2025-05-14 Nr. CB-2939-2-70-3-05488-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1768

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05488-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 5 d. paduotu ieškovės UAB „Vaivorykštė“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Vaivorykštė“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas iš dalies (priteista ieškovei iš atsakovės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 33 255,34 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį priteisti 33 255,34 Eur žalos atlyginimą, ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, kad ginčas kilo ne tarp bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ar dėl bendrosios nuosavybės pagerinimo, kuris reglamentuojamas CK 4.82–4.83 straipsniuose, kaip nepagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, bet iš daugiabučių namų administravimą reglamentuojančių teisės normų (pirmosios instancijos teismo sprendimo 11 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko savo funkcijas, nevykdė pareigos prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus, inter alia stogą, esant reikalui, juos remontuoti ir kt., ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė ieškovei žalą, kurią ir privalo atlyginti.

2. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovė neorganizavo namo bendro naudojimo objekto – stogo pralaidumo ar sandarumo patikrinimo, nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – STR 1.12.05:2010) 8 punkte nustatytų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. neatliko esamos namo, jo dalių (stogo) būklės nustatymo ir jo atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimo, nenustatė privalomųjų darbų, neparengė finansinio plano ir neužtikrino jų vykdymo; neatliko STR 1.12.05:2010 9.4 punkte numatytų statybinių tyrinėjimų, kurie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti. Atsakovė neatliko STR 1.12.05:2010 priede „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindų sąrašas“ 1.1.8 punkte numatytos stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūros (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimo, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimo, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimo ir profilaktinio valymo, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimo). Atsakovė nevykdė ir STR 1.07.03:2017 6 priedo 1.1.5 punkte nustatytos pareigos ir neužtikrino namo inžinerinės sistemos – bendrojo naudojimo stogo tinkamo funkcionavimo. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų defektams pašalinti, dėl to patalpos buvo nuolat apliejamos. Atsakovė turėjo teisę bei pareigą ir nesant namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo remontuoti netinkamos būklės bendrojo naudojimo stogą pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 ir 7.7 punktus, bet šių pareigų nevykdė.

3. 2017 m. gegužės 25 d. statinio dalinės ekspertizės akte nurodyta, kad stogo dangą, kartu ir apsaugines plėveles bei šiltinamąją medžiagą būtina keisti naujomis. Taigi jau 2017 m. gegužės mėn. atsakovei tapo žinoma, kad stogo dangą, apsaugines plėveles ir šiltinamąją medžiagą būtina keisti naujomis. Tokią išvadą patvirtina ir teismo eksperto D. K. 2024 m. sausio 23 d. ekspertizės aktas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktais.

4. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-170-841/2021 atsakovei jau buvo taikyta civilinė atsakomybė dėl netinkamos stogo priežiūros. Aplinkybės, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas, dėl to ieškovė patyrė žalą, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nurodytoje byloje. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-391-372/2021 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-170-841/2021. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo stogo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, todėl žalą ieškovei privalėjo atlyginti atsakovė. Apeliacinės instancijos konstatavo, kad stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, jo techninę priežiūrą turi pareigą vykdyti atsakovė; atsakovė savo pareigų (stogo remonto darbų) nevykdė, t. y. laiku nepašalino namo stogo defekto, dėl to ieškovės turtui buvo padaryta žala; atsakovė, kaip namo administratorė, neatlikusi tokių darbų, pažeidė ne tik Nuostatus, reglamentuojančius administratoriaus veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, Reglamentą, kuriame nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (2021 m. birželio 10 d. nutarties 63 punktas). Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pripažino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-170-841/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-372/2021 šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir bylai reikšminga apimtimi pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. e2-170-841/2021.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Vaivorykštė“ (j. a. k. 144050881) 748 (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 24 d. Luminor banke, kodas ZO28008.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė