2025-09-24 Nr. AB-14910-3-61-3-04149-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1159-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04149-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lamučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimus, kuriais atsakovas pareiškėjams atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, ir: 1) pateikti į lietuvių kalbą išverstą ir nustatyta tvarka patvirtintą žyminio mokesčio apmokėjimo patvirtinimą; 2) pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl skundžiamų sprendimų įteikimo.

2025 m. rugpjūčio 13 d. teisme gautas pareiškėjų patikslintas skundas. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjai pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo patvirtinimą, išverstą į lietuvių kalbą. Dėl skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjai nurodė, kad „Atsakovas iki šiol nepateikė jokio skundžiamų aktų vertimo, todėl pareiškėjai buvo priversti tai daryti neprofesionaliai, paviršutiniškai, neteisingai. Pareiškėjams nekilo ir negali kilti pareiga atlikinėti atsakovui priskirtus veiksmus (Ex injuria jus non oritur), todėl faktiškas skundžiamų sprendimų gavimo laikas, kai pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti atsakovo sprendimų turinius yra susitarimų su advokatu sudarymo data. Todėl apskundimo terminas nepraleistas.“. Pradiniame, 2025 m. liepos 27 d. pateiktame skunde pareiškėjai šiuo aspektu taip pat nurodė, kad „Atsakovas tyčia apsunkino sprendimų apskundimą, nepateikė visų sprendimų su priedais (metaduomenimis)“.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė Migracijos departamento pateikti informaciją, kada pareiškėjams buvo įteikti jų prašomi panaikinti sprendimai ir pateikti įteikimą patvirtinančius įrodymus.

2025 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas pateikė paaiškinimus, kad skundžiami sprendimai priimti 2025 m. birželio 12 d. ir tą pačią dieną pareiškėjai apie juos buvo informuoti per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) komunikaciją. Pranešimai per MIGRIS komunikaciją, kuriais buvo siunčiami dokumentai, buvo išsiųsti pareiškėjams bei uždarosios akcinės bendrovės „Stofitus“ atstovei, kuri pranešimus perskaitė 2025 m. birželio 12 d., pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pranešimą perskaitė 2025 m. liepos 10 d., duomenų apie tai, kada (duomenys neskelbtini) perskaitė pranešimą, nėra.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus, kad skundžiamų sprendimų gavimo laikas, kai jie galėjo ir turėjo suprasti atsakovo sprendimų turinį, yra 2025 m. birželio 22 d., kada buvo sudarytos atstovavimo sutartys. Teismas nurodė, kad skundas teismui pateiktas 2025 m. liepos 30 d., t. y., ženkliai praleidus Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytą 14 dienų terminą sprendimui apskųsti.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad teismas išnagrinėjo bylą net nepriėmęs skundo nagrinėti. Terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas kitaip, nei nurodė Regionų administracinis teismas.

Pareiškėjų nuomone, sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, kadangi pats atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos laiku informuoti apie priimtus sprendimus. Nustatant šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo surengti posėdį, tačiau skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl atsakovo pažeidimų. Tokiu būdu buvo pažeista žodinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjų teigimu, Regionų administracinis teismas neturėjo taikyti pareiškėjams trūkumų šalinimo instituto, kadangi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai skundas (ieškinys) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad jie praleido terminą skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tvirtino, jog skundžiamų sprendimų gavimo laikas, kai pareiškėjai galėjo ir turėjo suprasti atsakovo sprendimų turinį, yra 2025 m. birželio 22 d., kada buvo sudarytos atstovavimo sutartys. Tačiau teismas pažymėjo, kad skundas teismui buvo pateiktas 2025 m. liepos 30 d., t. y., ženkliai praleidus Įstatyme nustatytą 14 dienų terminą sprendimui apskųsti, todėl pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, šis terminas turėjo būti skaičiuojamas kitaip, nei skaičiavo pirmosios instancijos teismas, teismas nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, be to, teismas neišnagrinėjo pareiškėjų argumentų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirminiame skunde, kurį teismui pateikė 2025 m. liepos 27 d., nenurodė, kada gavo skundžiamus 2025 m. birželio 12 d. sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, teismui pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl skundžiamų sprendimų įteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat kreipėsi į Migracijos departamentą, kuris pateikė informaciją, kad apie skundžiamus sprendimus jų priėmimo dieną, t. y. 2025 m. birželio 12 d., pareiškėjai buvo informuoti MIGRIS pagalba. Pareiškėjai, šalindami teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatytus trūkumus, 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog skundžiamų sprendimų gavimo data – „susitarimų su advokatu sudarymo data“ (t. y. 2025 m. birželio 22 d.), kada pareiškėjai gavo į jiems suprantama kalbą išverstus skundžiamus sprendimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos sprendimus, priimtus išnagrinėjus užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (ne)išdavimo, užsieniečiams išversti ir pateikti į jiems suprantamą kalbą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas sprendimus pareiškėjams įteikė jų priėmimo dieną, t. y. 2025 m. birželio 12 d., todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad atsakovas nesilaikė pareigos laiku (ir tinkama forma) informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus. Tačiau, net ir vertinant, kad skundžiami sprendimai pareiškėjams buvo įteikti 2025 m. birželio 22 d., pareiškėjai į teismą kreipėsi 2025 m. liepos 27 d., todėl Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų Migracijos departamento sprendimų apskundimo terminas yra praleistas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Todėl priešingi bendro pobūdžio atskirojo skundo argumentai (be kita ko, konkrečiai nenurodant, kaip kitaip teismas turėjo vertinti termino skundui teismui paduoti pradžią), atmestini.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai skunde nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjai prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė ir atskirajame skunde, nes laikėsi pozicijos, jog terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog pareiškėjai skundą teismui padavė, praleidę Įstatyme nustatytą terminą, ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus Įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, kartu su skundu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimų panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Egidijus Šileikis