eb70ec02-b348-4dd2-ac6e-a8630322f2c7 · Alytaus apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-2398-308/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00217-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei, dalyvaujant nuotoliniu būdu( naudojant ZOM vaizdo konferencijos ryšį) pareiškėjui J. V. ir pareiškėjo atstovui adv. Stasiui Sandai viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. V. praÅ¡o atnaujinti terminÄ jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos L. V. palikimui priimti . PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 9 d.Varėnos m mirė jo motina L. V. gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas yra miręs daugiau kaip prieÅ¡ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt metų. Jo motina gyvendama (duomenys neskelbtini).204-10-26 Varėnos raj.1-ajame notarų biure surašė testamentÄ ,kuriuo padarė patvarkymÄ po savo mirties visÄ jai priklausiusį turtÄ palikti jam -sÅ«nui J.

V.. Motinai mirus liko jos nuosavybės teise valdyti žemės sklypai:0,20 ha,0,5 ha; 10/178 dalių 1,78 ha žemės sklype; 20/394 dalių 3,94 ha žemės sklype, 70/2040 dalių 2,04 ha žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini). Å ių žemės sklypų paveldėtoju pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ yra jis. Per įstatymu nustatytÄ terminÄ niekas nepareiÅ¡kė jokių teisių paveldėti šį turtÄ . Jis taip pat per nustatytÄ terminÄ nepateikęs pareiÅ¡kimo dėl likusio motinos palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ padavimo terminÄ praleidęs dėl svarbių priežasčių, kurios laikytinos pagrindu minėto termino atnaujinimui. 2020 m. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl visÄ pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos, buvo nustatyti griežti karantino ribojimai. Dėl įvairių ribojimų, izoliacijos taikymo, rizikos susirgti pačiam pareiÅ¡kėjui buvo labai apsunkintas nuvykimas pas notarÄ . Be to ir notarai kurį laikÄ nepriiminėjo klientų. Po to jis pats susirgęs COVID infekcija, buvo karantine.

Be to, jam buvo sunku judėti ir dėl klubo sÄ nario susidėvėjimo, kur vėliau buvo atlikta Å¡io sÄ nario persodinimo operacija. LR CK 5.50 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui turi bÅ«ti paduotas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Teisė į palikimo priėmimÄ pareiÅ¡kėjui atsirado mirus jo motinai L. V. 2020 m. rugsėjo 9 d., tačiau pareiÅ¡kėjas šį terminÄ praleido. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis.

Pagal CK 5.5.7 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistÄ terminÄ atnaujinti, jeigu pripažįsta , kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. PareiÅ¡kėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirÅ«pinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis.

Ir dėl to praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui po motinos L. V. mirties priimti, todėl kreipiasi dėl Å¡io termino pratęsimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas pilnai palaikė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimamas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis).

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistÄ terminÄ pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Pasisakydamas dėl CK 5.57 str.1dalyje įtvirtinto pagrindo palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas , bet ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo(pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006;2007 m birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2007).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad L. V. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas yra mirusios L. V. sÅ«nus. IÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų matyti, kad jis 2021 m lapkričio mėn.30d. buvo operuotas dėl kairio kelio sÄ nario endoprotezavimo bei buvo gydomas iki gruodžio 7d., bei kad 2020 m spalio 29d.-lapkričio 10 d. laikotarpiu sirgo COVID liga. IÅ¡ pateikto 2004-10-26 L. V. suraÅ¡yto testamento matyti, kad ji padarė patvarkymÄ po savo mirties gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ prie pastatų ,esančius (duomenys neskelbtini) ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris priklausys jai mirties momentui, paliekti sÅ«nui J.

V. a.k(duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateikto paieÅ¡kos Nekilnojamojo turto registre iÅ¡raÅ¡o matyti ,kad L. V. vardu yra registruota nuosavybės teisės į 6 žemės sklypus. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia paveldėti savo mirusios motinos L. V. nepaveldėtÄ palikimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, paveldint netgi pagal įstatymÄ , apart pareiÅ¡kėjo, nėra. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ ar testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra - gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju laikytina, kad pareiÅ¡kėjas J. V. paveldėjimo priėmimo terminÄ praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens duomenų matosi, kad pareiÅ¡kėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) m , bei motinos mirties momentui buvo jau virÅ¡ (duomenys neskelbtini) m amžiaus.

IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų kopijų matosi, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos problemų dėl kojos sÄ nario, kas sunkino jo galimybes judėti ir 2021 m jis buvo gydomas dėl kojos sÄ nario keitimo, bei 2020 m buvo susirgęs COVID liga. Tokiu bÅ«du matosi, kad pareiÅ¡kėjas tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl sveikatos bÅ«klės, tiek dėl galiojusių draudimų dėl COVID-19 pandemijos ,faktiÅ¡kai neturėjo galimybės per įstatymu nustatytÄ 3 mėnesių laikÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu į Varėnos rajono notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipdamas į notarÄ dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar aplaidžiai.

PareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ praleido ne dėl savo aplaidžių veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir jis negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal testamentÄ . Ir tai laikytina svarbiomis priežastimis atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ palikimui priimti. Ginčo dėl teisės į palikimÄ nėra. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiÅ¡kimas tenkintinas ir pareiÅ¡kėjui atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimÄ , kuris atsirado po jo brolio R.

G. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, n u t a r i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui J. V. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), terminÄ paveldėjimui priimti po motinos L. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini) ir terminÄ palikimui priimti pratęsti 3(trims)mėnesiams nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas