eb699076-e1db-4435-8454-ca2fd3d05dea · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-100-518/2017Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00627-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.2.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.16.2.6.; 2.4.6.4.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Jurkevičiui, Jūratei Radišauskienei,nuteistajam J.

V.,gynėjui advokatui Arvydui Budnikui,vertėjui G. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. V. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:J.

V. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – ne mažiau kaip 3 250,44 g – narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, t. y. nuo 2009 metų iki 2012 m. liepos 30 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., neteisėtai laikė: gyvenamojo namo virtuvėje ant Å¡aldytuvo – 163,42 g, virtuvėje už krosnies – du medžiaginius maiÅ¡elius, kuriuose buvo atitinkamai 1 074,05 g ir 484,15 g, kambaryje prie lango ir spintos – 86,84 g, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., 12.12 val., prieÅ¡pirtyje, spintelės stalčiuje – 89,98 g, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., 16.10 val., gyvenamojo namo palėpėje – 1 352 g, ir nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – neatlygintinai dalindamas nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2012 m. liepos 29 d. iÅ¡platino minėtos sodybos teritorijoje vykusioje Å¡ventėje „Raganų ritualas“ R.

L. ir kitiems Å¡ventės dalyviams.Apeliaciniu skundu nuteistojo J. V. gynėjas advokatas Arvydas Budnikas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir J. V. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Byloje nėra patikimų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima neabejotinai patvirtinti nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Byloje yra daug abejonių dėl įrodymų patikimumo, kurios Å¡iuo atveju, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai.Apeliantas pažymi, kad nuteistojo nekaltumÄ dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo patvirtina liudytojos I. S. parodymai, kad renginio organizatorius buvo D. W., kad nuteistÄ jį festivalyje ji matė tik vienÄ kartÄ Å¡ventėje ir jis buvo vaizdo operatorius, kuris filmavo renginį. Liudytojai U. Å . ir R. U. taip pat parodė, kad sodyboje nematė kanapių ar vartojamų narkotinių medžiagų.

Kiti liudytojai E. Å . ir I. T. parodė, kad nematė, jog nuteistasis bÅ«tų kÄ nors rÅ«kęs, suktine vaiÅ¡ino ne renginyje dalyvavę asmenys. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad festivalio metu nuteistasis buvo trumpai, nematė, kad kas rÅ«kytų žolę. Liudytojo teigimu, rastos kanapės galėjo bÅ«ti atvežtos renginio metu, kadangi jaunimas laisvai galėjo vaikščioti po visÄ sodybos teritorijÄ . Liudytojas pažymėjo, kad sodybos teritorijoje kanapių nėra, o vazone augančių kanapių jis taip pat nėra matęs. Liudytojas N. P. patvirtino, kad nematė augančių ir džiovintų kanapių.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojos R. L. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes yra subjektyvÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams. Liudytoja nurodė, kad J. V. jai davė parÅ«kyti žolės, taip pat jÄ dalino kitiems, tačiau liudytoja iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyvų manymÄ , kad teisiamasis dalyviams dalino bÅ«tent žolę. Pasak apelianto, tai galėjo bÅ«ti bet kokia substancija, kad ir tabakas, todėl byloje nesant jokių kitų objektyvių platinimo pagrindÄ sudarančių įrodymų, R.

L. prielaidos turėtų būti vertinamos kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, konstatavo, kad liudytojai, kurie nuteistojo naudai davė palankius parodymus, buvo nuteistojo geri pažįstami, nors su šiais liudytojais nuteistasis susipažino tik šventės metu.Apeliantas nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad būtent nuteistasis yra atsakingas už rastas kanapes. Apeliantas mano, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nusprendė, kad visos rastos kanapės priklauso nuteistajam, nesant jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir remiantis vien tuo faktu, kad jos buvo rastos nuteistojo sodyboje.

Kadangi Å¡ventę organizavo ne nuteistasis, kuris tik iÅ¡nuomojo sodybÄ , bet kiti asmenys (D. W.), Å¡ventėje dalyvavo daugybė žmonių, kurių iniciatyva ir galėjo sodyboje atsirasti kanapės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyviÄ reikÅ¡mę turinčių įrodymų, kad sodyboje rastos kanapės priklausė nuteistajam, taip pat jog nuteistasis dalino (platino) kanapes kitiems asmenims. PrieÅ¡ingai, byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog sodyboje rastos kanapės bÅ«tų priklausiusios nuteistajam.

Pasak apelianto, nėra neginčijamai nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jis kanapes platino tretiesiems asmenims renginio metu, nėra nustatytas nei konkretus neva platintas kanapių kiekis, nei tikslus laikas. Gynėjo teigimu, nuteistasis niekada neneigė, kad jam priklausančioje sodyboje savaime augo laukinės kanapės ir kad A. A. galėjo šias kanapes džiovinti, tačiau J. V. sodyboje negyveno ir nežinojo, kad jo sodyboje dėl kitų asmenų kaltės gali būti labai didelis kiekis kanapių.

Nuteistasis nežinojo, kokios tiksliai ir kiek tiksliai medžiagų jo sodyboje yra laikomos. Nuteistasis pats specialiai kanapių neaugino, jos buvo laukinės ir augo savaime. Nuteistas nežinojo ir THC kiekio jose. 2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu A. A. patvirtino, jog gyveno nuteistojo sodyboje 2007 m. kovo – rugsėjo mėnesiais, o taip pat tarp 2009 m. spalio ir 2010 m. balandžio mėnesių bei kitais laikotarpiais. Å is asmuo taip pat nurodė, kad kanapių paliko visur: pirtyje, palėpėje, virtuvėje, prieÅ¡pirtyje (bÅ«tent ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡iose vietose ir rado kanapes), o augo jos chaotiÅ¡kai visur aplink sodybÄ .

Apeliantas mano, kad esant tokiai situacija, pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios. Nuteistasis nežinojo, kas, kiek ir kodėl atsinešė į sodybÄ kanapių, koks kanapėse yra THC lygis, nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino kanapes. Todėl J. V. inkriminuota nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje neiÅ¡sklaidytos abejonės dėl ekspertizių rezultatų patikimumo.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis kreipėsi tiek į teismÄ , tiek į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrÄ bei Lietuvos teismo ekspertizės centrÄ praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie ikiteisminiame tyrime atliktų ekspertizių metu panaudotos techninės įrangos metrologinės patikros dokumentus (sertifikatus), panaudotas technines priemones, kartu su jų patikrÄ liudijančia dokumentacija. Taip pat buvo praÅ¡oma pateikti prietaisų bei pamatinės (standartinės) medžiagos kalibravimo liudijimus (sertifikatus).

Tačiau nei viena iÅ¡ minėtų institucijų tokių dokumentų pateikti negalėjo, o teismas jų neiÅ¡reikalavo. Kaip paaiÅ¡kėjo ekspertizių metų naudoti prietaisai nėra įraÅ¡yti į Valstybinės metrologijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-130 patvirtintÄ Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sÄ raÅ¡Ä . Pasak apelianto, tai reiÅ¡kia, kad tyrimui pateiktos medžiagos buvo tiriamos su prietaisais, kurie galimai yra nepatikimi, o teismas nesistengė ir nesiekė įvertinti Å¡ių prietaisų patikimumo bei iÅ¡sklaidyti gynybos abejones dėl tikslių ekspertizių duomenų.

Apeliantas mano, kad nesant objektyvių įrodymų dėl kanapių tyrimui naudotų prietaisų patikimumo, yra realus pagrindas abejoti ekspertizių rezultatais, todėl jais teismas negalėjo vadovautis arba turėjo tai daryti kritiškai.Skunde nurodoma, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės neva įrodo nuteistojo kaltę. Nuteistasis paaiškino, kad sodyboje nutikus byloje nagrinėjamam įvykiui dėl kitų dalyvių naudotų kanapių, jis pradėjo domėtis kanapėmis, sužinojo apie THC leidžiamus kiekius, suvokęs, kad sodyboje dėl kitų asmenų kaltės gali būti neleistino THC kiekio kanapių, telefonu prašė sunaikinti kanapes ir kitas neleistinas medžiagas, jeigu tokių būtų.

Nuteistasis suprato, kad Å¡ventės dalyviai gali jam pradėti versti visÄ kaltę, patys siekdami iÅ¡vengti atsakomybės. Kadangi nuteistasis buvo pastebėjęs neįprastus rÅ«kymo objektus Å¡ventės metu, sužinojęs, kad Å¡iais klausimais susidomėjo policija ir jam gali bÅ«ti suversta visa kaltė, J. V. skambino organizatoriams praÅ¡ydamas „susitvarkyti“. Pasak apelianto, bet kokiu atveju, nurodyti telefoniniai pokalbiai niekaip neįrodo, kad nuteistasis augino kanapes, jas platino, žinojo apie neleistinÄ THC kiekį jose ir kt.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam kyla įtarimų, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas vyko tendencingai. 2012 m. liepos 30 d. krata nuteistojo sodyboje buvo atlikta be nuteistojo žinios ir jam nedalyvaujant, kai sodyba buvo iÅ¡nuomota.

Visos rastos kanapės visiÅ¡kai nepagrįstai buvo priskirtos nuteistajam, nors nėra žinoma ir nebuvo aiÅ¡kinamasi, kaip kanapės atsidÅ«rė sodyboje. Dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui ar jo pradžioje laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ (2012 m. rugpjūčio 1 d. numeryje 178 (6541)) buvo iÅ¡spausdintas straipsnis, kuriame buvo panaudoti itin nuteistÄ jį nepagrįstai įžeidžiantys teiginiai. Nepaisant to, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. dėl nuteistojo nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, buvo vieÅ¡ai paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, jog nuteistasis užsiėmė kanapių platinimu.

IÅ¡ straipsnio galima suprasti, kad J. V. yra atsakingas už kanapių buvimÄ sodyboje. Ä®vertinus visÄ situacijÄ , kyla abejonių, jog ikiteisminio tyrimo institucijos nutekino informacijÄ leisdamos apie nuteistÄ jį susidaryti nepagrįstai nepalankiÄ nuomonę teismams ir visai visuomenei.Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl baudžiamojo proceso trukmės yra pagrindas Å¡velninti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009,2K-503/2010).

Apeliantas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metais, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas tik po 4 metų, t. y. 2016 m. balandžio 29 d. Kadangi procesas užtruko itin ilgai, nuteistasis ilgÄ laikÄ nežinojo savo padėties, patyrė daug streso, todėl net ir visiÅ¡kai nepanaikinus bausmės, ji turėjo bÅ«ti mažinama Å¡iuo pagrindu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. V. ir jo gynėjas advokatas A. Budnikas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Skundžiamu nuosprendžiu J.

V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad savo sodyboje neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 3 250,44 g – narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių) iki kol jos buvo surastos ir paimtos policijos pareigÅ«nų 2012 m. liepos 31 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d., o taip pat nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių) 2012 m. liepos 26-29 d. neatlygintinai dalindamas iÅ¡platino sodybos teritorijoje vykusioje Å¡ventėje dalyvavusiai R.

L. ir kitiems nenustatytiems Å¡ventės dalyviams.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl J. V. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Anot apelianto, byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, nepatvirtina J. V. kaltės, t. y. kad rastos kanapės yra J. V. ar kad jis bent žinojo apie sodyboje laikomas kanapes, jų kiekį ir suprato, kad jos yra narkotinės, taip pat, apelianto teigimu, nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kanapių platinimo faktÄ .

Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka papildomo įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai pripažino J. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuriÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nors skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimo motyvai iÅ¡dėstyti glaustai, didesnė dalis nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies skirta tik įrodymų turinio apraÅ¡ymui, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog tai bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Taip pat nėra pagrindo manyti, jog ikiteisminis tyrimas J. V. atžvilgiu buvo atliekamas tendencingai. To nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (neatlikimo) ar dėl byloje nagrinėjamo įvykio pasirodžiusių publikacijų vertinimo.Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iÅ¡ minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us. Nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį.

Pažymėtina, kad tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nėra Å¡ios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla vien tik už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.J. V. inkriminuota narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys) buvo rasta 2012 m. liepos 30 d. J. V. sodyboje esančio gyvenamojo namo kratos metu (1 t., b. l. 13-24), 2012 m. rugpjūčio 1 d. atliekant J.

V. sodybos apžiÅ«rÄ (1 t., b. l. 46-65) bei papildomos kratos metu namo palėpėje (1 t., b. l. 90-96). Å ie procesiniai veiksmai buvo atlikti teisėtai ir nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirminė ir papildoma kratos atliktos tyrėjui priėmus nutarimus dėl neatidėliotino kratų atlikimo (1 t., b. l. 12, 89). Atliktų kratų teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (1 t., b.l. 25, 97). Nekyla abejonių, kad tyrėjo nutarimai dėl neatidėliotino kratų atlikimo buvo priimti pagrįstai.

Pirminė krata buvo atlikta atvykus policijos pareigÅ«nams pagal iÅ¡kvietimÄ dėl triukÅ¡mo, sklindančio iÅ¡ sodybos, ir nustačius, kad sodyboje yra galimai apsvaigusių asmenų, o papildoma krata – užfiksavus J. V. telefoninį pokalbį apie sodyboje esančias ir dar nerastas kanapes, todėl turint duomenų apie disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis policijos pareigÅ«nai privalėjo nedelsiant Å¡iuos duomenis patikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu J. V. skundė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį dėl 2012 m. liepos 30 d. atliktos kratos teisėtumo patvirtinimo aukÅ¡tesniajam teismui.

IÅ¡nagrinėjęs skundÄ Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (2 t., b. l. 106-108). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, jog kratos metu nebuvo laikytasi BPK 145 straipsnio 4 dalies reikalavimo užtikrinti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininko, nuomotojo, valdytojo, pilnamečio jų Å¡eimos nario ar artimojo giminaičio dalyvavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2012 m. liepos 30 d. kratos protokolo, darant kratÄ dalyvavo U.

Å .. Nors su J. V. dėl sodybos nuomos tarėsi D. W., kuris visų apklaustų byloje asmenų įvardijamas sodyboje vykusio renginio organizatoriumi, bet kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu atliktos U. Å . apklausos protokolo, pastarasis save įvardijo kaip vienÄ iÅ¡ prisidėjusių prie renginio organizavimo asmenų (1 t., b. l. 138), todėl darydami kratÄ U. Å . akivaizdoje policijos pareigÅ«nai nepažeidė BPK 145 straipsnio 4 dalies reikalavimų.Specialistų iÅ¡vadomis nustatyta, kad J. V. sodyboje rasta ir paimta medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios buvo įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sÄ raÅ¡Ä , galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu (1 t., b. l. 32-35, 72-73, 108-109). Minėtas sÄ raÅ¡as buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. V-1253 (pakeitimai įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.), nurodant, kad narkotinė medžiaga, draudžiama vartoti medicinos tikslams, yra kanapės (antžeminės dalys). Teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę buvo patikrintos nuteistojo ir jo gynėjo keliamos abejonės, ar J.

V. inkriminuotame narkotinės medžiagos kiekyje nebuvo kanapių šaknų, tuo pačiu buvo patikrintos keliamos abejonės, ar narkotinės medžiagos buvo tinkamai pasvertos. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad specialisto išvadose nurodyta narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) masė yra teisinga, o kanapių šaknų J. V. inkriminuotame narkotinės medžiagos kiekyje nerasta, viena kanapės augalo šaknis rasta kanapėse (ir jų dalyse), kurios J. V. neinkriminuotos (4 t., b. l. 119-120).

Ekspertizę atlikusi R. J. ekspertizės iÅ¡vadas patvirtino ir apklausta teismo posėdyje. Be to, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ dėl pluoÅ¡tinių kanapių auginimo, J. V. sodyboje rastos kanapės (ir jų dalys) buvo iÅ¡tirtos papildomai, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekį tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis nevirÅ¡ija 0,2 proc.

Pagal specialistų išvadas J. V. inkriminuotos tik tos kanapės (ir jų dalys), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis viršija 0,2 proc. ir kurios yra pripažįstamos narkotine medžiaga (1 t., b. l. 44-45, 79-80, 112-113), o dėl kitų kanapių (ir jų dalių), kuriose minėta tetrahidrokanabinolio norma nebuvo viršyta, taip pat policijos pareigūnų J. V. sodybos apžiūros metu rastų augančių kanapių, kurios buvo išrautos, o po to sudžiovintos, J. V. kaltinimai nebuvo pareikšti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) labai didelis kiekis yra daugiau kaip 2 500 g, tuo tarpu J. V. sodyboje rasta narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bendra masė yra 3 250,44 g.Nors nuteistasis J. V. ir jo gynėjas ginčijo atliktų specialių tyrimų rezultatus dėl tetrahidrokanabinolio kiekio rastose kanapėse (jų dalyse), tačiau teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti atliktų tyrimų patikimumu ir jų metu nustatytų duomenų teisingumu.

Nuteistasis ir jo gynėjas nei bylÄ nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių, ar tyrimų metu buvo laikytasi nustatytų procedÅ«rų. Vien subjektyvus, niekuo nepagrįstas nesutikimas su tyrimų rezultatais nesudaro pagrindo abejoti specialistų iÅ¡vadų teisingumu. BylÄ nagrinėjant teisme apklausti tyrimus atlikę A. Ž., S. K., R. J. paaiÅ¡kino, kad visi tyrimai buvo atlikti vadovaujantis patvirtintomis metodikomis, atliekant tyrimus naudota tik sertifikuota įranga.

Specialistai paaiškino, jog tyrimų metu naudotiems dujų chromotografams metrologinė patikra nėra atliekama, bet jie yra sertifikuoti ir periodiškai kalibruojami. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad J. V. sodyboje rastose kanapėse (ir jų dalyse) galėjo būti neteisingai nustatytas tetrahidrokanabinolio kiekis.Pažymėtina, jog J. V. nėra inkriminuotos tokios alternatyvios veikos kaip narkotinių medžiagų įgijimas ar gabenimas. Būtent su šiomis veikomis susijęs pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas dėl daktiloskopinės ekspertizės, kuri neva leistų nustatyti, kas atgabeno į J.

V. sodybÄ narkotines medžiagas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats J. V. nebuvo nuoseklus aiÅ¡kindamas galimÄ kanapių (jų dalių) atsiradimÄ sodyboje. Viena vertus, nuteistasis kategoriÅ¡kai tvirtino, jog visos rastos kanapės yra A. A., kuris prieÅ¡ keletÄ metų laikinai gyveno sodyboje, o kanapes naudojo kaip vaistažoles, bet taip pat J. V. neneigė ir pats naudodavęs aplink sodybÄ augančias kanapes, tik, kaip pats teigė, kanapes naudojo pirties procedÅ«roms. Be to, nors apklausiamas A.

A. ir nurodė kanapes palikęs bÅ«tent tose vietose, kur jos buvo rastos, tačiau neigė jas dėjęs į maiÅ¡elius ar dėžutes, o dalis rastų narkotinių medžiagų buvo sudėtos dėžutėse ar maiÅ¡eliuose. Kita vertus, net pripažįstant esant nepaneigtÄ nuteistojo J. V. ir liudytojo A. A. versijÄ , jog bÅ«tent A. A. paliko dalį narkotinių medžiagų J. V. sodyboje, tai savaime nepaneigia J. V. baudžiamosios atsakomybės už Å¡ių medžiagų neteisėtÄ laikymÄ . Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas baudžiamojo įstatymo prasme aiÅ¡kinamas kaip Å¡ių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) ar turėjimo laiko, taip pat nepriklausomai nuo to, ar pats kaltininkas Å¡ias medžiagas pagamino, įgijo, atsigabeno ir pan.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. V. žinojo apie jo sodyboje rastas narkotines medžiagas bei sÄ moningai Å¡ias medžiagas ten laikė.Tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų (J. B., N. M., U. Å ., R. U., E. Å ., I. S., R. R., N. P.), tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymu apklausto renginį J. V. sodyboje organizavusio D. W. parodymai nepaneigia J. V. inkriminuotos veikos. PrieÅ¡ingai visi Å¡ie asmenys nurodė nematę, kad kas kitas bÅ«tų į J.

V. sodybÄ atsinešęs procesinių veiksmų metu paimtas kanapes (ir jų dalis). ReikÅ¡mingų bylai duomenų buvo gauta vykdant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi sankcionuotÄ J. V. telefoninių pokalbių pasiklausymÄ . Užfiksuotame 2012 m. liepos 31 d. 18.00.19 val. telefoninio pokalbio metu J. V. klausinėjo U. Å . apie policijos pareigÅ«nų atliktÄ pirminę kratÄ , kur buvo rastos kanapės (ir jų dalys), po to nurodė, kad kanapės yra silpnos („slabnos“) ir buvo laikomos ilgÄ laikÄ („ten du metus guli“), taip pat prašė iÅ¡rauti ir sunaikinti augančias kanapes (1 t., b. l. 121-123). 2012 m. rugpjūčio 1 d. 11.55.47 val. telefoninio pokalbio metu J.

V. teiravosi R. U., ar Å¡is negalėtų užlipti į palėpę („antrÄ aukÅ¡tÄ â€œ), kur yra kanapių (jų dalių) („senos vantos“) ir kurias reikėtų sudeginti (1 t., b. l. 124). Å ių telefoninių pokalbių J. V. neneigė, bet juos aiÅ¡kino tuo, kad tik norėjo paraginti renginio organizatorius sunaikinti draudžiamas medžiagas, jei tokių bÅ«tų sodyboje. Vis dėlto iÅ¡ telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, kad J. V. domisi ne renginio organizatorių ar dalyvių tariamai atsineÅ¡tomis narkotinėmis medžiagomis, apie kurių buvimÄ , nuteistojo teigimu, jis nieko nežinojo.

Kaip galima suprasti iÅ¡ telefoninių pokalbių, J. V. tiksliai žino, kuriose vietose yra kanapės (ir jų dalys), kiek laiko jos ten laikomos, iÅ¡ ko galima spręsti, kad J. V. žinojo apie sodyboje esančias kanapes (ir jų dalis). Nors pokalbio metu J. V. kanapes (jų dalis) įvardijo silpnomis, bet atsižvelgiant į tai, kad prašė jas sunaikinti, nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis suvokė, jog kanapės (ir jų dalys) yra narkotinė medžiaga, už kurios disponavimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė.

Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad J. V. suvokė sodyboje laikantis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (jų dalių). PraÅ¡ydamas sunaikinti palėpėje buvusias kanapes (ir jų dalis) J. V. akivaizdžiai siekė suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kadangi palėpėje buvo rasta 1 352 g kanapių (ir jų dalių), Å¡is kiekis sudaro daugiau nei trečdalį visų J. V. inkriminuotos narkotinės medžiagos bei iÅ¡ esmės nulėmė veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apklausiamas teisme J. V. paaiÅ¡kino, kad kanapių anksčiau nesunaikino dėl apsileidimo, taip iÅ¡ esmės pripažindamas, jog žinojo apie sodyboje esančiÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes (ir jų dalis).Liudytoja R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad renginio metu jai ir dar keliems asmenims bÅ«nant pirties pastate, prie jų priėjo J. V. ir pasiÅ«lė parÅ«kyti „žolės“, iÅ¡traukė iÅ¡ plastikinės dėžutės gumulėlį ir davė jį vienam iÅ¡ kartu buvusių asmenų, iÅ¡ Å¡io gumulėlio buvo susukta cigaretė, kuriÄ visi paeiliui rÅ«kė.

R. L. kategoriškai patvirtino, kad tai buvo „žolė“, t. y. narkotinė medžiaga – kanapės. Dėl šių aplinkybių liudytoja buvo nuosekli tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat šias aplinkybes R. L. patvirtino ir akistatos su J. V. metu (2 t., b. l. 17-18). Nors R. L. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino J. V. iš pateiktos nuotraukos, bet duodama parodymus aiškiai įvardijo, kad narkotinės medžiagos jai davė „sodybos šeimininkas J.“, taip pat akistatos metu įvardijo J.

V. kaip davusį jai narkotinių medžiagų, tÄ patį R. L. patvirtino ir teisme. Jokių duomenų, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti liudytojos patikimumu, byloje nėra. Vien tai, kad R. L. vartojo narkotines medžiagas nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais. J. V. ir kitų apklaustų asmenų teiginių, kad R. L. neva pati platino narkotines medžiagas ir duodama parodymus apie J. V. tik siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jokie duomenys byloje nepatvirtina. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, baudžiamojo proceso įstatymas nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nedraudžia remtis liudytojo, kad ir vienintelio, parodymais.

BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pagrįsti nuosprendį vien liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Tuo labiau kad kiti byloje apklausti asmenys liudytojos R. L. parodymų nepaneigė. Sutiktina su apeliantu, kad daugiau nei vienas iš byloje apklaustų asmenų be R. L. nenurodė matę sodyboje vykusio renginio metu J. V. disponuojant narkotinėmis medžiagomis, bet tai savaime nepaneigia liudytojos R. L. parodymų, kadangi nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė buvę kartu su R.

L., kai J. V. davė R. L. ir kartu su ja buvusiems asmenims narkotinės medžiagos, be to, visi apklausti asmenys J. V. matė tik trumpÄ laiko tarpÄ ir negali nei patvirtinti, nei paneigti jo veiksmų viso renginio metu.Dėl J. V. inkriminuoto narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) platinimo pažymėtina, kad pagal bylos duomenis neabejotinai nustatytas tik vienas aukščiau aptartas J. V. kanapių (ir jų dalių) platinimo epizodas, nors J. V. sodyboje buvo nustatyta ir daugiau narkotinių medžiagų vartojusių asmenų.

Kadangi liudytoja R. L. tik iÅ¡ toliau matė, kad J. V. buvo priėjęs ir prie kitų renginio dalyvių, todėl negali tiksliai pasakyti, ar ir kitiems renginio dalyviams J. V. kažkÄ davė, o jei davė, ar tai buvo ta pati narkotinė medžiaga, kuriÄ davė R. L. ir kartu su ja buvusiems asmenims. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J. V. ne tik žinojo apie sodyboje esančias kanapes (ir jų dalis), bet ir suvokė, kad tai yra narkotinė medžiaga ir kad jos kiekis yra labai didelis, tačiau sÄ moningai narkotinę medžiagÄ laikė sodyboje, o taip pat nenustatytÄ dalį Å¡ios medžiagos iÅ¡platino R.

L. ir kitiems su ja buvusiems asmenims, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, todėl J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su J. V. paskirta bausme, ji vertinama kaip per griežta, praÅ¡oma papildomai atsižvelgti į pernelyg ilgÄ proceso trukmę.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Tačiau ne visada laikantis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių galima paskirti bausmė yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , todėl baudžiamajame įstatyme yra numatyti atvejai, kai teismas gali paskirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje.BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Skundžiamu nuosprendžiu J. V., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinių skundų dėl nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nėra paduota, taigi, iÅ¡ esmės byloje nėra ginčo, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. V. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatoms, todėl skirdamas nuteistajam Å¡velnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet skundžiamame nuosprendyje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nėra tinkamai motyvuotas, iÅ¡ esmės apsiribota tik aplinkybių, apibÅ«dinančių J. V. asmenybę, iÅ¡dėstymu, kas lėmė neteisingos bausmės J. V. paskyrimÄ .BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).Sutiktina su apeliantu, jog teismų praktikoje atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, pernelyg ilga proceso trukmė gali bÅ«ti pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe, kurios pagrindu gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Tačiau galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pernelyg ilga proceso trukmė siejama tik su proceso trukme neatsižvelgiant į bylos aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2012 m. liepos 30 d., byla su kaltinamuoju aktu į Vilniaus apygardos teismÄ perduota 2014 m. sausio 23 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2016 m. balandžio 29 d.

Taigi, iš viso byloje procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki J. V. nuteisimo truko 3 metus ir 9 mėnesius, dar kiek daugiau nei pusę metų byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pati savaime baudžiamojo proceso trukmė nėra per ilga, be to, bylos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo baudžiamojo proceso trukmės vertinti kaip pernelyg ilgos. Atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti net keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai, iš pradžių tam, kad nustatyti, kokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo rastos J.

V. sodyboje, po to papildomai tam, kad bÅ«tų nustatytas veikliosios medžiagos kiekis rastose kanapėse (ir jų dalyse), Å¡ie tyrimai užsitęsė (užduotys suformuluotos 2012 m. rugpjūčio 7 d., specialisto iÅ¡vados gautos 2013 m. vasario ir balandžio mėnesiais, papildomos užduotys suformuluotos 2013 m. birželio 26 d., specialisto iÅ¡vados gautos 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais), tenkinus nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus rastų narkotinių medžiagų ekspertizė buvo paskirta ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Jokių nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu nenustatyta, prieÅ¡ingai, byloje buvo imamasi visų priemonių ne tik tam, kad byla bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡nagrinėta, bet ir siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes – tenkinus nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus buvo atliekami papildomi procesiniai veiksmai ne tik ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bet papildomas įrodymų tyrimas buvo atliktas ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Todėl J.

V. Å¡velninti bausmės dėl pernelyg ilgos proceso trukmės nėra pagrindo.Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių J. V. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , visumos vertinimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas J. V. neatitinka padaryto nusikaltimo ir nuteistojo asmenybės, yra neproporcingas ir aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.J. V. nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , padarytÄ tiesiogine tyčia.

Nors nusikaltimas yra susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, tačiau jo pavojingumas visuomenei yra mažesnis nei rÅ«Å¡inio tokio pobÅ«džio nusikaltimo, kadangi narkotinę medžiagÄ J. V. laikė neturėdamas tikslo jos platinti, Å¡i medžiaga buvo neteisėtai laikoma net kelerius metus, bet nebuvo nustatyta jokių jos platinimo atvejų, iÅ¡skyrus pavienį neatlygintinÄ kanapių (ir jų dalių) perdavimÄ R. L.. J. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai tiek ankstesnėje darbovietėje (4 t., b. l. 49), tiek dabartinėje (4 t., b. l. 48), anksčiau neteistas (3 t., b. l. 3), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 10-12), yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų – diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, lėtinė smegenų išemija, podagra, kartojasi depresijos epizodai, nuolat vartoja vaistus (4 t., b. l. 133). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, tai nebuvo dėsninga J.

V. ankstesnio elgesio pasekmė.Atsižvelgiant į aptartÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių J. V. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju tokia griežta bausmė kaip realus laisvės atėmimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, yra aiÅ¡kiai per griežta ir nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant J.

V. laisvės apribojimo bausmę.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,n u s p r e n d ž i a:Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.J. V. pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                          Linas Žukauskas                                                                          Regina Gaudutienė  Algimantas Valantinas