eb75678a-c3d5-4cc1-9f4f-a2a21fecf021 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Sprendimas už akiųTeisėjo padėjėjas SAULIUS JURKÅ A ? Civilinė byla Nr. e2-115-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01666-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.5.2.2; 3.4.1.3; 3.4.1.4 (S) telÅ¡ių APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Genovaitei Å etkauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. L. ir jos atstovei advokatei Jutai Kareivei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Audriui KliÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pagal ieÅ¡kovės J.

L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl jo tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo, atsakovui A. V. dėl jo tėvystės tam nepilnamečiam vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jam iÅ¡ atsakovo A. V. priteisimo iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , kurioje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė J. L. ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o:

1. Nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas;

2. Nustatyti, kad atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. yra jo vaikas;

3. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ (duomenys neskelbtini) gimusiam jo sÅ«nui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovę tvarkyti sÅ«naus L. J. gaunamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise;

4. Nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina, ieÅ¡kove J. L.;

5. Nustatyti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi L. tvarkÄ bendru Å¡alių sutarimu;

6. Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad oficialiai nenutraukusi santuokos su atsakovu V. J., atsakovė apytikriai 2015 metų pradžioje pradėjo susitikinėti su atsakovu A. V.. Kadangi su A. V. turėjo lytinius santykius, po kiek laiko sužinojo, kad laukiasi. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. J.. Kadangi pastojo dar būdama santuokoje su V. J., vaikui buvo suteikta J. pavardė, o ieškovės sutuoktinis įrašytas kaip sūnaus tėvas. Ieškovė įsitikinusi, kad sūnaus L. tėvas yra A.

V. Atsakovai V. J. ir A. V. procesinius dokumentus gavo, tačiau atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimÄ teisme atsakovai informuoti, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas V. J. pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Be to, parengiamajame teismo posėdyje atsakovas V. J. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, o atsakovas A. V. paaiÅ¡kino, kad dėl tėvystės ir iÅ¡laikymo pasisakys po DNR ekspertizės. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, kad IeÅ¡kovė J.

L., gyvena (duomenys neskelbtini), augina nepilnametį sÅ«nų L. J., gimusį (duomenys neskelbtini). J. L. Å¡eima nėra įraÅ¡yta į Savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . IeÅ¡kovės Å¡eima dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir netinkamos vaikų priežiÅ«ros 2017 m. gegužės 10 d. buvo įraÅ¡yta į stebimų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovės Å¡eimai buvo teikiamas socialinės paslaugos. J. L. iÅ¡vykus gyventi į (duomenys neskelbtini) miestÄ , nuo 2017 m. lapkričio 30 d. socialinių paslaugų teikimas nutrauktas.

Nepilnametis L. J. paliktas prižiūrėti ieškovės mamai J. L., gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, 2015 metais, nenutraukusi santuokos su V. J., apie tris mėnesius susitikinėjo su atsakovu A. V., su kuriuo turėjo lytinių santykių. Su atsakovu A. V. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-957-875/2015 nutraukta ieškovės ir V. J. santuoka. Sužinojusi, kad laukiasi, apie tai telefonu informavo A.

V., tačiau atsakovas Å¡iÄ Å¾iniÄ ignoravo. Pasak J. L., gimus sÅ«nui L., ji telefonu informavo atsakovÄ A. V., akcentuodama, kad tai jo sÅ«nus, tačiau A. V. tėvystės L. nepripažino. IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«naus L. biologinis tėvas yra A. V. (Duomenys neskelbtini) gimus L., jam buvo suteikta buvusio motinos sutuoktinio V. J. pavardė, nes vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo. A. V. nesutinka su J. L. ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsakovas pripažįsta, kad 2015 metais vasaros laikotarpiu apie dvi savaites susitikinėjo su J.

L. ir su ja turėjo lytinių santykių. A. V. teigimu, ieÅ¡kovė tuo metu artimai bendravo ir su kitais asmenimis, todėl jam kylÄ pagrįstos abejonės, kad jis yra L. biologinis tėvas. A. V. sutinka su J. L. ieÅ¡kinio reikalavimu skirti DNR ekspertizę. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teisme ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remiantis ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Papildomai prašė nustačius A. V. tėvystę jo sÅ«nui L., sÅ«naus pavardę nustatyti pagal tėvo pavardę – V.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovas pateikė iÅ¡vadÄ , kad V. J. tėvystės nuginčijimas ir A. V. tėvystės L. J. nustatymas atitinka nepilnamečio interesus, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė J. L. ir atsakovas V. J. santuokÄ sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini). Å i santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-957-875/2015.

Šis sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo šios dienos. Atitinkamai nurodyta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. išduotame ištuokos liudijime (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė L. J., kurio tėvu įrašytas atsakovas V.

J., o motina – ieškovė J. L.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuo santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nagrinėjamu atveju praėjo 275 dienos, taigi V. J. įrašymas gimimo metrikose L. J. tėvu teisiškai pagrįstas. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamu atveju vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tačiau tai nėra kliūtis nuginčyti tėvystę šioje byloje, nes atsižvelgiant į aplinkybes, šioje byloje nustatytas iš ieškovės paaiškinimų ir ekspertizės išvados, spręstina, kad būtent atsakovas A.

V. yra biologinis L. J. tėvas. Ieškovė paaiškino, kad nenutraukusi santuokos su V. J. turėjo lytinių santykių su A. V., nuo kurio pastojo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad V. J. nėra vaiko L. J. biologinis tėvas, o A. V. yra vaiko L. J. biologinis tėvas su 99,99995% tikimybe. Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuginčyti V.

J. tėvystę ir nustatyti, kad A. V. yra nepilnamečio L. J. tėvas, o L. J. yra A. V. sÅ«nus. Kadangi L. J. tėvai kartu negyvena, nustačius tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai. CK 3.170 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti, kad tėvai su sÅ«numi bendrauja savitarpio sutarimu. Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ , nes Å¡i teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant iÅ¡laikymÄ proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi pareiga iÅ¡laikyti L. J. iki jo pilnametystės tenka tiek berniuko motinai, tiek ir atsakovui – berniuko tėvui A.

V. Jeigu vienas iÅ¡ tėvų nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi iÅ¡laikymÄ priteisia teismas pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir bÅ«tinų vaikams vystytis sÄ lygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Å¡iuo metu nustatytas 400,00 Eur).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ . Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis.

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismui patikrinus atsakovo duomenis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, Kelių transporto priemonių registre nustatyta, kad atsakovas A. V. nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje nedirba, yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį – (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas į bylÄ nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad dirba užsienyje ir teikia iÅ¡laikymÄ kitam savo vaikui.

IÅ¡ Lietuvos informacinės sistemos Liteko (civilinė byla Nr. 2-1522-922/2015) matyti, kad atsakovas yra įsipareigojęs teikti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 90 Eur kas mėnesį. Å ioje byloje nenustatyti neeiliniai vaiko poreikiai, dėl kurių jam bÅ«tų reikalingas padidintas iÅ¡laikymas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių iÅ¡ tėvo turėtų bÅ«ti priteista didesnė iÅ¡laikymo dalis, nei ta, kuriÄ vaikui turi teikti motina. Aplinkybė, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, nėra pagrindas priteisti iÅ¡ jo didesnę iÅ¡laikymo dalį.

Objektyvių kliūčių, trukdančių ieÅ¡kovei ar atsakovui savarankiÅ¡kai gauti pakankamas pajamas, įskaitant darbo užmokestį, taip pat nėra. Vadinasi, abu tėvai iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turi teikti lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymui reikia po 300,00 Eur kas mėnesį, pagrindė ir detalizavo Å¡iÄ sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o dar 150,00 Eur sÅ«naus iÅ¡laikymui turi teikti pati ieÅ¡kovė.

Nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.190 straipsnis). IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pakeisti vaikos pavardę iÅ¡ „J.“ į „V.“, t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę. CK 3.167 straipsnyje numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė.

Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas nuomonės dėl pavardės suteikimo neišsakė, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje mažamečio vaiko teisėti interesai bus užtikrinti labiau, kuomet jam bus suteikta biologinio tėvo pavardė, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas.

Teismas priimdamas sprendimÄ tuo pačiu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . IeÅ¡kovei J. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos sudaro 247,00 Eur (2018 m. vasario 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Å ios kategorijos bylose ieÅ¡kinio suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminio mokesčio dydis, nustatoma pagal bendrÄ iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Todėl ieškinį tenkinus visiškai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo A. V., žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas (150 Eur x 12 mėn.= 1800 Eur x 3 % = 54 Eur., kuri mažintina 25 %, nes ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, = 40,5 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taip pat patenkinus ieškinį visiškai dėl reikalavimo nustatyti vaiko tėvystę, iš atsakovo A. V. priteistinas ir vieno šimto eurų žyminis mokestis, kuris mažintinas 25 %, nes ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, = 75 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog pagrindinį interesÄ Å¡ioje byloje turėjo ieÅ¡kovė bei atsakovas A. V. dėl vaiko tėvystės nustatymo, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iÅ¡ atsakovo V. J. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, todėl iÅ¡ atsakovo A. V. priteistinos 247,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, bei 330 Eur iÅ¡laidos už DNR ekspertizės (ekspertizės 2018-04-19 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2018 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje) atlikimÄ .

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 259, 260, 263, 265, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsnio 1 dalimi ir 395 straipsniu, teismas nusprendžia: Ieškinį patenkinti visiškai. Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L.

J. nėra V. J. sūnus. Panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašymo (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu. Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. yra jo sūnus. Pakeisti (duomenys neskelbtini) gimusio L.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iÅ¡ „J.“ į „V.“. Nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ iki pilnametystės su jo motina J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad ieÅ¡kovė J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su savo sÅ«numi L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja savitarpio sutarimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiam sÅ«nui L.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų), mokamomis, nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo 2017 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 115,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir 577 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus. Teisėja Daiva Domeikienė