eb69585a-e369-4d23-b264-d2f5c6a9150b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-294-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01262-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 2.6.29.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1869-577/2019 pagal ieÅ¡kovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovei J.

M. dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Epola“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Asnita“ kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. M. trečiojo asmens UAB „Epola“ naudai 126 200 Eur, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „SKS auditas“, pagrindu ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į UAB „Epola“ 140 000 Eur sumai. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Epola“ neturi pakankamai turto ir piniginių lėšų (bendrovė faktiÅ¡kai yra nemoki) atsiskaityti su ieÅ¡kove ir neįgyvendina savo kaip kreditorės teisių atsakovės J. M. atžvilgiu, ieÅ¡kovė, siekdama apginti savo, kaip trečiojo asmens kreditorės, pažeistas teises reiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį.

Anot ieÅ¡kovės, sutartinių paskolinių santykių pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. UAB „Epola“ paskolino atsakovei J. M. 126 200 Eur, kurių atsakovė trečiajam asmeniui negrÄ Å¾ino. Egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, suteikiančios teisę ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį UAB „Epola“ debitorei – atsakovei J. M.: ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ reikalavimo teisę trečiojo asmens UAB „Epola“ atžvilgiu, UAB „Epola“ turi neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę J.

M. atžvilgiu; UAB „Epola“ neįgyvendina reikalavimo teisės J. M. atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 5 d. UAB „SKS auditas“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. P15/00012 su kredito unija Centro taupomoji kasa dėl 140 000 Eur kredito suteikimo įmonės finansavimui. Kredito linijos sutarties pagrindu gautos piniginės lėšos buvo tiesiogiai pervestos į UAB „Epola“ banko sÄ skaitÄ (perpaskolinta). 2018 m. sausio 16 d. ieÅ¡kovė RUAB „Asnita“ ir UAB „SKS auditas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „SKS auditas“ perleido reikalavimo teises į UAB „Epola“ 140 000 Eur sumai.

5. Teismas akcentavo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia ieÅ¡kovo suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimų pagrįstumÄ sieja su atsakovės prievolės, atsiradusios iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens paskolinių santykių, neįvykdymu. Teismas nurodė, kad netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatyme (CK 6.68 straipsnis) nustatytoms sÄ lygoms.

6. Pasisakydamas dėl kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės, teismas nustatė, kad trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino turėtus įsipareigojimus UAB „SKS auditas“, tačiau tvirtino, kad UAB „Epola“ nebuvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymÄ . Teismas nustatė, kad Lietuvos paÅ¡to korespondencijos siuntimo sÄ raÅ¡as patvirtina 2018 m. liepos 2 d. korespondencijos apie reikalavimo perleidimÄ ir skolos apmokėjimÄ siuntimo UAB „Epola“ faktÄ .

Teismas sprendė, kad net darant prielaidÄ , jog registruotu paÅ¡tu siųsti dokumentai galėjo bÅ«ti trečiajam asmeniui neįteikti, aplinkybė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis jam buvo įteikta kartu su teismo dokumentais, skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti, trečiasis asmuo jÄ pripažįsta, nesudaro pagrindo įžvelgti CK 6.109 straipsnio nuostatose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė egzistuojant ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, neabejotinai ir vykdytinai reikalavimo teisei į UAB „Epola“.

7. Vertindamas kreditoriaus skolininko skolininkės (atsakovės) pareigÄ vykdyti savo prievolę, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl 126 200 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės trečiajam asmeniui, grindžia atsakovės prievolės, atsiradusios iÅ¡ atsakovę ir trečiÄ jį asmenį siejusių paskolinių santykių, neįvykdymu. Atsakovė ir trečiasis asmuo tvirtina, kad trečiasis asmuo atsakovei yra suteikęs dvi paskolas, iÅ¡ viso 146 200 Eur sumai, paskolintos piniginės lėšos yra grÄ Å¾intos.

8. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės J. M. ir UAB „Epola“ buvo susiklostę paskoliniai santykiai dviejų paskolos sutarčių pagrindu: 1) 2015 m. vasario 20 d. paskolos sutartimi Nr. EP2015-02-20/01 UAB „Epola“ paskolino J. M. 40 200 Eur, o J. M. įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. balandžio 1 d.; 2) 2015 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi Nr. EP2015-03-20/02 UAB „Epola“ paskolino J. M. 106 000 Eur, o J. M. įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad pateikti mokėjimo nurodymai, atsakovės J.

M. ir trečiojo asmens „Epola“ iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sÄ skaitų banke, juose nurodytos datos, pervestų, gautų piniginių lėšų sumos, mokėjimo paskirtis patvirtina piniginių lėšų pavedimų faktÄ ; piniginių lėšų (skolintų, grÄ Å¾intų) judėjimÄ patvirtina pateikta atsakovei suteiktų ir trečiajam asmeniui grÄ Å¾intų paskolų suvestinė. Taip pat teismas nustatė, kad J. M. 15 000 Eur sumÄ pagal paskolos sutartį Nr. EP 2015-02-20/01 UAB „Epola“ nurodymu pervedė į UAB „Epola“ darbuotojos J.

M. sÄ skaitÄ .

9. Teismas nustatė, kad UAB „Epola“ 2019 m. vasario 25 d. pažymoje nurodoma, kad J. M. nėra skolinga UAB „Epola“ ir neturi UAB „Epola“ atžvilgiu jokių finansinių įsipareigojimų. Atsakovės J. M. (ūkininkės) už 2017 m. laikotarpį sudaryto balanso duomenimis jokių finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Epola“ nurodytu laikotarpiu nėra.

10. Teismas sprendė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovę su trečiuoju asmeniu paskoliniai santykiai siejo tik dviejų paskolos sutarčių pagrindu, ir nesudaro pagrindo aptartų piniginių lėšų (atitinkamų sumų) pavedimų laikyti atsakovės paskolų grÄ Å¾inimu pagal kokias nors kitas, kaip teigia ieÅ¡kovė, paskolos sutartis. Mokėjimo pavedimuose ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose piniginių lėšų pavedimo paskirtis nurodoma paskolos grÄ Å¾inimas pagal sutartį; aplinkybė, kad mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta sutarties data ir numeris, aptartų įrodymų kontekste negali bÅ«ti laikoma paneigiančia aptariamų paskolų grÄ Å¾inimo faktÄ . Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, sudarančio pagrindÄ abejoti atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų patikimumu.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2015 m. vasario 20 d. ir 2015 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, trečiajam asmeniui UAB „Epola“; trečiasis asmuo Å¡iuo metu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę ir nėra atsakovės kreditorius, todėl neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygų.

12. Nenustačius nors vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas, todėl dėl likusių sÄ lygų (ne) egzistavimo teismas nepasisakė.

13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Teismas netenkino atsakovės ir trečiojo asmens praÅ¡ymo ieÅ¡kovei paskirti baudÄ už akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė RUAB „Asnita“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1.

Teismas neatskleidė ginčo esmės, nekvalifikavo visų trečiÄ jį asmenį UAB „Epola“ ir atsakovę J. M. siejančių teisinių santykių ir nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo neturi reikalavimo į atsakovę teisės. Atsakovės ir trečiojo asmens pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog bendra UAB „Epola“ atsakovei J. M. pervestų piniginių lėšų suma yra 274 139 Eur. Darant prielaidÄ , jog 151 950 Eur buvo pervesti kaip paskolos grÄ Å¾inimas, byloje liko nenustatyta, kokiu teisiniu pagrindu atsakovės J.

M. naudai buvo pervesta 122 189 Eur (274 139 – 151 950), todėl Å¡ios lėšos yra įgytos be teisinio pagrindo ir privalo bÅ«ti grÄ Å¾intos UAB „Epola“. 15.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė J. M. yra grÄ Å¾inusi paskolos sutartimis Nr. EP 2015-02-20/01 ir Nr. EP 2015-03-20/02 gautas pinigines lėšas. Atsakovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, yra selektyvÅ«s ir nepatvirtina, jog atsakovė trečiojo asmens naudai pervedė 151 950 Eur. 15.3.

Egzistuoja akivaizdi bei teismo nepaÅ¡alinta prieÅ¡prieÅ¡a tarp byloje esančių įrodymų. Atsakovės J. M. pateiktame banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. nurodyta UAB „Epola“ naudai pervesta 2 607 Eur suma, tačiau nesant nurodytam UAB „Epola“ banko sÄ skaitos numeriui nėra galimybės įsitikinti, ar piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „Epola“ banko sÄ skaitÄ . UAB „Epola“ pateiktas banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už tÄ patį laikotarpį atskleidžia, jog atsakovė J.

M. piniginių lėšų (2 607 Eur) nepervedė. UAB „Epola“ galimai valdo keletÄ banko sÄ skaitų ir todėl J. M. pervestos piniginės lėšos (2 607 Eur) neatsispindi selektyviai pateiktame banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e, kuriuo siekta nuslėpti bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ . 15.4. Trečiojo asmens ir atsakovės pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnio 1 dalyje.

Pateikti įrodymai yra Å¡alių suformuoti iÅ¡raÅ¡ai word ir pdf formatu, nėra pasiraÅ¡yti kredito įstaigos kompetentingo asmens. 15.5. Pateikta atsakovės iÅ¡ trečiojo asmens gautų ir grÄ Å¾intų paskolų suvestinė 2019 m. balandžio 15 d. neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes nėra pasiraÅ¡yta jį parengusio asmens ir neatspindi visų turtinių santykių – lieka neatskleista, kokiu pagrindu atsakovei buvo papildomai pervesta 122 189 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje rėmėsi minėtu įrodymu. 15.6.

UAB „Epola“ ir atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė visų pirminių įrodymų, pagrindžiančių pasiskolintų piniginių lėšų grÄ Å¾inimÄ . Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad trečiasis asmuo UAB „Epola“ buvo skolingas J. M., todėl atsakovė J. M. neturėjo teisinio pagrindo 15 000 Eur pervesti J. M. naudai. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog 15 000 Eur buvo pervesti kaip paskolos pagal sutartį Nr. EP2015-02-20/01 grÄ Å¾inimas.

J. M. tam tikrais laikotarpiais buvo trečiojo asmens UAB „Epola“ akcininkė bei direktorė, be to buvo kredito unijos Centro taupomoji kasa darbuotoja ir savo paraÅ¡u patvirtino 2015 m. vasario 20 d. sudarytos kredito linijos sutarties Nr. P12/00015 kopijÄ . Tarp trečiojo asmens UAB „Epola“, atsakovės J. M. ir J. M. egzistavo turtiniai teisiniai santykiai, kurie byloje nebuvo nustatyti. 15.7. Teismas netinkamai vertino atsakovės J. M. atliktų mokėjimo nurodymų paskirtyje įraÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus.

Atsakovė reguliariai atlikdavo mokėjimo nurodymus trečiojo asmens UAB „Epola“ naudai ir visais atvejais nurodydavo identiÅ¡kÄ mokėjimo paskirtį, todėl mokėjimo formuluotės pakeitimas patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 21 d. piniginės lėšos (24 000 Eur) nebuvo skirtos paskolos grÄ Å¾inimui. 15.8. Pripažinus, jog atsakovė J. M. trečiojo asmens UAB „Epola“ naudai vykdė mokėjimo nurodymus, J. M. naudai atliktas 15 000 Eur mokėjimas ir 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymas (24 000 Eur) nėra susijęs su paskoliniais teisiniais santykiais ir todėl maksimali suma, kuriÄ atsakovė galėjo grÄ Å¾inti yra 112 950 Eur (151 950 – 15 000 – 24 000); atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti kokiu teisiniu pagrindu atsakovei buvo pervesta bendra 271 532 Eur suma ir todėl 158 582 Eur (271 532 – 112 950) yra įgyti be teisinio pagrindo ir privalo bÅ«ti grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui. 15.9.

Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus. PareiÅ¡kus netiesioginį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareiga yra apsunkinta, nes ji nedisponuoja pirminiais įrodymais, kurie leistų nustatyti visus teisinius santykius tarp atsakovės J. M. ir trečiojo asmens UAB „Epola“, kurios siekia iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. Todėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo institutas yra vienintelis teisėtas bÅ«das gauti bylai reikalingus įrodymus ir apginti ieÅ¡kovės teises ir teisėtus lÅ«kesčius. 15.10.

IeÅ¡kovė yra restruktÅ«rizuojama įmonė, vieÅ¡asis interesas restruktÅ«rizavimo procese pasireiÅ¡kia kreditorių interesų apsauga ir siekiu iÅ¡saugoti finansinių sunkumų turinčiÄ bendrovę, suponuoja aktyvų teismo vaidmenį procese. Tačiau pirmosios instancijos teismas ginčo aplinkybių detaliai netyrė ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylai svarbios aplinkybės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė RUAB „Asnita“ turi galiojančiÄ 140 000 Eur reikalavimo teisę trečiojo asmens UAB „Epola“ atžvilgiu, o UAB „Epola“ turi reikalavimo teisę atsakovės J.

M. atžvilgiu, nors tikslus tokios teisės dydis byloje liko nenustatytas. Atsakovė J. M. iš trečiojo asmens UAB „Epola“ yra gavusi 122 189 Eur (274 139 – 151 950) piniginių lėšų, kurių gavimo pagrindas byloje nebuvo nustatytas ir todėl, siekiant apginti RUAB „Asnita“ ir jos kreditorių interesus, minėtos piniginės lėšos turėjo būti priteistos kaip be pagrindo įgytas turtas.

16. Atsakovė J. M. ir trečiasis asmuo UAB „Epola“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Apeliantė netiesioginį ieÅ¡kinį grindė tuo, kad J. M. gavo UAB „Epola“ suteiktÄ 126 200 Eur paskolÄ ir minėtos paskolos negrÄ Å¾ino, todėl įvertinus paskolos sutartis ir paskolų grÄ Å¾inimÄ Ä¯rodančius dokumentus, apeliantės argumentas dėl 122 189 Eur sumos įgijimo be teisinio pagrindo yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Ä® bylÄ pateiktuose J. M. ir UAB „Epola“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad buvo paskolinta iÅ¡ viso 146 200 Eur suma, o kitas sumas UAB „Epola“ J. M. sumokėjo atsiskaitydama pagal nuomos ir visiÅ¡kai kitas sutartis. 16.2. J. M. ir UAB „Epola“ daugiau jokių paskolų sutarčių, iÅ¡skyrus Nr. EP2015-02-20/01 ir Nr. EP2015-03-20/02, nebuvo sudariusios, o aplinkybę, kad J. M. nėra skolinga trečiajam asmeniui UAB „Epola“ patvirtina paskolos sutartys, mokėjimo nurodymai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai bei UAB „Epola“ 2019 m. vasario 25 d. pažyma ir atsakovės, kaip Å«kininkės, pateiktas balansas už 2017 m. 16.3.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetÄ bei tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , ir materialinės teisės normas. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, esÄ byloje esantys įrodymai yra selektyvÅ«s ir nepatvirtina, jog atsakovė trečiojo asmens naudai pervedė 151 950 Eur. Visi į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kiti dokumentai) įrodo, kad J.

M. iÅ¡ UAB „Epola“ gautÄ bendrÄ 146 200 Eur dydžio paskolÄ yra grÄ Å¾inusi. 16.4. J. M. 2015 m. gruodžio 21 d. atlikto 24 000 Eur mokėjimo nurodymo paskirties formuluotė visų įrodymų kontekste nesudaro pagrindo teigti, jog tai paskolos grÄ Å¾inimas pagal kokias nors kitas paskolos sutartis. 16.5. Kvestionuodama banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, mokėjimo nurodymų, taip pat paskolų suvestinės tikrumÄ apeliantė neteikia įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų patikimumu. 16.6.

Aplinkybės, kad UAB „Epola“ dalyve ir direktore yra buvusi J. M., kuri taip pat yra dirbusi ir kredito unijoje Centro taupomoji kasa, kaip ir abejonės dėl 15 000 Eur pervedimo J. M. pagrįstumo, neturi nieko bendro su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo netenkintas netiesioginis ieškinys dėl piniginių lėšų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. M. trečiojo asmens UAB „Epola“ naudai 126 200 Eur, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad sutartinių paskolinių santykių pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. UAB „Epola“ paskolino atsakovei J. M. 126 200 Eur, kurių atsakovė trečiajam asmeniui negrÄ Å¾ino; teigė, kad egzistuoja visos bÅ«tinosios netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygos.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė nustatęs, kad atsakovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2015 m. vasario 20 d. ir 2015 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, trečiajam asmeniui UAB „Epola“, todėl trečiasis asmuo Å¡iuo metu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę ir nėra atsakovės kreditorius. Teismas sprendė, kad nesant bent vienos bÅ«tinosios netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygos, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas. NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ieÅ¡kovė argumentuoja tuo, kad:

1) teismas, nekvalifikavęs visų trečiÄ jį asmenį ir atsakovę siejančių teisinių santykių, neatskleidė ginčo esmės, nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į atsakovę;

2) teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , bei nepagrįstai sprendė, jog atsakovė yra grÄ Å¾inusi paskolos sutarčių pagrindu gautas pinigines lėšas;

3) teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymų išreikalauti įrodymus.

19. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieÅ¡kinys). Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas.

Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).

Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡laikymÄ , žalos, padarytos sužalojant sveikatÄ , atlyginimÄ ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra trečiojo asmens kreditorė, turinti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę. Å i teismo iÅ¡vada nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ios netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygos egzistavimo plačiau nepasisako.

21. Be nustatytos ir nekvestionuojamos netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygos egzistavimo, privalo egzistuoti ir kitos tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti įstatymo nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, inter alia (be kita ko), neabejotina, galiojanti ir vykdytina trečiojo asmens UAB „Epola“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė jÄ Ä¯gyvendinti, taip pat iÅ¡ Å¡ios turtinės teisės kylanti atsakovės J. M. pareiga vykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodytas Å¡ios netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygos egzistavimas, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja toliau aptariamais ir vertinamais argumentais.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nekvalifikavo visų trečiÄ jį asmenį ir atsakovę siejančių teisinių santykių.

23. Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti šių teisių gynimo būdus priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137 ir 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. IeÅ¡kovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 28 punktas).

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vienÄ kartÄ pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio yra kildinamas konkretus bylos Å¡alių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas Å¡iÄ savo iÅ¡imtinę teisę, tiksliau – netgi pareigÄ , nėra saistomas Å¡alių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiÅ«ra parenka įstatymÄ , kuris turi bÅ«ti taikomas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Vis dėlto, nors bylos Å¡alių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, Å¡alys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikÅ¡mę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos Å¡alys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o Å¡ių elementų visuma apibrėžia patį ginÄÄ , kurį teismas privalo teisiÅ¡kai kvalifikuoti.

Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos Å¡alių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindÄ (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiÅ«ra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos Å¡alių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

26. PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, kad sutartinių paskolinių santykių pagrindu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. trečiasis asmuo UAB „Epola“ paskolino atsakovei J. M. 126 200 Eur, kurių atsakovė trečiajam asmeniui negrÄ Å¾ino, ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios turtinės teisės kylančiÄ prievolę J. M. turinti įvykdyti. Taigi, kaip matyti, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes dėl konkrečiu laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. balandžio 27 d.) trečiojo asmens atsakovei pervestų piniginių lėšų (iÅ¡ viso 126 200 Eur) ir ieÅ¡kinio dalyku Å¡ių 126 200 Eur priteisimÄ trečiajam asmeniui.

Aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad trečiasis asmuo atsakovei yra pervedęs didesnę nei ieÅ¡kinio dalykas pinigų sumÄ liudija, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu turėjo ir kitų tarpusavio teisinių santykių, kurių pagrindu tarp jų vyko mokėjimai ir (ar) atsiskaitymai. Tačiau ieÅ¡kovei nepasinaudojus teise pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), Å¡ių, ieÅ¡kinio dalykÄ virÅ¡ijančių, lėšų judėjimo ir to judėjimo pagrindo nustatymas nepatenka į nagrinėjamÄ ginÄÄ pagal byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Todėl, atsižvelgdama į aptartÄ reglamentavimÄ , kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos neatskleidė ginčo esmės, nekvalifikavo visų trečiÄ jį asmenį ir atsakovę siejančių teisinių santykių ir nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

27. Pagal CK 6.870 straipsnyje įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

28. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovės J. M. ir trečiojo asmens UAB „Epola“ buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai dviejų paskolos sutarčių pagrindu: 1) 2015 m. vasario 20 d. paskolos sutartimi Nr. EP2015-02-20/01 UAB „Epola“ paskolino J. M. 40 200 Eur, o J. M. įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. balandžio 1 d.; 2) 2015 m. kovo 20 d. paskolos sutartimi Nr. EP2015-03-20/02 UAB „Epola“ paskolino J. M. 106 000 Eur, J. M. įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ginčo dėl Å¡ių sumų – pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį 126 200 Eur sumos, o iÅ¡ viso pagal abi paskolos sutartis 146 200 Eur, faktinio perdavimo (pervedimo) atsakovei, t. y. paskolos suteikimo, nėra.

29. Ä®rodinėjant paskolų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ bylÄ pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuose mokėtoju nurodyta J. M., o gavėju UAB „Epola“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grÄ Å¾inimas pagal sutartį“: 2015 m. balandžio 15 d. Nr. 10 – 4 000 Eur, 2015 m. balandžio 16 d. Nr. 11 – 700 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. Nr. 25 – 8 250 Eur, 2015 m. gruodžio 17 d. Nr. 68 – 50 000 Eur, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 69 – 50 000 Eur; o 2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodyme Nr. 70 – 24 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „pagal sutartį“. Pateikti mokėjimo nurodymai liudija, kad atsakovė J. M. pervedė trečiajam asmeniui UAB „Epola“ 136 950 Eur sumÄ . Ä® bylÄ taip pat pateiktas UAB „Epola“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. patvirtina minėtais mokėjimo nurodymais pervestų 136 950 Eur lėšų gavimÄ .

30. Taip pat įrodinėjant paskolų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ bylÄ pateiktas UAB „Epola“ 2015 m. gegužės 9 d. nurodymas J. M. 15 000 Eur mokėjimÄ pagal paskolos sutartį Nr. EP2015-02-20/01 atlikti UAB „Epola“ darbuotojai J. M. į jos asmeninę sÄ skaitÄ bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ J. M. banko sÄ skaitos, patvirtinantis, kad 2015 m. gegužės 9 d. J. M. pervesta 5 000 Eur suma, o 2015 m. gegužės 15 d. – 10 000 Eur.

31. Atsakovės J. M. (ūkininkės) pateikto balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. duomenys liudija, kad jokių finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Epola“ nurodytu laikotarpiu nėra.

32. Minėta, kad iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino. Å iuo atveju paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ pateiktais įrodymais įrodinėjo tiek skolininkė (atsakovė), tiek ir paskolÄ suteikusi kreditorė. Taigi pateikti mokėjimo nurodymai, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sÄ skaitų banke, juose nurodytų datų bei sumų sutapimas, pagrindžia atsakovės trečiajam asmeniui paskolos dalyko (pinigų) pagal paskolos sutartis grÄ Å¾inimo faktÄ ; analogiÅ¡kÄ pinigų judėjimÄ patvirtina ir į bylÄ teismo pareikalavimu pateikta atsakovei suteiktų ir trečiajam asmeniui grÄ Å¾intų paskolų suvestinė 2019 m. balandžio 15 d.

33. Ä®mokų paskirstymÄ , kai yra kelios skolos, reglamentuoja CK 6.55 straipsnis, pagal kurio 1 dalį skolininkui mokėjimo metu suteikiama teisė pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Ribojama tik skolininko galimybė be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Tuo atveju, kai skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola.

Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grÄ Å¾inimas užtikrintas, laikoma, kad grÄ Å¾inta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iÅ¡ Å¡ių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (aptariamo straipsnio 2 dalis). Taigi pagal pateiktus įrodymus J. M. sumokėjo UAB „Epola“ iÅ¡ viso 151 950 Eur sumÄ ; pirmiausia buvo grÄ Å¾inta pagal paskolos sutartį Nr. EP2015-02-20/01 suteikta 40 200 Eur paskola, o po to – pagal paskolos sutartį Nr. EP2015-03-20/02 suteikta 106 000 Eur paskola.

34. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktÄ ). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktÄ ).

35. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų galima spręsti, kad jos padarytos nepažeidžiant nurodytų CPK reglamentuotų įrodymo vertinimo taisyklių bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų. Teismas įvertino tiek kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tiek jų visetÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra įvykdžiusi pagal paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus trečiajam asmeniui ir trečiasis asmuo Å¡iuo metu neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę ir nėra atsakovės kreditorius. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitų ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai neprieÅ¡tarauja, bet papildo ir patvirtina vienas kito turinį.

36. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad atsakovė bei trečiasis asmuo įrodymus į bylÄ teikė selektyviai. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas – Å¡alių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Taigi, Å¡iuo aspektu, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turi teisę pasirinkti, kokius įrodymus savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti teikti į bylÄ . Taip pat pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodė galimybę teikti įrodymus, kiek tai susiję su ginčo dalyku, kad matytųsi atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio piniginių lėšų judėjimas, neapimant su kitais asmenimis susijusio lėšų judėjimo.

Be to ir CPK 114 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

37. Apeliantei abejojant atskirų atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų patikimumu bei įrodomÄ ja reikÅ¡me (2015 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu, nes jo paskirties formuluotė – pagal sutartį), teisėjų kolegija primena, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ . Å iuo atveju atsižvelgiant į byloje surinktų ir Å¡ios nutarties 28, 29, 30, 31 punktuose nurodytų įrodymų visetÄ pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog esant pateiktiems duomenims, patvirtinantiems, kad atsakovę su trečiuoju asmeniu paskoliniai santykiai siejo tik dviejų paskolos sutarčių pagrindu, nesudaro pagrindo aptartų piniginių lėšų (atitinkamų sumų) pavedimų laikyti atsakovės paskolų grÄ Å¾inimu pagal kokias nors kitas, kaip deklaratyviai teigia ieÅ¡kovė, paskolos sutartis.

Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, sudarančio pagrindÄ abejoti atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų patikimumu.

38. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie Å¡alių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalykÄ byloje. Ä®rodinėjimo dalykÄ (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik tuos Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Atsižvelgiant į tai bei į konkrečiai apibrėžtÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (nutarties 26 punktas), kitais pagrindais atliktų mokėjimų bei su J. M. susijusių teisinių santykių nustatymas nepatenka į ginčo dalykÄ , todėl ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymai iÅ¡reikalauti pirminius dokumentus, pagrindžiančius visus tarp atsakovės ir trečiojo asmens įvykusius lėšų pavedimus laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., ar iÅ¡duoti teismo liudijimÄ juos gauti, pirmosios instancijos teismo netenkinti pagrįstai dėl Å¡ių įrodymų neatitikimo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktiniam pagrindui.

IeÅ¡kovės teisinis statusas nagrinėjamoje byloje savaime nelemia nei aukÅ¡tesnės teismo aktyvumo pareigos, nei pagrindo iÅ¡reikalauti visus su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nesusijusius ieÅ¡kovės praÅ¡omus įrodymus ar suteikti teismo liudijimÄ juos gauti egzistavimo.

39. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatytas vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti egzistavimas – ieÅ¡kovės skolininkės (trečiojo asmens) turtinė reikalavimo atsakovei teisė ir atitinkama atsakovės pareiga, todėl, skirtingai nei teigiama ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, kaip neatitinkančio CK 6.68 straipsnyje nustatytų bÅ«tinųjų netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygų, netenkinimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to netiesioginio ieÅ¡kinio bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimo, teisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovė bei trečiasis asmuo įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis