Appeal court dismissed creditor's request for asset seizure, ruling it disproportionate due to existing mortgage. The court found the first-instance ruling correct. The creditor's appeal was rejected. The court upheld the lower court's decision. The creditor's appeal was rejected. The court upheld the lower court's decision.
Legislator summary
AI generatedThe appeal court dismissed the creditor's request to seize the debtor's mortgaged property, upholding the first-instance court's refusal. The creditor argued that seizing the property was necessary to secure the debt, while the debtor contended that the asset was already mortgaged to the same bank. The court ruled that since the bank already held a mortgage on the property, additional seizure would be disproportionate and unnecessary given the bank's inherent risk management responsibilities.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 675; Civil Code Art. 4.170: Seizure of mortgaged property by a creditor holding a mortgage on the same asset is considered disproportionate and therefore not applicable.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
PraneÅ¡Äjas Audrius SaulÄnas              CivilinÄ byla Nr. 2S-1479-622/2012TeisÄja Eugenija Å atkuvienÄ             (Proceso Nr. 2-06-3-04442-2012-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              110.1; 121.21. KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsÄjo 12 d.KlaipÄda              KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Audrius SaulÄnas, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs kreditoriaus AB SEB banko atskirÄ jį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-04-18 nutarties civilinÄje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiÅ¡kimÄ skolininkui E. M. dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo,              n u s t a tÂ Ä : 2012-04-06 KlaipÄdos miesto apylinkÄs teisme gautas kreditoriaus AB SEB banko, įm. k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius, atstovÄs, advokatÄs A.
R., praÅ¡ymas âDÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymoâ, siekiant užtikrinti vykdymo procese KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2011-08-05 nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-6205-144/2011 įvykdymÄ . Siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ kreditorius praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkui priklausanÄiam turtui, kurio unikalus Nr. 2193-5011-9019:0004, jį areÅ¡tuojant, tuo užkertant skolininkui galimybÄ jį perleisti tretiesiems asmenims.KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2012-04-18 nutartimi netenkino kreditoriaus praÅ¡ymo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių.
AntstolÄ B. T. vykdydama teismo nutartį bei esant pakakamiems faktiniams pagrindams gali pasinaudoti įstatymo leidÄjo jai suteikta teise areÅ¡tuoti skolininko turtÄ . Taip pat nurodÄ, kad tik priverstinai realizavus įkeistÄ turtÄ gali bÅ«ti žinomas likÄs skolos dydis, kas suteiktų kreditoriui teisÄ reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti skolos likutį iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka. PažymÄjo, jog skolininkui priklausantis įkeistas daiktas â butas, unikalus Nr. 2193-5011-9019:0004, yra du kartus įkeistas tam paÄiam hipotekiniam kreditoriui, t. y.
AB SEB bankui (hipotekos lakÅ¡tų kodai Nr. 3120020000242 ir Nr. 03120020000375), kurio naudai antstolÄ B. T. vykdo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2011-08-05 teismo nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-6205-144/2011.Kreditorius pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo      2012-04-18 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : kreditoriaus praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo â tenkinti. Apeliantas nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolÄ savo iniciatyva gali taikyti turto areÅ¡tÄ .
PažymÄjo, kad įstatymas nedraudžia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bet kurioje proceso stadijoje, o faktinÄ situacija patvirtina, kad iÅ¡ įkeistų daiktų visos skolos padengti nepavyks. NurodÄ, kad hipoteka galioja tol, kol nÄra įvykdyta prievolÄ, todÄl įvykdžius prievolÄ buto savininkas galÄs anksÄiau termino pareikalauti iÅ¡registruoti hipotekÄ . Atskirasis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujanÄių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 3 dalis) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todÄl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiÄmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-1565/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisÄjusia KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2011-08-05 nutartimi kreditoriui AB SEB bankui priteista 91 091,52 Lt dydžio skola, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus daiktus (b. l. 6-7). Kreditoriaus teigimu pardavus įkeistÄ turtÄ , kurio pradinÄ pardavimo kaina varžytinÄse siekia 164 800 Lt, nepakaks priteistam skolos dydžiui atlyginti, todÄl net 150 000 Lt dydžio skolos dalis gali likti nepadengta. Esant minÄtoms aplinkybÄms kreditorius praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tuoti kitÄ skolininkui priklausantį turtÄ (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)) taip atimant galimybÄ skolininkui butÄ perleisti tretiesiems asmenims.
Teismas pažymi, jog pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka â daiktinÄ teisÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinÄs prievolÄs įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnÄ suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas kreditoriui suteikia teisÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitÄ turtÄ tik realizavus jau įkeistÄ turtÄ .
AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad skolininko teisÄ Ä¯ reikalavimo patenkinimÄ bendra tvarka iÅ¡ kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistÄ turtÄ jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinÄje byloje AB bankas âHansabankasâ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog įkeistas skolininko turtas dar nÄra realizuotas, todÄl nÄra aiÅ¡ku, ar kreditoriaus reikalavimas bus įvykdytas ar ne.
Tuo tarpu, varžytinÄse parduodamo turto žema pradinÄ kaina nepatvirtina aplinkybÄs, jog pardavus skolininko įkeistÄ turtÄ kreditoriaus reikalavimas nebus patenkintas. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bankas â Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verÄiasi indÄlių ar kitų grÄ Å¾intinų lÄšų priÄmimu iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybÄ.
Taigi įstatyme įtvirtinta komercinio banko samprata atspindi prisiimamos rizikos svarbÄ bei atsakomybÄ. PažymÄtina, jog bÅ«simos prievolÄs tinkamam įvykdymui užtikrinti bankas nÄra varžomas jokiais teisÄs aktais reikalauti, jų manymu, pagrįsto prievolÄs įvykdymo užtikrinimo. Kitaip tariant, bankas visada gali skolininko reikalauti įkeisti tokios vertÄs turtÄ , kurį realizavus bÅ«tų visiÅ¡kai patenkintas kreditoriaus reikalavimas, todÄl įkeisto turto rinkos kainos nuvertÄjimas ar klaidingas turto įvertinimas laikytinas banko prisiimama rizika bei atsakomybe.
Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos sutartimi hipotekos kreditorius užsitikrino tinkamÄ esamos ar bÅ«simos prievolÄs įvykdymÄ (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), papildomas skolininko teisių suvaržymas laikytinas neproporcingu, todÄl netaikytinas. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apelianto teigimu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal CPK 675 straipsnį antstolis turi teisÄ savo nuožiÅ«ra esant faktiniams pagrindams areÅ¡tuoti skolininko turtÄ . PažymÄtina, jog tokios teisÄs komentuojamas CPK straipsnis antstoliui nesuteikia, todÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog antstolis turi teisÄ pats taikyti skolininko turtui areÅ¡tÄ , yra neteisinga ir nepagrįsta.
Vis dÄlto, esant minÄtoms faktinÄs aplinkybÄms bei įstatyminiam reglamentavimui apeliacinÄs instancijos teismas mano, jog nagrinÄjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas bei neproporcingai suvaržytų skolininko teises, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakÄ jas taikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir kitas faktines aplinkybes, tenkinti atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais motyvais nÄra pagrindo, todÄl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinÄs instancijos teismas              n u t a r i a :
             KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012-04-18 nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas                                                                                                        Audrius SaulÄnas            Â