eb7905a5-902a-4e2f-b9d2-c1357af78c28 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. 2-4798-985/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04017-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.4.2. MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J.

P., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. L. D., jos atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., suinteresuotiems asmenims Z. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. L. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Z. P., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: faktÄ , kad P. K., Jono, gim. 1925 m., nuo 1947 m. gruodžio 31 dienos buvo faktinis A.

L. D. įtėvis; faktÄ , kad A. L. D. nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 m. kovo mėnesio, siekdama iÅ¡vengti iÅ¡trėmimo su visa Å¡eima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi, tikslu gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad gimė 1943 metų gruodžio 30 dienÄ A. B. ir T. B. (JuÅ¡kaitės) Å¡eimoje. 1946 metų sausio 31 dienÄ A.

B. mirė. 1947 metų gruodžio 31 dienÄ mama iÅ¡tekėjo už P. K., gimusio 1925 m. Nurodė, kad jai tuo metu buvo tik ketveri metai, todėl nuo pat mažens savo tėvu laikė ir tebelaiko P. K., kuris jÄ augino, rÅ«pinosi kaip tikras tėvas, neiÅ¡skirdamas iÅ¡ vėliau jam ir mamai gimusių vaikų: sesers Z. K. (P) ir brolio G. K.. Tuo metu buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, Å¡alyje vyravo neramumai, todėl P. K. nebuvo oficialiai jos įsivaikinęs. Tam nebuvo ne tik laiko, sÄ lygų bet ir tokio bÅ«tinybės. Tačiau iki pat jo mirties - 1991 metų jis laikė jÄ tikra dukra, o pareiÅ¡kėja - tėvu. 1963 metais mirus mamai, P. K. buvo vienintelis likęs iÅ¡ tėvų, lankydavo jį kartu su visa Å¡eima ir rÅ«pinosi kaip tėvu.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini). Prasidėjus karui motina ir P. K. padėjo partizanams, ir bÅ«tent už tai 1952 metų žiemÄ P. K. buvo suimtas, o 1953-01-22 nuteistas ir iÅ¡vežtas į RusijÄ bei įkalintas. Dar P. K. bÅ«nant namuose, kaimo seniÅ«nas pranešė, kad Å¡eimÄ ruoÅ¡iasi iÅ¡tremti, todėl Å¡eima pradėjo slapstytis tame pačiame kaime kur gyveno. Kartais nakvodavo (duomenys neskelbtini) pas kaimynus, kartais (duomenys neskelbtini) pas gimines. Nuteisus P. K. ir iÅ¡vežus jį į RusijÄ , grėsmė Å¡eimai bÅ«ti iÅ¡tremtai dar labiau padidėjo, todėl, siekdama pasislėpti, mama su trimis vaikais t. y, pareiÅ¡kėja ir broliu bei seserimi pabėgo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur apsigyvenome B.

Å¡eimoje. Motina, bÅ«dama silpnos sveikatos po tardymų ir iÅ¡varginta persekiojimo, turėjo iÅ¡laikyti save ir tris mažamečius vaikus, todėl įsidarbino urėdijoje, kur darbo užmokestis buvo mokamas pinigais, o ne natÅ«ra, kaip tuo meti mokėjo kolÅ«kiuose. P. K. 1956 m. kovo 1 dienÄ buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir grįžo namo. PareiÅ¡kėjos atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti, nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 dienos sprendimu nustatė juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos sesuo Z.

P. nuo 1953 metų vasario mėnesio iki 1956 metų kovo mėnesio, siekdama iÅ¡vengti iÅ¡trėmimo su savo Å¡eima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje ir slapstėsi. Å is juridinis faktas nustatytas siekiant gauti asmens nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijos statusÄ , todėl įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja augdama tomis pačiomis sÄ lygomis ir esant toms pačioms aplinkybėms, negalėtų įgyti nuketėjusiojo nuo okupacijų asmens statuso, vien tik dėl tos aplinkybės, kad P. K. buvo pareiÅ¡kėjos įtėvis, prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.Suinteresuotas asmuo Z.

P. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad ji pareiÅ¡kėjÄ visada laikė savo seserimi, o tėvas P. K. pareiÅ¡kėjÄ mylėjo kaip savo dukrÄ , juos siejo artimi santykiai, tėvas niekada pareiÅ¡kėjos neiÅ¡skyrė iÅ¡ kitų vaikų, prieÅ¡ingai jÄ labai mylėjo. Nurodė, kad dėl tėvo įkalinimo Å¡eima negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 m. kovo mėnesio, Å¡eima slapstėsi, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) persikėlė į RokiÅ¡kio priemiestį, kur apsigyvenome B.

Å¡eimoje.Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė nurodė, kad faktinis įvaikinimas nesukuria įstatymo nustatyta tvarka įvykusio juridinio įvaikinimo teisinių pasekmių, tokio įvaikinimo faktas nustatinėjamas tik tokiu atveju, jei jo nustatymas sudarys pagrindÄ atsirasti tam tikroms teisėms ir pareigoms remiantis specialiuosiuose įstatymuose įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymų atmesti kaip nepagrįstÄ .Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusÄ pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktÄ .

Å is punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Å iuo atveju įraÅ¡ymas į tremiamųjų sÄ raÅ¡us nebÅ«tinas. Tai, kad P. K. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1953-01-22 iki 1956-03-01 įrodo Lietuvos A.

T. 1991-01-038 Pažymėjimas Nr. 8-20492/90. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs ir kad P. K. buvo pareiÅ¡kėjos įtėvis. Apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 31, 34).PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėjos gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvai buvo A. B. ir T. B. (JuÅ¡kaitė). A. B. 1946-01-31 mirė. 1947-12-31 T. B. sudarė santuokÄ su P. K. ir jai suteikta K. pavardė. T. K. mirė 1963-06-18.PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad mamai susituokus su P. K. jai buvo tik ketveri metai, todėl ji P. K. visada laikė savo tėvu, jį taip vadino, o ir P. K. pareiÅ¡kėjÄ vadino dukra, juos siejo artimi santykiai, P. K. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡laikė ir augino kaip savo dukrÄ , neiÅ¡skirdamas iÅ¡ kitų santuokoje su pareiÅ¡kėjos motina gimusių vaikų:

Z. P. ir G. K., mirusio 2002-07-03. PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes patvirtino tretrysis asmuo Z. P. ir liudytojos R. T., V. L. ir D. S. nurodžiusios, kad pareiÅ¡kėjos ir P. K. santykiai buvo kaip tėvo ir dukros, P. K. mylėjo, rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė pareiÅ¡kėjÄ kaip ir visus savo vaikus, be to pagal tuo metu susiklosčiusius visuomeninius santykius, vyras, kuris vedė moterį, turinčiÄ vaikų, po santuokos sudarymo visus vaikus pripažindavo savais, niekas jokių įvaikinimo dokumentų netvarkė, į bylÄ pareiÅ¡kėja pateikė foto nuotraukas, kuriose yra P. K. su visais savo vaikais.             Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjos, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai yra tai, kad P. K., Jono nuo 1947-12-31 buvo faktinis pareiÅ¡kėjos įtėvis (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančius dokumentus pareiÅ¡kėja negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukurs teisines pasekmes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl atmestini suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus argumentai, kad nustačius juridinį faktÄ dėl faktinio įtėvio, Å¡is faktas nesukurs pareiÅ¡kėjai jokių teisinių padarinių,Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima, kuriÄ sudarė įtėvis P. K., motina T.

K., sesuo Z. P. ir brolis G. K. gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l.11). PareiÅ¡kėjos įtėvis P. K., gim. 1925 m., buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose Archangelsko srityje, Rusijos Federacijoje nuo 1952 m. sausio 22 d. iki 1956 m. kovo 01 d. ir pagal pateiktÄ Ä¯ bylÄ 1991-01-03 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimÄ Nr. 8-20492/90 yra nekaltas ir atkuriamos visos jo teisės (b. l. 6). PareiÅ¡kėjos motina T. K. nuo 1953-02-01 dirbo RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijoje Kamajų girininkijoje sezonine miÅ¡ko darbininke iki 1958-06-25 (b. l. 18).

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuotas asmuo Z. P., tiek ir liudytojos R. T., V. L. ir D. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pareiÅ¡kėja su Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini). Jos motina T. K. ir įtėvis P. K. padėjo partizanams ir už tai buvo nuteistas. Dar prieÅ¡ įtėvio nuteisimÄ , kaimo seniÅ«nas K. K. juos įspėjo, kad Å¡eima bus iÅ¡vežta, nes yra darbinga, turėjo 20 ha žemės. Ji su motina ir kitais vaikais slapstėsi nuo iÅ¡vežimo tame pačiame kaime pas kaimynus. Įtėvį nuteisus, motina su vaikais, vengdama iÅ¡trėmimo, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) persikėlė į RokiÅ¡kio priemiestį ir gyveno pas V.

B.. Kadangi reikėjo maitinti Å¡eimÄ , motina įsidarbino RokiÅ¡kio urėdijoje.              IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų-pažymos apie T. K. darbo staÅ¾Ä , byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja su visa Å¡eima nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 metų kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi. Teismas taip pat sprendžia, kad iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos turėjo iÅ¡sikelti ne tik pareiÅ¡kėjos motina T.

K., tačiau ir jos mažamečiai vaikai. PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančius dokumentus pareiÅ¡kėjai negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukurs teisines pasekmes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. K., Jono, gim. 1925 m. nuo 1947 metų gruodžio 31 dienos buvo faktinis A. L. Dieninienės, a. k. (duomenys neskelbtini) įtėvis.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. L. Dieninienė, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 m. kovo mėnesio, siekdama iÅ¡vengti iÅ¡trėmimo su visa Å¡eima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi.Juridiniai faktai nustatomi tikslu suteikti pareiÅ¡kėjai A.

L. Dieninienėi nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens teisinį statusÄ .Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Ingrida Navickienė