Legislator Case Law & Legislation
eb72ad5b-c788-4cd1-ab3f-09aedd608a8a AI generated

eb72ad5b-c788-4cd1-ab3f-09aedd608a8a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number eb72ad5b-c788-4cd1-ab3f-09aedd608a8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

byloje nenustatyta atsakovės kaltė dėl permokos susidarymo, 2) ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina pagal Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Faktinės bylos aplinkybės 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡ A. J. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ dukroms E. J. ir U.

Legislator headnote

AI generated

eb72ad5b-c788-4cd1-ab3f-09aedd608a8a · Klaipėdos apygardos teismas: Teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, kad atsakovė, gaudama iÅ¡mokas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, gaudavo ir iÅ¡mokas iÅ¡ trečiojo asmens, kurias pastarasis mokėjo gera valia ir apie tai nepranešė Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai, tačiau, teismo nuomone, ne visa ieÅ¡kovo nustatyta permoka susidarė dėl atsakovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė galėjo pagrįstai manyti, kad tokiu bÅ«du trečiasis asmuo dengė esantį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kuris nėra padengtas ir Å¡iuo metu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1478-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00119-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir atsakovės S. L. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei S. L. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A.

J. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. L. dėl iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų priteisimo, juo prašė ieÅ¡kinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 442,36 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2008 m. liepos 18 d. Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė praÅ¡ymus Nr. 13571 ir Nr. 13570 gauti iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo vaikams U. J. ir E. J. Atsižvelgdamas į atsakovės praÅ¡ymus bei antstolės R. V. 2008 m. birželio 3 d. pažymÄ apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ , 2009 m. sausio 9 d. minėto fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. 1.35-416 ir Nr. 1.35-417 dėl iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo U.

J. ir E. J. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. vasario 23 d. A. J. pateikė praneÅ¡imÄ apie priteistų iÅ¡laikymo lėšų sumokėjimÄ vaikams. Kadangi atsakovė laiku neinformavo Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos apie iÅ¡ vaikų tėvo A. J. gautas pajamas vaikams iÅ¡laikyti, už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio susidarė 3 442,36 Eur permoka, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės.

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. vasario 12 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 3 442,36 Eur permoka, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

3. Atsakovė S. L. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovė nurodė, kad prie ieškinio pateikti dokumentai nepagrindžia ieškovo nurodytos 3 442,36 Eur permokos, ieškovas nepateikė skaičiavimų, iš kurių būtų matyti, kaip ši permoka buvo apskaičiuota. Atsakovės teigimu, iš vaikų tėvo ji nėra gavusi nė vienos piniginės perlaidos, AB „Lietuvos paštas“ kvitai šių aplinkybių nepatvirtina. Iš minėtų kasos aparato kvitų negalima suprasti, už kokius metus ir mėnesį tariamai mokamas išlaikymas vaikams, šiais mokėjimais galėjo būti mokamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį iki 2008 metų, todėl nėra aišku, kodėl ieškovas nusprendė, kad A.

J. mokėjo einamojo mėnesio iÅ¡laikymÄ . Be to, ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 3 442,36 Eur žala (iÅ¡mokų permoka) susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Kadangi nuo žalos valstybės biudžetui padarymo praėjo beveik 5 metai, Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija galėjo gerokai anksčiau iÅ¡sireikalauti duomenis apie A. J. tariamai mokamas vaikų iÅ¡laikymo sumas, todėl atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu pakeitė 2019 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 690,18 Eur permokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡ A. J. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ dukroms E. J. ir U. J. po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000 m. spalio 10 d. iki dukros E. pilnametystės, po to iÅ¡laikymÄ skaičiuoti po 1/4 dydžio iki dukros U. pilnametystės. Antstolės R. V. 2008 m. birželio 3 d. pažymoje buvo nurodyta, kad skolininkas A. J. 2008 m. kovo–gegužės mėn. iÅ¡laikymo vaikams neteikė.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2008 m. liepos 28 d. Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai pateikė praÅ¡ymus iÅ¡mokoms iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti gauti. Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 9 d. įsakymais Nr. 1.35-416 ir Nr. 1.35- 417 nuspręsta E. J. ir U. J. mokėti iÅ¡mokas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo nuo 2008 m. birželio 3 d. iki atsiras Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimÄ .

Teismas nustatė, kad Vaikų iÅ¡laikymo fondas mokėjo iÅ¡laikymÄ atsakovės vaikams, pervesdamas pinigines lėšas į atsakovės sÄ skaitÄ , iki vaikai sulaukė pilnametystės.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė iÅ¡ trečiojo asmens gavo iÅ¡laikymÄ vaikams paÅ¡to perlaidomis, t. y. atsiimdama grynuosius pinigus paÅ¡te laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., iÅ¡ viso 10 300 Lt (2 983, 08 Eur). Teismas pažymėjo, kad nors perlaidos gautos ne kiekvienÄ mėnesį, trečiojo asmens mokamos sumos skirdavosi, tačiau duomenų apie iÅ¡laikymo gavimÄ atsakovė ieÅ¡kovui nepranešė. Permokos dydis sudaro 1 774,26 Eur už U. J. ir 1 678,84 Eur už E. J., iÅ¡ viso 3 442, 36 Eur.

7. Teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, kad atsakovė, gaudama iÅ¡mokas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, gaudavo ir iÅ¡mokas iÅ¡ trečiojo asmens, kurias pastarasis mokėjo gera valia ir apie tai nepranešė Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai, tačiau, teismo nuomone, ne visa ieÅ¡kovo nustatyta permoka susidarė dėl atsakovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė galėjo pagrįstai manyti, kad tokiu bÅ«du trečiasis asmuo dengė esantį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kuris nėra padengtas ir Å¡iuo metu.

Vykdomoji byla dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nebaigta, trečiojo asmens nuomonė dėl mokėtų lėšų vertinimo (įsiskolinimo įskaitymo ar einamųjų mokėjų dengimas) teismui nežinoma. Atsakovė Å¡ias lėšas atsiimdavo paÅ¡te, pateikdama asmens dokumentÄ , todėl tikrosios ir aiÅ¡kios trečiojo asmens valios, už kurį laikotarpį jis moka iÅ¡laikymÄ , atsakovė galėjo ir nežinoti. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra paneigta aplinkybė, kad tokiu bÅ«du trečiasis asmuo galėjo dengti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Teismas neįžvelgė atsakovės kaltės dėl dalies gauto iÅ¡laikymo iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, todėl esant tokioms aplinkybėms Å¡ias Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokas vertinti kaip permokÄ už vaikų iÅ¡laikymÄ bÅ«tų neteisinga.

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2010 m. rugsėjo ir spalio mėn. antstolės patvarkymais atsakovei pervestos lėšos bei trečiojo asmens darbdavio vykdyti atskaitymai iÅ¡ darbo užmokesčio pagal antstolės nurodymÄ 2013 m. rugsėjo–2014 m. balandžio mėn. laikytini trečiojo asmens mokėtu iÅ¡laikymu einamuoju periodu. Be to, atsakovė pripažino, jog už 2012 m. kovo mėn. gavo iÅ¡ trečiojo asmens vaikų iÅ¡laikymÄ turtu. Ä®vertinęs Å¡iuos bylos duomenis, teismas nusprendė, kad Å¡iais laikotarpiais atsakovė papildomai gaudama ir iÅ¡mokas vaikams iÅ¡laikyti iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo padarė žalÄ ieÅ¡kovui ir privalo jÄ atlyginti. Permokos dydis apskaičiuotas pagal tais mėnesiais Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėtÄ iÅ¡laikymÄ dukrai E., t. y. 297,37 Eur, ir dukrai U., t. y. 392,81 Eur. Bendras atsakovės padarytos žalos ieÅ¡kovui dydis sudaro 690,18 Eur, kurį atsakovė privalo atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2016 m. vasario 23 d., kai gavo trečiojo asmens A. J. praneÅ¡imÄ apie priteistų lėšų sumokėjimÄ vaikams, t. y. senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 23 d. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2019 m. vasario 8 d., t. y. nepraėjus 3 metams nuo ieÅ¡kovo sužinojimo apie savo teisės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nepraleistas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 442,36 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens vaikams iÅ¡laikyti atlikti mokėjimai buvo skirti iÅ¡laikymo įsiskolinimui padengti, o ne iÅ¡laikymui už einamÄ jį mėnesį teikti.

Apelianto teigimu, A. J. atliko pinigines perlaidas per paÅ¡tÄ kas mėnesį, Å¡ios perlaidos nevirÅ¡ijo teismo priteisto iÅ¡laikymo dydžio, todėl einamojo laikotarpio mokėjimai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡laikymo skolos dengimas. IeÅ¡kovo nurodytÄ pozicijÄ patvirtina ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančios antstolės paaiÅ¡kinimai bei jos parengta suvestinė, kuria teismas nepagrįstai nesirėmė. 10.2. Teismo sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti taikomi, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė S. L. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 690,18 Eur permoka, ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Tenkindamas ieÅ¡kinio dalį teismas nenustatinėjo atsakovės kaltės dėl permokos susidarymo ir nevertino aplinkybės, jog atsakovei nebuvo žinoma, kad iÅ¡ trečiojo asmens darbovietės 2013–2014 metais į atsakovės banko sÄ skaitÄ septynis kartus buvo pervestos lėšos vaikams iÅ¡laikyti, josiÅ¡ karto buvo pervestos į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto vykdančių antstolių sÄ skaitas.

Å ios aplinkybės atsakovei tapo žinomos tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Anksčiau suvokti Å¡ias aplinkybes atsakovei trukdė jos psichinės sveikatos bÅ«klė. Nesant atsakovės kaltės, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės negalėjo bÅ«ti priteistas. 11.2. Teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nesprendė klausimo, kada ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie savo galbÅ«t pažeistas teises. Apeliantės teigimu, antstolė aktyviai bendradarbiauja su Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ privalo užtikrinti fondo iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimo kontrolę, todėl apie savo galbÅ«t pažeistas teises ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo sužinoti iÅ¡ karto po trečiojo asmens atliktų mokėjimų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas apie savo pažeistas teises galėjo sužinoti anksčiau nei 2016 m. vasario 23 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė S. L. praÅ¡o šį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. IeÅ¡kinyje nurodytas žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, ieÅ¡kovas žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kvitų kopijas bei papildomai į antstolės sudarytoje iÅ¡laikymo mokėjimo suvestinėje nurodytas sumas, todėl žalos dydis buvo dirbtinai padidintas. 12.2. Teismas pagrįstai nusprendė, jog trečiojo asmens gera valia sumokėtomis lėšomis buvo dengiamas susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Kadangi trečiasis asmuo iÅ¡laikymÄ teikė gera valia, vykdymo procesÄ reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos. 12.3. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog Å¡iuo atveju yra susidariusi tik viena skola, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai negalėjo bÅ«ti taikomi Å¡ioje byloje, yra nepagrįsti. Atsakovės teigimu, Å¡iuo atveju skolų yra tiek, kiek mėnesių trečiasis asmuo privalėjo teikti iÅ¡laikymÄ . 12.4.

Atsakovei nebuvo žinoma apie į jos banko sÄ skaitÄ pervestas lėšas vaikams iÅ¡laikyti, kurios iÅ¡ karto buvo pervestos į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto vykdančių antstolių sÄ skaitas, todėl atsakovė negalėjo praneÅ¡ti Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai apie gautas lėšas. 12.5. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl permokų grÄ Å¾inimo pareikÅ¡ti, nes apie savo galbÅ«t pažeistas teises ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo sužinoti anksčiau nei 2016 m. vasario 23 d.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. IeÅ¡kovo apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis dėl permokos priteisimo. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens atliktus einamuosius mokėjimus vaikams iÅ¡laikyti nepagrįstai vertino kaip iÅ¡laikymo skolos dengimÄ , o ne periodinių iÅ¡laikymo lėšų mokėjimÄ . Atsakovės apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų dalį dėl permokos priteisimo. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

1) byloje nenustatyta atsakovės kaltė dėl permokos susidarymo, 2) ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina pagal Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Faktinės bylos aplinkybės 17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu nuspręsta iÅ¡ A. J. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ dukroms E. J. ir U.

J. po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2000 m. spalio 10 d. iki dukros E. pilnametystės, po to iÅ¡laikymÄ skaičiuoti po 1/4 dydžio iki dukros U. pilnametystės. Antstolės R. V. 2008 m. birželio 3 d. pažymoje nurodyta, kad skolininkas A. J. 2008 m. kovo–gegužės mėnesiais iÅ¡laikymo vaikams neteikė. Atsakovė S. L. 2008 m. liepos 28 d. kreipėsi į Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡mokoms iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo gauti nepilnametėms dukroms E. J. ir U.

J. iÅ¡laikyti. Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 9 d. įsakymais Nr. 1.35-416 ir Nr. 1.35- 417 nuspręsta E. J. ir U. J. mokėti iÅ¡mokas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo nuo 2008 m. birželio 3 d. iki atsiras Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimÄ , iÅ¡mokas už kiekvienÄ praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ .

18. IÅ¡ byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija 2016 m. vasario 23 d. gavo trečiojo asmens A. J. bei 2016 m. liepos 28 d. antstolės R. V. praneÅ¡imus dėl informacijos apie priteistų lėšų vaikams sumokėjimÄ . Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimus Nr. V2-9071 ir Nr. V2-9069 dėl sprendimo pakeitimo, kuriais nustatyti laikotarpiai, už kuriuos U. J. ir E. J. skirtinos iÅ¡mokos iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo.

Priėmus Å¡iuos sprendimus buvo nustatyta, jog yra susidariusi 3 442,36 Eur dydžio iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokėtų lėšų permoka, todėl Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grÄ Å¾inimo, ja pareikalavo atsakovės grÄ Å¾inti 3 442,36 Eur dydžio permokÄ . Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo Dėl iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo nepagrįstai iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo teisinio pagrindo 19.

Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.; nuo 2018 m. sausio 1 d. – Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡mokų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokos pagal Å¡io įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui iÅ¡laikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis iÅ¡mokomis vienÄ kartÄ per mėnesį.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į fondo administratorių dėl fondo iÅ¡mokų mokėjimo gali bÅ«ti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatyto iÅ¡laikymo ar gauna tik dalį nustatyto iÅ¡laikymo. Fondas iÅ¡moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatytÄ iÅ¡laikymÄ , o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto iÅ¡laikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) iÅ¡laikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumÄ .

20. Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡mokų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl iÅ¡mokų pareiÅ¡kėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus iÅ¡mokoms skirti, arba iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpiu Å¡iame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į iÅ¡mokas arba iÅ¡mokų dydžiui, pareiÅ¡kėjas privalo grÄ Å¾inti iÅ¡mokų administratoriui visÄ neteisėtai gautÄ pinigų sumÄ iÅ¡ karto arba dalimis.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo negrÄ Å¾intos neteisėtai gautos iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡komos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dais. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

21. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tina nustatyti visų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 22. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens vaikams iÅ¡laikyti atlikti mokėjimai buvo skirti iÅ¡laikymo įsiskolinimui padengti, o ne iÅ¡laikymui už einamÄ jį mėnesį teikti.

Apelianto teigimu, A. J. atliko pinigines perlaidas per paÅ¡tÄ kas mėnesį, Å¡ios perlaidos nevirÅ¡ijo teismo priteisto iÅ¡laikymo dydžio, todėl einamojo laikotarpio mokėjimai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡laikymo skolos dengimas. IeÅ¡kovo nurodytÄ pozicijÄ patvirtina ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančios antstolės paaiÅ¡kinimai bei jos parengta suvestinė, kuria teismas nepagrįstai nesirėmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais skundo argumentais.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimus Nr. V2-9071 ir Nr. V2-9069 dėl sprendimo pakeitimo, sprendimÄ Nr.V2-9070 dėl permokos iÅ¡skaitymo iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokų ir sprendimÄ Nr.V2-9072 dėl iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimo nutraukimo dėl to, kad 2016 m. vasario 23 d. Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija gavo trečiojo asmens A. J. praneÅ¡imÄ Nr. D1-4925 apie priteistų lėšų sumokėjimÄ vaikams, t. y.

Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija nustatė, kad vaikų tėvui teikiant iÅ¡laikymÄ vaikams, tuo pačiu laikotarpiu vaikams buvo mokamas ir iÅ¡laikymas iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo lėšų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju permokos dydis apskaičiuotas tokia tvarka: kai einamÄ jį mėnesį iÅ¡ vaikų tėvo buvo gauta 260 Lt (37,65 Eur), atsakovei iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokos neturėjo bÅ«ti mokamos, kai iÅ¡ trečiojo asmens gauta ne visa suma, Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėtina suma turėjo sudaryti skirtumÄ , kurio nepadengė trečiojo asmens A.

J. sumokėta iÅ¡laikymo suma. IeÅ¡kovo skaičiavimu, iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo už U. J. iÅ¡laikymÄ buvo permokėta 1 774,26 Eur suma, už E. J. – 1 678,84 Eur (t.

1. b. l. 59–61, 63–65).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija, jog permokų dydis buvo nustatytas iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ trečiojo asmens vykdančiai antstolei R. V. įvertinus trečiojo asmens A. J. atliktų paÅ¡to perlaidų atlikimo datas ir Å¡ių perlaidų dydį. Å ių paÅ¡to perlaidų atlikimÄ patvirtina byloje esantys AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kvitai (t.

1. b. l. 14–21), taip pat AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. kovo 22 d. raštas (t. 1, b. l. 88–90). Iš minėtų įrodymų matyti, kad atitinkamais mėnesiais trečiojo asmens sumokėtas sumas antstolė įskaitė kaip skolininko mokamas periodines išmokas vaikams išlaikyti, kaip tai numatyta CPK 733 straipsnio 4 dalyje.

25. CPK 733 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis skola, patvarkyme dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ieÅ¡kojimo taip pat nurodoma skolos suma. Å iuo atveju iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės iÅ¡mokos. Jeigu CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų iÅ¡skaitų suma didesnė už periodinių iÅ¡mokų sumÄ , Å¡ių sumų skirtumas skiriamas periodinių iÅ¡mokų skolai padengti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 733 straipsnio nuostatos reglamentuoja iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarkÄ vykdymo procese, numato Å¡iais klausimais antstolio priimtų patvarkymų pateikimo tvarkos, Å¡ių patvarkymų turinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu laikotarpiu didžioji dalis iÅ¡laikymo lėšų atsakovei buvo pervestos trečiojo asmens A. J. atliktomis paÅ¡to perlaidomis, bet ne iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ trečiojo asmens darbo užmokesčio ar kitų pajamų CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pašto perlaidomis trečiojo asmens atsakovei sumokėtų sumų paskirstymo CPK 733 straipsnio 4 dalies nuostatos nereglamentuoja. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog trečiojo asmens atliktos pašto perlaidos buvo einamojo laikotarpio periodiniai mokėjimai vaikams išlaikyti ir negalėjo būti vertinami kaip išlaikymo skolos dengimas.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas dėl įmokų paskirstymo, nes, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo atveju egzistavo ne kelios, bet tik viena skola. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors trečiojo asmens A. J. pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikams kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, taip pat pareiga sumokėti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ yra atsiradusios tuo pačiu teisiniu pagrindu, t. y. iÅ¡ tėvų prievolės materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina atsižvelgti į iÅ¡laikymo prievolės specifikÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡laikymo, teikiamo periodinėmis iÅ¡mokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto iÅ¡laikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas bÅ«na suėjęs, o kitų – nesuėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

28. IÅ¡ byloje esančios antstolės parengtos 2019 m. gegužės 1 d. iÅ¡laikymo mokėjimo suvestinės matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. trečiojo asmens A. J. mokėtino iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė 21 590 Lt (6 252,90 Eur). Vaikams iÅ¡laikyti iki jų pilnametystės trečiasis asmuo turėjo sumokėti 13 502,51 Eur, iki 2019 m. gegužės 1 d. sumokėjo 3 123,06 Eur, 2019 m. gegužės 1 d. duomenimis, trečiojo asmens A. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė 4 322,72 Eur. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad visÄ laikotarpį, per kurį į atsakovės sÄ skaitÄ iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo buvo pervedamos lėšos vaikams iÅ¡laikyti, buvo susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

IÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2019 m. kovo 22 d. raÅ¡to matyti, kad atlikdamas paÅ¡to perlaidas trečiasis asmuo paprastai nenurodydavo mokamų lėšų paskirties, Å¡ios lėšos atsakovei buvo iÅ¡mokamos grynaisiais pinigais paÅ¡to įstaigoje pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . Esant Å¡ioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paÅ¡to perlaidomis gaunamas lėšas atsakovė pagrįstai galėjo vertinti kaip iÅ¡laikymo skolos dengimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nutraukus iÅ¡mokų iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo mokėjimÄ , 2019 m. gegužės 1 d. duomenimis, trečiojo asmens A. J. mokėtinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudarė 4 322,72 Eur, t. y. bendra iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo iÅ¡mokėta ir iÅ¡ trečiojo asmens A. J. gauta vaikams iÅ¡laikyti skirta suma nevirÅ¡ija Kretingos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 20 d. sprendimu vaikams priteistos iÅ¡laikymo sumos, kuri iki vaikų pilnametystės turėjo bÅ«ti sumokėta atsakovės ir trečiojo asmens dukroms iÅ¡laikyti.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes nebÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga dalį iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo gautų iÅ¡mokų (2 752,18 Eur) vertinti kaip dėl atsakovės kaltės susidariusiÄ permokÄ už vaikų iÅ¡laikymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Å¡ios ieÅ¡kinio dalies reikalavimų. Dėl atsakovės apeliacinio skundo 29. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad tenkindamas ieÅ¡kinio dalį dėl permokų grÄ Å¾inimo, teismas nenustatinėjo atsakovės kaltės dėl permokos susidarymo ir nevertino aplinkybės, jog atsakovei nebuvo žinoma, kad iÅ¡ trečiojo asmens darbovietės 2013–2014 metais į atsakovės banko sÄ skaitÄ septynis kartus buvo pervestos lėšos vaikams iÅ¡laikyti, jos iÅ¡ karto buvo pervestos į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto vykdančių antstolių sÄ skaitas.

Å ios aplinkybės atsakovei tapo žinomos tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Anksčiau suvokti Å¡ias aplinkybes atsakovei trukdė jos psichinės sveikatos bÅ«klė. Apeliantės teigimu, nesant atsakovės kaltės, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės negalėjo bÅ«ti priteistas. Teisėjų kolegija su nurodytais skundo argumentais nesutinka.

30. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ . Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ , to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės taikymo aspektu skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡ioje byloje atsakovė turėjo procesinę pareigÄ paneigti skolininko kaltės prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis).

32. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolės iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymais 2010 m. rugsėjo ir spalio mėn. atsakovei pervestos lėšos, taip pat trečiojo asmens A. J. darbdavių vykdyti atskaitymai iÅ¡ trečiojo asmens darbo užmokesčio pagal antstolės nurodymÄ 2013 m. rugsėjo–2014 m. balandžio mėnesiais buvo ne dalies iÅ¡laikymo įsiskolinimo apmokėjimas, bet iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis teikimas. Be to, pagal atsakovės ir trečiojo asmens susitarimÄ už 2012 m. kovo mėn. trečiasis asmuo A. J. iÅ¡laikymÄ vaikams teikė turtu. Å ių duomenų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paminėtais laikotarpiais trečiajam asmeniui teikiant iÅ¡laikymÄ , atsakovė neteisėtai iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo gavo 690,18 Eur iÅ¡mokų vaikams iÅ¡laikyti.

33. Apeliantė savo apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto žalos dydžio, t. y. 690,18 Eur, apeliaciniame skunde nenurodo teismo nustatyto žalos dydžio nepagrįstumÄ patvirtinančių argumentų, taip pat neginčija, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais laikotarpiais vykdymo proceso metu iÅ¡ trečiojo asmens buvo iÅ¡ieÅ¡kotos periodinės iÅ¡mokos vaikams iÅ¡laikyti. Apeliantės nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovė nežinojo, jog iÅ¡ trečiojo asmens darbovietės 2013–2014 metais į atsakovės banko sÄ skaitÄ septynis kartus buvo pervestos lėšos vaikams iÅ¡laikyti, jos iÅ¡ karto buvo pervestos į iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės turto vykdančių antstolių sÄ skaitas, todėl dėl atsiradusios žalos nėra atsakovės kaltės.

34. Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad fondo administratorius privalo nutraukti fondo iÅ¡mokų mokėjimÄ , jeigu yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų:

1) išnyksta fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje;

2) skolininkas miršta;

3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nutraukimo pagrindai. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti fondo administratoriui apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie Å¡ių aplinkybių atsiradimÄ .

35. IÅ¡ byloje esančių įrodymų, t. y. atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, antstolės parengtos 2019 m. gegužės 1 d. iÅ¡laikymo mokėjimo suvestinės, 2010 m. rugsėjo 24 d. ir 2010 m. spalio 4 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad į atsakovės banko sÄ skaitÄ buvo pervestos antstolės iÅ¡ieÅ¡kotos periodinio nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšos, 2013 m. spalio –lapkričio mėnesiais, 2014 m. sausio–kovo mėnesiais atsakovei pervestos trečiojo asmens A.

J. darbdavių iÅ¡skaitos iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio. Å ių faktinių aplinkybių neginčija ir pati apeliantė. Vadinasi, gavusi Å¡ias pinigines lėšas, atsakovė kartu įgijo Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai praneÅ¡ti apie Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsiradimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i įstatyme nustatyta pareiga kartu lėmė ir atsakovės pareigÄ domėtis iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo eiga, nuolat sekti informacijÄ apie gaunamas iÅ¡laikymo lėšas.

Nors atsakovė Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos nevykdymÄ grindė tuo, kad iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo ji nežinojo apie į banko sÄ skaitÄ pervestas lėšas, be to, iÅ¡ atsakovės turto buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir dalis banko sÄ skaitoje buvusių lėšų buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės vykdžiusių antstolių, tačiau Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alino atsakovės pareigos domėtis į jos banko sÄ skaitÄ gaunamomis lėšomis ir jų paskirtimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, turėdama Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijai praneÅ¡ti apie Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių atsiradimÄ , tačiau nesidomėdama, kokios lėšos yra gaunamos į banko sÄ skaitÄ ir kokia yra jų paskirtis, atsakovė pažeidė atidaus, rÅ«pestingo ir apdairaus asmens elgesio standartÄ . Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos gebėjimu suprasti banko sÄ skaitoje vykstančių finansinių operacijų turinį, neteikia pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė objektyviai neturėjo galimybės naudotis kvalifikuota pagalba aiÅ¡kinantis piniginių lėšų gavimo į jos banko sÄ skaitÄ aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės kaltė, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, Å¡ioje byloje yra nustatyta, skolininkės kaltės prezumpcija byloje nėra paneigta.

36. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nesprendė klausimo, kada ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie savo galbÅ«t pažeistas teises. Apeliantės teigimu, antstolė aktyviai bendradarbiauja su Vaikų iÅ¡laikymo fondo administracija, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ privalo užtikrinti fondo iÅ¡mokėtų lėšų panaudojimo kontrolę, todėl apie savo galbÅ«t pažeistas teises ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo sužinoti iÅ¡ karto po trečiojo asmens atliktų mokėjimų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas apie savo pažeistas teises galėjo sužinoti anksčiau nei 2016 m. vasario 23 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais skundo argumentais.

37. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

38. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas apie savo galbÅ«t pažeistas teises sužinojo 2016 m. vasario 23 d., kai gavo trečiojo asmens A. J. praneÅ¡imÄ Nr.D1-4925, kuriuo trečiasis asmuo informavo apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ vaikams. Nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovas aktyviai bendradarbiauja su antstole, todėl apie savo galbÅ«t pažeistas teises ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo sužinoti iÅ¡ karto po trečiojo asmens atliktų mokėjimų.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatyta Vaikų iÅ¡laikymo fondo administratoriaus pareiga užtikrinti fondo lėšų panaudojimo kontrolę negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip pareiga žinoti apie kiekvienÄ vykdymo proceso dalyvių atliktÄ veiksmÄ , t. y. skolininko sumokėtÄ ar antstolio iÅ¡ieÅ¡kotÄ iÅ¡laikymo lėšų dalį, juolab, kad pagal Vaikų iÅ¡laikymo fondo įstatymo 6 straipsnį 2 dalį pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti fondo administratoriui apie Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes tenka pirmiausia pareiÅ¡kėjui, Å¡iuo atveju – atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens atliktų paÅ¡to perlaidų momentas, taip pat atskirų vykdymo veiksmų, kurių pagrindu buvo iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡laikymo lėšos, momentas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kovo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo galbÅ«t pažeistas teises momentu. PrieÅ¡ingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebÅ«tų suderinamas su proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui iki 2016 m. vasario 23 d. bÅ«tų žinoma apie tai, jog trečiojo asmens A.

J. lėšomis iÅ¡ dalies buvo vykdoma nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiavo nuo 2016 m. vasario 23 d. Kadangi ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2019 m. vasario 8 d., apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų 41.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl to apeliaciniai skundai atmestini, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, ieÅ¡kovo ir valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsakovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė