2017-10-31 Nr. AB-19225-3-61-3-01458-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5225-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01458-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Simpatija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V4-52 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

II. 4. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

5. Pareiškėjas UAB „Simpatija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

6. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau pareiškėjas dėl paskirtos nuobaudos patiria realius nuostolius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių 24 punktu ir daro išvadą, kad administratoriui paskirta nuobauda turi tiesioginę įtaką jo galimybėms būti paskirtu konkrečių įmonių administratoriumi, nes būtent tokių tikslų ir siekiama skiriant nuobaudą.

7. Pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė UAB „Mono Status“ bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Pareiškėjo teigimu, jis šios įmonės administratoriumi Administratoriaus kandidatūros atrankos sistemos nebuvo atrinktas dėl to, kad liko antroje vietoje. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad jo atrankos dydis buvo sumažintas dėl nuobaudos paskyrimo, todėl jis nebuvo paskirtas UAB „Monus Status“ administratoriumi ir neteko teisės gauti atlyginimo administratoriui už minėtos bendrovės bankroto procedūras. Pareiškėjas pabrėžia, kad tai sudaro jo realius patirtus nuostolius. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Įsakymu paskirta nuobauda nustos galioti praėjus vieneriems metams nuo nuobaudos paskyrimo dienos, todėl teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 8. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

9. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

11. Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

12. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

14. Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

15. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą, kuriuo nuspręsta už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui UAB „Simpatija“ skirti nuobaudą – įspėjimą.

17. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad dėl paskirtos nuobaudos patiria realius nuostolius, nes paskirta nuobauda turi tiesioginę įtaką jo galimybėms būti paskirtu konkrečių įmonių administratoriumi.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti UAB „Simpatija“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo nepaskyrimo UAB „Mono Status“ bankroto administratoriumi, negali būti vertinamos kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo argumentai dėl administracinės bylos išnagrinėjimo per ilgesnį nei vienerių metų terminą, kas jo teigimu reikštų, kad teismo sprendimas nebesukels jokių teisinių pasekmių, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

19. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju sustabdžius Įsakymo galiojimą būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip nemokumo valdymo srityje priežiūrą atliekančios įstaigos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70, 137 straipsniais,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė