2018-10-03 Nr. AB-17467-3-62-3-00340-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1370-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00340-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (D. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. buvo kalinamas Marijampolės PN nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Atvykęs į Marijampolės PN buvo patalpintas į karantino patalpas, kuriose laikomas su dar aštuoniais asmenimis, todėl jose nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio ploto norma. Šioje patalpoje trūko oro, nes ventiliacija veikė blogai, nebuvo lango, o pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Patalpoje buvęs tualetas nevėdinamas, iš jo sklido smarvė į gyvenamąsias patalpas. Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo avarinės būklės, ant lubų ir sienų – grybelis, grindys išpuvusios. Nuteistieji rūkė tiek koridoriuose, tiek kambariuose, patalpų nerūkantiems nebuvo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpos buvo perpildytos, trūko sanitarinių įrenginių, tualetu ir prausykla vienu metu naudojosi 60 nuteistųjų, dušine nuo 60 iki 120 žmonių. Tualetinio popieriaus per mėnesį buvo duodamas tik vienas ruloniukas, kurio kokybė labai prasta. Skutimosi peiliukų, dantų pastos negaudavo. Maistas buvo netinkamos energetinės vertės, o giminės ir draugai neturėjo teisės jam perduoti maisto. Tvirtino, kad nuteistųjų valgykloje skraidė paukščiai, lakstė katinai, žiurkės, tarakonai ir kiti gyviai. Marijampolės PN stogai padengti danga turinčia asbesto, asbesto yra sienose ir kanalizacijoje, todėl buvo žalojama pareiškėjo sveikata. Pažymėjo, jog išduodama patalynė buvo sintetinė, nuo kurios pareiškėjui kilo alergija, todėl paimtą patalynę grąžino, naudojosi sava patalyne. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės buvo išduodami nedezinfekuoti, juose buvo blakių ir blusų, todėl nebuvo galima užmigti. Nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 20 d. atsisakė eiti gyventi į 21 būrį dėl nuteistųjų subkultūros, todėl jam buvo skiriamos nepagrįstos nuobaudos, jis buvo talpinamas į baudos izoliatoriaus kameras. Šių priemonių taikymo metu galėjo pasivaikščioti mažuose pasivaikščiojimo kiemuose tik vieną valandą, tai prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Jam buvo draudžiami pasimatymai, dėl to susilpnėjo socialiniai ryšiai, žmona pradėjo skyrybų procesą. Kameros buvo avarinės būklės, jose nebuvo adekvačios ventiliacijos, todėl buvo didelė drėgmė, nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo. Kameroje Nr. 14 nebuvo lango stiklo, be to, šioje kameroje nuo 2015 m. vasario mėn. pabaigos buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors buvo parašęs prašymą laikyti su nerūkančiais. Kamerose buvo pažeista vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma, dalį kamerų ploto užėmė baldai, todėl didžiąją dalį laiko turėjo sėdėti ar gulėti lovoje. Kameros nebuvo dezinfekuojamos, jose buvo buitinių parazitų. Kamerose buvo dviaukštės lovos be kopėtėlių. Jose nuolatos nuo 7.00 val. iki 23 val. degė šviesa, tai kėlė agresiją, sausino akis. Kamerose nebuvo spintų rūbams susidėti, todėl daiktus laikė krepšiuose sandėlyje arba po lovomis. Elektra ribojama, todėl naktį negalėjo užsikaisti virdulio.

4. Pareiškėjas tvirtino, jog norėdamas surinkti įrodymus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kreipėsi į visas valstybines institucijas dėl informacijos gavimo, tačiau laisvės atėmimo vietos pareigūnai atsisakydavo iš pareiškėjo priimti ir registruoti jo prašymus, grasino nuobaudomis. Tais atvejais, kai jam pavykdavo išsiųsti prašymus, gaudavo netikslią arba melagingą informaciją. Dėl tokių kalinimo sąlygų sužlugo pareiškėjo santuoka, pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, fizinį skausmą, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jautė padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, liko psichologiškai traumuotas visam gyvenimui, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur.

5. Pareiškėjas nurodė, jog anksčiau į teismą nesikreipė, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, aiškinantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos jis nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, kreiptis į teismą trukdė ir pareigūnai, kurie už skundų rašymą grasino nuobaudomis.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui, atvykus į pataisos įstaigą ir esant patalpintam karantino patalpose, vėliau – kalint bendrabučio tipo patalpose ir kamerose, buvo užtikrintas teisės aktų reglamentuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Paaiškino, jog didžiąją dalį bausmės laiko pareiškėjas atliko bendrabučio tipo patalpose, t. y. 21 būryje, kuris susideda iš įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo. Nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamą profesinę kvalifikaciją gali įsidarbinti Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale. Nuteistojo pageidavimu suteikta galimybė lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų.

7. Atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems išduodamas minkštas inventorius neprivalo būti naujas, tačiau turi būti tinkamas naudoti, jis yra dezinfekuojamas aukštoje temperatūroje, todėl parazitų jame negali būti. Marijampolės PN sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo. Pastebėjus buitinius parazitus, problema sprendžiama operatyviai išduodant specialias gaudykles. Marijampolės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus darbuotojai 2013 m. gruodžio 6 d. atliko 21 būrio oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo matavimus. Nustatyti parametrai atitiko higienos normų reikalavimus.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistųjų į rūkančius ir nerūkančius. Pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas draudžiama rūkyti bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti ženklai ir užrašai, draudžiantys rūkyti. Pareiškėjas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nesiskundė. 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės PN lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai, pažeidimų nebuvo nustatyta.

9. Atsakovas nurodė, jog nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus patiekalai, paruošti Marijampolės PN valgykloje, atitiko reglamentuotus maisto produktų kiekius ir nustatytą energetinę vertę. Tvarkant maistą, Marijampolės PN vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis. Vykdant valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę, grubių higienos – sanitarijos pažeidimų nebuvo nustatyta.

10. Atsakovas paaiškino, jog pastatų, kuriuose yra lokalizuoti nuteistųjų būriai, stogai dengti prilipdyta ruberoido danga, duomenų apie asbesto buvimą šių pastatų konstrukcijose įstaiga neturi. Nuteistieji tualetiniu popieriumi aprūpinami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, esant sveikatos sutrikimams ar kitoms išskirtinėms aplinkybėms, papildomo kiekio tualetinio popieriaus išdavimo klausimas sprendžiamas individualiai. Dėl to pareiškėjas nesikreipė. Nuteistieji aprūpinti tinkamais baldais, o sulūžę ar susidėvėję yra keičiami. Jokie teisės aktai įrengti kopėčias užlipti į antrame aukšte esančią lovą nereikalauja, todėl kopėčių nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nėra. 21 būryje kiekvienai gyvenamajai patalpai yra skirtas klozetas ir praustuvė. Nuteistųjų skundų dėl problemų naudojantis sanitariniu mazgu, laukimo eilėje ir pan. nebuvo gauta. Pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose jo teisė pasivaikščioti vieną valandą per dieną gryname ore nebuvo pažeista. Kameras, kuriose kalėjo pareiškėjas ne kartą tikrino Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai, pažeidimų nebuvo nustatyta. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Užtikrinant nuteistųjų stebėjimą ir tamsiu paros metu kamerose naudojamas naktinis elektros apšvietimas. Dieninis apšvietimas naudojamas, užtikrinant higienos normų reikalavimus. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę nuo 22.30 val. iki 6.30 yra skirtas laikas miegui, todėl nakties metu išjungiama elektros energija gyvenamosiose patalpose. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties institutą.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Marijampolės PN.

13. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. vasario 28 d. pareikšti. Atsakovo prašytą taikyti senaties terminą teismas tenkino, atitinkamai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas apsibrėžė nagrinėtiną laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.

14. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN kameroje Nr. 14 laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio 19 d., nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 9 d., nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 28 d., nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. birželio 25 d. ir kameroje Nr. 20 kalint 2015 m. sausio 21 d. (iš viso 48 paras) nebuvo užtikrinta Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma.

15. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Marijampolės PN pareigūnai jam grasino, nepriimdavo jo prašymų, jų neregistruodavo, teismas vertino kaip hipotetinio pobūdžio, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus atsisakė iš jo priimti, kada ir kokie konkretūs pareigūnai grasino jam skirti nuobaudas, nepateikė rašytų, bet neįteiktų skundų. Įrodinėdamas šias aplinkybes, pareiškėjas nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas vadovaudamasis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. aplinkos matavimo protokolu Nr. F-K-M-724 pareiškėjo argumentus, jog jam būnant 21 būryje buvo netinkama oro temperatūra, didelė drėgmė, atmetė kaip nepagrįstus.

17. Likusius Marijampolės pataisos namų pateiktus įrodymus, susijusius su kamerų būkle, teismas vertino kaip netinkamus, kadangi juose buvo nurodytos ne ginčo kameros arba jų būklės įvertinimas ne ginčo laikotarpiu. Teismas darė išvadą, kad duomenų apie Marijampolės PN kamerų ir bendrabučio tipo patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, lubų, sienų ir grindų, langų ir baldų būklę, natūralų apšvietimą, ventiliaciją, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę (išskyrus 21 būrio 211 brigados), pareiškėjo buvimo jose metu į bylą nepateikta.

18. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pagal byloje esančius duomenis ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą dėl higienos reikalavimų pažeidimų gyvenamosiose patalpose nesikreipė, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus dėl 11 būrio 3 gyvenamosios patalpos, 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos, 21 būrio 211 gyvenamosios patalpos ir kamerų Nr. 14, 15, 17, 18, 20 ir 22 sienų, lubų ir grindų būklės, natūralaus apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, langų, neatitikimo higienos normų reikalavimams, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, nustatęs jog Marijampolės PN yra sudarę su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, sprendė, jog nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo skundą susijusį su kamerose buvusiais parazitais atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, jog pareiškėjui kalint 11, 16 ir 21 būriuose, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

21. Teismas pareiškėjo skundo argumentus susijusius su jo laikymu kartu su rūkančiais asmenimis atmetė, pasisakydamas, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi su skundais į atsakovą dėl jo laikymo su nerūkančiais, o byloje esantys pareiškėjo direktoriaus nutarimai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo rūkantis.

22. Dėl asbesto buvimo Marijampolės pataisos namuose teismas įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pastatų, kuriuose lokalizuoti nuteistųjų būriai, stogai dengti prilipdyta ruberoido danga, tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje galbūt buvęs asbestas, nesant pareiškėjo skundų Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius ir atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas vadovaudamasis aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos duomenimis, kurie patvirtino, kad 2012 m. lapkričio 13 d. pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, dvi paklodės, pagalvės užvalkalas ir du rankšluosčiai, nenustatęs, jog pareiškėjas būtų teikęs pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus netinkamos būklės, pareiškėjo argumentus dėl nešvaraus ir nedezinfekuoto minkštojo inventoriaus atmetė kaip nepagrįstus.

24. Teismas, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jam išduodamu tualetinio popieriaus, peiliukų ir dantų pastos per mažu kiekiu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pasisakė, jog Aprūpinimo normose reikalavimų aprūpinti baudos, drausmės izoliatorių kameras ar kamerų tipo patalpas drabužių spintomis, taip pat ant lovų įrengti kopėtėles nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentus dėl drabužių spintų ir lovų kopėtėlių kamerose nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus.

25. Teismas pareiškėjo argumentus susijusius su netinkamu maitinimu atmetė, kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai ir kaip buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes teismas neturėjo galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darė išvadą, jog teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nehigieniškų sąlygų nuteistųjų valgykloje vertino kaip nepagrįstas.

26. Teismas, nenustatęs pareiškėjo pretenzijų atsakovo atstovui, prašymų išjungti apšvietimą, taip pat atsakovo atsisakymo tenkinti tokius pareiškėjo prašymus, pareiškėjo skundo argumentus susijusius su apšvietimo buvimu kamerose nakties metu atmetė.

27. Teismas pareiškėjo skundo argumentus susijusius su per trumpa pasivaikščiojimo gryname ore trukme, nustatęs, kad pareiškėjui, kalint kamerose buvo sudaryta galimybė per dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo teiginį, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmetė.

28. Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN pareigūnai jam neužtikrino saugumo. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas atsisakydavo eiti į jam paskirtus būrius, tačiau jo nurodytas atsisakymo priežastis vertino kaip abstraktaus pobūdžio, jose nebuvo nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo eiti gyventi į jam skirtą būrį motyvai, neįvardyti konkretūs asmenys, dėl kurių keliamos grėsmės pareiškėjas negalėjo gyventi jam skirtame būryje. Teismas pasisakė, jog pareiškėjo atsisakymai gyventi 21 būryje buvo abstraktūs, nepagrįsti realiomis ir objektyviomis priežastimis, todėl vertino juos kaip nemotyvuotus.

29. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 48 paras buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 14 ir Nr. 20 , taip pat bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrintas galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkantis sanitarinių įrenginių skaičius. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur.

III. 30. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą, neturtinės žalos nepriteisti, o pareiškėjo skundą atmesti.

31. Atsakovo nuomone, tam, kad neturtinės žalos atlyginimas būtu priteistas pinigine išraiška, turi būti įrodyti stiprūs neigiami padariniai, emocinis sukrėtimas, dvasiniai nevienkartinio pobūdžio išgyvenimai. Šiuo atveju, Marijampolės PN nuomone, byloje nebuvo tokių įrodymų apie pareiškėjo emocinę, psichologinę būklę ar sveikatos sutrikimus, pablogėjusius bendravimo įgūdžius, sumenkėjusią reputaciją, kad tokią neturtinę žalą galima būtų vertinti pinigine išraiška.

32. Marijampolės PN atkreipia dėmesį, kad Marijampolės PN sanitariniai mazgai yra tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kitose patalpose, po kurias pareiškėjas laisvai galėjo judėti. Nurodo, jog nuteistiesiems nėra draudžiama eiti į bet kurį sanitarinį mazgą esantį pataisos namuose, kiekvienas nuteistasis neprivalo eiti tik į savo būrio sanitarinius mazgus ar, pavyzdžiui, esant koplytėlėje ar laisvalaikio kambaryje, bėgti atgal į savo būrį tik tam, kad galėtų patekti būtent į savo būrio sanitarinį mazgą, todėl atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu per mažo sanitarinių įrengimų kiekio pažeidimu.

33. Pataisos namų administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

34. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, nurodo, kad su juo sutinka, prašo teismą jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

38. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

39. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

40. Atsižvelgusi į Nutarties 38-39 punktuose nurodytus argumentus, vertindama apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus Nutarties 31-33 punktuose, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 48 paras buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjui kalint baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 14 ir Nr. 20 (šios aplinkybės neginčija ir atsakovas), taip pat, jog bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrintas galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkantis sanitarinių įrenginių skaičius ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Atsakovo argumentus, kad nuteistiesiems nėra draudžiama eiti į bet kurį sanitarinį mazgą, esantį pataisos namuose, teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų detaliau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

42. Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

43. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

44. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimas byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimas byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.). Kita vertus, EŽTT pažymėjo, kad nors ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti auką, vis dėlto tokio tikslo nebuvimas visiškai nepašalina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo galimybės (EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08) 41 p.).

45. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se (pats savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Nutarties 41-45 punktus, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog dėl to, kad pareiškėjui 48 paras teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, taip pat konstatavus sanitarinių įrenginių bendrabučio tipo patalpose, kuriose vertinamuoju laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, trūkumą, ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

47. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė