eb7cddd2-e63f-4ca4-abca-7e696f7d44cb · Utenos apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-12-373/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31999-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.3.4.3; 1.2.5.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei V. C., kaltinamajam A. A., gynėjai advokatei R. V., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. V., nukentėjusiems J. V., G.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, 144 straipsnį, n u s t a t ė : A. A. 2015-06-06 apie 11.00 val., neturėdamas leidimo surinkti ir apdoroti eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neleistinoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kaime esančios A.

Å . sodybos kieme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų taisyklių “Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo”(2013-03-19 redakcija) 9 straipsnio nuostatas, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimÄ ir kad surinkimas ir apdorojimas turi bÅ«ti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose bei panaudodamas savo automobilį krovinio kėlimui, t.y. ne pagal paskirtį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2008-07-01 įstatymo redakcija) 2 straipsnį, kuriame nurodyta, kad automobilis yra motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, ardė netinkamÄ eksploatuoti automobilį VW Passat - pririšęs vienÄ virvės galÄ prie savo automobilio kablio, o kitÄ virvės galÄ prie ardomo automobilio vidurinio statramsčio, kėlė ir ant Å¡ono vertė ardomÄ automobilį, pasekmėje, trukus virvei, keliamas automobilis krito atgal ir prispaudė pavojingoje keliamo automobilio zonoje buvusį nukentėjusįjį A.

V., kuris mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo ir suspaudimo, pasireiÅ¡kusio kraujosruvomis krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugybiniais abipusiais fragmentiniais Å¡onkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi poodine emfizema ir Å«miu kvėpavimo nepakankamumu, tokiu bÅ«du dėl nusikalstamo pasitikėjimo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. V.. Be to, jis savo veiksmais sukėlęs pavojų nukentėjusiojo A.

V. gyvybei, kuomet 2015-06-06 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) esančios A. Å . sodybos kieme pririšęs vienÄ virvės galÄ prie savo automobilio kablio, o kitÄ virvės galÄ prie ardomo automobilio vidurinio statramsčio, kėlė ir ant Å¡ono vertė ardomÄ automobilį VW Passat, kuriam krentant atgal nukentėjusysis A. V. buvo prispaustas nukritusio automobilio kėbulu, suvokdamas, kad patyrus tokiÄ traumÄ nukentėjusiojo gyvybei gresia pavojus, nepagelbėjo nukentėjusiajam, neiÅ¡kvietė greitosios medicininės pagalbos, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Ä®rodymai ir veikų kvalifikavimo motyvai Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-06-06 jis su M. R. buvo nuvažiavęs į A. Å . sodybÄ pirkti metalo laužo. Reikėjo apversti ir iÅ¡ardyti A. Å . sodybos kieme buvusį automobilio kėbulÄ . Automobilį vertė jis, M. R., A. Å ., R. A. ir A. V.. Automobilį vertė rankomis, virvės prie jo nebuvo pririšę. Jie rankomis iÅ¡judino kėbulÄ , jį truputį pakėlė, A. Å . po juo pakiÅ¡o kaladę. Apvertus automobilį, nukentėjęs nuėjo į A.

Å ., kada išėjo nematė. TÄ dienÄ ardė vienÄ automobilį ir jį ardant niekas nebuvo prispaustas. Jis įmonės įregistravęs nebuvo. TÄ dienÄ M. R. dirbdamas vartojo alkoholį, bet nebuvo labai girtas, kad nesuprastų kas vyksta. Tokį automobilio pakėlimo bÅ«dÄ , kurį nurodo M. R., yra naudojęs, tačiau ne A. Å . sodyboje. Su M. R. nėra susipykę ir nežino kodėl Å¡is galėtų jį apkalbėti. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis dirbo pas kaltinamÄ jį, surinkinėjo metalÄ . Jis su A. A. nuvažiavo į A. Å . sodybÄ ir ten atėjo neblaivÅ«s A. V. bei R. A.. Norėjo apversti A. Å . sodyboje buvusį maÅ¡inos kėbulÄ ant stogo, kad galėtų jį supjaustyti. A. A. prie kėbulo statramsčio tarp priekinių ir galinių durelių pririÅ¡o virvę ir savo automobiliu, kuris stovėjo statmenai kėbului iÅ¡ prieÅ¡ingo Å¡ono nei pririÅ¡ta virvė, mėgino atversti kėbulÄ . Kai virvės pagalba kėlė kėbulÄ , jis buvo prie kėbulo galinės dalies, o A.

V. ir R. A. - kėbulo priekyje A. A. savo maÅ¡ina vienÄ kartÄ trÅ«ktelėjo stipriau, paskui iÅ¡ lėto kėbulas atvirto, virvė trÅ«ko. Jis iÅ¡girdo riksmÄ bei pamatė po kėbulu A. V.. Kėbulas buvo pakeltas gal 45 laipsnių kampu, apie 50 - 70 cm nuo žemės, o virvei nutrÅ«kus grįžo į tÄ pačiÄ padėtį. A. V. buvo prispaustas kėbulo kampu įstrižai gulintis ant nugaros, kojos buvo iÅ¡lindę kėbulo priekyje, o galva ir rankos iÅ¡ Å¡ono. Jis nematė kaip A. V. pakliuvo po kėbulu.

Jis su A. A. Å¡iek tiek atkėlė kėbulÄ , o R. A. A. V. už rankų iÅ¡traukė. Pirmoje apklausoje įvykio aplinkybių nepasakojo, nes su A. A. buvo susitarę apie jį nutylėti. Jis neturi tikslo apkalbėti A. A., su juo nesipyksta. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiÅ¡kus parodymus. Jis  parodė, kad A. Å . sodyboje ardomas automobilis VW Passat stovėjo ant ratų (ar ant diskų, galėjo bÅ«ti ir be ratų, nes nereikėjo jų atsukti), jį reikėjo atversti ant stogo arba ant Å¡ono.

A. A., kuris vadovavo darbams, nurodė automobilį apversti. Automobilis buvo be variklio, kitų pagrindinių mechanizmų, buvo kėbulas bei važiuoklės tiltai. A. A. savo automobilį Audi privarė statmenai prie ardomo automobilio Å¡ono 5-6 m. atstumu ir vienÄ virvės galÄ pririÅ¡o prie savo automobilio kablio, o kitÄ galÄ , permetęs virvę per ardomo automobilio stogÄ , pririÅ¡o prie vidurinio statramsčio. Jis taip automobilius apversdavo pastoviai. A. A. sėdo į automobilį ir važiuodamas kėlė ardomÄ automobilį.

Pradžioje jis keletÄ kartų staigiau savo automobiliu pradėdavo važiuoti iÅ¡ vietos tam, kad truktelėjimu iÅ¡judintų į žemę įsmigusį ardomÄ VW Passat. Kai VW Passat iÅ¡sijudino, jis tolygiai iÅ¡ lėto važiavo ir tuo pačiu ant Å¡ono vertė ardomÄ automobilį. Kai automobilis buvo pakeltas 50-60 laipsnių kampu, truko virvė ties statramsčiu, kur ji trynėsi į metalÄ . Automobilis krito atgal ant ratų, t. y. dugnu žemyn. Tuo metu jis buvo prie atverčiamo automobilio galinės dalies, o kiti du vyriÅ¡kiai, kurie buvo atėję padėti, buvo kitoje automobilio pusėje.

Kai automobilis trukus virvei nukrito, iÅ¡girdo vyriÅ¡kio riksmÄ . Tada užbėgo už ardomo VW Passat ir iÅ¡vydo vyriÅ¡kį, kuris buvo prispaustas priekine automobilio dalimi (vieta, kur montuojamas variklis), gulėjo kampu taip, kad link keleivio priekinių durelių buvo galva iÅ¡lindus, o kojos kyÅ¡ojo pro priekinę automobilio dalį. Å is vyras kažkÄ sudejavo. A. A. atbėgęs kėlė automobilio kėbulÄ už priekinės dalies, jis kėlė paėmęs už galinio sparno, o prispaustojo draugas iÅ¡traukė prispaustÄ vyriÅ¡kį suėmęs už riešų.

Kai nukentėjęs buvo iÅ¡trauktas, klausė ar viskas gerai. Truputi jis pagulėjo, jam padėjo atsistoti, kad bÅ«tų blogai nesiskundė. Nebuvo jokių minčių, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Prispaustas vyras su namo Å¡eimininku iÅ¡gėrė alaus ir kažkur išėjo. TÄ pačiÄ dienÄ , vakare A. A. jam pasakė, kad jei kas klaus ar kas atsitiko, geriau neminėti, kad buvo prispaustas vyriÅ¡kis (t. 2, b.l. 33-35). M. R. parodymų patikrinimo vietoje metu manekeno pagalba parodė, kad po kėbulu prispausto A.

V. kojos buvo iÅ¡lindę pro priekinę automobilio dalį, galva ir rankos buvo iÅ¡lindę ties keleivio priekinių durelių dalimi. Taip pat parodė, kad siekiant iÅ¡laisvinti prispaustÄ A. V., jis kėlė kėbulo galinę dalį, A. A. - priekinę dalį, o R. A. suėmęs jį už riešų traukė iÅ¡ po kėbulo (t. 2, b.l. 37-39, 52-55). Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad A. V. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo ir suspaudimo, pasireiÅ¡kusio kraujosruvomis krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dauginiais abipusiais fragmentiniais Å¡onkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio sužalojimu, tai komplikavosi poodine emfizema ir Å«miu kvėpavimo nepakankamumu.

Jis mirė prieÅ¡ 1-2 paras iki jo lavono tyrimo 2015-06-08. Neatmesta galimybė, kad A. V. po patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, galėjo iÅ¡gyventi kelių valandų laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Šonkaulių lūžiai ir kairiojo plaučio sužalojimas galėjo bÅ«ti padaryti vienu trauminiu poveikiu suspaudus krÅ«tinės lÄ stÄ tarp dviejų plokÅ¡tumų iÅ¡ priekio-kairės ir nugaros-deÅ¡inės. Kraujosruvos po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais atsirado nuo trauminio poveikio buku daiktu į galvÄ .

Kraujosruvos žastuose ir rieÅ¡uose galėjo bÅ«ti padarytos keliant ar traukiant kÅ«nÄ , suėmus A. V. už rankų. Neatmetama galimybė, kad veido ir kojų sužalojimai buvo padaryti prispaudus A. V. kÅ«nÄ automobilio ar traktoriaus kėbulo dalimis prie žemės. Nubrozdinimai nugaros ir kairiojo sėdmens juosmens dalyje galėjo bÅ«ti padaryti velkant kÅ«nÄ Å¡iurkščiu ar nelygiu pavirÅ¡iumi ar traukiant prispaustÄ kÅ«nÄ (t. 1, b.l. 167-178). Ekspertas R. L, atlikęs teismo medicinos ekspertizę, paaiÅ¡kino, kad A.

V. Å¡onkaulių lūžiai ir kairiojo plaučio sužalojimas galėjo bÅ«ti padaryti suspaudus jo krÅ«tinės lÄ sta tarp dviejų plokÅ¡tumų. Vienu trauminiu poveikiu galėjo bÅ«ti padaryti keli sužalojimai, jei jis buvo suspaustas tarp nelygaus, grublėto pavirÅ¡iaus. A. V. nebuvo kojų sužalojimų, bÅ«dingų transporto priemonei partrenkus pėsčiÄ jį ar jį pervažiavus. A. V. galėjo bÅ«ti sužalotas jį gulintį spaudžiant iÅ¡ virÅ¡aus prie žemės. Kraujosruvos jo žastuose ir rieÅ¡uose galėjo bÅ«ti padarytos traukiant kÅ«nÄ suėmus už rankų arba galėjo bÅ«ti sužalotas kėbulu.

A. V. nustatyti fragmentiniai Å¡onkaulių lūžiai Å¡eÅ¡iose anatominėse linijose abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, bÅ«dingi kÅ«no suspaudimui tarp dviejų plokÅ¡tumų ir nebÅ«dingi sužalojimui, kuris atsiranda transporto priemonei partrenkus pėsčiÄ jį ar žmogui griÅ«nant. Taigi, ekspertizės akte A. V. konstatuotų kÅ«no sužalojimų lokalizacija, galimas jų padarymo bÅ«das sutampa su liudytojo M. R. parodymais, kad jis buvo prispaustas automobilio kėbulo. Pagal M. R. parodymus A.

V. kÅ«nas gulėjo po kėbulu, o jo galva, rankos ir kojos buvo iÅ¡lindę iÅ¡ po kėbulo, nebuvo prispaustos. Sužalojimai, sukėlę A. V. mirtį rasti bÅ«tent jo krÅ«tinės lÄ stos srityje, kuriÄ automobilio kėbulas buvo prispaudęs prie žemės, t. y. Å¡onkaulių lūžiai ir kairiojo plaučio sužalojimas galėjo bÅ«ti padaryti suspaudus jo krÅ«tinės lÄ stÄ tarp dviejų plokÅ¡tumų. M. R. ir kaltinamasis parodė, kad jie nėra susipykę ir nėra pagrindo liudytojui apkalbėti kaltinamÄ jį.

Ä®vykio vietoje buvęs liudytojas R. A. davė prieÅ¡ingus parodymus nei liudytojas M. R.. Liudytojas R. A. parodė, kad 2015-06-06 ryte jis su A. V. nuėjo pas A. Å . ir jie abu bei kaltinamasis ir M. R. vertė ant Å¡ono automobilio VW Passat kėbulÄ . Jo teigimu A. A. tam, kad apversti kėbulÄ , virvės prie jo neriÅ¡o ir savo maÅ¡ina jo netempė. Verčiant kėbulÄ jis ir A. V. stovėjo kėbulo priekyje, o kaltinamasis ir M. R. gale. KėbulÄ pavertė ant Å¡ono ir pjaustė. A. V. automobilio kėbulas neprispaudė ir jis jo iÅ¡ po kėbulo netraukė.

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu davė nevienodus parodymus. Jis vienų apklausų metu teigė, kad automobilio kėbulÄ vertė rankomis, virvė nebuvo naudojama ir A. V. nebuvo prispaustas (t. 2, b.l. 62-63, 78-79). Kitoje apklausoje parodė, kad kai kėbulÄ pavertė ant Å¡ono virvė kažkokia buvo, bet kÄ su ja darė pasakyti negali, nes nepamena. Žino, kad pakėlus automobilį A. Å . pakiÅ¡o medžio kaladę, kad neapvirstų, bet ar virve jie tempė automobilį ar jį vartė nepamena (t. 2, b.l. 84).

Kitoje apklausoje parodė, kad automobilis, kurį vertė, buvo be ratų, todėl negalėjo rankomis paimti už automobilio dugno. Kiek pamena, automobilio vertimui buvo naudojama kažkokia virvė, ji buvo gal 2 cm storio. JÄ pririÅ¡o prie automobilio statramsčio, kodėl ji buvo pririÅ¡ta - ar dėl to, kad už jos versti automobilį ant Å¡ono, ar dėl to, kad buvo suriÅ¡tos durelės, kad jos neatsidarytų - tiksliai pasakyti negali. Kaip automobilį atvertė ant Å¡ono pasakyti negali, tik pamena, kad A.

A. su M. R. ir jis su A. V. paėmę už posparnių bandė jį atversti ant Å¡ono. Ar pavyko nepamena, todėl mano, kad galėjo versti tempiant automobiliu, bet to garantuoti negali. Pamena, kad jis kėlė už posparnio, o jam iÅ¡ deÅ¡inės stovėjo ir kėlė A. V.. Automobilis buvo atverstas dugnu į tvartÄ ir stovėjo statmenai, tačiau kas ir kokiu bÅ«du jį taip atvertė nežino, nepamena, nes daug vartoja alkoholio. Ar galėjo verčiamas automobilis prispausti A. V. nežino, nepamena (t. 2, b.l. 85-86).

R. A. teismo posėdyje kategoriÅ¡kai neigė, kad A. A. kėbulÄ vertė pririšęs jį virve prie savo automobilio ir tempdamas. Tuo tarpu, apklausiamas ikiteisminiame tyrime tiksliai prisiminti Å¡io įvykio negalėjo dėl, jo teigimu, didelio suvartoto alkoholio kiekio. Tokie nenuoseklÅ«s ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtinti jo parodymai negali paneigti liudytojo M. R. parodymų, kurie sutampa su teismo medicinos ekspertizės duomenimis ir eksperto paaiÅ¡kinimais apie A. V. padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir jų padarymo mechanizmÄ .

Liudytojo A. Å . parodymai nevertinami kaip įrodymai ir neanalizuojami dėl jo psichinės sveikatos bÅ«klės. Jis nuo 2001-01-04 dispanserizuotas, diagnozė - paranoidinė Å¡izofrenija (t.2, b.l.140-141, 147). Liudytoja. R. V, kaltinamojo sugyventinė, parodė, kad ji buvo A. Å . sodyboje su A. A.. Matė kaip A. A., M. R., A. Å ., A. V. ir R. A. vertė maÅ¡inÄ ant Å¡ono. Prie maÅ¡inos virvė nebuvo pririÅ¡ta, jÄ vertė rankomis. Liudytojos R. V. parodymai vertinami kaip jos bandymas padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje sutampantiems aukščiau aptartiems liudytojo M.

R. parodymams, teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadoms bei eksperto paaiÅ¡kinimams. Tokiu bÅ«du liudytojo M. R. parodymais, kurie sutampa su teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadomis apie A. V. padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir jų padarymo mechanizmÄ , t.y., kad A. V. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo ir suspaudimo, pasireiÅ¡kusio kraujosruvomis krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dauginiais abipusiais fragmentiniais Å¡onkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio sužalojimu, tai komplikavosi poodine emfizema ir Å«miu kvėpavimo nepakankamumu ir kad mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti suspaudus jo krÅ«tinės lÄ stÄ tarp dviejų plokÅ¡tumų, eksperto paaiÅ¡kinimais patikimai nustatytos kaltinime nurodytos aplinkybės, sukėlę A.

V. mirtį. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis kaip metalo lauÅ¾Ä iÅ¡ A. Å . pirko neeksploatuojamo automobilio VW Passat kėbulÄ . Jis Å¡io kėbulo ardymui buvo pasikvietęs M. R. bei kaltinime nurodytu bÅ«du prie kėbulo pririšęs virvę jį vertė Å¡alia bÅ«nant A. V. ir R. A.. Kaltinamasis Å¡iuos darbus atliko neteisėtai, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų taisyklių “Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo” (2013-03-19 redakcija) 9 straipsnio nuostatas eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimÄ ir surinkimas bei apdorojimas turi bÅ«ti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose.

Kaltinamasis leidimo ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones neturėjo, VW Passat kėbulÄ ardė A. Å . sodybos teritorijoje. Jis naudojo savo automobilį ardomo automobilio kėbulo pakėlimui, t.y. ne pagal paskirtį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2008-07-01 įstatymo redakcija) 2 straipsnio nuostatas, kad automobilis yra motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti.

Kaltinamasis pririšęs vienÄ virvės galÄ prie savo automobilio kablio, o kitÄ prie ardomo automobilio kėbulo vidurinio statramsčio, kėlė ir vertė ardomÄ automobilį ir pasekmėje trÅ«kus virvei keliamo automobilio kėbulas krito atgal ir prispaudė A. V., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaltinamasis tokiu bÅ«du ardydamas eksploatuoti netinkamÄ automobilį pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje sudėtį. A. A. taip pat kaltinamas, kad savo veiksmais sukėlęs pavojų A. V. gyvybei, kai Å¡is buvo prispaustas automobilio kėbulu, suvokdamas, kad patyrus tokiÄ traumÄ nukentėjusiojo gyvybei gresia pavojus, nepagelbėjo nukentėjusiajam, neiÅ¡kvietė greitosios medicininės pagalbos, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . Kaltinamasis neigia, kad A. V. buvo prispaustas automobilio kėbulu, todėl nedavė parodymų apie tai kaip jis suvokė nukentėjusiajam kilusį pavojų.

Liudytojas M. R. parodė, kad kai A. V. prispaudė automobilio kėbulas, nepagalvojo, kad bus tokios pasekmės, nes jis išėjo, atrodė jam viskas gerai. M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai nukentėjęs buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ po kėbulo, jo klausė ar viskas gerai. Jis pagulėjo, jam padėjo atsistoti, kad bÅ«tų blogai nesiskundė. Nebuvo jokių minčių, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , vakare A. A. jam pasakė, kad jei kas klaus ar kas atsitiko, geriau neminėti, kad buvo prispaustas vyriÅ¡kis (t. 2, b.l. 33-35).

Teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog A. V. po patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, galėjo iÅ¡gyventi kelių valandų laikotarpį (t. 1, b.l. 167-178). Ekspertas R. L. paaiÅ¡kino, kad A. V. dėl patirto kairiojo plaučio sužalojimo, kuris komplikavosi poodine emfizema ir Å«miu kvėpavimo nepakankamumu, galėjo judėti, nes jo kojos, nugaros smegenys nebuvo sužaloti, nervai nepažeisti. Jis po sužalojimo galėjo iÅ¡gyventi keletÄ valandų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį kyla tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . BK 144 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, kad kaltininkas supranta, jog kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam bÅ«tina pagalba, kad gali pagelbėti, tačiau sÄ moningai jos nesuteikia (kasacinė nutartis Nr. 2K-148-303/2018).

Kaltinamasis ardė eksploatuoti netinkamÄ transporto priemonę neleistinu bÅ«du ir neleistinoje vietoje. Jo neteisėti veiksmai sukėlė pavojų A. V. gyvybei. Automobilio kėbulas krisdamas dideliu svoriu prispaudė A. V. kÅ«nÄ prie žemės. KėbulÄ , siekdami iÅ¡laisvinti A. V., nuo jo atkėlė du vyrai, jam buvo padaryti daugybiniai abipusiai Å¡onkaulių lūžiai. A. V. rankos, kojos ir galva buvo iÅ¡lindę iÅ¡ po kėbulo, o kita kÅ«no dalis buvo prispausta. Kėbulas ant A. V. užkrito iÅ¡ 50 – 70 cm aukščio ant jo kÅ«no dalies, kurioje daug gyvybei svarbių organų.

Kaltinamasis, matydamas kaip buvo prispaustas A. V., turėjo suprasti, kad jo gyvybei sukeltas realus pavojus, kad prispaudus dideliu svoriu gali bÅ«ti sužaloti jo vidaus organai ir kad jam bÅ«tina pagalba. Jis galėjo pagelbėti nukentėjusiajam iÅ¡kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ pats jį pristatydamas į gydymo įstaigÄ ar kitais bÅ«dais, tačiau sÄ moningai nesuteikė jam jokios pagalbos. Å ioje situacijoje tam, kad suvokti galimas sunkias pasekmes žmogaus sveikatai, specialiosios žinios ar įgÅ«džiai nėra bÅ«tini.

Be to, kaltinamasis matė, jog nukentėjęs yra neblaivus ir pats gali tinkamai neįvertinti savo bÅ«klės. Tai, kad kaltinamasis suvokė A. V. sveikatai ir gyvybei kilusi pavojų patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis tos pačios dienos vakare pasakė liudytojui M. R., jog jei kas klaus ar kas atsitiko, geriau neminėti, kad buvo prispaustas vyriÅ¡kis (t. 2, b.l. 33-35). Å ios aplinkybės leidžia padaryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, sukėlęs pavojų nukentėjusiajam ir turėdamas galimybę suteikti pagalbÄ , jam nepagelbėjo, o paliko jį gyvybei pavojingoje padėtyje.

Toks kaltinamojo neveikimas sudaro nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje. A. A. teisiamas pirmÄ kartÄ už neatsargų ir tyčinį nesunkų nusikaltimus. BK 55 straipsnis numato, kad tokiais atvejais paprastai skiriamos su terminuotu laisvės atėmimu ar areÅ¡tu nesusijusios bausmės. Skirdamas Å¡ias bausmes teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

BK 132 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , todėl Å¡i bausmė ir skirtina kaltinamajam. BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos kelios bausmių rÅ«Å¡ys. Parenkant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis ardė transporto priemonę grubiai pažeisdamas Å¡iai veiklai keliamus reikalavimus ir tokių jo veiksmų pasekmėje buvo sužalotas ir mirė žmogus. Kaltinamasis pagal įvykio aplinkybes esant akivaizdžiam pavojui nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, paliko jį be pagalbos.

Toks jo elgesys vertinamas kaip labai pavojingas ir jam pagal BK 144 straipsnį taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į teigiamus kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, jam skirtinų bausmių dydis skaičiuotinas nuo sankcijose numatyto Å¡ių bausmių vidurkio iki minimumo (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. remiantis BK 75 straipsniu atidedant bausmės vykdymÄ ir skiriant pareigas, kurios taisomai veiktų jo elgesį.

Civilinis ieÅ¡kinys Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė N. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3063,00 eurų turtinės ir 15000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalÄ sudarančių laidojimo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų dydis pagrįstas dokumentais (t.4, b.l.45-50). Å i žala atitinka protingumo kriterijų ir priteistina visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusios N. V. dėl tėvo mirties patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , tai, kad ji prarado artimÄ Å¾mogų, su kuriuo palaikė nuolatinį ryšį bei į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, nesiekiant mirtinų padarinių, į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo ir kito registruojamojo turto neturi, taip pat atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį.

Pagal teismų praktikÄ panaÅ¡iais atvejais neturtinė žala vertinama nuo 7000 eurų iki 15000 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-327-788/2017, 2K-181-489/2017). Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , aukščiau aptartus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai N. V. priteistina 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Proceso iÅ¡laidos Nukentėjusiajai N. V. priteistinos advokato padėjėjos, rengusios civilinį ieÅ¡kinį, darbo apmokėjimo iÅ¡laidos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016). Nukentėjusios iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ sudaro 600,00 eurų (t.4, b.l.45).

Advokato padėjėja, rengdama ieÅ¡kinį, susipažino su bylos medžiaga, rinko turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, analizavo teismų praktikÄ (t.4, b.l.37-50). Atsižvelgiant į advokato padėjėjos darbo sÄ naudas rengiant ieÅ¡kinį bei iÅ¡laidas jos darbui apmokėti lyginant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikiamais orientacinio pobÅ«džio advokato padėjėjo darbo įkainių dydžiais, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, nekilnojamojo ir kito registruojamojo turto neturi, tačiau yra jaunas ir darbingas), nėra pagrindo konstatuoti, kad atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė ir priteistina visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti A. V. drabužiai, supakuoti dėžėje Nr. 1, DNR mėginiai, įvykio vietų apžiūrų metu paimti daiktai, supakuoti dėžėje Nr. 2, saugomi Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b.l. 9-13), kaip menkaverčiai, sunaikintini vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kardomoji priemonė A. A. iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l.148-150).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. A. pripažinti kaltu: pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams, pagal BK 144 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Priteisti iÅ¡ A. A. nukentėjusiajai N. V. 3063,00 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti bei 600,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, A. V. drabužius, supakuotus dėžėje Nr. 1, DNR mėginius, įvykio vietų apžiÅ«rų metu paimtus daiktus, supakuotus dėžėje Nr. 2, saugomus Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti. A. A. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Laima Dumskienė