Legislator Case Law & Legislation
eb6ca57a-6e1d-4306-8294-aeb8b5809a2b AI generated

Court dismissed appeal on debt claim, ruling plaintiff failed to prove joint purchase agreement.

Case Number eb6ca57a-6e1d-4306-8294-aeb8b5809a2b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal against the first-instance judgment that rejected his claim for 24,000 LT. The plaintiff alleged he paid his share of a land purchase price for three people but received no title, while the defendant and third party claimed only the third party intended to buy the land. The court found the plaintiff failed to prove a joint purchase agreement existed and concluded the defendant was justified in receiving the funds.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 176 para. 1; Art. 185: The court may establish facts if the totality of evidence leads to a conclusion that a fact is more probable than not.

Keywords

AI generated
burden of proof joint purchase agreement appellate review debt recovery

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 176 para. 1
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 326 para. 1 pt. 1

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-291-280/2015Vygintas Mažuika             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05574-2014-1Procesinio sprendimo kategorija:121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės, Laimanto MisiÅ«no,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6581-828/2014 pagal ieÅ¡kovo K. N. ieÅ¡kinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui S. Z., dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas K. N. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 24 000 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2008 m. tretysis asmuo pasiÅ«lė jiems trims (ir ieÅ¡kovui bei V. T.) pirkti žemės sklypÄ už 100 000 Lt, visiems sumokant po 1/3 dalį kainos, vėliau sklypÄ parduoti ir taip uždirbti. Todėl ieÅ¡kovas 2008-09-30 bankiniu pavedimu iÅ¡ savo sÄ skaitos sumokėjo sklypo pardavėjui (atsakovui) 24 000 Lt kaip savo įmokÄ . Sutarė, kad sandorį pabaigs per 5 m. Tačiau 2011 m. sužinojo, kas sklypÄ Ä¯sigijo vienas tretysis asmuo. Visus pirkimo reikalus tvarkė tik tretysis asmuo, ir tik jis bendravo su pardavėju.

Apie 2008-09-30 sudaryta preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovui nieko nėra žinoma. Kadangi už sklypÄ sumokėjo, tačiau jo negavo, mano, kad atsakovas jo pinigus gavo nepagrįstai, todėl privalo juos grÄ Å¾inti.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui E. V. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. N. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė trečiajam asmeniui S. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. N. 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 27,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu ir V. T. pirkti minėtÄ turtÄ trise lygiomis dalimis ir dėl to už save sumokėjo dalį jam tenkančios kainos dalies, atlikdamas 2008-09-30 bankinį pavedimÄ atsakovui. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad turtu domėjosi ir pirkti norėjo tik tretysis asmuo, be to, mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas, ketindamas įsigyti didelės vertės turtÄ , bÅ«tų visai nebendravęs su pardavėju ir turto net neapžiÅ«rėjęs. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina yra tai, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigyti ketino tik tretysis asmuo, ir ieÅ¡kovas 2008-09-30 atliko bankinį pavedimÄ atsakovui bÅ«tent už tretįjį asmenį, vykdydamas jo praÅ¡ymÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, sumokėdamas atsakovui 24 000 Lt, iÅ¡ dalies įvykdė trečiojo asmens prievolę sumokėti 30 000 Lt avansÄ pagal jo su atsakovu sudarytÄ preliminariÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. pinigai sumokėti pagrįstai ir ieÅ¡kinys atmestinas, tačiau pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepraranda teisės reikÅ¡ti atitinkamų reikalavimų trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas K. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ iÅ¡ atsakovo E. V. priteisti ieÅ¡kovo K.

N. naudai 6 950,88 Lt eurų kaip be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. K. N. nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas perkamo turto neapžiÅ«rėjo – ieÅ¡kovas gyvena prie pat pirkto žemės sklypo, todėl papildomai jo apžiÅ«rėti nereikėjo, o įsigyti pastatai neturėjo jokios vertės ir buvo nugriauti.

Be to, E. V. yra S. Z. giminaitis, todėl visas bendravimas su pardavėju buvo paliktas S. Z.. Teismo iÅ¡vada, jog K. N. disponavo S. Z. ir V. T. lėšomis padaryta nepagrįstai ir prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms. IeÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu ir V. T. bendro verslo nevykdė. Trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s, todėl jie turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apie 2008-09-30 sudarytÄ preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovas sužinojo tik kreipęsis į teismÄ . Atsakovas E. V. neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovo sumokėtų pinigų laikyti S. Z.

įmoka pagal minėtÄ preliminariÄ sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sumokėta 24 000 Lt suma yra įmoka už S. Z.. K. N. nurodė klydęs, manydamas, kad su atsakovu yra sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir jo vardu ir todėl sumokėjo atsakovui praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kuri turi bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ atsakovo kaip įgyta be pagrindo. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti O.

V., kurios teisėms sprendimas turės įtakos, kadangi pagal 2010-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį su ja nebuvo pilnai atsiskaityta už parduotus daiktus. Atsakovas E. V. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodė, kad jam nėra žinomi ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens komerciniai santykiai, jų tarpusavio įsipareigojimai ir susitarimai, tačiau į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, kad juos siejo bendri darbiniai santykiai.

Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėdamas atsakovui 24 000 Lt iÅ¡ dalies įvykdė trečiojo asmens prievolę sumokėti 30 000 Lt avansÄ pagal 2008-09-30 preliminariÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Nei atsakovas, nei jo atstovaujama O. V. nesitarė su ieÅ¡kovu dėl turto pardavimo jam. IeÅ¡kovas, pervesdamas atsakovui 24 000 Lt, suprato bankinio pavedimo paskirtį ir mokėjimo tikslus. IeÅ¡kovas neginčijo pirkimo-pardavimo sandorio ir neprašė perleisti pirkėjo teisių ir pareigų pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, nereikalavo nekilnojamojo turto dalies, neįrodė, jog pervesdamas atsakovui pinigų sumÄ , suklydo.

Apelianto teiginys, jog jis manė, kad kiti asmenys jo vardu su atsakovu sudarė pirkimo – pardavimo sandorį, yra nelogiÅ¡kas. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtÄ sandorį perduotų pinigų atsakovas nėra įgijęs – jie perduoti parduoto turto savininkei O. V.. Tretysis asmuo S. Z. atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2014-12-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o K. N. apeliacinį skundÄ atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ K. N. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Aplinkybė, ar pastatai įsigytame žemės sklype jau yra nugriauti, yra neaktuali ir nenagrinėtina Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad iÅ¡ tiesų S. Z. buvo palikti bendravimo su E. V. klausimai, tačiau to nepadarė.

Tarp apelianto K. N. ir E. V. niekada nebuvo raÅ¡ytinio ar žodinio susitarimo dėl turto, esančio JoniÅ¡kėlio g. 22, Pasvalys, perleidimo, o 24 000 Lt suma buvo pervesta ne dėl K. N., o dėl S. Z. turtinių interesų. Tretysis asmuo pažymėjo, kad nors K. N. teigia rangos sutartį su UAB „Lizėja“ vykdęs vienas, tačiau pats nurodo, kad iÅ¡ pagal Å¡iÄ sutartį gautų pinigų buvo mokama kitiems asmenims už darbÄ . IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad UAB „Lizėja“ objekte dirbo kartu su S. Z. ir V.

T., todėl galėjo disponuoti Å¡iems asmenims priklausančiomis lėšomis. Atsakovas neturi pagrindo grÄ Å¾inti 24 000 Lt, sumokėtus pagal preliminariÄ jÄ sutartį, kadangi pagrindinė sutartis buvo sudaryta ir turtas perleistas. Tretysis asmuo pažymėjo, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turto, esančio (duomenys neskelbtini), neapžiÅ«rėjo ir su atsakovu jį įsigyti nesitarė, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas galėjo disponuoti trečiajam asmeniui priklausiusiomis lėšomis, be to, 2008-09-30 preliminarioji sutartis turėjo pasibaigti per nurodytÄ terminÄ jos neįvykdžius, o ieÅ¡kovo atliktame pavedime nenurodyta, jog pinigai pervedami už S. Z..

Teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apelianto argumentų.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-09-30 Mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieÅ¡kovas K. N. pervedė E. V. 24 000 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtis nurodyta „atsiskaitymas“ (b. l. 4). 2008-09-30 O. V., atstovaujama E. V., ir S. Z. sudarė PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog O. V. už 100 000 Lt parduos S. Z. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su priklausančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), o pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2010-02-28 (b. l. 23-24).

Sutartyje ranka padaryti įraÅ¡ai „2008 09- 30 dienÄ perdaviau 24 000 Lt (pavedimu iÅ¡ K. N. sÄ skaitos. S. Z.“, 2008-09-30 dienÄ perdaviau 6 000 Lt (grynais). S. Z.“, 2008-11-20 dienÄ perdaviau 20 000 Lt (grynais). S. Z.“ bei „Pinigus 50 000 Lt gavau“. 2010-12-30 Mokėjimo nurodymu S. Z. E. V. pervedė 50 000 Lt, mokėjimo nurodymas „Pagal sutartį“ (b. l. 25). 2010-12-30 O. V., atstovaujama E. V. ir S. Z. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. Z. iÅ¡ O. V. įsigijo pastatus ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-42), sutartyje numatyta, kad įsigyjamo turto kainÄ pirkėjas sumokėjo iki pasiraÅ¡ant sutartį.

K. N. 2014-08-28 kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas jam priteisti iÅ¡ E. V. nepagrįstai gautÄ 24 000 Lt sumÄ . Byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus CK nustatytas iÅ¡imtis. Tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti turtÄ , jis turi bÅ«ti asmens realiai gautas, o jo iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ ) nėra teisinio pagrindo arba tokius bÅ«dus taikant pažeistos asmens teisės bÅ«tų apgintos nevisiÅ¡kai.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovÄ turtÄ Ä¯gijus be teisėto pagrindo. Tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo tiesioginiai prievoliniai ar kitokie santykiai, nereiÅ¡kia, jog piniginės lėšos buvo įgytos be pagrindo.

Bylos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas ginčo sumÄ pervedė trečiojo asmens praÅ¡ymu ar interesais, nes nenurodyta taigi Å¡iuo atveju praÅ¡oma priteisti suma buvo pervesta ieÅ¡kovo K. N. ir trečiojo asmens S. Z. susitarimo pagrindu, tad ieÅ¡kovas, turėdamas pretenzijų dėl pervestų 24 000 Lt, turėtų kreiptis į tretįjį asmenį, o ne į atsakovÄ E. V., nes jo interesais panaudoti ieÅ¡kovo sumokėti pinigai. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nesitarė dėl sklypo įsigijimo, jo neapžiÅ«rėjo, tačiau aplinkybė, jog, ieÅ¡kovo teigimu, ketindamas įsigyti žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas ne tik visiÅ¡kai nebendravo su pardavėju, bet ir 6 metus nuo pinigų pervedimo visiÅ¡kai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Å¡ių pinigų ar galimai įsigyto sklypo perregistravimo ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, netiesiogiai patvirtina, kad ieÅ¡kovas neturėjo ketinimų pirkti ginčo turto.

Ieškovas teigia manęs, jog ir jo vardu buvo sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, tačiau pats būdamas verslininkas ir sudarydamas įvairias sutartis, turėjo suvokti, kad niekas kitas jo vardu negali sudaryti sutarčių ir prisiimti įsipareigojimų už jį, todėl toks teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas. Ieškovas nurodo, kad teismas nevertino, jog rangos sutartis su UAB „Lizėja“ sudaryta tik su ieškovu vienu, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje pats pripažino, jog dirbo su trečiuoju asmeniu ir V.

T. kartu ir atsiskaitė su Å¡iais asmenimis. IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai ir finansiniai įsipareigojimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovo atliktų skaičiavimų dėl konkrečių sumų, kurias S. Z. ar V. T. gavo ar galėjo gauti pagal rangos sutartį. Aplinkybė, kad 2008-09-30 preliminari sutartis turėjo pasibaigti nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytÄ terminÄ , nereiÅ¡kia, jog Å¡ios sutarties Å¡alys negalėjo susitarti ir sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties jau terminui pasibaigus.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo atliktame pavedime nebuvo nurodyta, kad pinigai pervedami už S. Z., tačiau vien tokios informacijos nenurodymas nepaneigia kitų byloje surinktų duomenų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju įvertinus visus bylos duomenis, pateiktus dokumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtinas faktas, kad K. N. 24 000 Lt sumÄ pervedė E. V. už S. Z., todėl E. V. Å¡ias lėšas gavo pagrįstai ir pagrindo juos priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nėra. Pažymėtina, kad tai nepaneigia ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus trečiojo asmens atžvilgiu. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus bei aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Apeliacinio skundu netenkinus ir atsakovui bei trečiajam asmeniui praÅ¡ant, priteistinos jų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovas E. V. pateikė 2015-02-04 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 765814, patvirtinantį, kad atsakovas už atsiliepimo parengimÄ advokatei Ingai Radinienei sumokėjo 435 € (b. l. 91-93). Tretysis asmuo S. Z. pateikė 2015-02-09 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 792962, patvirtinantį, kad advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui sumokėjo 289,62 € (b. l. 97). Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , parengtų atsiliepimų apimtį, taip pat atsižvelgiant į atsiliepimo parengimu metu galiojusiose Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytas ribas, nurodančias, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 MMA, t. y. 390 €, atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažinamas iki 300 €, o trečiajam asmeniui iÅ¡ apelianto priteistinos jo patirtos 289,62 € iÅ¡laidos, kadangi jos yra pagrįstos ir įrodytos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 € iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 € iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, S. Z. (a. k. 38004161214) naudai.

Teisėjai             Zina Mickevičiūtė              Laimantas Misiūnas              Laimutė Sankauskaitė