eb7d62e5-8a61-43c9-9d9c-e43f6181ccdb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-537-1155/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00122-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Karolinai Šlapšinskienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, Mantui Januškevičiui, kaltinamajam M. R., jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei, nukentėjusiajai K.

R., kuri yra ir nukentėjusiojo E. R. atstovė pagal įstatymÄ , vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : M. R. nuo 2020 m. liepos 14 d. sistemingai baugino buvusiÄ sutuoktinę K. R., naudodamas psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: jis 2020 m. liepos 14 d., naudodamasis savo teise bendrauti su sÅ«numi ir lydėdamas jį namo, kur gyvena ir buvusi sutuoktinė K. R., adresu (duomenys neskelbtini), sutikęs jÄ pradėjo grasinti, kad sulaužys rankas ir nužudys. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sÅ«naus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, kad eis kÅ«liais į pirmÄ aukÅ¡tÄ , neleido užeiti į butÄ , stovėjo užstojęs buto duris, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimÄ .

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2021 m. sausio 27 d. rėkė pakeltu tonu, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusiÄ sutuoktinę ir jos draugÄ , darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimÄ ; tokiu bÅ«du sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ K. R., naudodamas psichinę prievartÄ . Å iais veiksmais M. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. R. parodė, kad Å¡i byla buvo pradėta dėl civilinio ieÅ¡kinio – dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos pakeitimo.

Kas yra nurodyta kaltinime – nieko panaÅ¡aus nebuvo. Galėjo nusikeikti, kažkÄ griežčiau pasakyti, tonÄ pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo. Smulkiai, kaip viskas buvo, neatsimena. Nesakė, kad sulaužys rankas ar nužudys. Nukentėjusioji neįleido jo pasinaudoti tualetu, bet rakto jis neatiminėjo. Dėl liepos 31 d. įvykio paaiÅ¡kino, kad nebuvo taip, jog, atvykęs pasiimti sÅ«naus, nukentėjusiajai sakytų, jog ji eis kÅ«liais į pirmÄ aukÅ¡tÄ , neleistų jai užeiti į butÄ , stovėtų užstojęs buto duris.

Atvažiavo, paliko sÅ«nų ir iÅ¡važiavo. Tokio iÅ¡sireiÅ¡kimo „eiti kÅ«liais į pirmÄ aukÅ¡tÄ â€œ niekada nevartojo. Skambučių į Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numeriu 112 tikriausiai daug buvo, bet nesupranta, kodėl buvo skambinama ir kodėl buvo raÅ¡omi pareiÅ¡kimai. Jei kÄ nors pasako griežčiau – iÅ¡ karto raÅ¡omi pareiÅ¡kimai. Nesakė, kad jei nukentėjusioji atsives draugÄ , baigsis blogai. Nukentėjusiosios draugo nėra matęs ar su juo bendravęs, nežino, koks tai asmuo.

Nukentėjusiosios gyvenimas yra jos reikalas, svarbiausia, kad nebÅ«tų pakenkta sÅ«naus interesams. Kol kas sÅ«nus jam nieko nepasakojo apie nukentėjusiosios draugÄ . ViskÄ daro dėl sÅ«naus, stengiasi, kad jam bÅ«tų kuo geriau. Dėl ketvirto epizodo paaiÅ¡kino, jog nebaugino nukentėjusiosios, kad trenks. Neskundė teismo pagarsinto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 11). Tokia patirtis gyvenime buvo pirma, gali bÅ«ti, kad dėl įtampos nelabai suprato, kÄ pasirašė. Nežino, ar tÄ dienÄ nukentėjusioji kvietė policijÄ .

Patvirtino, kad ant nutarimo yra jo paraÅ¡as. Nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. tikrai nerėkė pakeltu tonu, nors gal ir galėjo. P. K. pasakė, kad iÅ¡eitų ir tiek, nes jis tikriausiai kiÅ¡osi, girdėjo kažkokį pokalbį. Santykiai su sÅ«numi puikÅ«s, norėtų su sÅ«numi praleisti daugiau laiko, bet su tuo nesutinka nukentėjusioji, ginčas dėl to tęsiasi jau apie pusantrų metų. Å iuo metu laikosi patvirtintos bendravimo su sÅ«numi tvarkos. Su nukentėjusiÄ ja nepalaiko jokių santykių, jau ketverius metus nebendrauja, tik el. laiÅ¡kais per advokatus.

Nukentėjusioji jo neinformuoja nei apie sÅ«naus sveikatos bÅ«klę, nei apie renginius, nesidalina jų akimirkomis, todėl nupirko sÅ«nui mobilųjį telefonÄ . SÅ«nus lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Visi kaltinimo epizoduose nurodyti įvykiai tikriausiai vyko per sÅ«naus priėmimÄ â€“perdavimÄ . Å iuo metu jis atveža sÅ«nų iki namų, sÅ«nus iÅ¡lipa, nueina ir paskambina telefonspyne, nukentėjusioji atidaro duris, sÅ«nus įeina, jis pabučiuoja sÅ«nų, atsisveikina, o nukentėjusioji pasitinka sÅ«nų laiptinėje.

Jis pats neina į laiptinę, kad nebÅ«tų panaÅ¡ių dalykų. Galėjo pakelti tonÄ kalbėdamas su nukentėjusiÄ ja dėl jos provokacijų. Santuoka nutrÅ«ko nukentėjusiosios iniciatyva, ji be jo žinios nuėjo pas advokatÄ , parengė skyrybų sutartį ir pakiÅ¡o jam. Jis dėl streso ar įtampos, įdėmiai nepaskaitęs sutarties, jÄ pasirašė, dėl ko dabar gailisi, nes paliko nukentėjusiajai butÄ , automobilį, o pats išėjo. Dėl konfliktų su nukentėjusiÄ ja, balso pakėlimo, didelių sÅ«naus reakcijų nebuvo, gal galėjo verkti, iÅ¡sigÄ sti.

Neklausė sÅ«naus, kur gyvena nukentėjusiosios draugė A. ar draugas. Jam gaila sÅ«naus, nes nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena įtampoje, strese, verkia, klausia jo, kodėl jis su jais negyvena, kada grįš. Aplink nukentėjusiosios namus nevažinėja ir nestebi. Pats vairuoja automobilį „BMW“, gyvena (duomenys neskelbtini). Kartais gali pravažiuoti pro nukentėjusiosios namus, nes netoli yra parduotuvė, į kuriÄ kartais užeina. Ten taip pat gyvena kaimynas V. O., su kuriuo palaiko labai gerus santykius, nukentėjusiosios draugė bendradarbė A., t. y. jis pas juos užeina pabendrauti.

Su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo pateikė prieÅ¡ pusantrų metų. Nukentėjusioji į jį žiÅ«ri kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä , tÄ jis mato iÅ¡ nukentėjusiosios žvilgsnio, kÅ«no kalbos, savęs pateikimo. Buvo apklaustas teisme 2021 m. rugpjūčio 19 d. IÅ¡ pradžių sužinojus apie nukentėjusiosios draugÄ , jam buvo skaudu. Jis yra emocionalus, o pasikeikti – visi pasikeikia, tai žmogiÅ¡ka. Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus (Jeigu nerÅ«pi jos asmeninis gyvenimas, kodėl jis kiekvienÄ dienÄ važinėja aplink jos namus? Kodėl sÅ«nus taip pat vežamas kartu, stovi kažkur prie kioskelių, ieÅ¡ko maÅ¡inos?) nurodė, kad taip nėra elgiamasi, gali bÅ«ti, kad jis stovi prie parduotuvės, važiuoja pas nurodytÄ draugę, bet specialiai nieko neieÅ¡ko ir nevažinėja.

Anksčiau, kai perduodavo sÅ«nų, iÅ¡ nukentėjusiosios pusės buvo nuolatinis nepasitenkinimas, pikti žvilgsniai, priekaiÅ¡tų gal nesakydavo, bet žiÅ«rėdavo kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä . Civilinėje byloje Vaiko teisių tarnyba nefigÅ«ruoja. Dirba (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus (Kodėl jis, kai skambina sÅ«nui, domisi konkrečiai ja? Kodėl sÅ«naus klausia, ar yra tas „gaidys“ namuose? Kodėl sako, kad meluoja, kad nemeluotų, nes atvažiuos ir patikrins, o tada pamatys, kas bus? Kodėl daromi tokie dalykai?) nurodė, kad taip nėra daroma.

Nevažiuoja pas nukentėjusiosios draugus, jos nepersekioja. 2022 m. gegužės 25 d. teisiamajame posėdyje peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us, nurodė, kad atpažintų savo automobilį, bet negali pasakyti, kad tai jo automobilis. PaaiÅ¡kino, kad santykiai su buvusia sutuoktine buvo konfliktiÅ¡ki, daugiausia dėl vaiko, dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nukentėjusioji neduoda vaiko, nuteikinėja. Viskas dėl vaiko gerovės. Nori pakeisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , kreipėsi dėl to į teismÄ . Toks jo elgesys buvo natÅ«ralus, iÅ¡Å¡auktas nukentėjusiosios elgesio.

Po (duomenys neskelbtini) metų į jį buvo žiÅ«rima kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä , jis buvo provokuojamas, erzinamas. Taip ir nutinka, kad griežtai kažkÄ pasako. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. liepos 14 d. sÅ«nus buvo parvežtas namo, viskas vyko laiptinėje. Buvo nusileidusi iki (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to pasitikti sÅ«naus, M. pareiÅ¡kė, kad jis eis į namus, į tualetÄ , jo tonas buvo pakeltas, jis Å¡aukė.

Ji jam pasakė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis rėkia, jis pas juos į namus neis, gali nuvažiuoti kažkur kitur. Ji buvo užrakinusi duris, rankoje laikė raktÄ . M. pakilo su jais į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ , pasakė, kad iÅ¡lauÅ¡ jai rankas, stvėrė už rankos, bandė atimti raktÄ . E. pradėjo rėkti, verkti, Å¡aukti, iÅ¡sigando. Ji pradėjo raminti sÅ«nų, kad viskas gerai, tėtis dabar supykęs, bet viskas bus gerai. SÅ«nus pradėjo rėkti, kad tėtis užmuÅ¡ mamÄ .

Ji iÅ¡sigandusi skambino kaimynams, iÅ¡ pradžių skambino į (duomenys neskelbtini) butÄ , bet niekas neatidarė durų. M. pamatė, kad ji skambino kaimynams, todėl nusileido truputį žemiau. Tada ji vėl ramino E., neprisimena, kÄ jam sakė. Jis vėl puolė aukÅ¡tyn. Tada ji paskambino į prieÅ¡ais esantį (duomenys neskelbtini) kaimyno butÄ . Kai iÅ¡girdo, kad atidarinėjamos durys, M. išėjo. Kiekvienas susitikimas, kai reikėdavo grÄ Å¾inti vaikÄ , dažniausia baigdavosi konfliktais.

E. verkdavo. Kaltinamasis sakė, kad sulaužys rankas, čiupo atimti raktÄ , bet ji rakto nepaleido. Kaimynas atrakino duris, M. jau buvo išėjęs. Kaimynas paklausė, kas atsitiko, kodėl E. verkia. Ji atidarė buto duris, įleido E., o kaimynui trumpai paaiÅ¡kino, kas įvyko. Neatsimena kaimyno vardo ir pavardės. Kreipėsi ir į policijÄ . IÅ¡sigando, kad kaltinamasis iÅ¡lauÅ¡ rankÄ ar kažkÄ jai padarys, trenks. Ji tikrai bijo, sielojasi ir dėl sÅ«naus. Jis patiria Å¡okÄ , verkia, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos.

Tiksliai neprisimena, nekvietė policijos, lyg ir rašė pareiÅ¡kimÄ per e. policijÄ . IÅ¡sigÄ sta, nes bÅ«na rėkiama, Å¡aukiama, naudojamas fizinis smurtas, tampoma, stumdoma. Kai grasinama susidoroti, vaikas iÅ¡sigÄ sta, todėl bijo ir dėl vaiko. Jaučia realiÄ grėsmę, nes naudojamas smurtas, kaltinamasis čiumpa jÄ už rankos, tampo, juo labiau, kad fizinis smurtas buvo ne pirmÄ kartÄ . Ir santuokoje buvo smurtaujama, buvo spardymų, trankymų. Santuoka nutrÅ«ko dėl smurto, apgaudinėjimų, iÅ¡davysčių, pagarbos nebuvimo.

Ji pradėjo įtarinėti kaltinamÄ jį, kad jÄ apgaudinėja su kita moterimi. Ji turėjo žinutes, jas parodė kaltinamajam, pacitavo, bandė iÅ¡siaiÅ¡kini, kodėl taip yra, kodėl jis ieÅ¡ko kitų santykių. Tuomet kaltinamasis jai ne vienÄ kartÄ spyrė. Jie susitarė, kad kaltinamasis nutrauks kitus santykius, tačiau viskas atsinaujino, ji matė kaltinamojo žinutes ir skambučius tai moteriai ir suprato, kad niekas nepasibaigė. Bandė kalbėtis su kaltinamuoju, tačiau vėl buvo smurtaujama.

Vienu metu buvo iÅ¡sikrausčiusi, bandė gyventi atskirai, buvo pasiryžusi skirtis. Jie bandė vienÄ kartÄ eiti pas psichologę, galvojo, kad tikrai viskas bus gerai, tačiau, kai grįžo, nepraėjus metams, vėl rado kaltinamojo žinutes kažkokiai moteriai. Tuomet ji priėmė sprendimÄ skirtis. Kaltinamasis jÄ Ä¯Å¾eidinėdavo, vartojo keiksmažodžius, visiÅ¡kai negerbė. Skyrybos kaltinamajam nebuvo staigmena, apie tai ji kalbėjo ne vienÄ kartÄ . Kai ji buvo iÅ¡sikrausčiusi gyventi atskirai, jam pasakė, kad tikrai skirsis.

Į advokatę dėl skyrybų sutarties kreipėsi jau tuo metu, kai jie apie metus gyveno atskirai. Patikslino, kad ji buvo išsikrausčiusi apie 2–3 mėnesius, po to ji su sūnumi grįžo, pagyveno kartu beveik metus, situacija negerėjo, tuomet ji paprašė kaltinamojo, kad jis išsikraustytų, ir jis išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis smurtavo tuomet, kai ji parodydavo žinutes, pokalbius dėl neištikimybės. Iš pradžių ji tikėjo, kad bus kitaip, kad kaltinamasis pasikeis.

GalbÅ«t jai pačiai trÅ«ko drÄ sos skirtis. Norėjo gyventi santuokoje, siekė jÄ iÅ¡saugoti. Kai buvo pirmasis bandymas skirtis, kai ėjo pas psichologÄ , ji galvojo, kad tai duos rezultatų, norėjo ir siekė gyventi Å¡eimoje dėl sÅ«naus. Kai pirmÄ kartÄ bandė skirtis, sÅ«nui buvo (duomenys neskelbtini) metai. IÅ¡siskyrė, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai. 2020 m. liepos 14 d. butas buvo užrakintas. Ji bijojo rakinti duris, kad kaltinamasis kartu užeis į butÄ , tuomet ji bute galėtų rėkti, Å¡aukti, bet niekas jai nepadėtų.

Kaltinamasis buvo truputį (pusę laiptų) nusileidęs į apačiÄ , ji tuo metu ramino sÅ«nų, nes jis labai verkė. Kai paskambino kaimynams, tikėjosi, kad jie iÅ¡eis, todėl į butÄ nėjo. Bijojo, jautė grėsmę gyvybei ir sveikatai, norėjo apsaugoti save ir sÅ«nų. Skambutis kaimynei truko kelias sekundes. Kaltinamasis iÅ¡ karto nusileido, o ji laukė, kol kaimynai atidarys duris. Nesikreipė į gydytojus, nes nebuvo žymių ar sužalojimų. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji darė garso įraÅ¡Ä , bet tai nebuvo pirmas įvykis, susijęs su kaltinamojo grasinimais.

Garso įraÅ¡Ä darė nežinodama kaip daugiau save apsaugoti, jeigu kažkas atsitiktų, turėtų įrodymÄ , jog kaltinamasis jai grasina ar kažkaip kitaip smurtauja. PrieÅ¡ iÅ¡eidama iÅ¡ buto, įjungdavo garso įraÅ¡ymo programėlę, nes kiekvienas vaiko atidavimas bÅ«davo toks pat. Bijodavo kiekvieno vaiko atidavimo, nes paskui vaikÄ laiptais visÄ laikÄ lipdavo ir M. Niekas jai nepasiÅ«lė įraÅ¡inėti. Ä® policijÄ kreipėsi po mėnesio, nes bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tÄ daryti.

Tikėjosi, kad viskas gerės, įvykių mažės, jai to daryti nereikės, tačiau viskas tęsėsi toliau. Kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ prašėsi į tualetÄ ar nusiplauti rankas, verždavosi į butÄ . Anksčiau, kai jis užeidavo, jai nesisekdavo jo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ namų, jis trikdė jos asmeninį gyvenimÄ , ji jo bijojo, todėl šį kartÄ ji jo neįsileido. Jis atėjo su agresija, rėkė, kad „aÅ¡ eisiu, tu mane įleisk!“, todėl jo neįleido. Pirmi susitikimai bÅ«davo tokie, kad kaltinamasis atsisėdęs prie durų nuolat verkdavo, koks jis vargÅ¡as, nelaimingas, kaip ji galėjo su juo iÅ¡siskirti, kaip ji čia padarė, kaip ji nesupranta, kad jis nori bÅ«ti, o po to viskas perėjo į grasinimus, kad užmuÅ¡.

Jis fiziÅ¡kai jau anksčiau buvo smurtavęs, tampė jÄ už rankų, rėkė, kad užmuÅ¡. Kaltinamasis yra impulsyvus, labai greitai užsiplieskiantis, manipuliuoja, kaltinantis. Kaltinamojo grasinimas buvo realus – jis stvėrė jÄ už rankos, tampė, pasakė, kad sulaužys jai rankÄ , nes ji pasakė, kad neduos raktų ir neleis į butÄ . Žymių neliko. Nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. kaltinamasis atvažiavo pasiimti sÅ«naus (o gal atvežė). SÅ«nus pamatė, kad vyksta konfliktas, nusileido į apačiÄ , konflikto nestebėjo, o kaltinamasis vis tiek liko virÅ¡uje.

Neprisimena, apie kÄ kalbėjosi. Ji norėjo įeiti į namus, bet kaltinamasis jos neįleido, stovėjo nugara užstojęs duris. Ji prašė, kad jis jÄ Ä¯leistų. Pasakė, kad jei jos neįleis, ji kvies policijÄ , nes ji bijo bÅ«ti su juo. Ji pradėjo skambinti policijai, tuomet jis išėjo. Patvirtinto savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54–58), paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus nusileido į apačiÄ , ji paprašė kaltinamojo, kad jis eitų kartu su sÅ«numi. Kaltinamasis tuomet pasakė, kad ji jam neaiÅ¡kintų, kÄ jam daryti, kad ji eis kÅ«liais žemyn.

Ji galvojo, kad kaltinamasis tikrai gali jÄ nustumti, ji tikrai bijo. Nežino, kodėl jis taip daro, kodėl neleido jos įeiti į vidų. Ji su sÅ«numi gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, kaltinamasis buvo užlipęs iki pat buto durų. Ji bijo tokių situacijų, nes nežino, kÄ kaltinamasis gali padaryti – trenkti, nustumti. Skambino BPC, pasakė, kad jos neįleidžia į butÄ . Kai pradėjo skambinti, kaltinamasis išėjo. BPC nenurodė, kad jai grasinama. Tuo metu ji iÅ¡sigando to paties – kad bus naudojamas fizinis smurtas.

Kaltinamasis užstojo duris, neįleido į vidų, nenustojo kažkÄ kartoti, klausinėti, grasino, kad ji eis kÅ«liais žemyn. PasakymÄ â€žeisi kÅ«liais žemyn“ suprato, kad jis jÄ nustums nuo laiptų. Nežino, kodėl neinformavo policijos apie grasinimus. Įėjo į namus, užsirakino duris. Tuo metu nepagalvojo apie skambinimÄ kaimynams, pirmÄ kartÄ buvo labiau iÅ¡sigandusi. Nežino, kodėl šį kartÄ neįraÅ¡inėjo, gal nespėjo įjungti. PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. sausio 4 d. kaltinamasis atvežė sÅ«nų ir pradėjo sakyti, jei ji atsives draugÄ Ä¯ namus, ji nevaikščios savo kojomis ant žemės. Tiksliai visų detalių neprisimena.

Teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šį pasakymÄ suprato kaip grasinimÄ . Ji bijo, kad jei kažkas pas jÄ bus, kaltinamasis atvažiuos, brausis į vidų, kažkÄ padarys. Kaltinamasis, kai atveža sÅ«nų, visada garsina, rėkia. Vaikas iÅ¡sigÄ sta, bijo, sako „mama, tu nesivesk, nes aÅ¡ bijau, tėtis tave užmuš“. Minėtus žodžius kaltinamasis pasakė rėkdamas, pakeltu balso tonu. Nurodė, kad tuo metu turėjo draugÄ . Apie tai, matyt, žinojo kaltinamasis, turbÅ«t pasakė sÅ«nus.

PasakymÄ â€žbaigsis blogai“ suprato, jog kalbama apie susidorojimÄ , kad jÄ užmuÅ¡. Nežino, kodėl kaltinamasis kiÅ¡asi į jos santykius su draugu, į jos asmeninį gyvenimÄ . Kai sÅ«nus bÅ«na su kaltinamuoju, jis vaikÄ vežioja aplink namus, ieÅ¡ko kažkokio automobilio ar pan. Ji mato beveik kiekvienÄ vakarÄ , kaip kaltinamasis važinėja aplink namus, nepaisant to, ar vaikas pas jÄ , ar pas kaltinamÄ jį. Ne kartÄ buvo taip, kad ji iÅ¡ kažkur grįžta ir mato, kad kaltinamasis važinėja aplink –atvažiuoja į kiemÄ , į aikÅ¡telę, tada atsistumia atgal ir iÅ¡važiuoja.

A. jai yra žinoma. Žodžius „tau baigsis blogai“ laiko skirtus sau. Kaltinamasis Å¡iuos žodžius pavartojo daugiskaita, todėl buvo skirti jiems abiem (jai su draugu). Ä® psichologÄ kreipėsi po skyrybų, lankėsi su pertraukomis, tiksliau nurodyti negali. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. kaltinamasis jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja. Ji nusileido į apačiÄ pasiimti sÅ«naus. Ji atėjo nuo konteinerių, nes iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les.

Atėjo sÅ«nus ir nuėjo prie laiptinės durų. Priėjo M. ir pasakė jai nesivedžioti ,,atčkaryko“, nes ji nevaikščios savo kojomis. Neatsimena, kÄ jam atsakė. Kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, laikė rankÄ iÅ¡kėlęs prie veido. E. atsistojęs verkė. Ji norėjo įleisti sÅ«nų į laiptinę, kad nieko nematytų, norėjo, kad kaltinamasis jÄ praleistų, tuo metu jis jÄ pastÅ«mė, pasakė, kad ji stovėtų ramiai ar kad ji neis – kažkÄ tokio. Kaltinamasis stovėjo tarp laiptinės durų ir jos.

Ä® policijÄ kreipėsi per e. policijÄ . Neprisimena, kokie sprendimai buvo priimti. Su drauge Ž. tuo metu kalbėjosi telefonu. Ji buvo su ausinėmis ir galvojo, kad greitai paims E. ir grįš namo, todėl draugės paprašė, kad neiÅ¡jungtų telefono, norėjo aptarti kažkokius klausimus. Kaimynai Å¡io įvykio nematė. Neprisimena, ar kaltinamasis vartojo keiksmažodžius, jis tiesiog rėkė. Tai nebuvo įprastas kaltinamojo tonas, šį kartÄ tai buvo piktas, pakeltas tonas. Nemano, kad kažkokiu savo elgesiu bÅ«tų provokavusi kaltinamÄ jį.

Jis atvažiavęs paklausė, kaip ji dirba, ji jam atsakė, jis pasakė, kad paims sÅ«nų, kad ji nesivedžiotų draugo, jokių provokacijų iÅ¡ jos pusės nebuvo. Kaltinamojo grasinimais laiko stumdymÄ , pakeltÄ rankÄ prie veido. Kaltinamasis juos nuolat kartoja, ji to bijo, tai patvirtina nurodyti jo fiziniai veiksmai. Kaltinamasis jÄ stumdė – iÅ¡ kur jai žinoti, kaip kitÄ kartÄ jis jÄ stums. Niekas neturi teisės jÄ stumdyti, ant jos rėkti, į namus ji gali atsivesti kÄ nori, taip pat niekas negali kelti rankos prieÅ¡ jos veidÄ ir laikyti grasinant, kad trenks.

Ji nemano, kad tai normalus elgesys ir galima taip elgtis. Ji jaučiasi bauginama. Grįžusi namo pasirÅ«pino sÅ«numi, tuomet atsisėdo prie kompiuterio ir užpildė e. policijos formÄ . Grįžusi į namus, nusprendė kreiptis į policijÄ , kad tai daugiau nesikartotų. Nežino, kodėl tuo metu neskambino policijai. Neprisimena, kiek kartų kreipėsi į policijÄ . Policija liepė kreiptis į Vaikų teises, todėl buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo. Ji pati taip pat nenorėjo ikiteisminio tyrimo, tikėjosi, kad užteks žodinio perspėjimo, pasikalbėjimo su M., kad jis toliau taip nesielgtų, bet tai nepasitvirtino.

Å iuo atveju kaltinamasis pats pasitraukė, konfliktas užtruko porÄ minučių. Viskas vyko tuo pačiu metu – kaltinamasis prie laiptinės laikė iÅ¡kėlęs prie veido rankÄ , stumdė, neleido eiti link durų. Jautėsi labai blogai, iÅ¡sigando, bijojo, atrodė, kad net nieko negali daryti, iÅ¡ baimės drebėjo visas kÅ«nas. Su drauge Ž. pokalbį užbaigė laiptinėje. Jos draugas M. J. tame nedalyvavo. Iki to įvykio su juo draugavo kelis mėnesius. Skundas buvo suraÅ¡ytas Kaune, nes jos advokatė yra iÅ¡ Kauno.

Neprisimena, kada pradėjo bendrauti su advokate. Tuo metu civilinė byla nebuvo pradėta. Parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. vakare buvo su E. lauke prie automobilio, valė jo sniegÄ . Atvažiavo M. ir pasakė, kad paims sÅ«nų kažkuriuo, ne savo laiku. Ji gal atsakė, kad kaltinamasis sÅ«nų paims penktadienį, kaip priklauso. Kaltinamasis tuomet pradėjo Å¡aukti dėl draugo, dėl „atčkaryko“, kad susidoros. Patvirtino teismo pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad tuo metu turbÅ«t nebuvo grasinimų.

PasakymÄ â€žpamatysi, kas jums bus“ vertina kaip grasinimÄ , tačiau tuo metu aplink vaikščiojo kaimynai, todėl nemanė, kad grasinimas buvo realus, mažiau bijojo. Jei nebÅ«tų buvę kaimynų, tai daug labiau bijotų. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs ir verkė. Ji bijo visais atvejais, o Å¡iuo atveju viskas buvo netikėta – ji su sÅ«numi buvo kieme, kaltinamasis atvažiavo ir sustojo. Bijo dėl savęs ir sÅ«naus. Kaltinamasis santykiuose dažnai vartodavo keiksmažodžius. Santuokos metu toks iÅ¡sireiÅ¡kimas nebuvo dažnas, o dabar ji jaučia baimę, jaučiasi persekiojama.

Kaltinamojo grasinimai nuoseklÅ«s, nesijaučia saugi. Bijo, nes vaiko akivaizdoje buvo tampoma ir stumdoma. Prie kaimynių fizinių veiksmų kaltinamasis neatliko. Ji jautėsi saugesnė, kai matė kieme vaikÅ¡tančius žmones. Baimę kelia tai, kad kaltinamasis atvažiavęs jai viskÄ iÅ¡sako, rėkia ant jos. Tai vyksta prie sÅ«naus, kuris labai iÅ¡gyvena, verkia. Ji jaudinasi dėl sÅ«naus emocinės bÅ«klės. M. sÅ«naus atžvilgiu nesielgė netinkamai – nestumdė, netampė. Apriboti tėvo teises nebandė, nenori nutraukti tėvo ir sÅ«naus bendravimo.

Sutartyje yra numatyta, kad kaltinamasis su sÅ«numi matysis penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį, taip jie visada ir matydavosi, o iÅ¡ pradžių ir daug dažniau ir ilgiau, bet kai prasidėjo grasinimai, tuomet ji parašė M. el. laiÅ¡kÄ , kad dėl susiklosčiusios situacijos norėtų, jog bÅ«tų laikomasi sutarties, taip pat prašė rečiau skambinti sÅ«nui, nes vaikas buvo iÅ¡vargęs nuo skambučių, pykdavo, verkdavo, kad neskambintų. Kreipėsi į Vaikų teises, rašė dėl visų Å¡ių dalykų skundÄ .

Kai kaltinamasis jai grasina, Å¡alia bÅ«na vaikas, bet ji tiki, kad jis vaikui nieko nedarys. Blogai jaučiasi tiek fizine, tiek emocine prasme. Ä® psichologÄ kreipėsi dėl baimių, kaip kalbėtis su sÅ«numi, kaip jam padėti iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios situacijos. Su psichoterapeute pradėjo dirbti 2020 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus grįždavo iÅ¡ tėčio, verkdavo, sakydavo, jog tėtis jÄ užmuÅ¡, jei ji draugaus su M., kad jis bijo jos netekti. Jis darželyje pradėjo smurtauti, nesupranta savęs emociÅ¡kai, pasidarė nepaklusnus.

Nurodė, kad ji jaučiasi persekiojama. Kaltinamasis važinėja kiekvienÄ dienÄ . Buvo Eurovizijos finalas, ji buvo pas draugus, kaltinamasis buvo atvažiavęs į draugų kiemÄ . Ji nežino, iÅ¡ kur kaltinamasis sužinojo, kur ji yra. Jai baisu grįžti namo vakare, bÅ«ti lauke, kieme. E. sako „tu, mama, neiÅ¡eik iÅ¡ laiptinės, kai aÅ¡ eisiu“. Kai veža sÅ«nų į (duomenys neskelbtini), sÅ«nus jaudinasi, ar ten bus tėtis, sako „aÅ¡ labai bijau, kad jis rėks ant tavęs, tave muÅ¡, tu, mama, bÅ«k gera, neik“.

A. yra jos draugė. Su draugu M. santykių netęsia. Kaltinamasis sūnaus klausinėjo (sūnus pasakojo) apie jos santykius su M. Nežino, kodėl kaltinamasis taip elgiasi, gal norėdamas pakenkti. Su A. santykiai yra darbinai, jos nesimato, nebendrauja kaip draugės. Nejaučia pykčio, kad buvęs sutuoktinis bendrauja su A. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad grįždamas namo matė, kaip riejosi, barėsi pora, su ja buvo vaikas. Buvo vartojami žodžiai, kurie, kaip jam pasirodė, buvo nepadorūs vaiko akivaizdoje.

Paprašė, kad šnekėtų ramiai. Tada prie jo priėjo vyras ir piktai, įsiaudrinęs pasakė „eik savo keliu, nelysk“. Jis ir nesikišo, pastovėjo, pažiūrėjo, kad nebūtų kažko daugiau. Tai buvo žiemos metas. Jis nepažįsta asmenų, kurie barėsi, bet juos žino kaip kaimynus iš gretimos laiptinės. Patvirtino, kad kaltinamasis dalyvavo minėtame konflikte. Kita konflikto dalyvė buvo moteris, vaikas šalia stovėjo. Tai buvo šeimyninis barnis. Barinis buvo aršus, įsiaudrinęs, įpykęs, galbūt siautėdamas, agresyviai elgėsi vyras, moteris stovėjo tarp mašinų ir tylėjo, nieko nesakė, vaikas stovėjo šalia nuliūdęs. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

PaaiÅ¡kino, kad nuo apklausos praėjo metai, tiksliai neprisimena. Parodė, kad pas jį buvo atėjusi barnyje dalyvavusi moteris, paklausė, ar jis gali bÅ«ti liudytojas, paaiÅ¡kinti tÄ , kÄ matė. Jis neatsisakė. Policijos nekvietė, nes nematė tam reikalo, grėsmės. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) draugavo su K. R. K. jam pasakojo apie savo buvusį sutuoktinį M. R. Su K. sÅ«numi E. pirmÄ kartÄ susipažino prieÅ¡ Kalėdas, žiÅ«rėjo televizorių.

E. į laikrodukÄ paskambino tėtis, E. kalbėjo prie visų, tėtis jo paklausė „kÄ veiki?“, E. atsakė „žiÅ«rime televizorių su mama ir jos draugu“. Kaltinamasis paprašė, kad E. duotų pakalbėti su mama. Tuomet kaltinamasis kalbėjosi su K., jis jų pokalbio negirdėjo, bet suprato, kad vyksta kažkas nelabai gero. Nenorėjo prie vaiko klausti K., kas nutiko, todėl apie tai pasikalbėjo kitÄ dienÄ . K. jam pasakė, kad kaltinamasis jÄ apÅ¡aukė, pasakė, kad atvažiuos ir užmuÅ¡ tiek jÄ , tiek jį.

Apie kitus atvejus jam žinoma iÅ¡ K. pasakojimų, o bÅ«tent, kad buvo užsipulta, apžodžiuojama, kuomet vaikas bÅ«na grÄ Å¾inamas. Negalėjo pasakyti, kiek buvo konfliktų. Kai kaltinamasis sužinojo, kad jis draugavo su K., beveik kiekvienas pokalbis baigdavosi apsižodžiavimu. KaltinamÄ jį mato pirmÄ kartÄ , su juo nebendravo. Prisimena atvejį, kai E. pusbrolis V. pamatė nuotraukas ir apie tai pasakė kaltinamajam, M. tuomet paskambino K., jÄ visaip iÅ¡vadino, buvo nepatenkintas, gal dėl to, kad jis nuotraukose buvo prie E. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Papildė, kad K. buvo labai susijaudinusi, po Vaiko teisių posėdžio visÄ laikÄ verkė. Ji jaudindavosi kiekvienÄ kartÄ , bÅ«davo labai sunerimusi, gal labiau dėl vaiko, nes vaikas buvo nuteikinėjimas prieÅ¡ jÄ . K. iÅ¡ pradžių palydėdavo vaikÄ Ä¯ susitikimus su kaltinamuoju, bet po to, kai kaltinamasis jÄ apstumdė, ji leisdavo vaikui vienam nueiti, kad nesusitiktų su kaltinamuoju, nebÅ«tų kontakto. Apie apstumdymÄ pažymėjo, kad, kiek atsimena, M. lipo su vaiku iki virÅ¡aus, jam kažko reikėjo, K. neleido, kaltinamasis pradėjo jÄ stumdyti ar pan.

Atsimena kitÄ atvejį, kai kaltinamasis per Kalėdas nupirko E. mobilų telefonÄ , tuo metu kaltinamasis jau žinojo, kad K. su juo bendrauja, tada M. nuolat skambindavo vaikui, klausdavo, ar jis yra. Vaikui skambindavo per dienÄ apie 10 kartų, vaikui tai nepatikdavo, jis apsiverkdavo, praÅ¡ydavo, kad liautųsi, neskambinėtų. Kai gruodžio pabaigoje sužinojo apie kaltinamojo grasinimus, kad nužudys jį ir K., ji jautėsi blogai, buvo susijaudinusi, mažai kalbėjo, buvo susimÄ sčiusi. JÄ nuolat terorizavo.

Nors K. sakė, kad jau priprato, tačiau vis tiek buvo nesmagu. K. kreipėsi į policijÄ . E. jam pasakojo, kad kaltinamasis jį nuteikinėjo, sakė „M. blogas, su juo nebendrauk“. Patvirtino, kad neÅ¡ioja akinius. Apie „atčkarikÄ â€œ iÅ¡ K. negirdėjo. Jam buvo nemalonu dėl grasinimų, tikėjosi, kad kaltinamasis gali atvažiuoti, iÅ¡sigando. Ä® policijÄ nesikreipė, nes neturėjo įrodymų, įrašų. Pats K. siÅ«lė samdytis advokatÄ ir spręsti šį dalykÄ . K. minėjo, kad rašė daug pareiÅ¡kimų, bet pareigÅ«nai nereaguodavo, sakydavo, jog turi bÅ«ti kontaktas, sumuÅ¡imas, tada kažkÄ Å¾iÅ«rės. Pats konfliktų nematė, kartais nugirsdavo M. ir K. pokalbį, E. mėgdavo kalbėtis su tėčiu įjungęs garsiakalbį, tai kažkÄ girdėdavo.

Su K. buvo sugyventiniai, kartais ji bÅ«davo pas jį, kartais jis bÅ«davo pas jÄ , susitikdavo du kartus per savaitę ar daugiau. Pats vaikų neturi. Kai bÅ«davo kartu su K., matydavo, kad sukinėdavosi kaltinamojo automobilis, pavyzdžiui, kai buvo su K. ir E. pačiuožinėti, girdėjo ir matė važiuojantį kaltinamojo automobilį – tamsios spalvos „BMW“. K. gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, girdėdavo kaltinamojo automobilio garsÄ . K. sakydavo, kad tai jos buvęs sutuoktinis važinėja, ir jis ja tikėjo.

K. pastebėdavo ir sakydavo „M. pravažiavo“. Pats taip pat kelis kartus matė, kai pravažiuodavo M. Tai, kad automobilis yra M., žino pagal K. apibÅ«dinimÄ . Nematė, kas sėdėjo prie vairo, bet tikriausiai, M. PrieÅ¡ posėdį su K. nebendravo, ji tik parašė žinutę ir paklausė, ar jį Å¡aukia į posėdį ir ar jis dalyvaus. Po pokalbių su kaltinamuoju K. bÅ«davo susijaudinusi, drebėdavo balsas. Nežino tokios aplinkybės, kad kaltinamasis domėtųsi, kur jis gyvena. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I.

J. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas. Jos dukra su kaltinamuoju iÅ¡siskyrė dėl neiÅ¡tikimybės, smurto, nepagarbos (jos dukrai). Dukra leido kaltinamajam matytis su vaiku, pati sakė, kad po skyrybų ji su kaltinamuoju nebendravo (bendravo tik žinutėmis), nebuvo jokių santykių, bendravo tik dėl pasimatymų su vaiku. Dukra anksčiau sakydavo, kad kartais vėluodavo kaltinamasis parvežti vaikÄ nustatytÄ valandÄ . Dukra sakė, kad kaltinamasis jÄ smaugė, gÄ sdindavo, kartais spardydavo, rodydavo nepagarbÄ â€“ sakydavo „kaimietė“, „iÅ¡siplauk galvÄ su kefyru“, „tau ne visi galvoje“.

Dukra kartais verkdavo, kartais nieko nesakydavo. Ne vienÄ kartÄ pastebėjo, kad dukters akyse bÅ«davo aÅ¡aros, kai ji iÅ¡eidavo iÅ¡ kambario. Suprato, kad dukra su kaltinamuoju kambaryje ginčydavosi. Tai matė, kai dukra su kaltinamuoju gyveno kartu, kai atvažiuodavo per atostogas. AnÅ«kas jai nieko nepasakojo, yra uždaras bendraudamas su ja. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, kad, kai dukra dar gyveno kartu su kaltinamuoju, ji sakydavo, jog kaltinamasis „už gerklės paėmė“, „spyrė“, anksčiau ji tylėdavo, nieko nesakydavo.

Po skyrybų dukra pasakojo, kad kaltinamasis, kai atvažiuodavo paimti vaikÄ , sakydavo, jog užmuÅ¡, nuleis nuo laiptų. Dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo. Tuo metu jai buvo visiÅ¡kai blogai. Su dukra susiskambindavo kasdien, nes labai bijojo, kad dukra sau nieko nepasidarytų. Dukra yra kalbėjusi, kad jeigu kas – vaikas pas tėvÄ užaugs. Ji bijojo ir to, kad kaltinamasis nieko dukrai nepadarytų. Kaltinamasis galėtų dukrÄ primuÅ¡ti. Dukra sakydavo, kad kaltinamasis jai trenkdavo.

Kaltinamasis ir pats jai sakydavo, kad pakelia rankÄ prieÅ¡ dukrÄ . Vaikas nesakydavo, kad mama bijo tėčio. Po skyrybų nežino. PrieÅ¡ skyrybas kaltinamasis buvo susilaužęs rankÄ , ruošėsi važiuoti į Vilnių, dukra jam pasakė, kad jis nieko neneÅ¡tų į automobilį, kad ji pati viskÄ suneÅ¡; po kelių minučių kaltinamasis pradėjo pats viskÄ neÅ¡ti viena ranka, dukra iÅ¡sigandusi verkė, sakė, kad nenori važiuoti į Vilnių, bijo, bet vis tiek iÅ¡važiavo. Po skyrybų iÅ¡ pradžių dukra sakydavo, kad kaltinamasis atvežęs vaikÄ , norėdavo užeiti į kambarį, bet dukra bijodavo jį įleisti.

Kaltinamasis jai grasindavo, netgi sakė, kad ji vienÄ kartÄ skambino į kaimyno duris, žadėjo iÅ¡kviesti policijÄ . Dukra pas psichologę dabar dar nueina, bet bÅ«klė jau geresnė. Anksčiau po skyrybų, grįžusi namo, tik apie skyrybas kalbėjo, kaltindavo save, sakydavo „gal aÅ¡ čia kalta“. Dabar dukra daugiau bendrauja, pasakoja, kaip sekasi darbe, apie drauges. Dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis važinėja aplink namus, žiÅ«ri, ar ji namuose (nesakė, ar dažnai važinėja).

Dukra buvo susiradusi draugÄ , bet Å¡is neiÅ¡kentė, tikriausiai nenorėjo susidurti su buvusiuoju. Ä® policijÄ nesikreipė, kad kaltinamasis jai nieko nedarydavo, nepagalvojo, kad reikia kreiptis į policijÄ . Pati negirdėjo, kaip kaltinamasis grasino dukrai ar sakė „galvÄ iÅ¡siplauk su kefyru“, „pakasiu tave“. Dukra pasakojo, kad kaltinamasis sakė „nuo laiptų nuleisiu“, „pakasiu“, „maÅ¡inoje sudeginsiu“. Kaltinamasis jai asmeniÅ¡kai prisipažino, kad kartais mušė dukrÄ , kai dukra pradėjo kaltinti jį neiÅ¡tikimybe.

Dukra jai pasakojo, kad kai kaltinamasis atveždavo vaikÄ , ji įraÅ¡inėjo pokalbius, nes jo bijojo. Ji pati vaikams paskambina dažnai (kartais du kartus per dienÄ , kartais kas antrÄ dienÄ ). Kaltinamasis sakydavo dukrai ,,gluÅ¡e“, „proto neturi“, nebuvo pagarbos. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2020 m. liepos mėn. buvo įvykis. Jis tuo metu dirbo namuose, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , galvojo, kad vaikai. Paskui kažkas paskambino jam į duris, jis atidarė ir pamatė kaimynę su vaiku.

Kaimynė labai atsipraÅ¡inėjo, kad sutrukdė, buvo su aÅ¡aromis akyse, iÅ¡sigandusi, drebančiomis rankomis, vaikas verkė. Jis paklausė kaimynės, kas atsitiko. Kaimynė atsakė, kad yra problemų su vyru. Jis pats M. nematė, bet kai atidarė duris, girdėjo, kad kažkas bėga laiptinėje žemyn. Pastovėjo porÄ minučių. Kaimynei reikėjo nueiti nusiraminti į savo butÄ , pasakė, kad netrukus grįš ir paaiÅ¡kins, kas nutiko. Po to kaimynė grįžo viena, turbÅ«t nuramino vaikÄ , pasakė, kad buvo situacija su M., ji labai iÅ¡sigando.

Jis suprato, kad Å¡eimoje įvyko nesusipratimas. Jis paklausė, ar mušė. Kaimynė atsakė, kad nemušė, bet lyg ir fiziÅ¡kai grasino. Kaimynė neįleido M. į butÄ , todėl prasidėjo tokie dalykai. Kaimynė pastovėjo 5–10 min., paaiÅ¡kino, atsiprašė, kad sutrukdė. Patikslino, kad paklausė kaimynės, kodėl ji koridoriuje. Ji pasakė, kad M. nori nuteikti vaikÄ prieÅ¡ jÄ . Jis suprato, kad tėvas spaudžia vaikÄ , sako, kad motina bloga. Jo butas ir nukentėjusiosios butas yra toje pačioje laiptinės aikÅ¡telėje, ten yra trys butai.

Po įvykio M. daugiau nematė. Su kaimyne apie tai daugiau nekalbėjo. Jis buvo nustebęs, kad tarp jų taip atsitiko, jam K. ir M. atrodė normalÅ«s žmonės. PrieÅ¡ šį posėdį su K. nekalbėjo, kalbėjo tik 2021 m., kai buvo iÅ¡kviestas į policijÄ . Paskutinį kartÄ matė K. vakar ar užvakar, pasisveikino ir viskas. Ä®vykio datÄ pasakė tyrėja, o jis jÄ ir įsiminė. Aplinkybę, kad viskas įvyko 2020 m. liepos mėn., žino tikrai. M. jam atrodė ramus žmogus, negali pasakyti nieko blogo ar gero.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji vienerius metus (duomenys neskelbtini) buvo E. auklėtoja – prieÅ¡mokyklinio ugdymo mokytoja. Ji yra susidÅ«rusi su E. aÅ¡aromis, neigiamomis nuotaikomis, kurių pasikeitimÄ pastebėdavo jam pabuvus pas tėtį. Pasikeisdavo E. retorika, jis tapdavo agresyvesnis, pasakodavo draugams tam tikrų dalykų. VienÄ kartÄ ryte (buvo tamsu, Å¡alta, gal buvo žiema) ji ramino E., jis jai guodėsi, kad jam liÅ«dna, tėtis skriaudė mamÄ , mama verkė, nes tėtis jai grasino.

Ji suprato, kad vaikas iÅ¡gyveno, jam neramu. Su nukentėjusiÄ ja K. tais metais buvo (duomenys neskelbtini), apie K. gyvenimÄ nekalbėjo. Ji pati Å¡iuo metu dirba kitoje įstaigoje. E. yra mielas, judrus, jautrus, gana atviras vaikas. Ji kalbėjo su M. du kartus telefonu ir matė jį porÄ kartų per langÄ (t. y. iÅ¡ viso du kartus per metus), visus kitus kartus E. paimdavo jo mama. E. nuotaika lyg pablogėdavo, negali pasakyti, kas įvykdavo, paskui tolygiai viskas vykdavo, nuotaikos „bangavo“. Buvo koviniai veiksmai, gal E. pamokindavo.

E. pasakojo draugams, kad jam tėtis nupirko ,,Xbox“, kad jis nori jį nusivežti į namus, bet tėtis neleidžia, nes žaidimų konsole gali naudotis svetimi dėdės. E. kalbėdavo su draugais apie kalėjimus, nusižudymus. Ji po savaitgalių, kai vaikas bÅ«davo pas tėtį, pastebėdavo, kad kai ateidavo jį pasiimti mama, jis labai piktai sakydavo „iÅ¡eik, aÅ¡ nenoriu tavęs matyti“. Tai nebuvo normali emocijų kaita tokio amžiaus vaikui. Ji kalbėjo apie tai su K., sakė, kad jie turi kažkÄ daryti.

Darželyje nebuvo psichologo, nebuvo su kuo pasikalbėti. E. skriausdavo silpnesnius, mažesnius vaikus. E. džiaugdavosi pamatęs tėtį, džiaugsmingai bėgdavo pas jį. E. darželyje labai gerai miegodavo, su valgiu visaip bÅ«davo, be priežasties neverkdavo. Jos iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis, įgytas (duomenys neskelbtini). E. pats pasakydavo, kad savaitgalį buvo pas tėtį (dažnokai bÅ«davo pas tėtį), vaikai ir patys tarpusavyje pasipasakoja. Jos ir E. santykis buvo geras. E. iÅ¡gyveno dramÄ dėl tėvų nesusitarimo, akivaizdžiai matėsi vaiko emocijų kaita.

Ji suprato, kad dabar vaikui negerai. Kitų vaikų nuotaika buvo stabili. Kai susipažino su E. (rugsėjį ar spalį), nieko nepastebėjo, atrodė, kad viskas gerai. Po kažkokio įvykio, matyt, kažkas pakrypo ne taip. Vaikas negali įvardinti, kas jam blogai – vienÄ dienÄ viskas vyksta sklandžiai, vaikas ateina po savaitgalio, piktas, sėdi, kurį laikÄ nebendrauja, jo paklausus, kas jam yra, jis gali pasakyti, kad nieko, tačiau iÅ¡ tono galima suprasti, kad jam negerai. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R.

Z. parodė, kad ji su nukentėjusiÄ ja K. yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo E. auklėtoja dvejus metus iÅ¡ eilės – (duomenys neskelbtini) mokslo metais. Paskutiniais mokslo metais (tuo metu ji dirbo poroje su mokytoja I.), vienu laikotarpiu pasikeitė E. elgesys, jis pradėjo mažiau laikytis taisyklių. Jos dukra po vieno jų buvimo kartu (dukra už E. yra vyresnė (duomenys neskelbtini) metais, tuo metu jie bendravo apie 1 kartÄ per mėnesį) pasakė, kad jai labai neramu dėl E. ir jo mamos, nes E. jai pasakė, kad užaugęs bus „kriminalas“ ir užmuÅ¡ mamÄ .

K. jai telefonu ir gyvai papasakojo, kad M. jai grasina, gÄ sdina. Konkrečių žodžių neprisimena, nes tai buvo seniai. Dabar Å¡ia tema su K. nekalba. K. jai telefonu pasakojo, kad M. jai grasina, kad užmuÅ¡. Ji susidarė įspÅ«dį, kad taip vyksta dėl skyrybų, t. y. kyla pyktis, taip pat galbÅ«t pavydas, nes K. turėjo draugÄ . Abu nori, kad vaikui bÅ«tų geriau, galbÅ«t abiejų požiÅ«ris skirtingas, norai kitokie. Vieni labiau valdosi, kiti nesivaldo. E. buvo sakęs, kad tėtis skriaudžia mamÄ .

K. sakė, kad M. klausinėjo E., kur ji (liudytoja) gyvena. K. pasakojo, kad M. jÄ Ä¯Å¾eidinėja, važinėja po kiemÄ . Vienu momentu K. labai dažnai pasakojo apie M. grasinimus. Negalėjo pasakyti, kaip dažnai tai bÅ«davo, bet K. tikrai pasakojo ne apie vienÄ Ä¯vykį (gal per savaitę pasakojo 1–2 kartus). K. bÅ«sena buvo sunki, ji labai iÅ¡gyveno, bijojo, buvo iÅ¡sigandusi. M. grasino užmuÅ¡ti K., taip pat pasakojo ir dėl draugo, kad ji su juo susidėjo, todėl užmuÅ¡ juos abudu. E. psichologinės bÅ«klės pablogėjimas buvo (duomenys neskelbtini) grupėje, galbÅ«t žiemÄ ar panaÅ¡iu metu, tikrai ne nuo pirmų dienų.

Tai truko gal pusmetį, gal mažiau. K. nusiskundimai tęsėsi ilgiau – jie anksčiau prasidėjo, gal vasarÄ , gal prieÅ¡ mokslo metus, o kiek laiko tęsėsi, negalėjo pasakyti. Jai nežinoma, kada nutrÅ«ko K. ir M. santuoka, žino, kad yra iÅ¡siskyrę. Matė, kad vaikas pasikeitė, bet nenustatė tokio elgesio pokyčio priežasties. Jos nuomone, E. elgesys pasikeitė dėl Å¡eimos nesutarimų. Apie E. elgesį sakė K., kÄ K. dėl to darė – ji nežino. Ji dėl K. pasakojimų, dėl M. elgesio galvojo, jog visko gali bÅ«ti, kad M. galėtų užmuÅ¡ti K.

Ji iÅ¡klausydavo K., labai sunku buvo kažkÄ patarti, buvo svarbus palaikymas. Nežino, kodėl ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Jos iÅ¡silavinimas yra (duomenys neskelbtini), kaip psichologė negali vertinti žmogaus psichologinės bÅ«senos. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., galbÅ«t apie 18–19 val., ji kalbėjosi telefonu su K. Pokalbio metu K. jai pasakė, kad M. atveža sÅ«nų, ji turi nueiti jį pasitikti, bet paprašė nenutraukti pokalbio, sakė, kad kalbasi per ausines.

Jos kalbėjosi, kol K. nusileido į kiemÄ . Ji pokalbio nenutraukė ir girdėjo, kas ten vyko. K. vaikui pasakė „einame namo“, girdėjo vyriÅ¡kio balsÄ (M.), jis kalbėjo agresyviai, piktai. Girdėjo, kaip M. sakė K., kad jei ji toliau bendraus su juo (neįvardijo vardo) ir jeigu jis eis pas jÄ Ä¯ namus, tai tada jis padarys taip, kad nevaikščiotų savo kojomis jie abudu. Tada ji iÅ¡girdo verkiantį vaikÄ , K. žodžius „nesistumdyk, leisk praeiti vaikui į laiptinę“, kad kvies policijÄ .

Paskui girdėjosi, kad jie (K. su vaiku) įėjo į laiptinę, girdėjosi vaiko balsas ir laiptinės aidas. Vaikas sakė „mama nebendrauk su M., nes tėtis tave užmuš“. Tada K. pasakė „nutraukiame pokalbį, susisieksime vėliau“. Ji su K. paskui vėl susiskambino. K. pasakė, kad yra iÅ¡sigandusi, sunerimusi. Ji tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iek tiek vėliau nuėjo pas K. į svečius, ji gyvena netoliese. K. sakė, jog labai ilgai ramino vaikÄ , kad neverktų, jog ir dėl Å¡ito įvykio kreipsis į policijÄ , labai sielojosi dėl to, kad prie vaiko vyksta tokie dalykai.

Ji yra mačiusi M. tamsios spalvos automobilį „BMW“, jis važinėdavo aplink, stovėdavo prie namų. Žino, kad Å¡is automobilis yra M., nes kartÄ matė (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais namus, kad jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ to automobilio. Taip pat buvo įvykis, kai 2020 m. gruodžio mėn. vaikščiojo su K. ir E. aplink (duomenys neskelbtini), tas pats automobilis važinėjo pirmyn–atgal, aplinkui, prie vairo sėdėjo M. Kai jau buvo netoli jų namų, K. jai pasakė „einame namo, kol jis nemato“, o vaikui pasakė „palenktyniaukime, kuris pirmesnis grįš namo“.

Å iuo metu neatskirtų, koks M. automobilis, anksčiau automobilio skleidžiamas grasas atkreipdavo dėmesį, taip pat matė prie vairo sėdintį M. Buvo girdėjusi M. balsÄ anksčiau, ji yra kelis kartus jį trumpai mačiusi (kai buvo užėjusi pas K., buvo ir M.). Matydavosi K. bloga savijauta, jautėsi nerimas, neiÅ¡simiegojimas, K. labai iÅ¡gyveno dėl vaiko, buvo iÅ¡sigandusi. Prie to nemažai prisidėjo tai, kad M. važinėdavo aplink namus vos ne kasdien, panaÅ¡u, kad ir stumdymai buvo, K. jaudinosi ir dėl savęs, ir dėl savo vaiko.

Stumdymas ir agresyvus kalbėjimas prie vaiko nėra pateisinami. K. tuo metu lankėsi pas psichoterapeutę, žadėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl nemokamų konsultacijų, nežino, kiek tęsėsi K. gydymas. Ji kelis kartus matė M. gyvai, jis jai atrodo agresyvus, ji taip pat nesijaučia saugi, ypač kai jis vos ne kasdien važinėja aplink namus, o tai yra pakankamai keista, tačiau M. jokių veiksmų jos atžvilgiu nesiėmė. Å iuo metu su K. bendrauja mažiau negu anksčiau. Tuo metu susitikdavo su K. kartÄ ar kelis kartus per savaitę (bÅ«davo K. namuose), matydavo važinėjantį M. (jei tai bÅ«davo vakaras, tai matydavo visada).

E. džiaugdavosi bendravimu su abiem tėvais. Ji prisiminė, kad kai buvo pas K. namuose, atėjo ir M., nors neturėjo ateiti, veržėsi į butÄ . M. ateidavo, jo neįleisdavo dar apačioje, tada jis skambindavo kaimynams, kad įleistų, pradėdavo skambinti į duris ir sÅ«nus sakydavo „mama įleisk“, ji įleisdavo. Buvo atvejis, kai ji su K. ir E. ruošėsi pietauti, po (duomenys neskelbtini) atvažiavo M., pasakė, kad eis apsiprausti į duÅ¡Ä , atsisėdo valgyti. K. nekvietė policijos, todėl nekvietė ir ji.

Psichologinio iÅ¡silavinimo neturi, bet žmogus pasako, kad bijo kito žmogaus, dėl savęs ir vaiko. K. klausdavo, kÄ jai daryti. Ji padėjo draugei duodama parodymus, taip pat patarė kreiptis į policijÄ dėl M.elgesio. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) psichologė. Maždaug prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) mama atvedė E. R. psichologo konsultacijoms dėl nesutarimų Å¡eimoje, nes vyko skyrybų procesas, nesutarė tėvai. Mama iÅ¡sakė nerimÄ , kad tėtis daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui – nuteikinėja, moko kreiptis nemandagiais žodžiais į mamÄ ir jos draugÄ .

Vaikas nesakė, kad tėtis jį mokytų taip elgtis, neminėjo, kad bijotų dėl mamos. Konsultacijos buvo skirtos padėti vaikui. Iš viso buvo penkios konsultacijos vaikui ir viena konsultacija telefonu su mama. Visos konsultacijos buvo aprašytos medicinos dokumentuose. Konsultacijos vyko individualiai su vaiku, mama buvo tik lydintis asmuo. Kabinete bendravo tik ji ir vaikas. Nebuvo vykdomas vertinimas, tyrimas, vyko tik konsultavimas, kontakto užmezgimui skirti užsiėmimai. Nors konsultacijų buvo mažai, bet vaikas bendravo, kalbėjo, dalyvavo žaidimuose, piešė.

Vaiko elgesys buvo adekvatus. Daugiausia galėjo bÅ«ti deÅ¡imt konsultacijų, buvo tariamasi tęsti konsultacijas vaikui, tačiau mama vaiko nebeatvedė. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Sutartimi įsipareigojo suteikti penkias konsultacijas, tuomet, esant poreikiui, dar penkias. Tam reikia įrodymų, todėl atliekamas vertinimas. K. R. pas jÄ nukreipė (duomenys neskelbtini), kuri rÅ«pinasi psichologine ir teisine pagalba moterims, kurios patiria buitinį smurtÄ .

Nukentėjusioji kreipėsi 2021 m. sausio 23 d., vyko penkios konsultacijos, tuomet dar trys. Nukentėjusioji skundėsi baime, bijojo savo buvusio vyro. Labiausiai prisimina, kad nukentėjusioji bijojo važiuojančio burzgiančio automobilio, nori pabėgti, jaučia persekiojimo baimę. Nukentėjusioji tikėjo, kad jai ar jos artimai aplinkai, kuri jÄ remia ir palaiko, gali bÅ«ti pakenkta. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo grasinama jos draugams. Prisimena, kad nukentėjusioji minėjo laiptinę, jog bijo susitikimų su savo vyru, automobilio garso, manė, kad vyras specialiai važinėja ir jÄ gÄ sdina.

Patirtys, kurias jai perteikė nukentėjusioji, atrodė įtikinančios. PaaiÅ¡kino, kad HADS testas yra lengvai prieinamas, naudojamas ligoninėse, privačioje praktikoje, yra patikimas metodas greitai nustatyti nerimÄ , depresijÄ , taikomas grupių apklausai. Nežino, ar Å¡is testas adaptuotas Lietuvoje. Testas nepasako apie iÅ¡gyvenamų jausmų priežastis, o tik nurodo jų intensyvumÄ . Å iuo atveju testas buvo atliktas tam, kad suprastų, ar reikia papildomos pagalbos (relaksacijos, psichiatro), kuri suteikiama tuomet, kai nustatomas tam tikras jausmų intensyvumas.

Nerimas žmogui gali kilti dėl įvairių priežasčių. Nerimo priežasčių nustatymas gali užtrukti ir metus. Nerimas nepasireiÅ¡kia nuolat, kildavo nerimas, mintys, jausmai, padidėdavo intensyvumas. Pagal nukentėjusiosios pasakojimÄ buvo nustatyta, kad nerimo priežastis yra smurtas artimoje aplinkoje. Ji apklausė nukentėjusiÄ jÄ kaip psichologė, jai nereikėjo nustatyti, ar baimė reali ar ne. Nukentėjusiosios atveju matėsi, kad jai reikia papildomų konsultacijų, nes nerimas buvo intensyvus, bet depresijos nebuvo, papildomos pagalbos jai nereikėjo.

Ji pateikė nukentėjusiajai klausimus, ji raÅ¡tu atsakė, taip pat buvo kalbamasi, klausomasi nusiskundimų (interviu). Atsakymai atsispindi psichologo vertinimo pažymoje, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta po antros konsultacijos. Su nukentėjusiÄ ja kalbėjosi apie jausmus, ji norėjo, kad jausmai netrukdytų jai gyventi, nerimas sumažėtų, nebijotų vyro, atsirastų daugiau stabilumo, ramybės. Buvo siekiama sustiprinti nukentėjusiosios savivertę. Konsultacijos vyko daugiausia nuotoliniu bÅ«du, paskutinės dvi konsultacijos nebeįvyko, nes nukentėjusioji iÅ¡važiavo pas tėvus į kaimÄ .

Po konsultacijų matėsi nukentėjusiosios bÅ«senos pokytis. IÅ¡ pradžių ji labai daug verkė, vėliau jos galėjo pasikalbėti, atsirado savirefleksija, buvo ieÅ¡koma iÅ¡orinių ir vidinių resursų (asmenybės resursai, draugų, artimų žmonių palaikymas). Nukentėjusioji nerimavo ir dėl vaiko, pasakojo apie tai, kad kai vaikas grįžo iÅ¡ vyro, ji pastebėjo agresyvius jo veiksmus, pvz., sprigtavimus į veidÄ . Nukentėjusioji tai, kad jai bus pakenkta, įsivaizdavo dėl jos buvusio vyro žodžių.

Ji vyro grasinimus įsivaizdavo kaip realius, tuomet atsiranda baimė. Labiau prisimena nukentėjusiÄ jÄ minint psichologinį spaudimÄ , o ar bijojo konkrečių veiksmų – negalėjo atsakyti. Moterys, kurios patiria smurtÄ , turi aiÅ¡kius požymius – jos bijo, nerimauja, jų savivertė yra kritusi. Tokia yra liudytojos patirtis, kuria ji pasikliauja. Pirminis nerimo Å¡altinis – santykiai su vyru, kitas nerimas (dėl teismo ar pan.) gali kilti, bet jis ir greitai baigiasi. Dirba su nukentėjusiomis moterimis (teikia psichologinę pagalbÄ ) nuo (duomenys neskelbtini), bendra darbo patirtis – nuo (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 19 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas M. R. parodė, kad apie jokius nužudymus, sudaužymus nebuvo kalbama, gal kažkas buvo griežčiau pasakyta. Pirmi du atvejai buvo 2020 m. liepos mėn., 2021 m. sausio mėn. atsimena gal vienÄ atvejį. (Duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su K., (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Santuoka nutraukta bendru sutarimu K. iniciatyva, jai liko butas ir maÅ¡ina. Bendravimas su vaiku nustatytas sutartimi, su juo jis gali matytis vienÄ kartÄ per savaitę.

Tokia sutartis jo netenkina, jis su advokate ruoÅ¡ia kitÄ sutartį, kurioje bÅ«tų numatytas 2 parų bendravimas su vaiku kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pirmadienį nuvežant vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , taip pat bendravimas po 2 valandas 2 kartus kiekvienÄ savaitę, grÄ Å¾inant vaikÄ iki 20.00 val. Toks jo noras yra preliminarus, jo advokatė apie tokį bendravimo tvarkos pakeitimÄ informavo. Su K. jam susitarti nepavyksta, trejus metus yra užblokuotas telefonas, „Facebook“ paskyra. 2020 m. liepos 14 d. nebuvo kalbų apie jokius nužudymus, jis kažkÄ pasakė, bet ne taip griežtai, žodis į žodį pakartoti negali, tikrai nesakė, kad nužudys, bet gal kažkÄ ir gÄ sdino.

Tokio elgesio priežastimi yra stresas, skausmas, įtampa. Tuo metu ji, atrodo, kito vyro neturėjo. Jam vaikas papasakojo apie namuose esantį kitÄ Å¾mogų. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokio pobÅ«džio veiksmus, pirmiausiai galvoja apie vaikÄ . 2020 m. liepos 31 d. jis buvo užėjęs į laiptinę, neprisimena, kad sakė „eisi kÅ«liais žemyn“, gal kažkÄ nemalonaus ir pasakė. 2021 m. sausio 4 d. pasakė, kad nebandytų vedžiotis, netraumuotų vaiko. Jis neatsimena, kÄ ji atsakė, gal „ne tavo reikalas“. 2021 m. sausio 18 d. fizinio kontakto tikrai nebuvo, jis galėjo pasakyti, kad nesivedžiotų to vyro. 2021 m. sausio 27 d. neatsimena, gal ir buvo kažkas.

Buvo keli kartai, kai vaikas buvo Å¡alia, bet jis supranta, kad yra blogai, jog vaikas tÄ girdėjo. Jis ima vaikÄ kiekvienÄ penktadienį, jei jo neiÅ¡siveža, kartais atvažiuoja iki laiptinės, vaikas pats ateina, su K. nesusitinka. VaikÄ paima pagal sutartį 6 val., telefonu susitaria su vaiku, kada Å¡is iÅ¡eis. Jis mano, kad jį užblokavo telefone dėl Å¡ių įvykių, dabar bendravimas vyksta tik elektroniniais laiÅ¡kais, 3 metus su ja nėra jokio gyvo bendravimo. Po paskutinio jos pareiÅ¡kimo, jis, atvažiavęs pas vaikÄ , net iÅ¡ maÅ¡inos nelipa, jokiu bÅ«du su ja nebendrauja.

Emocijos kyla iÅ¡ skausmo dėl vaiko, jam yra jo gaila, jis pergyvena. Jam nebÅ«tų sunku jos atsipraÅ¡yti dėl Å¡ių įvykių, jo elgesys yra pasikeitęs jau pusę metų, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį su ja nebendrauja (t. 2, b. l. 36–38). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 25 d. apklaustas įtariamasis M. R. parodė, kad dalinai kaltę pripažįsta, nes kai kuriuos žodžius yra sakęs. PaaiÅ¡kino, kad su buvusia sutuoktine iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko nebendrauja net vaiko pasiėmimo klausimais, yra sutartas laikas, kada vaikas iÅ¡eina iÅ¡ laiptinės, kitÄ dienÄ 20.00 val.

Å iuo metu jis kreipėsi į advokatÄ dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kad bÅ«tų skirta daugiau laiko bendrauti su vaiku. Jis su savo buvusia sutuoktine bendrauja nemandagiai, nes jaučia jos žeminimÄ , tyčiojimÄ si, kad žiÅ«ri į jį kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä . Pagal jÄ , jis nuteikinėja jų vaikÄ prieÅ¡ jÄ , bet jis to nedaro. Kai vaikÄ apklausinėjo Vaikų teisės, vaikas pasakė, kad jam labiau patinka bÅ«ti pas tėtį, kad mamos tėtis negÄ sdina. Jis savo buvusios sutuoktinės nepersekioja, su ja nebendrauja, jau tris mėnesius ji jį yra užblokavusi (iÅ¡metusi iÅ¡ „Facebook“, užblokavusi telefono numerį).

Pasiimdamas vaikÄ arba atiduodamas, jis savo buvusiai sutuoktinei yra sakęs žodžius, nurodytus įtarime. Jis kažkokias replikas jai vis pasako, nes jam yra pikta ant jos, nes jo vienintelis vaikas bÅ«na su kažkokiu vyru, o jis su vaiku gali praleisti tik vienÄ parÄ per savaitę. Tuos žodžius sako iÅ¡ pykčio, bet kad realiai įgyvendintų tuos žodžius veiksmais – jis neįgyvendintų. Jai tikrai su galva negerai, kiek jis žino, ji nuo skyrybų pradžios vaikÅ¡to pas psichologus. Ateityje pasistengs mažiau pratrÅ«kti emociÅ¡kai (t.

2. b. l. 125–128). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 21 d. apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., buvęs sutuoktinis M. R., su kuriuo iÅ¡siskyrė maždaug (duomenys neskelbtini), atvežė sÅ«nų E. R. prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambino. Teismo sprendimu kiekvienÄ penktadienį jis gali imti sÅ«nų nuo 18.00 val. iki Å¡eÅ¡tadienio 20.00 val., tačiau bendru susitarimu jis gali matytis su juo bet kuriÄ dienÄ . Ji išėjo į laukÄ prie laiptinės jų pasitikti, stovėjo ir laukė.

M. R. priėjo, paklausė, kaip ji dirba, kokiu grafiku. Ji atsakė, kad penktadienį nedirba. Jis pasakė, kad pasiims sÅ«nų penktadienį. Toliau kalba pasisuko apie jos asmeninius dalykus. Jo žodžiai: „Ir nepamirÅ¡k, kÄ aÅ¡ tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, ir tu irgi.“ Ar Å¡ie grasinimai buvo realÅ«s, nežino, bet jis reguliariai jai grasina panaÅ¡iais žodžiais. Ji ne kartÄ rašė pareiÅ¡kimus dėl grasinimų į policijÄ , tačiau gaudavo atsakymÄ â€“ nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Jos dabartinis draugas yra M. J., buvęs sutuoktinis negrasina jam asmeniÅ¡kai, o tik per jÄ . Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Konflikto metu ji norėjo praeiti ir įleisti sÅ«nų į laiptinę, nes E. R. berėkiant sÅ«nus iÅ¡sigando ir pradėjo verkti. Buvęs sutuoktinis jÄ porÄ kartų ranka pastÅ«mė, neleido praeiti. Ji fizinio skausmo nejuto, sužalojimų nepatyrė, į ligoninę nesikreipė. Buvęs sutuoktinis ir toliau rėkė, kad stovėtų ramiai, laikė iÅ¡kėlęs rankÄ prie veido ir grasino, kad trenks.

PrieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ namų jai paskambino draugė G. Ž., nenorėjo su ja nutraukti pokalbio, todėl paprašė, kad ji palauktų, kol pasiims sÅ«nų. Draugė galbÅ«t girdėjo visÄ konfliktÄ ir grasinimus, kaip sÅ«nus verkė ir sakė: „mama, aÅ¡ bijau, kad tėtis tave užmuš“, „mama, nedraugauk su M., nes ji bijo, kad tėtis tave užmuš“ (t. 1, b. l. 7–9). 2021 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje gautame skunde dėl 2021 m. sausio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. M-1-01-3261-21 nukentėjusioji K.

R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 5 PK vyriausiojo tyrėjo K. A. 2021 m. sausio 27 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ M. R. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2021 m. sausio 18 d., apie 19.00 val., prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), M. R. pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, sakydamas: „Ir nepamirÅ¡k, kÄ aÅ¡ tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“.

Konflikto metu sÅ«nus iÅ¡sigando ir pradėjo verkti, stovėjo prie laiptinės durų, ji norėjo praeiti ir įleisti sÅ«nų į laiptinę, kad jis negirdėtų konflikto. Tada M. R. porÄ kartų jÄ stipriai pastÅ«mė, neleido praeiti. Po to M. R. dar labiau suagresyvėjo, rėkė, kad ji stovėtų ramiai, prie jos veido laikė iÅ¡keltÄ rankÄ , grasino, kad trenks. Tokiu bÅ«du jis sukėlė pareiÅ¡kėjai ne tik fizinį skausmÄ , bet ir baimę, t. y. panaudojo psichologinį smurtÄ . Kuomet M.

R. panaudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , pareiÅ¡kėja labai susinervino, pradėjo verkti, patyrė emocinį Å¡okÄ , pasijuto blogai. Grįžus namo jai sukilo spaudimas, jautėsi be galo prastai, teko gerti vaistus. Tokiu bÅ«du M. R. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalį. Toks jo elgesys negalėjo jai nesukelti žalos. Po Å¡io įvykio ji netgi turėjo kreiptis į gydytojÄ psichologinės pagalbos. M. R. yra agresyvus, kelia K. R. baimę, ji nuolat jaučiasi nesaugi.

Negana to, M. R. nuolat psichologiÅ¡kai smurtauja pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Vertindama jo veiksmus, ji teigia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, jai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas sveikatos sutrikdymÄ , naudodamas psichologinį smurtÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų pavojingumo pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Dėl buvusio sutuoktinio smurtavimo daroma psichologinė žala ne tik jai, bet ir jų sÅ«nui E. R., kadangi dėl M. R. elgesio kyla pagrįsta baimė dėl jų sveikatos ir netgi gyvybės. Dėl Å¡ių priežasčių nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ grįstas tik subjektyviu M.

R. duotų parodymų pagrindu, neįgyvendinant pareigos apginti asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų. PareiÅ¡kėja pažymėjo ir tai, kad tyrėjui nurodė, jog jos draugė G. Ž. visÄ Ä¯vykį girdėjo ir galėjo paliudyti apie įvykiui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau ji nebuvo kviesta apklausai, todėl liko neįgyvendinti baudžiamojo proceso bei įrodymų tyrimo ir vertinimo principai. BÅ«tina atlikti iÅ¡samiÄ G. Ž. apklausÄ . Dėl Å¡ios priežasties ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti nepagrįstai, neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nesiėmus visų įmanomų priemonių galimam nusikaltimui iÅ¡aiÅ¡kinti.

Kadangi pareiÅ¡kėjos ir jos buvusio sutuoktinio parodymai skyrėsi, jos nuomone, buvo bÅ«tina atlikti BPK 196 straipsnyje numatytÄ proceso veiksmÄ â€“ parodymų patikrinimÄ vietoje, BPK 190 straipsnyje numatytÄ procesinį veiksmÄ â€“ akistatÄ ir Å¡ių procesinių veiksmų neatlikimas sÄ lygojo tyrimo medžiagos neiÅ¡samumÄ ir neobjektyvumÄ , nebuvo panaikinti parodymuose esantys prieÅ¡taravimai, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ priėmimÄ , byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo netinkamai vertintos ir pritaikytos BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, M. R. atžvilgiu pareiÅ¡kėja K. R. nurodė, kad M. R. teiginiai, jog jis neketino ir neketina smurtauti ar vykdyti kokius nors grasinimus jos atžvilgiu, neįrodo jo kaltės nebuvimo, nes jo paaiÅ¡kinimai prasilenkia su jo realiu elgesiu (kuris skundo kontekste grindžiamas pateikiamais vaizdo ir garso įraÅ¡ais), įvykio metu bÅ«tent jis Å¡aukė, kad „(...) Ir nepamirÅ¡k, kÄ aÅ¡ tau sakiau, nebandyk vedžiotis savo „atčkariko“ (draugo) į namus, nes kitaip jis nebevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“.

Pažymi, kad M. R. jos atžvilgiu vykdo tendencingÄ terorizavimÄ , siekdamas jÄ grasinimais įbauginti, nuolat informuoja, kad ji sekama, stebima ir bet kada su ja gali bÅ«ti susidorota, ir tai daro nepilnamečio sÅ«naus E. R. akivaizdoje, pabrėždamas: „AÅ¡ prie E. viskÄ kalbėsiu“. Buvęs sutuoktinis terorizuoja pareiÅ¡kėjÄ , siekdamas kontroliuoti jos gyvenimÄ , atrinkdamas asmenis, su kuriais ji gali bendrauti, o su kuriais – ne. Pažymi, kad M. R. agresyvus, bauginantis elgesys suintensyvėjo, kai pareiÅ¡kėja susirado draugÄ , todėl jai akivaizdu, kad M.

R. jÄ terorizuoja, net nutraukęs santuokÄ , jaučiasi turintis teisę nurodinėti, su kokiais asmenimis K. R. bendrauti. Siekdamas kerÅ¡tauti, jis vykdo tendencingÄ terorizavimÄ K. R. atžvilgiu ir ji dėl to jaučiasi bejėgė, nuolat bijo galimo M. R. susidorojimo. Buvusio sutuoktinio grasinimus ir bauginimus įrodo prie skundo pridedamas garso įraÅ¡as, kuriame M. R. teigia „(...) „AčkarikÄ â€œ pasikviesi, idiotÄ tÄ kurvÄ (...) Kad su tavo pyderiu sėdėtų (...)“, „(...) Ne duok Dieve aÅ¡ jį pamatysiu akyse, pamatysi, kas jam bus, kas bus jums abiem, ne jam, jum abiem bus, aÅ¡Â blet čia zajavÄ gausiu, bet jÅ«s abu čia daugiau nevaikščiosit.

Ir E. pamatys, kÄ aÅ¡ padarysiu (...)“. Dėl to vaikas pradėjo verkti, praÅ¡yti tėčio neskriausti mamos, o K. R. patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ ir baimę. K. R. prašė M. R. ramintis, pasakė: „(...) E. viskÄ girdi, važiuok iÅ¡ čia (...), o jis atrėžė (...) Tai gerai, tai labai gerai, kad jis girdi (...)“. Ä®sisiautėjusio M. R. raminti atėjo kaimynas. Dėl to didžiulę baimę jaučia ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir jos nepilnametis sÅ«nus, kuris pasakė jai:

„(...) Mama aÅ¡ bijau, kad tėtis tave užmuÅ¡, mama nedraugauk su M., nes aÅ¡ bijau, kad tėtis tave užmuÅ¡ (...)“. Vieno pokalbio metu, M. R. kalbėdamas apie sÅ«nų pasakė (...) jinai beprotė yra, nesveika (...)“, E. R. iÅ¡sigandusiu balsu tėvui atsakė „(...) Bet tėti, žinai kÄ , bet negrasink daugiau mamai, kad jÄ užmuÅ¡i (...)“, o M. R. atsakė vaikui „E., jinai žiauriai nesveikas žmogus, beprotė yra, atsimink Å¡itÄ visam gyvenimui (...)“. Taigi, M.

R. net sÅ«nui neneigia, kad grasina užmuÅ¡ti pareiÅ¡kėjÄ , toliau jÄ Å¾emina nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Tokie M. R. veiksmai kelia baimę ne tik jai, bet ir jų sÅ«nui. K. R. gyvena nuolatinėje įtampoje, strese, bijo, kad M. R. neįvykdytų savo pažadų su ja susidoroti. Tai, kad M. R. naudoja nuolatinį psichologinį smurtÄ ir pareiÅ¡kėjÄ terorizuoja, pagrindžia ir kitas prie Å¡io skundo pridedamas garso įraÅ¡as, kai M. R. laiptinėje jėga veržėsi į pareiÅ¡kėjos namus bei sÅ«naus E. R. akivaizdoje grasino jai „(...)AÅ¡ rankÄ tau iÅ¡lauÅ¡iu (...)“. Garso įraÅ¡e girdisi, kaip vaikas, priverstas stebėti tėvo smurtinį elgesį, pradeda isteriÅ¡kai Å¡aukti ir praÅ¡yti tėčio liautis „(...) Nu tėti“.

Taip pat garso įraÅ¡e girdisi, kaip, iÅ¡girdę M. R. grasinimus, į laiptinę iÅ¡eina kaimynai jį raminti. M. R. terorizavimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pasireiÅ¡kia ir jos persekiojimu, nuolatiniu informavimu, kad yra stebima. M. R. pasistato automobilį jos namo kieme ir stebi, kÄ ji veikia, kas pas jÄ ateina, tokiu bÅ«du jÄ baugindamas. M. R. važinėja automobiliu aplink jos namÄ , duodamas suprasti, kad ji nuolat stebima, jis su ja gali susidoroti bet kada (vaizdo įraÅ¡ai CD diske pridedami). Tendencingi M.

R. grasinimai sukėlė pareiÅ¡kėjai didžiulį stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir baimę dėl savo gyvybės. Kadangi gyveno su M. R., jį gerai pažįsta, todėl turi realų pagrindÄ tikėti, kad M. R. tikrai įvykdys savo grasinimus. M. R. nuolatos grasino nužudyti pareiÅ¡kėjÄ , kiekvieno susitikimo metu, grasinimu iÅ¡reikÅ¡damas tiesiogiai žodžiais: „(...) Jis nevaikščios savo kojomis, o tu irgi (...)“, „(...) Ne duok Dieve aÅ¡ jį pamatysiu akyse, pamatysi kas jam bus, jum abiem bus, aÅ¡ blet čia zajavÄ gausiu, bet jÅ«s abu čia daugiau nevaikščiosit, ir E. pamatys kÄ aÅ¡ padarysiu (...)“ (garso įraÅ¡o kopija CD diske pridedama).

Taip pat M. R. klausinėja E. R., kur gyvena pareiškėjos draugai, liepia jam parodyti, vežasi jį ir sako, kad rodytų, kur važiuoti. Pateiktame garso įraše girdėti, kad E. pasakojo, kad M. R. išsiaiškino, kur gyvena K. R. draugė A. Vaikas sako, kad jam parodė, nes tėtis jau seniai klausinėjo, tik jis neprisimindavo kelio. M. R. bando išsiaiškini, kur gyvena pareiškėjos draugas. Vaikas pasakojo, kad vežė jį parodyti, iš kokio namo išėjo draugas ir kurioje vietoje K. R. su juo susitiko.

Mano, kad dėl tarpusavio konfliktų M. R. gali panaudoti fizinį smurtÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, iÅ¡reikÅ¡tų grasinimų pobÅ«dis akivaizdus ir realus, grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. PareiÅ¡kėja pateikia medicininę pažymÄ (kopija prideda prie skundo), kurioje nurodyta, kad dėl M. R. terorizavimo ji patiria „(...) nerimÄ , įtampÄ , dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiau sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais (...)“.

PareiÅ¡kėja pažymi ir tai, kad M. R. jos atžvilgiu ir anksčiau naudojo smurtÄ , nevengė ne tik apstumdyti, bet ir psichologiÅ¡kai gniuždo. Grasindamas M. R. veikia tiesiogine tyčia, grasinimais nori sukelti jai baimę, nuolat informuoja, kad seka, stebi jÄ , bet kada gali su ja susidoroti, siekia jos nuolatinės baimės bÅ«senos, nuolatinės jos įtampos, laukiant, kada jis su ja susidoros. Iki Å¡iol K. R. bijo, kad jos atžvilgiu gali bÅ«ti panaudotas fizinis, psichinis smurtas. Grasinimų realumÄ patvirtina ir garso įraÅ¡uose jų sÅ«naus maldavimai tėvui nebegrasinti pareiÅ¡kėjai.

Faktas, kad M. R. nuolat atlieka tam tikrus grasinamojo pobÅ«džio ar panaÅ¡ius veiksmus, daro didesnę įtakÄ grasinimo realumui. K. R. asmeniÅ¡kai konfliktų su M. R. neinicijuoja, nuolatiniai jų nesutarimai yra M. R. galimai neteisėtų veiksmų rezultatas. M. R. į savo grasinimus nuolatos įtraukia ir jų sÅ«nų. PareiÅ¡kėja pažymi, kad į medžiagÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo prijungti jos turimi vaizdo ir garso įraÅ¡ai, neapklausti jos nurodyti liudytojai, pareiÅ¡kėjos parodymai subjektyviai įvertinti.

IÅ¡sakyti grasinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014) nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡us bei kitokiÄ prasmę turintys veiksmai. K. R. bijojo, kad jos atžvilgiu bus atlikti neteisėti veiksmai ir Å¡ias aplinkybes pagrindžia pridedama medicininę pažymÄ (t. 1, b. l. 19–29). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d. papildomai apklausta K. R. nurodė, kad su savo buvusiu vyru M.

R. susituokė (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini). Ä®vykis, dėl kurio pirmÄ kartÄ kreipėsi į policijÄ , įvyko 2020 m. liepos 14 d. Tuo metu buvo pradėtas tyrimas Nr. M-1-01-49057-20. TÄ dienÄ jis, po pasimatymo su sÅ«numi, parvežė jį namo, paskambino jai, kad nusileistų paimti E. R. Besileidžiant laiptais, jis pradėjo rėkti, kad ji nenulipo laiptais žemiau, vėliau reikalavo įleisti į butÄ , nes norėjo į tualetÄ . Kalbėjo pakeltu balso tonu, rėkdamas.

Ji pasakė, kad jis rėkia ant jos, todėl neįleis jo į butÄ . Jos rankose buvo durų raktas, jis bandė iÅ¡ jos raktus atimti, jų nedavus jis pasakė: „AÅ¡ tuoj rankÄ tau iÅ¡lauÅ¡iu“. Viskas vyko vaiko akivaizdoje, jis verkė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, Å¡iame aukÅ¡te yra trys butai ir ji, iÅ¡sigandusi M. R. veiksmų, pradėjo skambinti į kaimynų duris. Jai paskambinus į (duomenys neskelbtini) butÄ , M. R. pradėjo leistis žemyn. Ji ramino vaikÄ , nes Å¡is verkė.

M. R., lipdamas laiptais žemyn, pasakė: „Tėtis dabar užmuÅ¡ mamÄ â€œ. Ji paskambino į (duomenys neskelbtini) butÄ , atidarė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kaimynas, jo vardo ir kitų duomenų nežino, Å¡iuo metu jis vis dar gyvena tame bute. Kaimynas klausė: „Kas atsitiko?“ Ji įleido sÅ«nų į butÄ ir papasakojo kaimynui situacijÄ . TÄ dienÄ policijos nekvietė, nes bijojo. Po Å¡io įvykio ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur konsultacijų metu nusprendė kreiptis į policijÄ .

TÄ dienÄ ji ir jos sÅ«nus fiziÅ¡kai sužaloti nebuvo, į medikus dėl fizinio sužalojimo nesikreipė, tačiau ji buvo labai įsibaiminusi dėl savo ateities. 2020 m. liepos 31 d. M. R. atvyko pasiimti sÅ«naus, atėjo iki buto durų. Jai atidarius duris, jis rėkė, kad ji neatsiliepia į jo skambučius. Ji neatsimena, kÄ tiksliai atsakė. SÅ«nui pradėjus leistis laiptais į apačiÄ , ji pasakė M. R., kad jis eitų kartu su sÅ«numi, o Å¡is jai atsakė: „Tu čia jos nevarinėk, pamirÅ¡k Å¡itÄ Å¾odį, nes tuoj tu eisi kÅ«liais į pirmÄ aukÅ¡tÄ â€œ.

Jai norint įeiti į savo butÄ , jis jos neleido, stovėjo savo kÅ«nu užstojęs duris. Ji iÅ¡sitraukė savo mobilųjį telefonÄ , norėdama kviesti pagalbÄ telefono Nr. 112. Jis, iÅ¡girdęs, kad kažkas atsiliepė, iÅ¡kart atsitraukė ir nusileido laiptais žemyn. Telefonu ji papasakojo situacijÄ ir nuėjo į savo butÄ . Pokalbio metu jos paklausė, ar jai reikalinga pagalba, ji pasakė, kad ne, nes jau buvo savo bute. Policijos pareigÅ«nai nebuvo atvykę. Ä®vykio metu laiptinėje taip pat jokių asmenų nebuvo. 2021 m. sausio 4 d.

M. R. atvežė jai sÅ«nų. Jis, perduodamas jai sÅ«nų kieme prie laiptinės, pareiÅ¡kė, kad jeigu ji atsives į namus savo draugÄ â€“ baigsis blogai. Å iuos jo žodžius jis suprato, kaip skirtus jai ir jos draugui. Ji nesiklausė jo frazių ir kartu su vaiku nuėjo namo. 2021 m. sausio 18 d., apie 19 val., M. R. atvežė jai E. R. Ji kalbėjo telefonu su G. Ž. Išėjusi į kiemÄ , ji telefonu pasakė draugei, kad Å¡i nepadėtų ragelio, kol ji nepaims sÅ«naus. Prie jos priėjęs M.

R. paklausė jos darbo grafiko, ji pasakė, kad penktadienį turi laisvÄ . Jis informavo, kad penktadienį paims sÅ«nų ir pasakė: „dar kartÄ kartoju, kad nesivestum „atčkariko“ į namus, nes nevaikščiosit savomis kojomis“. Visa tai jis sakė pakeltu balso tonu, dėl to vaikas pradėjo verkti. Ji norėjo įleisti vaikÄ Ä¯ laiptinę, tačiau M. R. neleido to padaryti, stumdamas jÄ toliau nuo durų. Jis rėkė, kad stovėtų ramiai, laikė iÅ¡kėlęs rankÄ prie jos veido, savo veiksmais baugino, kad trenks.

Ji pasakė jam nesistumdyti. Vėliau, jam pasitraukus, ji su sÅ«numi įėjo į laiptinę. Laiptinėje sÅ«nus jai pasakė: „mama nesivesk į namus M., nes tėtis tave užmuš“. Viso Å¡io konflikto metu jos draugė G. Ž. buvo neiÅ¡jungusi telefono ir viskÄ girdėjo. Po Å¡io ir visų kitų įvykių K. R. patyrė baimę, pradėjo jaustis labai blogai ir dėl to kreipėsi į gydytojus psichologus pagalbos. Kreipėsi į psichoterapeutę I. B., pradėjo lankyti konsultacijas. 2021 m. sausio 27 d. ji su sÅ«numi valė automobilį prie namų, adresu (duomenys neskelbtini).

Prie jų privažiavo M. R., jis pasakė, kad pasiims sÅ«nų, tačiau E. R. pasakė, kad su juo važiuoti nenori. M. R. vaiko akivaizdoje pareiÅ¡kė: „AčkarikÄ â€œ pasikviesi, idiotÄ , tÄ kurva“; „Kad su tavo pyderu sėdėtų“; „Neduok dieve ji jį pamatys akyse, pamatysi kas jam bus, kas bus jums abiem, ne jam, jum abiem bus, ji blet čia zajavÄ gaus, bet jÅ«s abu čia daugiau nevaikščiosit, ir E. pamatys kÄ jis padarys“. Tačiau realių grasinimų nebuvo, jis rėkė pakeltu tonu, frazėmis kurias paminėjo.

Jos ir jos sÅ«naus atžvilgiu joks fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Ä®pusėjus Å¡iam žodiniam konfliktui, kieme buvęs kaimynas iÅ¡ antros laiptinės, vardu P., įsikiÅ¡o į pokalbį. Kaimynas pasakė: „kaip tu elgiesi prie vaiko, kai jis viskÄ girdi?“ M. R., eidamas link jo, rėkė: „Ar čia tavo vaikas?“ Liepė jam iÅ¡ čia eiti. KÄ kaimynas dar jam pasakė, neatsimena, bet vėliau jis nuėjo, o M. R. atsisveikino su sÅ«numi ir iÅ¡važiavo. 2021 m. sausio 30 d. M. R. su savo broliu parvežė į namus sÅ«nų.

Jai paskambinęs sÅ«nus pasakė: „Mama nusileisk“ ir ji nuėjo jo pasitikti. TÄ dienÄ nebuvo jokių grasinimų ir konfliktų. 2021 m. vasario 6 d. M. R. parvežė sÅ«nų į namus. E. R. jai paskambino, kai buvo prie laiptinės durų, ji jas atidarė per telefonspynę ir leidosi laiptais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to jo pasitikti. Jai belipant laiptais, antrame aukÅ¡te sutiko sÅ«nų su jo tėvu. M. R. girdint sÅ«nui pasakė: „eik pačiulpsi jam“ (turėjo omenyje jos draugÄ ).

Jai nieko neatsakius, jis tÄ patį pakartojo dar kelis kartus. Jai vėl nieko neatsakius, su sÅ«numi grįžo į namus. Norėdama apginti save, jausdama, kad jai daromas psichologinis smurtas, bei tam, kad turėtų tam įrodymų dėl buvusio vyro elgesio, kiekvienÄ kartÄ perduodama vaikÄ savo mobiliuoju telefonu „Huavei 20“ įjungdavo garso įraÅ¡ymo programėlę. Å iuos garso įraÅ¡us pateikė ankstesnėse medžiagose. Savo mobiliuoju telefonu yra nufilmavusi pro jos namus pravažiuojantį M.

R. automobilį, dėl Å¡io pravažinėjimo dažnumo ji jaučiasi persekiojama. E. R. visada savo noru kalba su tėčiu telefonu per garsiakalbį, dėl to ji visada girdi jų pokalbį. Ji yra girdėjusi, kaip vaikas yra nuteikinėjamas prieÅ¡ jÄ , dėl tų pačių priežasčių savo mobiliuoju telefonu įraÅ¡inėjo vaiko pokalbį su juo. Pokalbio metu ji nesikiÅ¡o, sÅ«nui nepatarinėjo, kÄ atsakinėti, tiesiog įjungdavo Å¡alia savo mobilųjį telefonÄ su garso įraÅ¡ymo programėle ir iÅ¡eidavo.

Nori paminėti, kad M. R. beveik kiekvienÄ dienÄ atvažiuoja prie jos namo savo tamsiai mėlynu „BMW“ automobiliu, suka ratus ir iÅ¡važiuoja, tai daro kelis kartus vakaro metu. Jis akivaizdžiai pravažiuoja prie namo, per esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Dėl visų Å¡ių įvykių ji jaučiasi nesaugi, jai reikalinga psichologo pagalba, dėl to ji kiekvienÄ savaitę eina į konsultacijas. Ji jaučiasi persekiojama, bijo eiti į kiemÄ , bijo sutikti buvusį vyrÄ , nežino, kÄ jis gali jai padaryti. Po 2021 m. sausio 18 d.

įvykio ji yra užblokavusi M. R. savo telefone. KuriÄ tiksliai dienÄ , neatsimena. Jis bendrauja su vaiku per vaiko mobilųjį telefono numerį. Ji mano, kad yra terorizuojama jo veiksmais, dėl nuolatinio jo kiÅ¡imosi ir nurodinėjimo, kaip ji turėtų elgtis, ji negali gyventi savo asmeninio gyvenimo (t. 1, b. l. 54–58). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 4 d. apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad sÅ«nus E. Å¡iuo metu lankosi (duomenys neskelbtini) pas psichologę G. M., 2021 m. balandžio 26 d. buvo pirmÄ kartÄ , laukia antro vizito, numatyto 2021 m. gegužės 17 d.

Kai vaikas grįžta namo po tėčio, jis pradeda pasakoti, kÄ tėtis sakė, visus keiksmažodžius, kad jÄ primuÅ¡. IÅ¡ vaiko jaučiasi agresija – mėto daiktus, pyksta, bÅ«na pasimetęs, pasakoja jai, kad tėtis rodo jam telefonÄ , jam neskiria laiko, pas tėtį tik žaidžia, su tėčiu žiÅ«ri kažkokius filmus, kurie skirti ne vaikams, pvz., kaip kas nors kÄ nors nuÅ¡ovė, kaip kas nors kÄ nors padÅ«rė, vaikas tada bijo užmigti, miegoti. Å iuo metu vaikas nuolat pergyvena, jog tėtis jai nieko nepadarytų, jis pasakoja, kaip tėtis moko jį keiktis, iÅ¡ darželio auklėtojos susilaukė pastabos, kad vaikas keikiasi.

Jai yra sunku įvertinti žalÄ . Buvo atvejų, kad naktį vaikas Å¡lapinasi į lovÄ , taigi, vaikui tikrai padaryta emocinė žala, bet jai sunku įvertinti, kokia ta žala. Dabar E. gaudo jos emocijas, stebi, ar ji verkia, ar yra nuliÅ«dusi, ji mato, kad jis pergyvena dėl jos. Grįžęs iÅ¡ savo tėčio, vaikas sako, kad tėtis atvažiuos ir primuÅ¡ jÄ . Paskutinį kartÄ vaikas, grįžęs iÅ¡ tėčio, sako, kad tėtis užmuÅ¡ jos tėvus kaime. Jis kiekvienÄ dienÄ iki Å¡iol važinėja po jos namo kiemÄ , jai baisu eiti į kiemÄ , baisu eiti į darbÄ , ji jo bijo.

Ji norėjo nueiti pasiimti kažkÄ iÅ¡ maÅ¡inos, ji buvo su vaiku, vaikas jai sako: „mama nebÅ«nam kieme, nes tėtis atvažiuos“. Eidama ji mato, kaip jis sėdi maÅ¡inoje ir rodo jai gestus. Vaikas sako: „mama girdi, kad tėtis atvažiavo, kas dabar bus“. Jo automobilis turi kažkokį garsÄ , kur iÅ¡ karto galima atskirti, kad tai jis su savo automobiliu (t. 1, b. l. 136–139). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. po E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ji dar pasiliko su psichologe, bet viena, nes E. išėjo su M.

R. Po apklausos užtruko 10-15 min. Nuėjo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, ten jos laukė M. R., kuris sėdėjo savo maÅ¡inoje. Pamatęs jÄ jis iÅ¡lipo ir priėjo, pakeltu tonu jai pasakė, kad jis jÄ padegs maÅ¡inoje, degs su dabartiniu draugu, ir tai pakartojo ne vienÄ kartÄ . E. sėdėjo jo maÅ¡inoje, buvo iÅ¡sigandęs, nes M. R. rėkė ant jos, nuėjo į automobilį ir su sÅ«numi iÅ¡važiavo. Po to ji nelabai net galėjo vairuoti, atsisėdusi dar pasėdėjo automobilyje, iÅ¡sigando, buvo baisu.

Dar M. R. pasakė, kad ji atsiims už tai, kÄ padarė E. Ji jam pasakė, kad jis viskÄ Äia pats padarė, mano, jis turėjo omenyje, kad vyko apklausa teisme. Nemato tikslo jo atsipraÅ¡yme, nes niekas nepasikeis, jis gal teisiÅ¡kai nori iÅ¡vengti atsakomybės, bet ikiteisminis tyrimas vyksta jau nuo sausio mėnesio, o gÄ sdinimų dar iki Å¡iol sulaukia. Taip pat iki Å¡iol jaučiasi nesaugiai ir bijo. Vakar E. grįžo namo ir pasakojo, kad girdėjo, kaip tėtis kalbėjo su kažkokiu vyru užsidaręs vonioje, kad kai pamatys jÄ su jos nauju draugu, jam iÅ¡kart praneÅ¡.

Jis praÅ¡o kitų, kad jÄ sektų, ko konkrečiai – nežino. Jis iki Å¡iol važiuoja po langais, prasuka ratÄ pro kiemÄ ir iÅ¡važiuoja. Jos sÅ«nus su juo kalba garsiakalbiu ir jis sÅ«naus klausia „ar to „pydaro nėra, tik tu mamai nesakyk, kÄ Â su tavimi čia Å¡nekam“ ir klausia to sÅ«naus kiekvienÄ dienÄ . Ji sirgo kovidu su sÅ«numi, tai vaikas nebuvo pas tėtį, o dabar iÅ¡važiavo pas jį porai dienų. Kai ji kalbėjo su E., jis pradėjo rėkti į telefonÄ â€žtu ubage, žėrtva, dėk ragelį“.

Taikytis su buvusiu vyru ji nenori, nesutinka. Nereikia jai jo ir atsipraÅ¡ymo. Girdėjo ir jos draugė, kai jis jai grasino – G. Ž. Tie grasinimai nesibaigia, ji nesijaučia saugi, jaučia panikos atakas, jai atsibodo, ji pavargo (t. 2, b. l. 56–59). Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis E. R. parodė, kad nenori kalbėti apie tėtį, nes jam nepatinka. Jis kartu su mama ir tėčiu kartais labai smarkiai susipyksta, nenori apie tai kalbėti (t. 2, b. l. 28–30). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. apklausta liudytoja G.

Ž. parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., vakaro metu, ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji bendravo telefonu su drauge K. R., jÄ pažįsta apie 3 metus. BÅ«tent tÄ vakarÄ joms bekalbant apie darbÄ , laisvalaikį, ji pasakė, kad jos buvęs vyras M. R. atveža jai sÅ«nų ir ji turės nusileisti jo pasitikti. Ji pranešė, kad telefonu kalba su ausinėmis, paprašė neužbaigti pokalbio, kol ji nepaims sÅ«naus. Kalbėjo su ja, kol ji išėjo į kiemÄ , tada ji iÅ¡siėmė ausines.

Ji girdėjo K. R. žodžius: „Einam E. namo“. Tada girdėjo vyriÅ¡kÄ balsÄ , kuris skambėjo agresyviai, garsiai rėkdamas, reikÅ¡damas pyktį, sakydamas: „Nebendrauk su (kaip tiksliai pavadino neatsimena, bet pravardžiuodamas)“. Tada girdėjo, vyriÅ¡kÄ M. R. balsÄ ir žodžius, kad jei ji su juo (kažkuo) bendraus, jei Å¡is ateis pas jÄ Ä¯ namus, M. R. padarys taip, kad jie nevaikščiotų savomis kojomis. Ji girdėjo verkiančio vaiko balsÄ . Tuomet atsimena draugės žodžius:

„Nesistumdyk, leisk vaikÄ Ä¯leisti į laiptinę“; „AÅ¡ tada kviečiu policijÄ â€œ. Vėliau girdėjo, kaip K. R. su vaiku įėjo į laiptinę, nes girdėjosi aidas ir vaiko balsas: „Mama, nebendrauk su M., nes tėtis tave užmuš“. Tada draugė jai pasakė, kad pokalbį pratęs vėliau ir ji padėjo ragelį. Ji yra įsitikinusi, kad pokalbio metu girdimas vyriÅ¡kas balsas yra M. R., kadangi yra jį mačiusi gyvai ir su juo kalbėjusi. Su juo ryÅ¡ių nepalaiko, iÅ¡ anksčiau nepažįsta, žino apie jį tiek, kiek pasakojo K.

R. TÄ pačiÄ dienÄ nuėjo pas draugę į svečius, ji pasakojo, kad dėl Å¡io įvykio ilgai ramino sÅ«nų, pati buvo lyg nesava, matėsi iÅ¡gÄ stis. Moteris labai pergyveno dėl įvykio, dėl sÅ«naus, kad buvęs vyras taip elgėsi matant sÅ«nui. Draugė jai pasakė, kad dėl įvykio kreipsis į policijÄ . Kadangi gyvena netoliese, dažniau susitikdavo prie jos namų, jai bÅ«nant pas jÄ matydavo, kaip aplink jos namus važinėja M. R. savo tamsios spalvos automobiliu „BMW“.

Žino, kad tai jo automobilis, nes yra mačiusi prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) jį iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio. Jo automobilis labai garsiai „burzgia“, todėl iÅ¡ toli girdisi, kada jis važiuoja. 2020 m. gruodžio pradžioje, kai ji su K. R. ir jos sÅ«numi išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ , pro jas labai daug kartų pravažiavo minėtas automobilis, kuriame sėdėjo bÅ«tent M. R. Jautėsi, kad K. R. yra įsibaiminusi, jautėsi nesaugiai dėl tokio jos buvusio vyro važinėjimo.

Einant link namų, iÅ¡girdo automobilio garsÄ , pamatė, kad jis nusuko į kitÄ pusę, tada draugė jai tyliai pasakė, kad jie bėga namo, kol jis jų nemato, o sÅ«nui pasakė: „lenktyniaukim, kas pirmas“. Ji mano, kad taip pasakė dėl to, kad nebaugintų sÅ«naus. Su K. R. dirba vienoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), todėl ypatingai pastebi, kad ji sunerimusi, neiÅ¡simiegojusi, įsibaiminusi, iÅ¡sigandusi. Ypač tai pastebima, kai bÅ«na įvykęs konfliktas su buvusiu vyru.

Draugė jai dažnai papasakoja tokius buvusio vyro poelgius, mato, kad jai dėl to yra labai sunku. Ji žino, kad būtent dėl buvusio vyro persekiojimų ji lankosi pas psichoterapeutę savo lėšomis, žadėjo kreiptis dėl nemokamų konsultacijų. Pati realiai nėra mačiusi konflikto tarp jų, nes ji nedalyvauja vaiko perdavimo metu, ir nėra tuo metu, kai jie bendrauja telefonu. Realiai ji iš M. R. grasinimų nėra sulaukusi, tačiau iš to, kaip jis elgiasi, važinėja aplink jos namus, ji taip pat bijo eiti namo, kol jo automobilis stovi prie draugės namo (t. 1, b. l. 118–121). Klinikinės psichologės, psichoterapeutės I.

B. 2021 m. sausio 29 d. psichologinio vertinimo pažymoje nurodyta, kad K. R., (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena su sÅ«numi. (Duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. nukreipta gyvai psichologo konsultacijai Vilniaus mieste, kaip smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Pirmoji psichologinė konsultacija įvyko 2021 m. sausio 26 d. Nukentėjusioji skundėsi dėl buvusio vyro persekiojimo ir psichologinės prievartos. Buvo stebimas stiprus nerimas ir baimė dėl savo ir sÅ«naus saugumo, o taip pat artimos ir palaikančios nukentėjusiÄ jÄ aplinkos.

K. R. nuolat sulaukia vyro grasinimų susidoroti ir pakenkti jos gyvenimo kokybei. Antrosios konsultacijos metu 2021 m. sausio 29 d. buvo atliktas HADS testas 9 (angl. Hospital anxiety and Depression Scale), patvirtinantis, kad klientė patiria intensyvius emocinius iÅ¡gyvenimus: nerimÄ , įtampÄ , dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiau sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais. Apibendrinant, nukentėjusioji K. R. ieÅ¡ko bÅ«dų kaip padėti sau ir sÅ«nui.

Rekomenduojama taikyti psichologinį konsultavimÄ ar psichoterapijÄ siekiant sužadinti ir atkurti pasitikėjimo savimi jausmÄ , savo gyvenimo kontrolės pojÅ«tį, atsparumÄ stresui, gerinti gebėjimÄ tvarkytis su nerimÄ keliančiomis mintimis ir jausmais (t. 1, b. l. 35). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 15 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad ji vykdo individualiÄ veiklÄ (duomenys neskelbtini). K. R. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. nukreipta gyvai psichologo konsultacijai, kaip smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo.

PirmÄ kartÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), atvyko 2021 m. sausio 27 d. K. R. skundėsi dėl buvusio vyro persekiojimo ir psichologinės prievartos. Iki Å¡ios dienos jau turėjo 5 susitikimus. (Duomenys neskelbtini) yra įtvirtinusi 5 pagrindinius susitikimus, kuriuos, esant bÅ«tinybei, galima pratęsti. Å ios klientės atveju susitikimai pratęsti. Moteris visų susitikimų metu skundėsi nerimu ir baime dėl savęs ir sÅ«naus saugumo. IÅ¡ klientės pasakojimų gali pasakyti, kad ji nuolat jaučia pažeminimÄ iÅ¡ savo buvusio vyro, nerimÄ , kai jis nesilaiko bendro susitarimo dėl sÅ«naus lankymo.

K. R. yra sakiusi, kad krÅ«pteli, iÅ¡girdusi buvusio vyro automobilio garsÄ , kadangi jaučiasi persekiojama. Ar ji turi artimÄ , jÄ palaikantį ratÄ , pasakyti negali, visų pokalbių informacija yra konfidenciali. Moteris teigė, kad nuolat iÅ¡ vyro susilaukia žodinių grasinimų susidoroti ir pakenkti jos gyvenimui. Antroji konsultacija buvo 2021 m. sausio 29 d. TÄ dienÄ atliktas HADS (hospital anxiety and depression scale) testas, kuris patvirtino, kad klientė patiria intensyvius emocinius iÅ¡gyvenimus: nerimÄ , įtampÄ , dažnai vargina neramios mintys, sunku jas sukontroliuoti, vis dažniau apima baimė, sunkiai sekasi atsipalaiduoti ir džiaugtis įprastais dalykais.

Å is testas atliekamas raÅ¡tu, atsakant į klausimus apie savijautÄ balais. K. R. atveju vėliau susumuojant balus buvo nustatytas aukÅ¡tas nerimo lygis. Daugiau konkrečios ar kitos informacijos suteikti negali, nes informacija yra konfidenciali (t. 1, b. l. 124–126). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 8 d. apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) psichologė G. M. parodė, kad K. R. kreipėsi dėl E. pas jÄ savarankiÅ¡kai, nebuvo nukreipta. Kreipėsi dėl apsukintos skyrybų situacijos, nes tėtis nuteikinėja E. prieÅ¡ jÄ ir jos draugÄ .

Iš esmės dėl tėvų nesutarimų. Mama minėjo, kad patiria grasinimus iš tėčio, bet tai nebuvo aptariama. E. apie tėtį atsiliepia teigiamai, ji negirdėjo, kad jis sakytų ar darytų kokius nors blogus dalykus. E. nieko neminėjo apie jokius tėčio persekiojimus ar grasinimus mamos atžvilgiu. Mama kreipėsi dėl vaiko gerovės, minėjo, kad tėtis vaikui draudžia skambinti mamai, kai jis būna pas jį ar bendrauti su jos draugu, bet tai buvo minėjusi tik mama, pats E. to nesakęs. Šie jų vizitai yra nemokami.

E. konsultacijų metu jaučiasi laisvai, ateina noriai, bet tai nereiÅ¡kia, kad jis yra atviras, tam reikia daugiau laiko, bet Å¡iuo metu kol kas jis jaučiasi patogiai (t. 2, b. l. 51–53). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 13 d. apklausta liudytoja R. Z. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). E. R. jau dvejus metus yra jos grupėje, su jo mama ji pažįstama 5 metus, jų vaikai buvo vienoje grupėje, bet jos bendravo ir anksčiau. Apie santykius E. R. pasakoja nelabai daug, yra sakęs, kad tėtis skriaudžia mamÄ , sako, kad tėtis jÄ užmuÅ¡.

Vaiko elgesys pasikeitė nuo 2020 m. rugsėjo, jis tapo nepaklÅ«stantis taisyklėms, pasidarė konfliktiÅ¡kas su kitais vaikais, anksčiau toks nebuvo, viskas iÅ¡ryÅ¡kėjo Å¡iais metais. Kai vaikai susipyksta, tada jos aiÅ¡kina vaikams, kad taip negalima, reikia gražiai, tačiau E. buvo minėjęs, kad tėtis sakė, jog reikia muÅ¡tis. Jos ir K.vaikai žaidė, jos (duomenys neskelbtini) metų dukra iÅ¡girdo pokalbį ir atėjusi pasakė, kad jai baisu dėl E. ir jo mamos. E. sakė, kad užaugęs jis bus kriminalas, užmuÅ¡ mamÄ , kai užaugs.

Vaiko tėtis labai retai ateina pasiimti vaiko, gal kartÄ per du mėnesius. Rudenį, kai tėvai užeina pasiimti vaikų, jie pakalba su auklėtojomis, o E. tėtis visada iÅ¡ tolo jį paÅ¡aukia, nekontaktuoja su auklėtojomis, gal dėl to, kad K. su ja bendrauja, ar tiesiog nemėgsta kontaktuoti. Yra sukurta grupė ,,Facebook“ programėlėje, tai E. R. tėčio Å¡ioje grupėje nėra. Kai prieÅ¡ metus ji persikraustė į namÄ , jis klausinėjo vaiko ir kitų draugų, kur ji gyvena, nes nori žinoti, kur K. bÅ«na.

Liudytojai, kaip draugei, K. sako, kad jis važinėja po jos kiemÄ , gÄ sdina, grasina, įžeidinėja. IÅ¡ auklėtojos pusės pastebi, kad vaikas konfliktiÅ¡kesnis, nepaklusnesnis (t. 1, b. l. 142–145). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 20 d. apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), jame dirba apie vienerius metus, E. R. yra jos grupės auklėtinis nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesio. Yra buvęs toks rytas, kad jis atėjęs verkė, nes mama verkė, kad tėtis skriaudžia mamÄ .

Matosi, kad jis iÅ¡gyvena dramÄ , jam baugoka. PrieÅ¡ Kalėdas viskas kaip ir buvo tvarkoje, vaikas buvo judrus. Vaiko elgesys pasikeitė apytiksliai po Kalėdų, jis pradėjo skriausti jaunesnius, ji pati juos skirdavo, jis tyčia skriausdavo berniukÄ , bet Å¡iuo metu jau apie porÄ mėnesių grįžo į pradinę bÅ«senÄ . Vaikas iÅ¡ prigimties tikrai geras, bet kartais nesusitvarko su savo emocijomis. Ji daugiau nugirsta, kaip jis draugams sako, kad tėtis mokina taip ir taip daryti, arba, kad jis praÅ¡o tėčio ,,Xbox“, o tėtis neduoda, nes pas mamÄ ateis visokių dėdžių ir naudosis.

Buvę, kad ji jam sakydavo, kad taip negalima elgtis, nes negerus uždaro. Jis sakydavo, kad nu ir kas, lai uždaro, jis nusižudys, nebijo. Vienu metu jis su mama negražiai elgėsi, sakydavo mamai iÅ¡eik, kai ateidavo jį paimti. Kaip ji supranta, tas tėtis tarsi kažkÄ vaikui prikalbėdavo apie mamÄ . Ji yra sakiusi mamai, ar jÅ«s pykstatės ten su vyru, ar kaip, bet vaiko nuotaikose tai atsispindi. Atėjęs vaikas verkė, kad tėtis skriaudė mamÄ , mama dėl to verkė. Tai buvo vienas kartas, kada jis guodėsi.

Nuteikinėjimai vaiko atžvilgiu jautėsi, nes jis buvo agresyvesnis. Tėtį, pasiimantį vaikÄ , matė du kartus, tai buvo šį penktadienį, bet ir tai valandÄ pavėlavo, paaiÅ¡kino, kad jo buvusi žmona sumaišė valandas (t. 1, b. l. 148–151). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. birželio 14 d. telefonu buvo apklausta liudytoja I. J., kuri parodė, kad M. R. yra jos buvęs žentas.

Ji labai dažnai bendrauja su savo dukra K. R., Å¡i su sÅ«numi, jos anÅ«ku E. R. dažnai pas jÄ atvažiuodavo, kol nebuvo „kovido“. Kai dar jos dukra buvo su M. R., jie visÄ laikÄ atvažiuodavo pas jÄ per atostogas, vasaros metu bÅ«davo po du mėnesius. Jie visi kartu atvažiuodavo, kol iÅ¡siskyrė. Jos dukra pasakoja jai apie buvusio vyro smurtÄ jos ir vaiko atžvilgiu, pasakojo, kad M. R. jÄ muÅ¡a, psichologiÅ¡kai smurtauja. Dukra stengdavosi pasislėpti nuo jų, bet ji iÅ¡ karto suprasdavo, nes iÅ¡eidavo iÅ¡ kambario apsiverkusi.

Ji nežino, ar jis jÄ mušė fiziÅ¡kai, bet psichologiÅ¡kai tikrai smurtavo, pavyzdžiui, liepdavo iÅ¡siplauti galvÄ su kefyru, vadindavo jÄ visokiais negražiais žodžiais. Å iuo metu jis irgi gÄ sdina jos dukrÄ , sakydamas, kad nuleis nuo laiptų, užmuÅ¡, pakas. Ji labai bijo dėl savo dukros, kiekvienÄ dienÄ jai skambina, jei nepavyksta prisiskambinti vakare, tai bÅ«tinai skambina ryte. Jos dukra taip pat turi tokiÄ baimę, skambina jai kiekvienÄ dienÄ vakare arba ryte, labai bijo. Jos anÅ«kas E. yra labai uždaras.

Kai jo tėvai jau buvo iÅ¡siskyrę ir jis atvažiuodavo pas jÄ per atostogas, nieko nepasakodavo jai apie kÄ kalbėdavo su tėčiu, nors ji ir paklausdavo, Å¡is atsakydavo „ai, nieko“. Vaikas nesakydavo, kad mama bijo tėčio. Visi nesutarimai tarp jos dukros ir M. R. prasidėjo po vaiko gimimo, iki to jie gražiai bendravo. Paskutiniais metais, kai jie buvo kartu atvažiavę, jis jau prie jų pradėjo jÄ pulti. Ji pasakė jiems skirtis, nes vaikas mažas, o paaugęs pradės suprasti tokius dalykus, bus blogai, nes vaikas pradės jų abiejų nekęsti dėl jų tarpusavio konfliktų.

Å iuo metu ji girdi iÅ¡ K. R., kad jis jÄ vadina visokiais negražiais žodžiais. M. R. pasiimÄ jos anÅ«kÄ iÅ¡ darželio penktadienį vakare, Å¡eÅ¡tadienį atveža pusę dvylikos, tai pusę vienuolikos, nors turi grÄ Å¾inti vaikÄ aÅ¡tuntÄ . Jai atrodo, kad jis per vaikÄ nori atkerÅ¡yti K. Jos dukra jau yra psichologiÅ¡kai palaužta. Jai atrodo, kad K. laikosi, vartoja kažkokius antidepresantus, kartais jai bÅ«na panikos atakos, vaikas geria kažkokius vaistus, vaikÅ¡to pas psichologÄ (t. 2, b. l. 3–5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad yra jis kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). Jam paskambino į duris, jis atidarė ir žiÅ«ri, kad ten stovi verkianti kaimynė K. su mažu vaiku, kuris irgi buvo iÅ¡sigandęs ar apsiverkęs, vaizdas buvo ne koks. Kada tai buvo, tikrai nepamena. Girdėjo, kad kažkas laiptinės laiptais nubėgo žemyn, tai buvo jos vyras, turbÅ«t, kad iÅ¡ niekas kaimynų jo nepamatytų. Tada K. papasakojo, kad norėjo, jog kaimynai matytų, kad jos vyras norėjo paimti vaikÄ ar dar kažkÄ .

Jis jÄ nuramino, kad jis išėjo ir viskas bus gerai, o ji su sÅ«numi nuėjo į butÄ . K. kalbėjo kažkÄ apie grasinimus, tiksliai nelabai prisimena, bet tikrai minėjo. Daugiau jokių triukÅ¡mų nėra girdėjęs. Jis buvo dar kažkada sutikęs K., paklausė, kaip viskas, o ji atsakė, kad kol kas viskas gerai. Su K. tik pasisveikina, nebendrauja, ji yra maloni moteris, visada su Å¡ypsena. Jos vyro po Å¡ito atvejo nėra matęs. Tuo metu, kai jie gyveno kartu, jų irgi nelabai matydavo (t. 2, b. l. 8–11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 2 d. apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, bet atsimena įvykį, kai grįždamas namo, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie automobilio stovėjo moteris. Atsimena, kad buvo daug sniego. Moteris stovėjo tarp automobilių, šalia jos buvęs vyras ant jos rėkė. Prie jų stovėjo vaikas. Jis pasakė vyriškiui, kad nesikeiktų, nerėkautų girdint vaikui. Suprato, kad tai šeimyninis barnis.

Vyras buvo labai agresyvus, priėjo prie jo, rėkė, kad iÅ¡eitų, nesikiÅ¡tų. Vėliau rėkė: „Ar čia tavo vaikas?“ Atsakė, kad ne, nesivėlė į ginÄÄ . Parėkęs grįžo prie moters. Jis pastovėjo Å¡alia, stebėjo, kad jis nepradėtų muÅ¡ti moters, palaukė, kol jis apsiramins ir nuėjo į laiptinę. Fizinio smurto jis nepatyrė, nematė, kad jis bÅ«tų naudojamas prieÅ¡ moterį ar vaikÄ . Å ios Å¡eimos nepažįsta, gyvena kitoje laiptinėje (t. 1, b. l. 113–115). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas M.

J. parodė, kad 2020 m. spalio mėn. pabaigoje jis internete susipažino su K. R. Po kiek laiko jie pradėjo susitikinėti, kiekvienÄ kartÄ skirtingose vieÅ¡ose vietose, tokiose kaip kavinės, gamta. Dažniausiai susitikdavo savaitgaliais, susitikimų metu jos sÅ«nus E. R. nedalyvavo. Nuo 2020 m. gruodžio mėn., tikslios datos pasakyti negali, pradėjo lankytis pas K. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis lankėsi ten kaip svečias ir iki Å¡iol yra kaip svečias. Vėliau susitikimų metu jos namuose bÅ«davo ir sÅ«nus.

Jis tuo adresu negyvena, su K. R. bendro Å«kio neveda, nėra sugyventiniai, tik labai geri artimi draugai. Jam yra žinoma, kad K. R. yra iÅ¡siskyrusi su savo vyru M. R., tačiau jis Å¡io vyro nepažįsta, nėra matęs ar bendravęs. Å is vyras nei karto nėra jam skambinęs ar rašęs trumpųjų žinučių, nėra grasinęs susidorojimu. Jis mano, kad M. R. sužinojo, kad jis susitikinėja su K. R., kai 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis buvo pas jÄ namuose. Tuo metu su ja ir jos sÅ«numi žiÅ«rėjo televizorių.

E. R. paskambino tėtis į iÅ¡manųjį laikrodukÄ ir paklausė: „KÄ veiki?“, o Å¡is atsakė: „Su mamos draugu žiÅ«riu televizorių“. Tada M. R. pasitikslindamas paklausė: „Su kuo“, E. pakartojo: „Su draugu“. M. R. rimtu balso tonu pasakė: „Duok mamÄ â€œ. Daugiau pokalbio negirdėjo. Apie K. R. ir jos buvusio vyro konfliktus žino tiek, kiek jam papasakodavo pati K. Prie jo, jo akivaizdoje, ar jam girdint, konfliktų nebuvo (t. 1, b. l. 48‑51). 2021 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti kompaktiniame diske įraÅ¡yti vaizdo ir garso įraÅ¡ai.

Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „aplink namus važinėja“. Įrašo trukmė 23 s. Matyti, vaizdas filmuojamas iš aukštai esančio balkono. Matyti gatve pravažiuojantis automobilis, nusukantis į dešinę. Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „kaimynas ramina“. Vaizdo įrašo trukmė 7 s. Įraše matyti lauko vaizdas prie daugiabučio laiptinės. Kairėje stovi vaikas, dėvintis geltonos, žalios, raudonos spalvos kepurę, mėlynos spalvos striukę ir žiūrintis į kiek tolėliau stovinčius du vyrus.

Priekiu į kamerÄ stovintis vyras yra apsirengęs juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę. Å alia jo nugara į kamerÄ stovintis vyras, vilkintis pilkos spalvos pusilgę striukę su raÅ¡tu. Girdėti aplinkoje užvesto automobilio garsas, todėl negalima iÅ¡girsti visų žodžių. Girdimi vyro su pilkos spalvos striuke žodžiai „ar tavo vaikas“ (toliau aiÅ¡kiai nesigirdi) „ir viskas kokios bėdos“ tuomet Å¡is vyras eina link vaiko. ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „prie namu stebi“.

Vaizdo įraÅ¡o trukmė 1 min. Matyti vaizdas filmuojamas iÅ¡ aukÅ¡tai esančio balkono. Matyti automobilių aikÅ¡telėje apsisukantis automobilis, iÅ¡važiuojant pasukantis į kairę. ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „seka prie namu“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 48 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iÅ¡ aukÅ¡tai esančio balkono. Ä®raÅ¡e matyti gatvėje stovintis automobilis, Å¡alia jo vyras, valantis nuo jo sniegÄ . Vėliau, įsėdęs į automobilį, jis nuvažiuoja.

ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu „stebi prie namo“. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 1 min. 2 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iÅ¡ aukÅ¡tai esančio balkono. Matyti automobilių aikÅ¡telėje apsisukantis automobilis, iÅ¡važiuojant pasukantis į kairę. ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „stebi prie namu“. Vaizdo įrašų trukmė 1 min. 53 s. Matyti vaizdas filmuojamas iÅ¡ aukÅ¡tai esančio balkono. Matyti gatve lėtai važiuojantis automobilis, pasukantis į kairę (į kiemÄ ), ten automobilių aikÅ¡telėje apsisukęs, iÅ¡važiavęs pasuka į kairę.

Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas pavadinimu „suka ratus apie namus“. Įrašo trukmė 53 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai. Matyti (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis automobilis, pasukantis į dešinę (duomenys neskelbtini) link, apsisuka ir (duomenys neskelbtini) pasuka į dešinę (link (duomenys neskelbtini)). Apžiūrimas kitas vaizdo įrašas, pavadinimu „suka ratus apie namus 1“.Vaizdo įrašo trukmė 33 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iš aukštai esančio balkono.

Vaizdas link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Matyti (duomenys neskelbtini) sustojęs automobilis iÅ¡ kurio iÅ¡lipa asmuo ir nueina. ApžiÅ«rimas kitas vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu „vazineja aplink nama“. Ä®raÅ¡o trukmė 17 s. Matyti vaizdas, filmuojamas iÅ¡ aukÅ¡tai esančio balkono. Vaizdo įraÅ¡e matyti (duomenys neskelbtini) pravažiuojantis automobilis. Pirmajame garso įraÅ¡e pavadintame „bet teti negrasink daugiau mamai kad uzmusi“ girdėti: Moteris: rytoj Å¡eÅ¡tÄ valandÄ .

Vyras: ne rytoj aÅ¡ (neaiÅ¡ku kÄ kalba), nu gerai iki E., iki. E. ji beprotė yra, nesveikas žmogus, besmegenė, gerai iki viskas iki. Vaikas: pala tėti. Vyras: iki viskas. Vaikas: bet tė. Vyras: viskas iki iki. Vaikas: bet tėti žinai kÄ , bet negrasink daugiau mamai. Vyras: ne ne E. Vaikas: kad užmuÅ¡i. Vyras: ji E. žinok yra žiauriai nesveikas žmogus, jinai yra nu beprotė yra žinok, tu atsimink Å¡itÄ visam gyvenimui E. Gerai iki viskas. Vaikas: aÅ¡ ne, aÅ¡ nesakysiu kad. Vyras: atsimink atsimink E., gerai iki.

Vaikas: aÅ¡ nesakysiu, kad mama yra beprotė. Vyras: beprotė, beprotė, E. iki. Girdėti pokalbio telefonu pabaigos garsas, pypsėjimas. Garso įraÅ¡o trukmė 43 s. Antrajame garso įraÅ¡e pavadintame „grasina pamatysi kas tau bus“ girdėti: Vyras: ar girdi, ko tu telefonÄ tris dienas užblokavus, ko aÅ¡ tau negaliu prisiskambint. Moteris: klausyk aÅ¡ su tavim nekalbėsiu. Vyras: girdi aÅ¡ su tavim kalbu, ko tu užblokavus telefonÄ tris dienas. Moteris: ar gali pasitraukt. Vyras: ar girdi ko užblokavus telefonÄ tris dienas.

Pasakyk kodėl aÅ¡ negaliu tau pasiskambint. Moteris: tau nereikia man skambint. Vyras: Dėl E., kodėl aÅ¡ tau negaliu paskambint dėl E., man tavęs nachui nereikia supranti, man reikia vaiko, tu kelk dėl vaiko ragelį. Moteris: gerai iki. Vyras: žiÅ«rėk aÅ¡ noriu jį dabar paimt, kad tu nevestum į darželį. Man Å . papasakojo, kad jau parnešė vienam jo pažįstamam vaikas iÅ¡ darželio koronÄ . Tu nori, kad parneÅ¡tų mano tėvam? Ar girdi? AÅ¡ galiu dabar E. paimt? Moteris: ne. Vyras: kodėl ne? Moteris: todėl, kad paimsi penktadienį Å¡eÅ¡tÄ .

Vyras kodėl ne? dabar tu man pasakyk. Moteris: Kaip ir priklauso. Vyras: tuoj pakeisim sutartį jeigu priklauso. Ar girdi? Tuoj mes pakeisim sutartį, jeigu priklauso. Nori pakeist sutartį? Ar girdi, per gerai gyveni dar? ChatÄ gavai, viskÄ gavai, dar iÅ¡sipisinėji? Moteris: važiuok M., man trukdai. Vyras: ar girdi aÅ¡ tau tuoj važiuosiu, ar girdi tu gi tuoj mentam vėl gi skambinsi, beprote tu. Moteris: taip. Vyras: nes tu gi beprotė esi, neadekvati, degradė esi, degradavęs žmogus. Ko tu užblokavus mane, aÅ¡ negaliu dėl vaiko tau prisiskambint.

AÅ¡ tau nachui nenoriu skambint pačiai, supranti, tu mane taip dapisus esi kad pizda. Moteris: vaikÄ paimsi penktadienį Å¡eÅ¡tÄ . Vyras: kodėl tu dėl vaiko nekeli ragelio, gali atblokuot dėl vaiko, kai aÅ¡ noriu trečiadienį paimt, arba ketvirtadienį vaikÄ . Moteris: nekalbėk prie E., praÅ¡au važiuok. Vyras: aÅ¡ prie vaiko viskÄ kalbėsiu, gyvenime tu nuo jo nieko nenuslėpsi, jis viskÄ Å¾inos kokia tu esi. Motina ir kaip tu duodi man su juo bendraut. Moteris: (neaiÅ¡ku kÄ kalba). Vyras: kÄ tu dabar pasikviesi gaidį tÄ savo? ir prie jo sėdės gaidys tavo tas? Ar girdi? AÅ¡ tavęs klausiu dar kartÄ ? AčkarikÄ pasikviesi? IdiotÄ tÄ kurva? Kas dabar vyksta, ko tu negali man jo Å¡iandien duot? Pasikviesk „atčkarikÄ â€œ ir sėdėk viena su juo.

AÅ¡ važiuoju su vaiku. Moteris: važiuok. Vyras: girdi aÅ¡ tau aiÅ¡kinu normaliai, ar galiu paimt E. Å¡iandien? Kodėl negaliu? Todėl kad su tavo pyderu sėdėtų? AÅ¡ dar kartÄ klausiu? Su tuo iÅ¡sigimėliu, kad sėdėtų? Nachui akiniuotu. Moteris: važiuoji ar ne. Vyras: nachuj ar girdi aÅ¡ tavęs dar kartÄ klausiu, neduok dieve aÅ¡ jį pamatysiu akyse, tu pamatysi K. Moteris: ir kas jam bus... Vyras: Pamatysi, kas jam bus, bus jum abiem, ne jam, jum abiem bus. AÅ¡ trečiÄ zajavÄ gausiu, bet jÅ«s, sakau, daugiau čia nevaikščiosit.

Moteris: kÄ padarysi? Vyras: pamatysi, ir E. pamatys, kÄ aÅ¡ padarysiu. Moteris: pasitrauk (neaiÅ¡ku kÄ kalba). Vyras: K., aÅ¡ galiu paimt E. dabar? Atblokuok man telefonÄ , nes aÅ¡ negaliu dėl vaiko elementariai su tavim kalbėt. Moteris: važiuok iÅ¡ čia. Vyras: tu man neaiÅ¡kink man, kur man važiuot. Girdi tu? Tu man neaiÅ¡kink. Girdi? Atblokuok telefonÄ , kad aÅ¡ dėl vaiko su tavim normaliai galėčiau bendraut. Su tavim aÅ¡ nenoriu nachui kalbėt, girdi? AÅ¡ dėl vaiko noriu kalbėt. Gali atblokuot dėl vaiko dabar praÅ¡au telefonÄ .

Moteris: M. Vyras: ar galiu aÅ¡ tau paskambinsiu tik dėl vaiko? Moteris: E. viskÄ girdi, važiuok iÅ¡ čia. Vyras: tai gerai, labai gerai, kad jis girdi, jis labai gerai viskÄ girdi, nes jis tėčiui yra pats svarbiausias. Supranti? Supranti? Moteris: E. viskÄ girdi, važiuok iÅ¡ čia. Vyras: gerai tegu girdi, ar tavo vaikas yra? Kito asmens balsas tolumoje neaiÅ¡ku, kÄ sako. Vyras: tai lysk į vidų ir sėdėk, girdi? Lysk į vidų ir sėdėk. Kito asmens balsas tolumoje neaiÅ¡ku, kÄ sako. Vyras: lysk į vidų, girdi? Tu mink iÅ¡ čia, girdi? Taigi aÅ¡ tau sakau (neaiÅ¡ku kÄ kalba).

Garso įraÅ¡o trukmė 3 min. 8 s. Trečiajame garso įraÅ¡e pavadintame „kur gyvena A.“ girdėti: Moteris: kÄ tėtis žino? Vaikas: kur A. Moteris: ta prasme, kur? Vaikas: kur gyvena A. Moteris: o iÅ¡ kur (negirdėti, kÄ sako, sako labai tyliai). Vaikas: aÅ¡ pasakiau (tyliai). Moteris: važiavot ieÅ¡kot, kur A. gyvena? Vaikas: aÅ¡ pasakiau. Moteris: nevažiavot? Vaikas: važiavom. AÅ¡ pasakiau tėčiui, kur A. Moteris: parodei, kur važiuot reikia? Vaikas: jo. Moteris: mhm. Moteris: ir kÄ dabar darys tėtis? Vaikas: nieko.

Garso įraÅ¡o trukmė 41 s. Ketvirtajame garso įraÅ¡e, pavadintame „laiptinėje veržėsi į namus“ girdėti: Vyras: (aiÅ¡kiai nesigirdi). Moteris: labas. Vyras: ar tu girdi, tavęs klausiu, ko tu nenulipi jo pasitikt? Moteris: taigi nulipau. Vaikas: nu tėti (verkia). Vyras: kur tu lipi, iki čia sugebėjai nulipt, mes jau užlipę esam. Kur tu lipi? Moteris: iki. Vyras: ne iki, aÅ¡ einu į tÅ«likÄ . Moteris: nuvažiuosi į tÅ«likÄ pas savo tėvus. Vyras: tu iÅ¡varei mane iÅ¡ namų, per tave aÅ¡ esu be namų, tu supranti? Moteris: tu atvažiuoji, rėki ant manęs ir galvoji užeisi į tualetÄ ? Vyras: tai tu džiaukis, kad aÅ¡ tik rėkiu, tuoj aÅ¡ nerėksiu, ar girdi tu blet.

Moteris: tu čia rėkdamas (toliau nesigirdi) neisi į tualetÄ . Vyras: aÅ¡ tau sakau, aÅ¡ eisiu į tualetÄ . Moteris: neisi. Vyras: eisiu. Moteris: Tu atvažiuoji, rėki ant manęs ir tu dar nori tualetÄ eit. Vyras: tai tu iÅ¡sidirbinėji, tu nepasitinki vaiko vakar, tu Å¡iandien nenulipi, kÄ tu dėjai ant jo skersÄ ? Kas tau yra, Å¡uo jis yra? Moteris: kÄ tu čia Å¡neki. Vyras: Tu rÅ«pinkis vaiku, vaikÄ nukirpk, kokia tu motina, tu net nesirÅ«pini juo, mėnesį laiko vaikas neapkirptas, kÄ ten darai, ne iki, o einam, pasysioju ir iÅ¡einu.

Moteris: neinam. Vyras: einam. Moteris: neinam, tu čia atvažiavęs ant manęs nerėksi (toliau aiÅ¡kiai nesigirdi). Vaikas: nu tėti (rėkia, verkia). Vyras: duok arba aÅ¡ tau tuoj sulaužysiu rankÄ girdi? AÅ¡ tuoj rankÄ tau iÅ¡lauÅ¡iu. Moteris: nesinervuok gerai? Vyras: pažėk, kÄ tu darai, leistum pasysiot ramiai ir viskas, kÄ tu darai, kÄ darai. Vaikas: nu baikit (verkia). Moteris: neverk mažiuk, tėtis supykęs. Vyras: iki E., tėtis užmuÅ¡ tavo mamÄ . Vaikas: nu tėti. Vyras: supratai? Supratai? PažiÅ«rėk, kÄ tu su juo darai, pažėk, kas jam bus, tu jį supisi galutiniam variante, jis nukentės ne kas kitas, per tave.

Vyras: rytoj, kad bÅ«tų nukirptas vaikas, atvažiuosiu paimt. Moteris: po Å¡ito festivalio neatvažiuosi. Vyras: kertam, kad atvažiuosiu? Ar kertam, kad atvažiuosiu? Vaikas: nu tėti. Moteris: praÅ¡au iÅ¡eik. Vyras: rytoj atvažiuoju, kad bÅ«tų nukirptas E. Moteris: iÅ¡eik. Vyras: iki E., labai tave myliu. Vaikas: o aÅ¡ tavęs – ne. Moteris: labas vakaras. Pagyvenusio vyro balsas: Labas vakaras. Moteris: ačiÅ«, kad atidarėt. Pagyvenusio vyro balsas: kas atsitiko? Moteris: tuoj pasakysiu. Pagyvenusio vyro balsas: kas atsitiko tau? Moteris: oj ne tÄ raktÄ Ä¯kiÅ¡au, eik mažuti nusiauk gerai? Garso įraÅ¡as yra 2 min. 35 s. trukmės. Garso įraÅ¡e vyras visÄ laikÄ kalbėjo pakeltu balso tonu.

Penktajame garso įraÅ¡e, pavadintame „mamai blogai baiksis“, girdėti: Vaikas: ne. Vyras: (negirdėti) mamai baigsis aÅ¡ tau pasakau, už tokias nesÄ mones, kÄ jinai daro, ji prisidirbs labai stipriai. Žodžiu, kÄ tu darysi dabar? Vaikas: nu nesakysiu, nes nenoriu kalbėt su tavim. Vyras: E., o kaip tavo <...> tu pasiruošęs (nesigirdi). Vaikas: n. Vyras: (aiÅ¡kiai nesigirdi). Vaikas: kÄ ? Vyras: žinai, kiek dar liko ... (aiÅ¡kiai nesigirdi). Vaikas: n. Vyras: dvi su puse valandos, tai tada tu per tas dvi su puse valandos pailsėk, jeigu nori, biÅ¡ki pamiegok ir tada kad gerai pasportuotum, gerai? Vaikas: mhm.

Vyras: gerai, mažiuk, tai aš tau paskambinsiu vėliau, gerai? Vaikas: mhm. Vyras: gerai labai labai tave myliu, iki. Vaikas: iki. Vyras: iki. Girdėti pokalbio telefonu pabaigos garsas, pypsėjimas. Garso įrašo trukmė 1 min. 8 s. (t. 2, b. l. 82–89). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 19 d. buvo apžiūrėta tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Operatorius: (duomenys neskelbtini). Paklausimo pobūdis: išklotinė (TEL). Paklausimas atliktas: 2021 m. kovo 16 d. 18:07:58.

Paklausimo Nr. 93098-21. Paklausimo objektas: (duomenys neskelbtini). Data nuo: 2020 m. spalio 18 d. 00:00:00. Data iki: 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00. Apžiūrint išklotinę išskiriami telefono numeriai, nurodyti asmens duomenų pažymose bei nukentėjusiosios apklausoje: M. R., E. R., M. J., G. Ž. (t.2, b. l. 68–81). Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_09_06_17-11-18_(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: 112 klausau.

Pranešėja: laba diena. Operatorė: laba diena. Pranešėja: aÅ¡ jum skambinu, nes mane buvęs vyras terorizuoja, bet jis dabar pabėgo, pamato, kad aÅ¡ čiumpu telefonÄ ir jis iÅ¡kart iÅ¡važiuoja. Operatorė: o kaip suprast, terorizuoja? Pranešėja: atveža sÅ«nų, grasina, kad man geruoju nesibaigs, kad mane užmuÅ¡, šį kartÄ , kad mano brolį užmuÅ¡. Va tai va ir vaikas dabar verkia. Operatorė: o koks adresas jÅ«sų bÅ«tų? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Bet jo dabar jau nebėra.

Operatorė: nesvarbu, vis tiek pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ysite. Pranešėja: aÅ¡ paraÅ¡iau pareiÅ¡kimÄ . Operatorė: o tai dabar tada dėl ko skambinat? Pranešėja: nu tai va, aÅ¡ iÅ¡sigÄ stu ir nežinau, kaip man va padaryt, kad jisai. Jisai manęs neįleidžia į namus, ir aÅ¡ iÅ¡sigÄ stu nežinau, kÄ , va dabar jisai skambina į duris. Operatorė: tai supratau, durų neatidarykite dabar, sakykite, kuris aukÅ¡tas jÅ«sų? Pranešėja: penktas. Operatorė: durų kodas yra laiptinėje? Pranešėja: ne, domofonas.

Operatorė: supratau, o jūsų vardas pavardė? Pranešėja: K. R. Operatorė: o sakykite, kiek vaikučių namuose yra? Pranešėja: vienas. Operatorė: gerai, laukite, privažiuos tuoj policija. Garso įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 76–79). Apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_07_31_20-47-54_(duomenys neskelbtini)“. Operatorius: 112 klausom. Pranešėja: labas vakaras. Operatorius: labas vakaras. Pranešėja: manęs buvęs vyras neįleidžia į namus.

Operatorius: o kam namai priklauso? Pranešėja: man. Operatorius: o jisai namuose Å¡iuo metu pas jus? Pranešėja: iÅ¡eidinėjo, kai pradėjau skambinti. Operatorius: tai jums Å¡iuo metu kokia nors pagalba reikalinga iÅ¡ mÅ«sų ar ne kol kas? Pranešėja: nu tai nebereikia, nes jis pabėgo kaip ir visada. Operatorius: tai policija Å¡iuo metu nereikalinga. Pranešėja: ne, nereikalinga. Operatorius: supratau, jeigu kÄ , skambinkite, gerai? Pranešėja: ačiÅ«, iki. Operatorius: ačiÅ« jums, viso. Garso įraÅ¡o pabaiga (t. 1, b. l. 67–70). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet ir kaip kiti baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gÄ sdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutės ir pan.). Sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, jog nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K‑328‑648/2017).

Objektyviai sistemiÅ¡kumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-677, 2K‑327‑696/2016, 2K-90-689/2018). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali bÅ«ti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raÅ¡tu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais bÅ«dais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmÄ nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi bÅ«ti realÅ«s – turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali bÅ«ti realizuoti. Vertinant grasinimų realumÄ , reikÅ¡mės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan.

Sistemingas bauginimas visuomet bÅ«na nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobÅ«džio, todėl, vertinant grasinimo realumÄ , labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra bÅ«tina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑542/2011).

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas M. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡tas dėl to, kad jis nuo 2020 m. liepos 14 d. sistemingai baugino buvusiÄ sutuoktinę K. R. naudodamas psichinę prievartÄ . Kaltinime nurodyti penki tęstinės M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. sausio 27 d., jų vieta – (duomenys neskelbtini) (laiptinėje prie K. R. buto arba lauke prie nurodyto daugiabučio namo), K. R. ir M.

R. nepilnamečio vaiko E. R. perdavimo pasimatymams su tėvu metu. Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu bendrai dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo parodė, kad smulkiai, kaip viskas buvo, neatsimena; galėjo nusikeikti, kažkÄ griežčiau pasakyti, tonÄ pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo; santykiai su buvusia sutuoktine buvo konfliktiÅ¡ki, daugiausia dėl vaiko, dėl bendravimo su vaiku tvarkos; nukentėjusioji neduoda vaiko, nuteikinėja; jis nori pakeisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , kreipėsi dėl to į teismÄ ; toks jo elgesys buvo natÅ«ralus, iÅ¡Å¡auktas nukentėjusiosios elgesio; po (duomenys neskelbtini) metų į jį žiÅ«rima kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä , jis buvo provokuojamas, erzinamas; taip ir nutinka, kad griežtai kažkÄ pasako.

M. R. ikiteisminio tyrimo metu bendrai dėl jam pareikÅ¡to įtarimo parodė, kad savo kaltę iÅ¡ dalies pripažįsta, nes kai kuriuos žodžius yra sakęs; jis su savo buvusia sutuoktine bendrauja nemandagiai, nes jaučia jos žeminimÄ , tyčiojimÄ si, kad žiÅ«ri į jį kaip į didžiausiÄ prieÅ¡Ä ; pagal nukentėjusiÄ jÄ , jis nuteikinėja jų vaikÄ prieÅ¡ jÄ , bet jis to nedaro; jis savo buvusios sutuoktinės nepersekioja, su ja nebendrauja, jau tris mėnesius ji yra užblokavusi jį (iÅ¡metusi iÅ¡ „Facebook“, užblokavusi telefono numerį); pasiimdamas vaikÄ arba atiduodamas, jis savo buvusiai sutuoktinei yra sakęs žodžius, nurodytus įtarime; jis kažkokias replikas jai vis pasako, nes jam yra pikta ant jos, nes jo vienintelis vaikas bÅ«na su kažkokiu vyru, o jis su vaiku gali praleisti tik vienÄ parÄ per savaitę; tuos žodžius sako iÅ¡ pykčio, bet realiai tuos žodžius veiksmais neįgyvendintų.

Dėl inkriminuoto 2020 m. liepos 14 d. epizodo Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2020 m. liepos 14 d., naudodamasis savo teise bendrauti su sÅ«numi ir lydėdamas jį namo, kur gyvena ir buvusi sutuoktinė K. R., adresu (duomenys neskelbtini), sutikęs jÄ pradėjo grasinti, kad sulaužys rankas ir nužudys. Teismas, sistemiÅ¡kai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytas 2020 m. liepos 14 d. M. R. iÅ¡sakytas grasinimas K. R. pasitvirtino. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡ dalies remiasi M.

R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 14 d. jis galėjo pasakyti kažkÄ nemandagaus, jog gal kažkÄ ir gÄ sdino, nukentėjusiosios K. R., liudytojų I. J. ir A. M. parodymais, BRIT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis kartu su nukentėjusiosios praneÅ¡imu policijai (t. 1, b. l. 80–84), kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiÅ«rėtame garso įraÅ¡e (t. 1, b. l. 96–98), taip pat pačiu garso įraÅ¡u „laiptinėje veržėsi į namus“, perklausytu teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 89), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis galėjo nusikeikti, kažkÄ griežčiau pasakyti, tonÄ pakelti, bet grasinimų susidoroti ar nužudyti nebuvo, vertina kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojų I. J. bei A. M. parodymais, nes juos iÅ¡ dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodytų liudytojų siekio apÅ¡nekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamÄ jį.

Teismas pažymi, kad garso įraÅ¡e „laiptinėje veržėsi į namus“ girdima, kaip M. R. pakėlęs balso tonÄ , ypatingai nemaloniai, grubiai, nemandagiai, neleisdamas įsiterpti/atsakyti, priekaiÅ¡tauja K. R., kad ji nenulipa laiptais pasitikti vaiko, po to, kad lipa pasitikti vaikÄ , kad vaikas neapkirptas, kad ji bloga motina; taip pat M. R. sako, kad eis į namus, į tualetÄ ; K. R. jam atsako, kad jis į tualetÄ neis, nes ant jos rėkia; M. R. sako, kad „aÅ¡ tuoj rankÄ tau iÅ¡lauÅ¡iu“, po kelių sekundžių, girdint K.

R., vaikui piktai pasako „tėtis užmuÅ¡ tavo mamÄ â€œ; girdimas kaimyno balsas. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitų objektų apžiÅ«ros protokole. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡io epizodo nuosekliai parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. sÅ«nus buvo parvežtas namo, viskas vyko laiptinėje; ji buvo nusileidusi iki 3 ar 4 aukÅ¡to pasitikti sÅ«naus; M. R. pareiÅ¡kė, kad jis eis į namus, į tualetÄ , jo tonas buvo pakeltas, jis Å¡aukė; ji jam pasakė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis rėkia, jis pas juos į namus neis, gali nuvažiuoti kažkur kitur; ji buvo užrakinusi buto duris, rankoje laikė raktÄ ;

M. R. pakilo su jais į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ , pasakė, kad jai iÅ¡lauÅ¡ rankas, stvėrė už rankos, bandė atimti raktÄ ; vaikas pradėjo rėkti, verkti, Å¡aukti, iÅ¡sigando; ji iÅ¡sigandusi skambino kaimynams, iÅ¡ pradžių skambino į (duomenys neskelbtini) butÄ , bet niekas neatidarė durų; M. R. pamatė, kad ji skambina kaimynams, todėl nusileido truputį žemiau; jis vėl puolė aukÅ¡tyn; tada ji paskambino į prieÅ¡ais esantį (duomenys neskelbtini) kaimyno butÄ ; kai iÅ¡girdo, kad atidarinėjamos durys, M.

R. išėjo; ji iÅ¡sigando, kad M. R. iÅ¡lauÅ¡ rankÄ ar kažkÄ jai padarys, trenks; bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos; kreipėsi ir į policijÄ , rašė pareiÅ¡kimÄ per e. policijÄ po mėnesio, nes bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tÄ daryti; M. R. ne pirmÄ kartÄ prašėsi į tualetÄ ar nusiplauti rankas, verždavosi į butÄ ; anksčiau, kai jis užeidavo, jai nesisekdavo jo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ namų, jis trikdė jos asmeninį gyvenimÄ , ji jo bijojo, todėl šį kartÄ ji jo neįsileido.

Liudytoja I. J. (nukentėjusiosios motina) parodė, kad iÅ¡ pradžių po skyrybų dukra sakydavo, kad kaltinamasis, atvežęs vaikÄ , norėdavo užeiti į kambarį, bet dukra bijodavo jį įleisti; kaltinamasis dukrai grasindavo; dukra pasakojo, kad ji vienÄ kartÄ skambino į kaimyno duris, žadėjo iÅ¡kviesti policijÄ . Liudytojas A. M. (nukentėjusiosios kaimynas) parodė, kad kažkas paskambino jam į duris, jis jas atidarė ir pamatė kaimynę su vaiku; kaimynė labai atsipraÅ¡inėjo, kad sutrukdė, buvo su aÅ¡aromis akyse, iÅ¡sigandusi, drebančiomis rankomis, vaikas verkė; jis paklausė kaimynės, kas atsitiko; kaimynė atsakė, kad yra problemų su vyru; jis pats M.

R. nematė, bet kai atidarė duris, girdėjo, kad kažkas bėga laiptinėje žemyn; kaimynė jam pasakė, kad buvo su M. R. situacija, ji labai iÅ¡sigando, jos nemušė, bet lyg ir fiziÅ¡kai grasino, nes neįleido M. R. į butÄ . IÅ¡ BRIT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų kartu su nukentėjusiosios praneÅ¡imu policijai matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. K. R. kreipėsi į policijÄ , nes buvęs sutuoktinis smurtavo vaiko akivaizdoje, grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino įsikiÅ¡us kaimynui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto.

Teismas vertina, kad iÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, akivaizdžiai matyti, jog M. R. ne tik iÅ¡sakė K. R. grasinimÄ sutrikdyti jos sveikatÄ (iÅ¡laužti rankÄ ) ir jÄ nužudyti (jai girdinti, pasakė vaikui „tėtis užmuÅ¡ tavo mamÄ â€œ), tačiau atliko ir kitus baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančius veiksmus (žemino, įžeidinėjo nukentėjusiÄ jÄ ), tokiu bÅ«du sÄ moningai versdamas nukentėjusiÄ jÄ nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ , įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspÅ«dis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant tiek į konfliktiÅ¡kus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iÅ¡ esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neiÅ¡tikimybės klausimÄ , kaltinamasis naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ ), tiek į M. R. elgesį įvykio metu – su nukentėjusiÄ ja bendravo nemandagiai ir grubiai, siekė atimti iÅ¡ nukentėjusiosios rankų buto raktÄ , įeiti į nukentėjusiosios namus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik iÅ¡girdęs kaimyno atidaromas duris, tiek į K.

R. bÅ«senÄ po aptariamo įvykio – kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji ir liudytojas A. M. parodė, kad K. R. buvo iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, sutrikusi, tiek į tai, kad K. R., M. R. jai grasinant, skambino į kaimynų butų duris ieÅ¡kodama pagalbos, apie įvykį K. R. pasakojo ir savo motinai liudytojai I. J., taip pat, nors ir po trijų savaičių po aptariamo įvykio, tačiau kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ . Teismas nemano, kad pastaroji aplinkybė, t. y. kad nukentėjusioji į policijÄ kreipėsi tik po trijų savaičių po 2020 m. liepos 14 d.

įvykio, reiÅ¡kia, jog nukentėjusioji nejautė realios grėsmės dėl kaltinamojo veiksmų, nes, kaip nurodė nukentėjusioji, ji bijojo dėl savęs, labai dvejojo, reikėjo laiko pasiryžti tai daryti. Dėl inkriminuoto 2020 m. liepos 31 d. epizodo Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sÅ«naus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, kad Å¡i eis kÅ«liais į pirmÄ aukÅ¡tÄ , neleido užeiti į butÄ , stovėjo užstojęs buto duris, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimÄ .

Teismas, sistemiÅ¡kai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytas 2020 m. liepos 31 d. M. R. atliktas K. R. bauginančio pobÅ«džio veiksmas, naudojant psichinę prievartÄ , pasitvirtino. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡ dalies remiasi M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2020 m. liepos 31 d. jis buvo užėjęs į laiptinę, neprisimena, kad sakė „eisi kÅ«liais žemyn“, gal kažkÄ nemalonaus ir pasakė, nukentėjusiosios K.

R. ir liudytojos I. J. parodymais, apžiÅ«ros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiÅ«rėtame BPC garso įraÅ¡e (t. 1, b. l. 67–70), teisiamajame posėdyje iÅ¡klausytu garso įraÅ¡u (t. 2, b. l. 70), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nebuvo taip, jog, atvykęs pasiimti sÅ«naus, nukentėjusiajai sakytų, jog ji eis kÅ«liais į primÄ aukÅ¡tÄ , neleistų jai užeiti į butÄ , stovėtų užstojęs buto duris, vertina kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojos I. J. parodymais, nes juos iÅ¡ dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodytos liudytojos siekio apÅ¡nekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamÄ jį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡io epizodo nuosekliai parodė, kad 2020 m. liepos 31 d. kaltinamasis atvažiavo pasiimti sÅ«naus (o gal atvežė); ji norėjo įeiti į namus, bet kaltinamasis jos neįleido, stovėjo nugara užstojęs duris; ji prašė, kad jis jÄ Ä¯leistų; ji pasakė, kad jei jos neįleis, ji kvies policijÄ , nes ji bijo bÅ«ti su juo; ji pradėjo skambinti policijai, tuomet jis išėjo; patikslino, kad kai sÅ«nus nusileido į apačiÄ , ji paprašė kaltinamojo, kad jis eitų kartu su sÅ«numi;

M. R. tuomet jai pasakė, kad ji jam neaiÅ¡kintų, kÄ jam daryti, kad ji eis kÅ«liais žemyn; ji galvojo, kad kaltinamasis tikrai gali jÄ nustumti; ji bijo tokių situacijų, nes nežino, kÄ kaltinamasis gali padaryti – trenkti, nustumti; skambino BPC, pasakė, kad jos neįleidžia į butÄ ; kai pradėjo skambinti, kaltinamasis išėjo; pasakymÄ â€žeisi kÅ«liais žemyn“ suprato, kad jis jÄ nustums nuo laiptų; įėjo į namus, užsirakino duris. Liudytoja I. J. parodė, kad M. R. gÄ sdina jos dukrÄ K.

R., sako, kad nuleis nuo laiptų, užmuš, pakas; dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,2020_07_31_20-47-54_(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji skundžiasi, kad jos buvęs vyras neįleidžia į namus, jog jis išeidinėjo, kai ji pradėjo skambinti, pagalbos nebereikia, nes jis pabėgo kaip ir visada. Iš perklausyto garso įrašo girdima, kad K.

R. yra susijaudinusi, kalba verksmingu balsu. Teismas vertina, kad iÅ¡ to, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, akivaizdžiai matyti, kad M. R. baugino nukentėjusiÄ jÄ , darė jai psichologinį spaudimÄ , atliko baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančius veiksmus – vaikui nusileidus laiptais žemyn, neleido nukentėjusiajai užeiti į butÄ , stovėjo užstojęs buto duris, nukentėjusiajai paraginus eiti paskui vaikÄ , pasakė, kad K. R. eis kÅ«liais žemyn, tokiu bÅ«du sÄ moningai versdamas nukentėjusiÄ jÄ nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ , įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspÅ«dis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant tiek į jau aptartus konfliktiÅ¡kus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iÅ¡ esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad kaltinamasis santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neiÅ¡tikimybės klausimÄ , Å¡is naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , prieÅ¡ tai aptartÄ atvejį), tiek į M. R. elgesį įvykio metu – dėl neaiÅ¡kių motyvų, vaikui nusileidus laiptais žemyn, liko stovėti prie nukentėjusiosios buto durų, buvo užstojęs nukentėjusiosios buto duris, neleido jai įeiti į butÄ , iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tik iÅ¡girdęs, kad nukentėjusioji skambina BPC, tiek į K.

R. bÅ«senÄ po aptariamo įvykio – kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji parodė, kad ji buvo iÅ¡sigandusi, tai yra girdima ir iÅ¡ garso įraÅ¡o, tiek į tai, kad K. R., M. R. jai darant psichologinį spaudimÄ , skambino į BPC ieÅ¡kodama pagalbos, skundėsi savo motinai liudytojai I. J. Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 4 d. epizodo Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 4 d. atvežęs sÅ«nų pareiÅ¡kė, jog jei ji į namus atsives savo draugÄ , baigsis blogai, taip darė buvusiai sutuoktinei K.

R. psichologinį spaudimÄ . Teismas, sistemiÅ¡kai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 4 d. K. R. bauginančio pobÅ«džio veiksmas, naudojant psichinę prievartÄ , nepasitvirtino, todėl yra Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. Kaltinamasis dėl analizuojamo atvejo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesakė, jog jei nukentėjusioji atsives draugÄ , baigsis blogai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 4 d. pasakė, jog K.

R. nebandytų vedžiotis [pastaba – savo draugo], netraumuotų vaiko; jis neatsimena, kÄ nukentėjusioji atsakė – gal „ne tavo reikalas“. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. 2021 m. sausio 4 d. atvežė jai sÅ«nų; jis, perduodamas jai sÅ«nų kieme prie laiptinės, pareiÅ¡kė, kad jeigu ji atsives į namus savo draugÄ â€“ baigsis blogai; Å¡iuos jo žodžius ji suprato, kaip skirtus jai ir jos draugui; ji nesiklausė jo frazių ir kartu su vaiku nuėjo namo.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji iÅ¡ pradžių 2021 m. sausio 4 d. atvejo neprisiminė, teismo vertinimu, painiojo jį su 2021 m. sausio 18 d. atveju, nes paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis atvežė sÅ«nų ir pradėjo sakyti, jei ji atsives draugÄ Ä¯ namus, ji nevaikščios savo kojomis ant žemės. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad pasakymÄ â€žbaigsis blogai“ suprato, jog kalbama apie susidorojimÄ , jog jÄ užmuÅ¡; iÅ¡sakė apibendrinto pobÅ«džio nusiskundimus kaltinamojo elgesiu.

Iš to, kas buvo nurodyta prieš tai, matyti, kad analizuojamas bauginimo atvejis yra grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais. Šių nukentėjusiosios parodymų teismas nepripažįsta įrodymais, nes jie negali būti patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis), be to, teismo vertinimu, pasakymas „baigsis blogai“ yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, kad jį būtų galima laikyti bauginančiu, juo labiau, kad iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodyto konteksto matyti, kad aptariamas jų susitikimas buvo itin trumpas, nukentėjusioji kaltinamojo nesiklausė ir nuėjo su vaiku namo.

Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 18 d. epizodo Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 18 d. atvežęs sÅ«nų pasakė „nesivesk savo „atčkariko“ į namus, nes nevaikščiosit savo kojomis“, stumdydamasis neleido buvusiai sutuoktinei K. R. įleisti vaiko į laiptinę, laikė iÅ¡kėlęs rankÄ prie veido, baugino, kad trenks, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimÄ . IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. sausio 21 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, (t. 1, b. l. 11–12) matyti, kad M.

R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), lankydamas ir po to perduodamas mažametį sÅ«nų K. R., žodžiais su ja konfliktavo, stumdė, kėlė balsÄ , priekaiÅ¡tavo, garsiai ir grasinamais žodžiais reiÅ¡kė pretenzijas dėl asmeninio gyvenimo; visa tai vyko matant jo mažamečiui sÅ«nui; tokiais veiksmais M.

R. nevykdė pareigos tinkamai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , tėvo valdžiÄ panaudojo prieÅ¡ingai vaiko interesams; paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nutarime esantis paraÅ¡as yra jo, paaiÅ¡kino, kad priimto nutarimo jis neskundė. Å i aplinkybė reiÅ¡kia, kad nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl dėl analizuojamo epizodo yra iÅ¡kilęs dvigubo nubaudimo draudimo klausimas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ ) reiÅ¡kia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį nusižengimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant non bis in idem problemÄ ir vertinant veikos tapatumÄ , neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimÄ , nes reikÅ¡mės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas). Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimÄ .

Taigi, Å¡iose normose objektyvieji požymiai apibrėžti skirtingai. Skirtingai jie nurodyti ir suraÅ¡ytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, bei kaltinamajame akte. Tačiau nustatant, ar teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiÅ¡kais, turėtų bÅ«ti vertinami faktai, sudarantys visumÄ konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiÅ«riu tarpusavyje susijusių faktų visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. R. jau yra nubaustas administracine tvarka, jam yra paskirta administracinė nuobauda, nutarimas yra įsiteisėjęs ir galutinis; nusižengimas, už kurį M. R. yra nubaustas administracine tvarka pagal faktines aplinkybes yra tas pats, kaip ir nurodyta kaltinime dėl 2021 m. sausio 18 d. epizodo; nagrinėjamoje byloje procesas dėl iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų yra kartojamas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019 (paskalbta Teismų praktika. 2019, 52, p. 569-579) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ta aplinkybė, jog administracinę atsakomybę nustatančios normos „sankcijoje buvo nustatyta vienintelė ir pati Å¡velniausia nuobauda – įspėjimas, nepaneigia administracinio baudimo reikÅ¡mės. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos teismų praktikoje administraciniai nusižengimai non bis in idem principo požiÅ«riu priskiriami „baudžiamų pažeidimų“ kategorijai be jokių iÅ¡lygų ir neatsižvelgiant į sankcijos griežtumÄ â€œ.

„ANK 2 straipsnio 5 dalis taip pat be jokių iÅ¡lygų nustato, kad niekam negali bÅ«ti antrÄ kartÄ skiriama administracinė nuobauda už tÄ pačiÄ veikÄ . Antra, dvigubo baudimo fakto nepaneigia ir didesnė kaltinimo apimtis baudžiamojoje byloje. Kaip jau minėta, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad skirtinguose procesuose dėl baudžiamo pobÅ«džio veikų vertinami faktai sutaptų bent iÅ¡ dalies. Trečia, baudžiamosios atsakomybės taikymo nepagrindžia ir tai, kad R.

V., net ir po administracinio baudimo toliau siuntė netinkamo turinio žinutes sÅ«nui. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstitucinis principas non bis in idem neleidžia pakartotinumo traktuoti kaip aplinkybės, kuriai esant už tam tikrus teisės pažeidimus nustatytos administracinės teisinės atsakomybės rÅ«Å¡is gali bÅ«ti pakeista baudžiamÄ ja atsakomybe (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).“ Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 18 d.

K. R. bauginančio pobÅ«džio veiksmas, naudojant psichinę prievartÄ , iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas. Dėl inkriminuoto 2021 m. sausio 27 d. epizodo Kaltinime nurodyta, kad M. R. 2021 m. sausio 27 d. rėkė pakeltu tonu, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusiÄ sutuoktinę ir jos draugÄ , darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimÄ . Teismas, sistemiÅ¡kai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytas 2021 m. sausio 27 d. M. R. atliktas K.

R. bauginančio pobÅ«džio veiksmas, naudojant psichinę prievartÄ , pasitvirtino. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡ dalies remiasi M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad 2021 m. sausio 27 d. tikrai nerėkė pakeltu tonu, nors gal ir galėjo; P. K. pasakė, kad iÅ¡eitų ir tiek, nes jis tikriausiai kiÅ¡osi, girdėjo kažkokį pokalbį, nukentėjusiosios K. R. ir liudytojo P. K. (nukentėjusiosios kaimyno iÅ¡ kitos laiptinės) parodymais, kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, kuriame yra užfiksuota, kas girdima apžiÅ«rėtame garso įraÅ¡e (t. 2, b. l. 82–88, apžiÅ«rėtas antras garso įraÅ¡as „grasina pamatysi kas tau bus“), teisiamajame posėdyje iÅ¡klausytu garso įraÅ¡u (t. 2, b. l. 89), kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad tikrai nerėkė pakeltu tonu, vertina kritiÅ¡kai, kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Taip pat teismas nurodo, kad remiasi nukentėjusiosios K. R. ir liudytojo P. K. parodymais, nes juos iÅ¡ dalies patvirtina paties kaltinamojo parodymai, be to, jie sutampa tarpusavyje, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat teismas nenustatė nei nukentėjusiosios, nei nurodyto liudytojo siekio apÅ¡nekėti ar neteisingai apkaltinti kaltinamÄ jį.

Teismas pažymi, kad garso įraÅ¡e „grasina pamatysi kas tau bus“ girdima, kaip M. R., pakėlęs balso tonÄ , nemaloniai, grubiai, nemandagiai, neleisdamas įsiterpti/atsakyti, priekaiÅ¡tauja K. R., kad ji yra užblokavusi jo telefono numerį, kad jis negali jai prisiskambinti, kad jis negali pasiimti vaiko ne pagal sutartį, kad nukentėjusioji turi draugÄ ; taip pat M. R. sako, kad „tu gi mentam vėlgi skambinsi, beprote tu“, „nes tu gi beprotė esi, neadekvati, degradė esi, degradavęs žmogus“, „neduok dieve, aÅ¡ jį pamatysiu akyse, tu pamatysi, K.“, „pamatysi, kad jam bus, bus jums abiem, ne jam, jums abiem bus.

AÅ¡ trečiÄ zajavÄ gausiu, bet jÅ«s daugiau čia nevaikščiosit“, M. R., girdintis kito asmens balsui tolumoje, sako – „tai lysk į vidų ir sėdėk, girdi? Lįsk į vidų ir sėdėk“, toliau girdintis kito asmens balsui tolumoje – „lįsk į vidų, girdi? Tu mink iÅ¡ čia, girdi? Taigi, aÅ¡ tau sakau.“ Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir kitų objektų apžiÅ«ros protokole. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl Å¡io epizodo nuosekliai parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. vakare buvo su E. prie automobilio lauke; valė nuo automobilio sniegÄ ; atvažiavo M. ir pasakė, kad paims sÅ«nų kažkuriuo, ne savo laiku; ji gal atsakė, kad kaltinamasis sÅ«nų paims penktadienį, kaip priklauso; kaltinamasis tuomet pradėjo Å¡aukti dėl draugo, dėl „atčkaryko“, kad susidoros; nurodė, kad tuo metu turbÅ«t nebuvo grasinimų; pasakymÄ â€žpamatysi, kas jums bus“ vertina kaip grasinimÄ ; tuo metu aplink vaikščiojo kaimynai, todėl nemanė, kad grasinimas buvo realus, mažiau bijojo; jei nebÅ«tų buvę kaimynų, tai daug labiau bijotų; vaikas buvo iÅ¡sigandęs ir verkė; ji bijo visais atvejais, o Å¡iuo atveju viskas buvo netikėta – ji su sÅ«numi buvo kieme, kaltinamasis atvažiavo ir sustojo.

Liudytojas P. K. parodė, kad grįždamas namo matė, kaip riejosi, barėsi pora, su ja buvo vaikas; buvo vartojami žodžiai, kurie, kaip jam pasirodė, buvo nepadorūs vaiko akivaizdoje; paprašė, kad šnekėtų ramiai; tada prie jo priėjo vyras ir piktai, įsiaudrinęs pasakė „eik savo keliu, nelysk“; jis ir nesikišo, pastovėjo, pažiūrėjo, kad nebūtų kažko daugiau; tai buvo šeimyninis barnis; barinis buvo aršus, įsiaudrinęs, įpykęs, galbūt siautėdamas, agresyviai elgėsi vyras, moteris stovėjo tarp mašinų ir tylėjo, nieko nesakė, vaikas stovėjo šalia nuliūdęs. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, akivaizdžiai matyti, kad M.

R. baugino nukentėjusiÄ jÄ , darė jai psichologinį spaudimÄ , atliko baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančius veiksmus – nukentėjusiajai su vaikui esant lauke prie namų, atvažiavęs pasakė, kad pamatysit, kas jums bus, turėdamas omenyje buvusiÄ sutuoktinę ir jos draugu, tokiu bÅ«du sÄ moningai versdamas nukentėjusiÄ jÄ nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ , įbauginti, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismui nekyla abejonių, kad K. R. susidarė įspÅ«dis, jog M. R. grasinimas bus realizuotas. Nukentėjusioji nurodė, kad ji kaltinamojo bijo visuomet, tačiau nagrinėjamu atveju ji bijojo mažiau, nes Å¡alia buvo kaimynas. Taip pat tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant tiek į konfliktiÅ¡kus M. R. ir K. R. santykius (dėl ko ginčo iÅ¡ esmės nėra, be to, nukentėjusioji ir jos motina parodė, kad kaltinamasis santuokos metu, nukentėjusiajai keliant kaltinamojo neiÅ¡tikimybės klausimÄ , Å¡is naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , prieÅ¡ tai aptartus atvejus), tiek į M.

R. elgesį įvykio metu – Å¡aukė ant nukentėjusiosios, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, grasino jai ir jos tuometiniam draugui, tiek į K. R. bÅ«senÄ po aptariamo įvykio – iÅ¡ garso įraÅ¡o girdima, kad nukentėjusioji yra iÅ¡sigandusi, tiek į liudytojo P. K. parodymus – jis nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes norėjo įsitikinti, kad nebÅ«tų kažko daugiau. Dėl sistemingumo Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino (buvo pagrįstai nurodyti) kaltinamajam M. R. pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyti trys tęstinės nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d.

Kaip jau buvo nurodyta, objektyviai sistemiÅ¡kumas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per tam tikrÄ , nelabai ilgÄ laiko tarpÄ ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ . Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuoti trys kaltinamojo atlikti bauginančio pobÅ«džio veiksmai, todėl teismas toliau vertina, ar Å¡ie veiksmai nėra pernelyg vienas nuo kito nutolę, kad bÅ«tų galima nustatyti kaltinamojo atliktų veiksmų kryptingumÄ . Teismas pažymi, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimu (t. 1., b. l. 30–35) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, 5.1 punktÄ â€žtėvas bendrauja su vaiku kiekvienÄ savaitę, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 valandos ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 valandos“.

Kaip jau buvo nustatyta, nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuoti 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. epizodai vyko vaiko perdavimo pasimatymams su tėvu metu. Tačiau iÅ¡ byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumos matyti, kad M. R. ir kitais vaiko perdavimo atvejais, taip pat bendraudamas telefonu ir atlikdamas kitus veiksmus, su nukentėjusiÄ ja elgėsi netinkamai (neetiÅ¡kai, nemandagiai, grubiai), sukeldamas nukentėjusiajai nemalonius jausmus. Tokio pobÅ«džio kaltinamojo veiksmai nebuvo nurodyti jam suformuluotame kaltinime, byla teisme buvo nagrinėjama laikantis nustatytų ribų (BPK 255 straipsnio 1 dalis „byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje“), tačiau Å¡ie veiksmai yra svarbÅ«s nustatant, ar nagrinėjamoje byloje M.

R. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti grasinančio–bauginančio pobÅ«džio, naudojant psichinę prievartÄ , veiksmai atitinka sistemingumo požymį. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuoja, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės pripažino, jog nukentėjusios atžvilgiu vartojo negražius, įžeidžiančius žodžius etikos prasme, tačiau savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, o prieÅ¡ingai – jį pateisina, kaltina pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ provokacijomis, prieÅ¡iÅ¡ka jos kÅ«no kalba ir žvilgsniu, kas jį ir iÅ¡erzina, mano, kad jo elgesys yra natÅ«ralus, žmogiÅ¡kas.

Pažymėtina, kad tokiÄ kaltinamojo pozicijÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklaustos nukentėjusiosios K. R. parodymai, o bÅ«tent, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. po vaiko (E. R.) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jos laukė M. R., jÄ pamatęs iÅ¡lipo iÅ¡ savo maÅ¡inos, priėjo ir pakeltu tonu jai pasakė, kad jis jÄ padegs maÅ¡inoje, ji degs su dabartiniu draugu, ir tai pakartojo ne vienÄ kartÄ ; vaikas sėdėjo jo maÅ¡inoje, buvo iÅ¡sigandęs; po to ji nelabai galėjo vairuoti, dar pasėdėjo automobilyje, iÅ¡sigando, buvo baisu; vakar vaikas grįžo namo ir pasakojo, kad girdėjo, kaip tėtis kalbėjo su kažkokiu vyru užsidaręs vonioje, kad kai pamatys jÄ su jos nauju draugu, jam iÅ¡ karto praneÅ¡;

M. R. iki Å¡iol važinėja po langais, prasuka ratÄ pro kiemÄ ir iÅ¡važiuoja; vaikas su tėvu kalba per garsiakalbį, ir jis sÅ«naus klausia „ar to „pydaro“ nėra, tik tu mamai nesakyk, kÄ su tavimi čia Å¡nekam“, klausia apie tai vaiko kiekvienÄ dienÄ ; ji sirgo su vaiku, todėl vaikas nebuvo pas tėvÄ , o dabar iÅ¡važiavo pas jį porai dienų, kai ji kalbėjo su vaiku, M. R. pradėjo rėkti į telefonÄ â€žtu ubage, žėrtva, dėk ragelį“; grasinimai nesibaigia, ji nesijaučia saugi, jaučia panikos atakas, jai atsibodo, pavargo.

Teismas nustatė, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu bendrai apie susidariusiÄ situacijÄ nuosekliai parodė, jog ji bijodavo visų vaiko atidavimų, nes paskui vaikÄ laiptais visÄ laikÄ lipdavo ir M. R.; kai anksčiau M. R. užeidavo į butÄ , jai nesisekdavo jo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ namų, atsisėdęs prie durų verkdavo, koks jis vargÅ¡as, nelaimingas, kaip ji galėjo su juo iÅ¡siskirti; vėliau viskas perėjo į grasinimus, kad užmuÅ¡; kaltinamasis važinėja aplink jos namus, ji jaučiasi persekiojama, blogai jaučiasi tiek fizine, tiek emocine prasme.

Liudytojas M. J., draugavęs su nukentėjusiÄ ja (duomenys neskelbtini), parodė, kad K. R. jam pasakojo, jog M. R. sužinojus apie jų draugystę, kiekvienas nukentėjusiosios ir kaltinamojo pokalbis baigdavosi apsižodžiavimu, užsipuolimu; kaltinamasis nukentėjusiajai buvo pasakęs, kad atvažiuos ir užmuÅ¡ tiek jÄ , tiek jį; M. R. buvo nukentėjusiÄ jÄ apstumdęs, iÅ¡vadinęs negražiais žodžiais; kai bÅ«davo kartu su K. R., matydavo besisukinėjantį kaltinamojo automobilį; po pokalbių su kaltinamuoju K.

R. bÅ«davo susijaudinusi, drebėdavo balsas. Liudytoja I. J. parodė, kad po skyrybų dukra pasakojo, kad kaltinamasis, atvažiavęs paimti vaikÄ , sakydavo, jog užmuÅ¡, nuleis nuo laiptų; dukra lankėsi pas psichologę, gėrė antidepresantus, kažkiek gal nurimo, bet vis tiek bijo; tuo metu dukrai visiÅ¡kai blogai buvo; labai bijojo, kad dukra sau nieko nepasidarytų; ji bijojo ir to, kad kaltinamasis nieko dukrai nepadarytų, neprimuÅ¡tų; po skyrybų iÅ¡ pradžių dukra sakydavo, kad kaltinamasis, atvežęs vaikÄ , norėdavo į kambarį užeiti, bet dukra bijodavo jį įleisti; dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis važinėja aplink namus, žiÅ«ri, ar ji namuose; dukra jai pasakojo, kad kaltinamasis sakė „nuo laiptų nuleisiu“, „pakasiu“, „maÅ¡inoje sudeginsiu“.

Liudytoja I. P. parodė, kad ji vienerius metus (duomenys neskelbtini) buvo E. auklėtoja – prieÅ¡mokyklinio ugdymo mokytoja; ji yra susidÅ«rusi su E. aÅ¡aromis, neigiamomis nuotaikomis, kurių pasikeitimÄ pastebėdavo jam pabuvus pas tėtį; pasikeisdavo E. retorika, jis tapdavo agresyvesnis, vienÄ kartÄ ryte (buvo tamsu, Å¡alta, gal buvo žiema) ji ramino E., jis jai guodėsi, kad jam liÅ«dna, kad tėtis skriaudė mamÄ , mama verkė, nes tėtis jai grasino. Liudytoja R. Z. parodė, kad ji buvo E. auklėtoja dvejus metus iÅ¡ eilės (duomenys neskelbtini) mokslo metais, taip pat kad ji yra nukentėjusiosios draugė (duomenys neskelbtini);

K. R. jai telefonu ir gyvai papasakojo, kad M. R. jai grasina, gÄ sdina, kad užmuÅ¡ (tiek jÄ , tiek ir jos draugÄ ), jÄ Ä¯Å¾eidinėja, važinėja po kiemÄ ; E. buvo sakęs, kad tėtis skriaudžia mamÄ ; vienu momentu labai dažnai K. R. pasakojo apie M. R. grasinimus, tikrai ne apie vienÄ Ä¯vykį (gal per savaitę 1–2 kartus pasakojo); K. R. bÅ«sena buvo sunki, ji labai iÅ¡gyveno, buvo iÅ¡sigandusi. Liudytoja G. Ž. parodė, kad ji yra K. R. draugė (duomenys neskelbtini); ji yra mačiusi M.

R. tamsios spalvos automobilį „BMW“, kuris vos ne kasdien važinėdavo aplink, stovėdavo prie nukentėjusiosios namų; 2020 m. gruodžio mėn. vaikščiojo su K. ir E. aplink (duomenys neskelbtini), tas pats automobilis važinėjo pirmyn–atgal, aplinkui, prie vairo sėdėjo M. R.; matydavosi K. R. bloga savijauta, jautėsi nerimas, neiÅ¡simiegojimas, K. R. labai iÅ¡gyveno dėl vaiko, buvo iÅ¡sigandusi; K. R. tuo metu lankėsi pas psichoterapeutę; tuo metu susitikdavo su K. R. kartÄ ar kelis kartus per savaitę (bÅ«davo K. namuose), tada matydavo važinėjantį M.

R. (jei tai bÅ«davo vakaras, tai matydavo visada); prisiminė, kad kai buvo pas K. R. namuose, atėjo ir M. R., nors neturėjo ateiti, veržėsi į butÄ â€“ tuo metu ji su K. R. ir E. ruošėsi pietauti, atvažiavo M. R. po (duomenys neskelbtini), pasakė, kad eis apsiprausti į duÅ¡Ä , atsisėdo valgyti; kai M. R. neįleisdavo apačioje [pastaba – į laiptinę], tada jis kaimynams skambindavo, kad įleistų, pradėdavo skambinti į duris, ir sÅ«nus sakydavo „mama įleisk“, todėl įleisdavo.

Liudytoja I. B. (psichologė) parodė, nukentėjusioji K. R. kreipėsi 2021 m. sausio 23 d., skundėsi baime, bijojo savo buvusio vyro; kÄ labiausiai liudytoja prisiminė, kad nukentėjusioji bijojo važiuojančio burzgiančio automobilio, nori pabėgti, jaučia persekiojimo baimę; nukentėjusioji tikėjo, kad jai ar jos artimai aplinkai, kuri jÄ remia ir palaiko, gali bÅ«ti pakenkta; nukentėjusioji pasakojo, kad buvo grasinama jos draugams; liudytoja prisiminė nukentėjusiÄ jÄ minint laiptinę, kad bijo susitikimų su savo vyru, automobilio garso, ji manė, kad vyras specialiai važinėja ir jÄ gÄ sdina; patirtys, kurias jai perteikė nukentėjusioji, atrodė įtikinančios; po konsultacijų matėsi nukentėjusiosios bÅ«senos pokytis; iÅ¡ pradžių ji labai daug verkė, vėliau jos galėjo pasikalbėti, atsirado savirefleksija.

IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 76–79), kuriuo buvo apžiÅ«rėtas 2021 m. gegužės 31 d. BPC garso įraÅ¡as ,,2020_09_06_17-11-18_(duomenys neskelbtini)“, taip pat BRIT ataskaitos žiÅ«ryklės duomenų (t. 1, b. l. 71–73) nustatyta, kad nukentėjusioji K. R. 2020 m. rugsėjo 20 d. skambino BPC 112, nes buvęs vyras M. R. jÄ terorizuoja, neduoda ramybės, ateina prie buto durų, beldžiasi, reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus, kad jos brolis su juo nepasisveikino, bet jis dabar pabėgo, nes pamatė, kad ji ima telefonÄ .

Teismas pažymi ir tai, kad, kaip jau buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2021 m. sausio 21 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas (t. 1, b. l. 11–12), M. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), lankydamas ir po to perduodamas mažametį sÅ«nų K. R., žodžiais su ja konfliktavo, stumdė, kėlė balsÄ , priekaiÅ¡tavo, garsiai ir grasinamais žodžiais reiÅ¡kė pretenzijas dėl asmeninio gyvenimo <...>; nutarimas įsiteisėjęs. IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, kuriuo buvo apžiÅ«rėta tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė nuo 2020 m. spalio 18 d. 00:00:00 iki 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00 (t. 2, b. l. 68–81), nustatyta, kad M. R. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 18 d. 16:34:08 iki 2021 m. sausio 24 d. 20:14:43 skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai. M. R. nurodytu laikotarpiu 319 kartų skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai, tuo tarpu K. R. kaltinamajam – 59 kartus (t. y. beveik 6 kartus rečiau), matyti ir tai, kad M. R. skambino ir rašė SMS žinutes nukentėjusiajai beveik kasdien, dažnai daugiau nei po penkis kartus, pavyzdžiui, 2020 m. spalio 21 d.

– 10 kartų, 23 d. – 5 kartus, 31 d. – 5 kartus, 13 d. – 9 kartus, 18 d. – 13 kartų, 25 d. – 11 kartų, 26 d. – 5 kartus, 30 d. – 9 kartus, gruodžio 3 d. – 8 kartus, 4 d. – 6 kartus, 10 d. – 11 kartų, 12 d. – 6 kartus, 15 d. – 5 kartus, 17 d. – 5 kartus 18 d. – 5 kartus, 20 d. – 22 kartus, 21 d. – 19 kartų, 22 d. – 8 kartus, 24 d. – 7 kartus, 26 d. – 6 kartus, 30 d. – 5 kartus, 2021 m. sausio 5 d. – 7 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors buvo apžiūrėta tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė iki 2021 m. sausio 28 d. 00:00:00, tačiau kaltinamojo skambučiai ir SMS žinutės nukentėjusiajai užfiksuoti iki 2021 m. sausio 24 d. 20:14:43, nes nukentėjusioji užblokavo kaltinamojo telefono numerį, dėl ko kaltinamasis ir reiÅ¡kė nukentėjusiajai pretenzijas jam inkriminuoto 2021 m. sausio 27 d. epizodo metu. Teismas, apibendrindamas prieÅ¡ tai aptartus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamajam M. R. pareikÅ¡tame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyti trys tęstinės nusikalstamos veikos epizodai – 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d., įvertinus bendrÄ kontekstÄ (kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaiko perdavimÄ pasimatymams su tėvu kiekvienÄ savaitgalį nuo (duomenys neskelbtini); kalinamojo nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo elgesį; nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus apie kaltinamojo netinkamÄ bendravimo bÅ«dÄ su nukentėjusiÄ ja, jo dažnÄ važinėjimÄ aplink nukentėjusiosios namus, bandymus patekti į nukentėjusiosios namus, nukentėjusiosios psichologinę bÅ«senÄ dėl tokių kaltinamojo veiksmų; nukentėjusiosios 2020 m. rugsėjo 20 d. skambutį BPC dėl kaltinamojo elgesio; 2020 m. gruodžio mėn. M.

R. važinėjimÄ aplink nukentėjusiosios namus ir Å¡alia jų; kaltinamojo patraukimÄ administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už 2021 m. sausio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu vaiko akivaizdoje; telefono skambučių iÅ¡klotinės duomenis apie kaltinamojo dažnus skambučius ir SMS žinutes nukentėjusiajai, kol nukentėjusioji 2021 m. sausio 24 d. užblokavo kaltinamojo telefono numerį), buvo padaryti sistemiÅ¡kai ir kryptingai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. R. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. atlikti grasinančio–bauginančio pobÅ«džio, naudojant psichinę prievartÄ , veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai atvejai, todėl jo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas nukentėjusiosios K. R. bauginimas naudojant psichinę prievartÄ . Dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų galimų baudžiamojo proceso pažeidimų, nekompetencijos ir pan.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo M. R. gynėja advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad:

1) Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. A. 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-49057-20 (t. 1, b. l. 100–103); iÅ¡ prie Å¡io nutarimo pridėtų metaduomenų ir rezoliucijos lapo matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras V. G. tos pačios dienos rezoliucija patvirtino, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (t. 1, b. l. 105–106), tačiau Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Olga Å leiterienė 2021 m. spalio 19 d. nutarimu panaikinti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 109–110) panaikino Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K.

A. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. M-1-01-49057-20, tokiu bÅ«du, gynėjos vertinimu, prokurorė piktnaudžiavo tarnyba, virÅ¡ijo įgaliojimus, pažeidė BPK 168 straipsnio 5 dalį;

2) buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tÄ patį) principas kaltinamajam inkriminuojant tęstinės nusikalstamos veikos 2021 m. sausio 18 d. epizodÄ ;

3) ikiteisminio tyrimo metu E. R. nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju;

4) kaltinamajam inkriminuoti tęstinės nusikalstamos veikos epizodai yra pernelyg vienas nuo kito nutolę. Teismas, pasisakydamas nagrinėjamu klausimu, pažymi, kad teismo motyvai dėl kaltinamojo M. R. gynėjos advokatės nurodytų 2 ir 4 aspektų yra jau iÅ¡dėstyti Å¡iame teismo procesiniame sprendime, o dėl 1 ir 3 aspektų pažymi, kad nenustatė, jog nurodyti galimi ikiteisminio tyrimo metu padaryti pažeidimai bÅ«tų tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo/kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ , tokių aplinkybių nenurodė nei kaltinamasis, nei jo gynėja advokatė, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Teismas, skirdamas bausmę M. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skiriant bausmę M. R. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, keliantis pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau savo kaltės nepripažįsta, savo atliktų veiksmų kritiÅ¡kai nevertina, dėl jų kaltina nukentėjusiÄ jÄ .

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį M. R. – anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 102), baustas administracine tvarka daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 109–117), nedirbantis (t. 2, b. l. 106–107), iÅ¡ jo žodžių ir pagal (duomenys neskelbtini) M. R. charakteristikÄ (t. 3, b. l. 79) – dirba (duomenys neskelbtini) ir yra charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini), dalyvauja savo nepilnamečio vaiko gyvenime, byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra (t. 2, b. l. 93–95).

Atsižvelgęs į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės pasiÅ«lytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam Å¡ios bausmės dydžiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus M.

R. paskirtos bausmės atlikimo, todėl M. R. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, ir jam skirtinos Å¡ios BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose nustatytos pareigos: pradėti dirbti/tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms. Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 129–131), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. R. šiuo teismo procesiniu sprendimu nėra išteisinamas, jo prašymas dėl patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo (t. 3, b. l. 80–84), netenkintinas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: kompaktinis diskas su BPC garso įrašais (t. 1, b. l. 70), kompaktinis diskas su BPC garso įrašais (t. 1, b. l. 79), kompaktinis diskas su garso įrašais (t. 1, b. l. 99), kompaktinis diskas su liudytojos apklausos garso įrašu (t. 2, b. l. 5), kompaktinis diskas su E. R. apklausos metu darytu garso ir vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 30), kompaktinis diskas su telefono išklotinėmis (t. 2, b. l. 81), kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais (t. 2, b. l. 89), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pripažinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, M. R. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose nustatytas pareigas: pradėti dirbti/tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 (septynioms) paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Netenkinti M. R. praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti (septynias laikmenas), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Ramanauskienė