AS-444-624-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-624/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. Ik-12-554/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2011 m. liepos 19 d. buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilpros investicija“ skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto – 2011 m. birželio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų Pramonės pr. 8K ir Pramonės pr. 8H detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo sprendimo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad ginčijamo administracinio akto (ir, tuo pačiu, detaliojo plano) neteisėtumas iš esmės grindžiamas vienu ir pagrindiniu argumentu – detaliojo plano dokumentų sprendiniuose nėra numatyto vieno iš privalomųjų teritorijos tvarkymo (naudojimo) režimo reikalavimų – nenurodytas servitutas pareiškėjo anksčiau įrengtam ir faktiškai naudojamam keliui (vieninteliam įvažiavimui į jam priklausantį sklypą).

Nurodė, jog Kauno apygardos administraciniame teisme šiuo metu taip pat nagrinėjama administracinė byla Nr. Ik-387-554/2012 pagal pareiškėjo UAB „Vilpros investicija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuriame prašoma panaikinti kaip neteisėtus: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-110920-0012 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 (toliau – ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius), kurioje sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas nurodė, jog administracinėje byloje Nr. Ik-387-554/2012 vyksta teisminis ginčas, kurio esmė – ar įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę (taip pat ir įvažiavimo dalis, patenkanti į gretimą žemės sklypą) įrengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar jį reikia griauti, ar jis nėra savavališka statyba ir turi būti paliktas. Išsprendus šį ginčą iš esmės, taps akivaizdu, ar M. P., Ž. P. žemės sklypų detaliajame plane turėjo būti aptartos servituto sąlygos, ar ne ir todėl detalusis planas (vertinant pareiškėjo skundo argumentus) atitinka teisės aktų reikalavimus (arba priešingai - jo sprendiniai pažeidžia teisės aktus ir, tuo pačiu, pareiškėjo teises). Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šią administracinę bylą tikslinga sustabdyti iki bus iš esmės išnagrinėta paminėta administracinė byla, kadangi teismo procesinis sprendimas (dėl savavališkos statybos) turės tiesioginę įtaką (prejudicinę galią) šios administracinės bylos ginčo išsprendimui (atsakovo priimto administracinio akto ir juo patvirtinto detaliojo plano teisėtumui).

II. Tretieji suinteresuotieji asmenys M. P. ir Ž. P. atskiruoju skundu (b. l. 107–108) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Ik-12-554/2012.

Teigia, kad administracinėje byloje Nr. Ik-387-554/2012 nagrinėjamas 2011 m. rugsėjo 20 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-20-110920-0012 ir 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 teisėtumas negali būti laikomas pagrindu sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Remdamiesi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-665/2012, 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, 2012 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-427/2012) mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pats nustatyti visus bylai reikšmingus faktus ir kitoje byloje nustatinėjamos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip turinčios prejudicinę reikšmę.

Pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei kitoje byloje būtų patenkinti reikalavimai t. y. panaikintas Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas, tai savaime nereikštų įvažos teisėtumo, nes šie aktai galėtų būti panaikinti ir dėl kitų priežasčių, tokių, kaip procedūriniai pažeidimai. Pabrėžia, kad administracinėje byloje Nr. Ik-387-554/2012 nėra pareikšta reikalavimo pripažinti įvažos įrengimo teisėtumą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nesutinka su teismo išvada, kad teismo procesinis sprendimas byloje dėl savavališkos statybos turės prejudicinę galią nagrinėjamos bylos išsprendimui. Vien ta priežastis, kad faktinės bylų aplinkybės sutampa, nesudaro pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes tiesioginio prejudicinio ryšio tarp šių bylų nėra. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde nagrinėjamoje byloje teismas galėjo pats nusistatyti visus teisiškai reikšmingus faktus - abiejose bylose remiamasi tais pačiais įrodymais, dalyvauja tie patys asmenys, jokių papildomų faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios galėtų turėti esminės įtakos šios bylos nagrinėjimui, nebuvo nustatyta.

Pritaria atskirojo skundo argumentui, kad net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus ginčijamus Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą, tai nepatvirtins šioje byloje ginčijamo detaliojo plano sprendinių neteisėtumo, nes tokių aktų panaikinimą gal nulemti ir kitokios priežastys, neturinčios nieko bendro su įvažos įrengimo teisėtumu (t. y. procedūriniai administracinių aktų priėmimo pažeidimai). Mano, kad Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo teisėtumas negali turėti įtakos byloje ginčijamo detaliojo plano teisėtumui, kuris buvo patvirtintas dar iki šių aktų priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009).

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. Ik-387-554/2012, kurioje nagrinėjamas 2011 m. rugsėjo 20 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-20-110920-0012 ir 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 teisėtumas.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė nepagrįstai.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-395 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtintą detalųjį planą. Administracinėje byloje Nr. Ik-387-554/2012 nagrinėjamas 2011 m. rugsėjo 20 d. savavališko statybos akto Nr. SSA-20-110920-0012 ir 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 teisėtumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiose bylose gali būti nagrinėjamos tam tikros sutampančios aplinkybės, tačiau tai savaime nereiškia, kad tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012).

Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444–2159/2011).

Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Jeigu suinteresuotam asmeniui kyla abejonės dėl administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, veiksmų ar neveikimo teisėtumo, šis teisėtumas turi būti patikrinamas teisme. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus.

Administracinėje byloje Nr. Ik-387-554/2012 nustatyti tam tikri faktai galėtų palengvinti šios administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau šiuo atveju nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos.

Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo teisėtumas ar neteisėtumas negali tiesiogiai nulemti šios nagrinėjamos administracinės bylos baigties, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginčijamas atsakovo administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo dokumento priėmimo procedūros metu, yra teisėtas (neteisėtas), o vien tik tai, kad tam tikros faktinės aplinkybės turi būti nustatomos ir civilinėje, ir administracinėje byloje, kaip minėta, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip pažeistas proceso operatyvumo principas.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. P. ir Ž. P. atskirąjį skundą patenkinti

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius