eb73f1c2-d7c5-421f-b703-6dde366ee4d8 · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Civilinė byla Nr. 2A-1029/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00778-2011-1                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 44.5.1; 121.21.                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                                     N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. liepos 12 d.                                                                     Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Verkių Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2891-178/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios individualios įmonės „Deimantinė Å¡vara“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verkių Å«kis“ dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

                                                     I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu.IeÅ¡kovas bankrutavusi IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ 2011-03-21 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ 313 181,93 Lt skolÄ ;

2) pripažinti atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už tarpininkavimo ir automobilio nuomos paslaugas 82 174,20 Lt sumai negaliojančiomis;

3) pripažinti negaliojančiu Å¡ių sÄ skaitų pagrindu pasiraÅ¡ytÄ Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų metines palÅ«kanas. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo tvirtinimu, Å¡alys 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20/20008, kuria atsakovas jam pavedė atlikti namų valymo darbus. Pagal Å¡ios sutarties 4.6 punktÄ , atsakovas UAB „Verkių Å«kis“ sÄ skaitas faktÅ«ras turėjo apmokėti per 45 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos, o pagal sutarties 4.7 punktÄ , atsakovas, laiku neatsiskaitęs su ieÅ¡kovu, už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ turi mokėti 0,02 procento delspinigius, tačiau atsakovas už Å¡ias paslaugas jam liko skolingas 322 701,93 Lt.

Be kita ko, teigė ir tai, kad Å¡alys 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡sinuomojo biuro patalpas, esančias Jeruzalės g. 27, Vilniuje. Atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡rašė tris PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už 9 520 Lt. Taigi, atlikus Å¡io prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo užskaitymÄ , atsakovo skola ieÅ¡kovui yra 313 181,93 Lt. Atsakovas 2009 m. ieÅ¡kovui iÅ¡rašė dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 33 320 Lt sumai už automobilio nuomÄ , tačiau nėra jokių duomenų (sutarties, kelionės lapų ir kt.) apie tokių paslaugų teikimÄ .

Be to, 2008–2009 m. atsakovas iÅ¡rašė ieÅ¡kovui aÅ¡tuonias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 48 854,70 Lt sumai už ieÅ¡kovui teiktas tarpininkavimo paslaugas, tačiau taip pat nėra jokių duomenų, kad ir Å¡ios paslaugos ieÅ¡kovui buvo teikiamos. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo apskaitos dokumentuose nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų (sutarties, darbų atlikimo aktų ir kt.), o atsižvelgiant įmonės veiklos specifikÄ (valymo paslaugų teikimas), tokios paslaugos nebuvo reikalingos.

Kadangi, ieÅ¡kovo vertinimu, minėti sandoriai laikytini sudarytais tik dėl akių, todėl jie niekiniai ir negaliojantys (CK 1.86 str.). Nesant paslaugų teikimo sutarčių, vien tik PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimo. Å alys 2010 m. gegužės 12 d. pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , į kurį buvo įtrauktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 82 174,20 Lt sumai, iÅ¡raÅ¡ytos už neva teiktas tarpininkavimo, automobilio nuomos paslaugas, todėl galutinė atsakovo skola – tik 108 674,07 Lt.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo sÄ skaitas faktÅ«ras suteiktų paslaugų kaina yra 402 002 Lt, tačiau iÅ¡ jos atskaičius atsakovo sumokėtas sumas, ieÅ¡kovo atsakovui mokėtinÄ patalpų nuomos skolÄ , atsakovo jam iÅ¡duotus vekselius, liko nesumokėta 230 697,93 Lt atsakovo skola, kuri ir yra Å¡io ginčo dalyku. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo iÅ¡nuomotas automobilis. Pažymėjo, kad automobilis nuomos sutarties pagrindu buvo perleistas valdyti ir naudotis ieÅ¡kovui.

Atsakovas įgyvendino savo pareigÄ pateikti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už iÅ¡nuomotÄ automobilį. Kadangi ieÅ¡kovas minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras priėmė, todėl mano, jog jis jas patvirtino kaip teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo vertinimu, jis nėra atsakingas už tai, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ir neįtraukė į jÄ duomenų apie naudojimÄ si iÅ¡nuomotu automobiliu. IeÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o tarpininkavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes jo argumentai, susiję su sutarties ir darbų atlikimo aktų neturėjimu, nepagrindžia fakto, kad sutartis yra niekinė.

IeÅ¡kovas, gavęs atsakovo pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl jų ar jų kainos pagrįstumo, todėl sÄ skaitos faktÅ«ros dėl tarpininkavimo paslaugų yra pagrįstos. Darbų atlikimo aktai yra suraÅ¡omi tik rangos sutarčių, o ne paslaugų teikimo atveju. Reikalavimas pripažinti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras negaliojančiomis nėra pagrįstas įrodymais, todėl sÄ Å¾iningumo prezumpcija laikytina nepaneigta ir nėra pagrindo Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras laikyti niekinėmis.

Atsakovas skolos sumai iÅ¡davė ieÅ¡kovui tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius 133 284,27 Lt sumai, pagal kuriuos buvo iÅ¡ieÅ¡kota 65 109,45 Lt suma. IeÅ¡kovas 2010 m. sausio 6 d. atsiėmė vykdomuosius dokumentus iÅ¡ antstolio. Atsakovo manymu, jis yra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, nes pagal pateiktus vekselius iÅ¡ dalies atsiskaitė, o jie vėliau buvo perleisti tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas 2010 m. vasario 23 d. kreipėsi į policijÄ dėl jo atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos – vekselių pasisavinimo, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 230 697,93 Lt skolÄ , 6 procentų metines procesines palÅ«kanas, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Taip pat priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.Teismas nustatė, kad Tarpusavio suderinimo akte yra užfiksuota 108 674,07 Lt atsakovo skola ieÅ¡kovui.

Å alys neginčija, kad jų teiktos viena kitai PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo Å¡alių gautos ir apskaitytos finansinėje apskaitoje. Šį aktÄ pasirašė abiejų įmonių vadovai, t. y. dviejų juridinių asmenų kompetentingi asmenys. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo aktu ar kitaip, Å¡alys (ar kuri nors iÅ¡ Å¡alių) bÅ«tų aiÅ¡kiai pareiÅ¡kusios viena kitai, kad įskaito prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius Å¡iame akte nurodytus reikalavimus (CK 6.130, 6.131 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad Tarpusavio suderinimo aktas nevertintinas kaip sandoris, kuriuo kiekviena iÅ¡ Å¡alių įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, nes jame tik užfiksuota atsakovo ieÅ¡kovui 108 674,07 Lt skola, apskaičiuota į aktÄ Ä¯trauktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta atsakovo išduotais vekseliais, nes jie išduoti dar 2009 m., o atsakovo skolos ieškovui faktas minėtu aktu patvirtintas po metų nuo jų išdavimo, t. y. 2010 m. gegužės 12 d. Kadangi Tarpusavio suderinimo aktas nelaikytinas sandoriu, nes jis šalims nesukūrė jokių teisių ir pareigų, jų nepakeitė ir nepanaikino (CK 1.63 str. 1 d.), todėl ginčo atveju nėra pagrindo spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

Teismo nuomone, Aktas gali bÅ«ti vertinamas tik tuo aspektu, ar jame nurodyti faktai teisingi ar neteisingi. Nustatęs, kad į Tarpusavio suderinimo aktÄ yra įtrauktos ne visos ieÅ¡kovo sÄ skaitos arba kai kurios jų įtrauktos mažesnėmis sumomis, taip pat konstatavęs faktinį ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų kiekį bei vertę, teismas sprendė, kad Å¡iame akte fiksuota atsakovo skola ieÅ¡kovui nėra teisinga. Remdamasis tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas paslaugas teikė netinkamai ar dalies jų apskritai nesuteikė, kad į Tarpusavio suderinimo aktÄ dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtraukta visų atsakovui pateiktų sÄ skaitų arba kai kurias jų jis įtraukė sumažintomis kainomis, o ieÅ¡kovo vadovas taip pat dėl nežinomų sumetimų į tai nereagavo, – teismas sprendė, kad nurodytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas neturi teisės gauti atlyginimo už visÄ faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , nes atsakovas, remdamasis aktu, galėtų iÅ¡vengti pareigos atlyginti už dalį paslaugų, kurias realiai gavo, bet jų neįtraukė.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas eliminavo iÅ¡ suteiktų paslaugų kainos savo 9 500 Lt skolÄ atsakovui už patalpų nuomÄ , kad 133 284,27 Lt sumÄ atsakovas yra apmokėjęs vekseliais ir 28 500 Lt pinigais, teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 230 697,93 Lt (402 002,20 - 9 500 - 133 284,27 - 28 500 = 230 697,93) (CK 6.256 str. 1, 4 d., 6.716 str. 1 d.). Teismas, be kita ko, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju neabejotinas faktas yra tai, kad ieÅ¡kovas priėmė atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, apskaitė jas finansinėje apskaitoje, jos įtrauktos į Tarpusavio suderinimo aktÄ ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas kada nors ir kokia nors apimtimi jas bÅ«tų ginčijęs, tačiau, bet kuriuo atveju, konstatavus, kad tarp Å¡alių aktu ar kitokiu bÅ«du įskaitymas iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo apskritai nebuvo atliktas, o jÄ iÅ¡kėlus – įskaitymai nebegalimi, teismas neturėtų pagrindo minėtÄ ieÅ¡kovui priteisiamÄ sumÄ mažinti 82 174,70 Lt, t. y. atsakovo suteiktų ieÅ¡kovui paslaugų vertės suma.

Nurodė, jog tuo atveju, jei paslaugos realiai ir bÅ«tų suteiktos, Å¡i suma galėtų bÅ«ti svarstymo dalykas ieÅ¡kovo bankroto byloje, jei atsakovas teiktų kreditorinį reikalavimÄ .                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Verkių Å«kis“, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir vertino faktines bylos aplinkybes. IÅ¡ Tarpusavio suderinimo akto ir teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad jame nebuvo nurodytos visos sÄ skaitos faktÅ«ros, akivaizdu, jog Å¡alys atliko įskaitymÄ ir įskaitė atsakovo suteiktas paslaugas ieÅ¡kovui už 82 174,70 Lt. Mano, kad remiantis aktu, kuriuo ir įvyko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas, teismui nusprendus, kad apeliantas yra skolingas, tuomet atsižvelgiant į suteiktų paslaugų vertę priteistina suma turėtų bÅ«ti mažintina iki 148 523,23 Lt.

IeÅ¡kovas jam nėra skolingas už suteiktas paslaugas, nes buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, apsiraÅ¡ant aktÄ ir jame fiksuojant skolas.Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl sandorių fiktyvumo, kuriuos ginčijo ieÅ¡kovas, o tai leidžia teigti, kad sandoriai yra paliktini galioti. IeÅ¡kovas bankrutavusi IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ su atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ paduotu apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pagrindė Å¡iais motyvais:Apeliantas neįrodė, kad teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, suteikiančius pagrindÄ pripažinti jo sprendimÄ neteisėtu bei nepagrįstu, nes teismas iÅ¡samiai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Ä®skaitomi reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini ir galiojantys, tačiau, ginčo atveju, jokie skolos įskaitymai atlikti nebuvo, o Tarpusavio suderinimo aktas negali bÅ«ti pripažįstamas pirminio buhalteriniu dokumentu, nes jis nėra pagrįstas jį sudarančiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie aiÅ¡kiai leistų spręsti apie skolos dydį.

Å iame akte Å¡alys nenurodė skolos įskaitymo sumų.VienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neįpareigoja kitos Å¡alies, nes remiantis tik ja, negalima teigti, kad yra tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta abiejų Å¡alių valia dėl sÄ skaitoje nurodytų atsiskaitymo terminų ir kitų sutartinių santykių sÄ lygų.   IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, teisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų teisiniais santykiais, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, ir iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ bei priteisęs Å¡iam iÅ¡ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ 230 697,93 Lt skolÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Naikinti šį teismo sprendimÄ atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).             IÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi patenkinęs pareiÅ¡kėjų kreditorių VSDFV Vilniaus skyriaus ir buvusios darbuotojos A. S. pareiÅ¡kimus, gautus 2009-10-05 ieÅ¡kovui IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“.

Nutartis nebuvo skundžiama. Atsakovas IÄ® „Deimantinė Å¡vara“, atsiliepdamas į Å¡ios pareiÅ¡kimus sutiko su praÅ¡ymais. Nurodė, kad įmonės veikla nuo 2008 m. antro pusmečio buvo nuostolinga, dėl lėšų stokos negali atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV Vilniaus skyriumi, nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams – yra nemoki ir tęsti jos veiklÄ toliau netikslinga dėl skolų bei delspinigių augimo (civilinė byla B2-2980-262/2013). Å io teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ pripažinta bankrutavusia likviduotina dėl bankroto.

Patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kurio bendra visų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 363 091,40 Lt, iÅ¡ jų vieno kreditoriaus – Allied Irish Banks p.l.c., 100 456,86 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka; 25 pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 174 095,99 Lt sumai; dviejų antros eilės kreditorių – VSDFV Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities VMI reikalavimai 84 935,92 Lt sumai ir trijų trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai 3 602,63 Lt sumai.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje esminę reikÅ¡mę turi faktas, kad atsakovas yra bankrutavusi įmonė, o taip pat aplinkybė, kuria rėmėsi atsakovas UAB „Verkių Å«kis“, nesutikdamas su ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Deimantinė Å¡vara“ ieÅ¡kininiu reikalavimu dėl skolos priteisimo – kad ginčo Å¡alys yra atlikusios prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų užskaitymÄ .

Atmesdama apelianto argumentus, susijusius su 2010-05-12 Tarpusavio skolų suderinimo akto vertinimu (1 t., 76 b. l.), teisėjų kolegija sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.130 straipsnio, 6.131 straipsnio, 1.63 straipsnio normų nuostatomis, taip pat aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingai konstatavo, kad minimame tarpusavio prievolinių reikalavimų suderinimo akte Å¡alys yra užfiksavusios atsakovo 108 674,07 Lt skolÄ ieÅ¡kovui, apskaičiuotÄ pagal PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, įtrauktų į šį aktÄ , duomenis, tačiau nėra pagrindo tokį dokumentÄ vertinti kaip sandorį, kuriuo, kaip teigia apeliantas, kiekviena iÅ¡ Å¡alių įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008;2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2006).

Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste pažymi, kad abi Å¡io ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, kurių buhalterinę apskaitÄ reglamentuoja imperatyvaus pobÅ«džio teisės normos, šį Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ pasirašė abiejų įmonių administracijos vadovai, taigi akivaizdu, kad jiems buvo/privalėjo bÅ«ti žinomi sandorių sudarymo, pakeitimo, atsiskaitymo, be kita ko, ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo bÅ«du, pirminių buhalterinės apskaitos veiksmų, etc. – įforminimo, apskaitos tvarka, taip pat Å¡ios tvarkos reikalavimų nepaisymo rizika (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 str., CK 2.87 str., CPK 185 str.).

             Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję sandorių fiktyvumo nustatymu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo tarp Å¡alių nebuvo atliktas įskaitymas, o iÅ¡kėlus tokiÄ bylÄ Ä¯skaitymai nebegalimi, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti iÅ¡ atsakovo skolos pagrįstumo klausimÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ esmės nenagrinėjo atsakovo atsikirtimų, grindžiamų automobilio nuomos, tarpininkavimo paslaugų sutarties ir kt. vykdymo aplinkybėmis bei atitinkamų ieÅ¡kovo argumentų (sandorių fiktyvumas, etc.).

Teismas Å¡iuo klausimu teisingai nurodė, kad priimtas teismo sprendimas nepaneigia atsakovo teisės ieÅ¡kovo bankroto byloje kelti klausimÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl apelianto argumentai dėl ieÅ¡kovui jo suteiktų paslaugų ir kt. bei atsiskaitymo už tai, ieÅ¡kovo argumentai apie Å¡ių paslaugų suteikimo realumÄ ir kt. – galėtų bÅ«ti nagrinėjimo dalykas sprendžiant tokio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ (CPK 185 str.).                          Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo UAB „Verkių Å«kis“ apeliacinio skundo netenkina, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                  Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                    Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė