Legislator Case Law & Legislation
eb773aff-ab0e-4885-9794-6abcd3c835cd AI generated

eb773aff-ab0e-4885-9794-6abcd3c835cd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number eb773aff-ab0e-4885-9794-6abcd3c835cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas turi argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (kasacinė byla Nr. 2K-77/2012).Viena iÅ¡ asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Legislator headnote

AI generated

eb773aff-ab0e-4885-9794-6abcd3c835cd · Vilniaus apygardos teismas: apie tai, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus iÅ¡ viso nutylėjo (b.l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-01 vykusios apklausos metu nurodė, jog paskutinį kartÄ iki įvykio (eismo įvykis įvyko pirmadienį, 2011-08-01, apie 08.50 val.) alkoholinius gėrimus vartojo Å¡eÅ¡tadienio iÅ¡vakarėse, todėl pirmadienio ryte buvo įsitikinęs, kad yra visiÅ¡kai blaivus. Jis abejojo dėl jam nustatyto blaivumo, todėl prašė atlikti jo kraujo ir kraujo saugomo laboratorijoje lyginamÄ jį tyrimÄ (b.l. 54-55).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                               Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-779/2012Teisėja Lilija Tarčevskaja                                                  Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00690-11-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.; 1.1.6.3.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Algimantas Valantinas, Vladislavas Lenčikas, sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui adv. Anatolijui Svilai,asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. N. (K. N.),nukentėjusiajam A. K. (A. K.),vertėjai Irinai Siniavskai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo K.

N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymÄ , jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: K. N., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: jis, 2011-08-01, apie 08.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį neblaivus, Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių plentu vairavo krautÄ krovinį automobilį Mercedes Benz 1929, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir, likus 54 m iki sankryžos su Raistelių gatve, važiuodamas pasirinktu greičiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, tai yra buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į vairuotos transporto priemonės ypatumus ir todėl nesuvaldė vairuoto automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiais sunkvežimiu Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., kuris nuo smÅ«gio apsivertė, ir automobiliu Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S.. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. K. sveikata. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį, K. N. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 2 d. ir paskirti 25 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 68 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.ProkuratÅ«ros nuomone, teismas nepagrįstai atleido K.

N. nuo baudžiamosios atsakomybės, įrodymais nepagrindė, kad buvo visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo BK 38 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų.K. N. buvo inkriminuoti KET 14, 133 punktų pažeidimai, tačiau pirminių apklausų metu jis pripažino kaltę tik dėl KET 133 punkto pažeidimo, o girtumo fakto nepripažino, nurodė, kad jis įvykio metu jautėsi visiÅ¡kai blaivus, tÄ pačiÄ dienÄ ir dienÄ prieÅ¡ įvykį alkoholio nevartojo.

Apklausos ikiteisminio tyrimo metu K. N. nurodė, kad vartojo alkoholį Å¡eÅ¡tadienio vakare. Apklaustas teisme jis patvirtino, kad Å¡eÅ¡tadienį apie 21 val. iÅ¡gėrė 100 g degtinės, todėl pirmadienį apie 9 val. ryto vairuodamas automobilį jautėsi visiÅ¡kai blaivus. Å iuo atveju nereikia net specialių žinių, kad galėtume teigti, jog K. N. byloje sakė netiesÄ , nes 100 g degtinės žmogaus organizmas iÅ¡skaido daug greičiau nei per 36 val. Nors teismas, priimdamas nuosprendį, nurodė, kad K.

N. kraujo tyrimo iÅ¡vadų neginčija, tačiau tai įvyko tik po to, kai buvo atliktas K. N. kraujo mėginio DNR tyrimas ir buvo nustatyta, kad girtumui nustatyti paimtas kraujo mėginys yra K. N. kraujas. Taigi, tyrimo iÅ¡vadas K. N. pripažino tik priremtas įrodymų, o ne savo noru. Å iuo atveju jo prisipažinimas laikytinas ne nuoÅ¡irdžiu ir ne pilnu.Apelianto įsitikinimu, taip pat byloje liko nenustatyta BK 38 str. 1 d. 4 p. nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga - pagrindas manyti, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo sprendimÄ atleisti K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis praeityje nebuvo traukiamas baudžiamojo atsakomybėn, iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio turėjo nuolatinį darbÄ , turi Å¡eimÄ , dėl to kaltinamojo asmenybę teismas įvertino, kaip neturinčiÄ polinkio nusikalsti. Tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neįvertino, kad K. N. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, taip pat - į jo ankstesnį baustumÄ už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Byloje yra nustatyta, kad K. N. anksčiau Å¡eÅ¡is kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, vienÄ kartÄ buvo baustas už vairavimÄ esant neblaiviam ir jam buvo taikomas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. IÅ¡ tokio K. N. elgesio matyti, kad jis visiÅ¡kai nepadarė iÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnių nuobaudų už Å¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir toliau, bÅ«damas neblaivus, vairuoja transporto priemonę. BÅ«tent toks neatsakingas K.

N. elgesys, kai jis bÅ«damas neblaivus vairavo pakrautÄ krovininį automobilį, keldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, parodo jo požiÅ«rį į Kelių eismo saugumÄ ir kelių eismo taisyklių laikymÄ si. IÅ¡ bylos nustatyta, kad bÅ«tent dėl to, kad K. N., vairuodamas automobilį neblaivus, važiuodamas pasirinktu greičiu buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiais sunkvežimiu ir automobiliu Audi 100, dėl ko buvo apgadintos net trys transporto priemonės, nukentėjusiam asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sunkiai susižalojo pats K.

N.. Taigi, iÅ¡vardintos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog K. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad jo padarytas nusikaltimas buvo tik atsitiktinio pobÅ«džio.Nenustačius bent vienos iÅ¡ BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali bÅ«ti taikomas. Taigi, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 38 str., dėl to nepagrįstai atleido K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės. ProkuratÅ«ros įsitikinimu, K. N. turi bÅ«ti pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė - bauda, kartu su bausme skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ .             Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis - teismo nuožiÅ«ra, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu K.

N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padarymÄ , jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė.Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas turi argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (kasacinė byla Nr. 2K-77/2012).Viena iÅ¡ asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra pastarojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, susipažinusi su K. N. apklausų metu duotais parodymais, daro iÅ¡vadÄ , jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. N. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 2 d., nuoÅ¡irdžiai gailisi.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. N. apklausų metu ne itin nuosekliai aiÅ¡kino aplinkybes apie susidÅ«rimÄ su automobiliais (ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , jis perjunginėjo virÅ¡ galvos esančiame grotuve muzikos kanalÄ , teisme jis jau nurodė, jog jam važiuojant ant galvos nukrito automagnetolos dangtelis, kurį jis mėgino pakelti ir nepastebėjo kaip iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ), be to skirtingai aiÅ¡kino esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui turinčias aplinkybes, susijusias su pastarajam eismo įvykio metu nustatytu neblaivumu. 2011-08-04 apklaustas administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju K.

N. apie tai, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus iÅ¡ viso nutylėjo (b.l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-01 vykusios apklausos metu nurodė, jog paskutinį kartÄ iki įvykio (eismo įvykis įvyko pirmadienį, 2011-08-01, apie 08.50 val.) alkoholinius gėrimus vartojo Å¡eÅ¡tadienio iÅ¡vakarėse, todėl pirmadienio ryte buvo įsitikinęs, kad yra visiÅ¡kai blaivus. Jis abejojo dėl jam nustatyto blaivumo, todėl prašė atlikti jo kraujo ir kraujo saugomo laboratorijoje lyginamÄ jį tyrimÄ (b.l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu K. N. nurodė, jog eismo įvykio metu jis jautėsi blaivus. Alkoholį prieÅ¡ eismo įvykį jis vartojo Å¡eÅ¡tadienį vakare, po 21 val. Jis iÅ¡gėrė 100 g degtinės. Nei sekmadienį, nei pirmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis nelabai sutinka, kad jam buvo nustatytas tiek daug promilių girtumas (b.l. 127-128). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme viename posėdyje K. N. parodė, kad prisipažįsta, jog eismo įvykio metu jis buvo neblaivus, be to, aiÅ¡kino, kad Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡gėrė daugiau nei 100 g degtinės, prieÅ¡ degtinės gėrimÄ dar buvo iÅ¡gėręs pora butelių alaus.

Sekmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo, visÄ dienÄ miegojo. 2012-11-29 vykusio posėdžio metu K. N. savo versijÄ iÅ¡dėstė dar kitaip ir nurodė, jog buvo susitikęs su draugais, su kuriais jis buvo Å¡eÅ¡tadienį prie ežero ir kurie jam papasakojo, jog jis prie ežero iÅ¡gėrė maždaug du litrus alaus, gal truputį daugiau, o po to namuose apie 300 g degtinės. Apeliacinės instancijos teisme K. N., aiÅ¡kindamas savo parodymų nenuoseklumo priežastis, nurodė, jog dėl girtumo jam patarė neprisipažinti advokatas, motyvuodamas savo turima praktika kitose bylose.Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstyti K.

N. parodymai paneigia pastarojo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ bei patvirtina aplinkybę, jog faktÄ , kad eismo įvykį sukėlė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pripažino tik dėl byloje surinktų neginčijamų įrodymų.    BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismų iÅ¡vada dėl Å¡ios sÄ lygos buvimo yra visų reikÅ¡mingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad yra pagrindas manyti, jog K. N. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kad yra pagrindas taikyti jam atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad jis praeityje nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio turėjo nuolatinį darbÄ (Å¡iuo metu nedirba, nes dėl eismo įvykio prarado 60 procentų nedarbingumo), turi Å¡eimÄ . Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, neatsižvelgė į tai, kad K.

N. buvo Å¡eÅ¡is kartus baustas administracine tvarka, penkis iÅ¡ jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ kurių vienÄ už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (b.l. 58-59). Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog apeliantas po Å¡iurkÅ¡taus administracinio teisės pažeidimo padarymo atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė, nors ir praėjus nemažam laiko tarpui, vėl vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos net trys transporto priemonės, nukentėjusiam A.

K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sunkiai susižalojo pats K. N.. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog yra pagrindo manyti, kad K. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tuo pačiu, nesant dviejų iÅ¡ BK 38 str. 1 d. numatytų sÄ lygų, nebuvo pagrindo ir pastarÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu bÅ«du, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir K.

N. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.              BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-08-01, apie 08.50 val., vairavo pakrautÄ vilkikÄ Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo EiÅ¡iÅ¡kių plentu savo eismo juosta apie 30-40 km/h greičiu. Staiga nukrito virÅ¡uje – virÅ¡ galvos įrengto muzikos grotuvo dangtelis, todėl jis pasilenkė jos pakelti ir akimirkai nukreipė žvilgsnį nuo kelio.

Netrukus pasižiÅ«rėjęs į priekį pamatė, kad jis iÅ¡važiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir prieÅ¡prieÅ¡iais artėja vilkikas. Bandė stabdyti ir grįžti į savo juostÄ , bet susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. Jis dėl traumų buvo nuvežtas į ligoninę. Jis buvo įsitikinęs, kad pirmadienio ryte – eismo įvykio metu buvo blaivus, nes paskutinį kartÄ prieÅ¡ eismo įvykį alkoholinius gėrimus jis vartojo Å¡eÅ¡tadienio vakare, jau po 21 val. iÅ¡gėrė 100 g degtinės. Dėl neblaivumo jis nelabai sutinka, kad tiek promilių buvo, bet kadangi negali nuginčyti, tai pripažįsta, jog yra kaltas.             BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme K.

N. taip pat prisipažino kaltu ir nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie patį automobilių susidÅ«rimÄ , nurodė, kad susidÅ«rė su kitu sunkvežimiu bei su Audi markės automobiliu, tačiau dėl eismo įvykio metu nustatyto girtumo jau parodė, kad prisipažįsta, jog eismo įvykio metu buvo neblaivus. Å eÅ¡tadienį iÅ¡gėrė daugiau nei 100 g degtinės, prieÅ¡ degtinės gėrimÄ dar buvo iÅ¡gėręs pora butelių alaus. Sekmadienį jis alkoholinių gėrimų nevartojo, visÄ dienÄ miegojo. 2012-11-29 vykusio posėdžio metu K.

N. savo versijÄ iÅ¡dėstė dar kitaip ir nurodė, jog buvo susitikęs su draugais, su kuriais jis buvo Å¡eÅ¡tadienį prie ežero ir kurie jam papasakojo, jog jis prie ežero iÅ¡gėrė maždaug du litrus alaus, gal truputį daugiau, o po to namuose apie 300 g degtinės. Apeliacinės instancijos teisme K. N., aiÅ¡kindamas savo parodymų nenuoseklumo priežastis, nurodė, jog dėl girtumo jam patarė neprisipažinti advokatas, pas kurį buvo byla, kurioje žmogus buvo apkaltintas, jog buvo girtas, o kai patikrino kraujÄ , nustatė, kad ten ne jo kraujas buvo.

             Be paties K. N. parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 2 d., įrodo ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.             Nukentėjusysis A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog datos neprisimena, bet važiuodamas sunkvežimiu Mercedes Benz EiÅ¡iÅ¡kių plentu, pamatė, kad į jo juostÄ iÅ¡ prieÅ¡ingos krypties eismo juostos įvažiavo kitas sunkvežimis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamÄ sunkvežimį.

Eismo įvykio metu matomumas buvo pakankamai geras, buvo Å¡viesu, nelijo. Po eismo įvykio jį ir K. N. iÅ¡vežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jis buvo nesunkiai sužalotas, buvo nustatytas trečio slankstelio lūžis. K. N. bÅ«klė buvo sunkoka. Po eismo įvykio K. N. jo atsiprašė, atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ , jie susitaikė, jis jam atleido, todėl jis neturi K. N. jokių pretenzijų.             Liudytojas V. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis važiavo savo automobiliu Audi 100 EiÅ¡iÅ¡kių plentu, prieÅ¡ jį važiavo sunkvežimis, prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta taip pat važiavo sunkvežimis, kuris ir atsitrenkė į prieÅ¡ jį važiavusiÄ maÅ¡inÄ .

IÅ¡ pradžių sunkvežimiai trenkėsi vienas į kitÄ , nes vienas sunkvežimis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o paskui trenkėsi į jo vairuojamÄ automobilį Audi. Jam žala nebuvo padaryta, todėl jis pretenzijų nereiÅ¡kė.             Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, jog 2011-08-01 apie 9.00 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo draugas J.

B.. Jie važiavo EiÅ¡iÅ¡kių plentu nuo Vilniaus link Varėnos. Priekyje jų apie 20-40 m atstumu važiavo sunkvežimis. Jie važiavo apie 70 km/h greičiu. Bevažiuojant jis pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį kitÄ sunkvežimį, kuris, bÅ«nant netoli priekyje jo važiavusio sunkvežimio, staiga metėsi į kairę gatvės pusę ir iÅ¡ karto įvyko susidÅ«rimas. Jis su savo automobiliu pradėjo trauktis kuo deÅ¡iniau, tačiau nuo smÅ«gio atÅ¡okęs prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantis sunkvežimis priekine dalimi dar atsitrenkė ir į jo automobilio kairės pusės galines dureles bei sparnÄ .

Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo, buvo apgadintas jam priklausantis automobilis. Dėl automobilio apgadinimų jis kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atlygino jam patirtus nuostolius. Po eismo įvykio iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į įvykio vietÄ automobiliai nebuvo judinami. Ä®vykio vietoje jis su sunkvežimių vairuotojais nebendravo, juos atvykusi greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. Eismo įvykio metu buvo saulėta, kelio danga sausa (b.l. 20-21).              Liudytojas J.

B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog jis važiavo automobiliu Audi, kurį vairavo V. S.. Priekyje jų važiavo krovininis automobilis ir prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavo kitas krovininis automobilis, kuris truputį iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ trenkėsi į pieÅ¡ juos važiavusį krovininį automobilį. PrieÅ¡ juos važiavęs krovininis automobilis apvirto, o prieÅ¡prieÅ¡iais važiavęs automobilis atsitrenkė į juos, į jų automobilio užpakalinę dalį.

Su susidÅ«rusių krovininių automobilių vairuotojais jam neteko bendrauti.             Liudytoja J. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog ji anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur dirbo ir K. N.. K. N. taip pat keletÄ metų ir gyvena Å¡alia jų, todėl jį pažįsta. K. N. atsakingai dirba, viskÄ tvarko namuose, yra tvarkingas, į darbÄ niekada nebuvo atėjęs neblaivus, nebuvo jokių nusiskundimų dėl jo. K. N. gyvena su žmona, vaikų neturi.             2011-08-01 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta bei 2011-08-01 eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog eismo įvykio vieta yra EiÅ¡iÅ¡kių pl., 54 metrų atstumu iki sankryžos su Raistelių g., Vilniuje.

Eismo įvykio metu buvo saulėta, be kritulių, asfaltas sausas. Automobilis Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Eišiškių pl. Važiuojamosios dalies dešiniame šone, žiūrint link Salininkų, automobilis tovi įstrižai važiuojamajai daliai, priekinė dalis nukreipta nuo važiuojamosios dalies, automobilio kairės pusės priekinis kampas yra 54 m atstumu nuo sankirtos su Raistelių g. Prie automobilio Mercedes Benz 1929, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinio rato kairiuoju galiniu kampu stovi automobilis Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis nukreipta link Salininkų, automobilis dešinės pusės ratais griovyje, o kairės pusės priekinis ir galinis ratai ant kelkraščio 2,50 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Eišiškių pl. važiuojamosios dalies kairiame šone, žiūrint link Salininkų, griovyje ant dešinio šono guli automobilis Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9).              2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Mercedes Benz 1929, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužyta priekinė važiuoklė kairėje pusėje, deformuota vairuotojo kabina, sudaužyti visi kabinos stiklai ir veidrodžiai, sudaužyti priekiniai kairės pusės žibintai, sulaužytas priekinis bamperis, apdailos grotelės, nuplėštos kairės pusės kabinos durys (b.l. 10-11).             2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulenkti abu kairės pusės ratų diskai, abi kabinos durys, kairės pusės kabinos nubrozdinimai, kėbulo nubrozdinimai kairėje pusėje, sulenkti kairės pusės purvasargiai, priekinis dešinys rato diskas, sudaužytas priekinis stiklas, dešinės pusės durų stiklas, sulaužytas priekinis bamperis, kairės pusės du oro resiveriai, sulaužyti ir sudaužyti visi veidrodžiai, priekiniai dešinės pusės žibintai (b.l. 12-13).

             2011-08-01 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog automobiliui Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulenktos galinės kairės pusės durys, galinis kairys sparnas, galinis kairys rato diskas, galinė važiuoklė kairėje pusėje, deformuoti abu dešinės pusės sparnai, abi dešinės pusės durys (b.l. 14-15).             Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A.

K. padaryta III juosmeninio slankstelio kūno lūžis, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdose, paviršinė pjautinė žaizda kairėje šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-01), eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl III juosmeninio slankstelio lūžio (b.l. 33-34)             Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po eismo įvykio A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 31).             Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po eismo įvykio K.

N. kraujyje rasta 0,88 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 56).             Specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kraujas paimtas iÅ¡ toksikologijos laboratorijos (iÅ¡vados Nr. T-A 5546/11 (01)) yra K. N. kraujas su 99,99999999999 % tikimybe (b.l. 67-68).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡davÄ , jog baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog K. N., neblaivus vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata: jis, 2011-08-01, apie 08.50 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį neblaivus, Vilniuje, EiÅ¡iÅ¡kių plentu vairavo krautÄ krovinį automobilį Mercedes Benz 1929, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir, likus 54 m iki sankryžos su Raistelių gatve, važiuodamas pasirinktu greičiu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, tai yra buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į vairuotos transporto priemonės ypatumus ir todėl nesuvaldė vairuoto automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiais sunkvežimiu Mercedes Benz 3343, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., kuris nuo smÅ«gio apsivertė, ir automobiliu Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S.. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta vairuotojo A. K. sveikata.              Tai, kad bÅ«tent dėl K. N. kaltės, neatsargumo ir neatidumo, jam iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , įvyko eismo įvykis patvirtina ne tik paties K. N. parodymai, bet ir nukentėjusiojo A. K., liudytojų V. S., J. B. parodymai, kurių parodymai sutampa ir su kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, eismo įvykio vietos plane, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotais duomenimis.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad K. N. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Nors eismo įvykio kaltininkas ir nesutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu, išreiškė abejones dėl kraujo mėginio, kurį ištyrus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas 0,88 ‰ (promilės) girtumas, priklausomumo, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta kategoriška išvada, jog kraujas paimtas iš toksikologijos laboratorijos (išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) yra K.

N. kraujas su 99,99999999999 % tikimybe. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje įrodyta, jog K. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 2 d.              Skiriant K. N. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, padarė neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, sužalojimus patyrė ir pats K. N., be to, buvo apgadintos trys transporto priemonės. K. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis nukentėjusiajam savo noru atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Vertinant K.

N. asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje neteistas, tačiau buvo Å¡eÅ¡is kartus baustas administracine tvarka, penkis iÅ¡ jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ kurių vienÄ už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors K. N. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, dėl ko prarado dalį darbingumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, neįgalumo pažymėjimo kopijos patvirtina tai, jog K.

N. nuo 2011-12-12 iki 2012-06-11 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iÅ¡ dalies darbingas, tačiau nuo 2012-09-19 įsidarbino ir Å¡iuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į liudytojos J. B. teigiamai K. N. asmenybę charakterizuojančius parodymus duotus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, pažymėtina tai, kad K. N. atsiprašė nukentėjusiojo A. K., atlygino jam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė. Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , K.

N. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį pagal LR baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d. 5 punkto nuostatas.             Nuosprendžio dalis, kuria K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, paliktina nepakeista.               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p.,                           n u s p r e n d ž i a :

             Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ patenkinti.             Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. N. (K. N.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymÄ , jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 2 dalyje ir nubausti jį 25 MGL – 3250 (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų bauda.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                           Daiva Pranytė – Zalieckienė                                                                                    Algimantas Valantinas                                                                                    Vladislavas Lenčikas