiškėja, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuris lėmė neteisingas sprendimo išvadas dėl skundo netenkinimo. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų vertinimui yra aktuali teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

29. Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą, neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018).

30. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas nesuteikė prioriteto jokiam atskiram įrodymui, o vertino duomenų visumą, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus iš naujo jų netyria bei remiasi prejudicinę reikšmę šiam ginčui turinčiais faktais nustatytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose pareiškėja dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-357-575/2019 ir 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-124-438/2019).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos paraiškos atmetimo pagrįstumą, remiasi minėtose bylose nustatytu subjektyviu elementu, t. y. pareiškėjos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – R. K., Ž. K. ir R. K., teisiniu bei asmeniniu ryšiu. Teismas nustatė, kad minėti asmenys yra vienoje grupėje ir veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

32. Konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog nustatytas pareiškėjos funkcinis ryšys su kitais asmenimis, pateikusiais paraiškas gauti paramą pagal Priemonę, objektyviai riboja žemės ūkio konkurencingumą ir todėl pagrįstai atsakovas, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 papunkčiu, atmetė pareiškėjos paraišką paramai gauti.

33. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

35. Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir į tai, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos M. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė