eb66bfb3-76b4-4bf1-9a30-e68f41396505 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-135/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00114-2011-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                     1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.2.7.; 2.3.6.4.5.; 2.4.

                                                                                           (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,kolegijos teisėjų Ernestos Montvidienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistojo R.

S. gynėjui adv. Vytautui Agintui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233) ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2013 m. gruodžio 18 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo ir 120 MGL bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p.

b) pap. laisvės apribojimo bausmę pakeista laisvės atėmimo bausme santykiu (1:2) bei galutinė bausmė paskirta 2 (dveji) metai 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 120 MGL (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniolikos eurų) bauda.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikas nuo 2011-03-04 iki 2011-03-14, laikant, kad yra atlikta 10 (deÅ¡imt) dienų laisvės atėmimo; pagal 2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės laikas.Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : R. S. nuteistas už tai, kad 2011-03-04 apie 00 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) kaime, adresu , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S., nuplėšdamas Å¡viestuvo judesio daviklį ir atlauždamas katilinės langÄ , tokiu bÅ«du bandydamas įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ D.

K. priklausantį turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ R. S. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, apylinkės teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius BaudžiamÄ jį ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymus.

Apelianto tvirtinimu, byloje esantys duomenys nepagrindžia padarytų teismo iÅ¡vadų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis liudytojų Ž. M., M. Å ., J. I., V. D., V. D. parodymais ir specialistų iÅ¡vadomis, tačiau iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų yra aiÅ¡ku tik tai, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 0.44 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad suveikė signalizacija namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); jog apžiÅ«rėjus pastatÄ iÅ¡ lauko pusės buvo pastebėta, kad virÅ¡ laukujų durų yra nuplėštas judesio daviklis, nuo namo link tvoros sniege matėsi pėdsakai, kažkas buvo perlipęs tvorÄ ; kad netoli įvykio vietos, laukuose, buvo rastas lengvasis automobilis „VW Golf“; jog tarp automobilio ir geležinkelio buvo rasta kaukė; kad Ž. gatvėje buvo sulaikyti du iki pusės Å¡lapi asmenys; rasti tarpusavyje sumaiÅ¡yti dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, tinkami asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, o vieno asmens genotipas sutampa su R.

S. genotipu. Apelianto nuomone, nei vienas iÅ¡ Å¡ių duomenų niekaip nepagrindžia R. S. inkriminuoto nusikaltimo, o tik rodo nuteistajam inkriminuotos veikos požymius, bet ne jų visumÄ . Teigia, kad iÅ¡ Å¡ių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. S. galėjo sėdėti automobilyje ,,VW Golf“, kad galėjo turėti sÄ lytį su rasta kauke, tačiau tai nepagrindžia to, kad jis buvo įvykio vietoje, kad rasti įvykio vietoje sniege vyriÅ¡kos avalynės pėdsakai buvo palikti jo, kad ant namo medinio lango rėmo rasti daugybiniai įspaudimai bÅ«tų padaryti nuteistojo veiksmais, ar kad prie lango sniege rastÄ juodos spalvos judesio daviklį bÅ«tų nuplėšęs vėlgi jis.

Teigia, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R. S. Å¡ioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas tik už tai, kad ant kaukės, kuri rasta ne įvykio vietoje, buvo rasta jo DNR, tačiau daugiau nėra jokių duomenų jo kaltei pagrįsti. Nurodo, kad aplinkybę, jog rasta kaukė neturi nieko bendro su nuteistajam inkriminuota veika, pagrindžia D. K. protokolas – pareiÅ¡kimas, kuriame, iÅ¡skyrus tai, kad 2011-03-04 apie 0.50 val. kad jai bÅ«nant namuose suveikė signalizacija, katilinės ir sandėliuko davikliai, o ji apžiÅ«rėjusi langÄ pamatė pravirÄ katilinės langÄ , tačiau nenurodė, kad bÅ«tų mačiusi asmenį ar asmenis su kauke ar kaukėmis.

Sprendžia, jog vien nuteistojo biologinių pėdsakų radimas ant daikto, kuris niekaip nėra susietas su jam inkriminuojama nusikalstama veika, negali patvirtinti jo dalyvavimo Å¡ioje veikoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors iÅ¡ 2011-03-04 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad namo teritorijoje sniege buvo rasti vyriÅ¡kos avalynės pėdsakai, tačiau Å¡ie pėdsakai įvykio vietoje užfiksuoti nebuvo. Teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas R. S. kaltu, nepagrįstai rastÄ kaukę pripažino tinkamu įrodymu, nes rasta kaukė 2011-03-04 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole neįraÅ¡yta, taip pat protokole nenurodyta, kad buvo panaudotas tarnybinis Å¡uo, jog dalyvavo kinologas Ž.

M. ir kiti pareigÅ«nai. Nurodo ir tai, kad iÅ¡ liudytojo M. Å . parodymų matyti, jog kaukė buvo rasta tarp automobilio ir geležinkelio, tuo tarpu liudytojas Ž. M. parodė, kad jį tarnybinis Å¡uo nuvedė iki melioracijos griovio, labai veržėsi eiti į vandenį, paleidus Å¡unį, jis iÅ¡ vandens iÅ¡traukė kaukę. Tai, kad kaukė buvo rasta Å¡alia melioracijos griovio, nurodyta ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apelianto tvirtinimu, nėra nustatyta, kur tiksliai kaukė buvo rasta, o tikint jÄ suradusio pareigÅ«no Ž.

M. parodymais, ji buvo rasta vandenyje, dėl to kyla abejonių, ar jos radimas vandenyje negalėjo paveikti jos tyrimų rezultatų, nes, kaip minėta, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ir buvo nustatytas R. S. DNR ant aptariamos kaukės, ši aplinkybė žinoma nebuvo, nes kaip nurodyta anksčiau, išvadoje konstatuota, kad kaukė buvo rasta šalia melioracijos griovio. Nurodo ir tai, kad bylos aplinkybės tvirtina, jog aptariama kaukė net nebuvo savalaikiai ir tinkamai supakuota, policijos pareigūnas Ž.

M. paaiÅ¡kino, kad jÄ Å¡uo iÅ¡traukė iÅ¡ vandens, ji buvo Å¡lapia, kaukę paliko budėtojų dalyje, o liudytoja L. L. nurodė, kad kaukę su pirmine medžiaga ir rastais daiktais ji gavo ryte. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis tvirtina, kad taip buvo pažeisti BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių reikalavimus, todėl kaukė negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įrodymu ir juo grindžiant R. S. kaltę remtasi nepagrįstai.Nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad jis pasikėsino padaryti nusikaltimÄ veikdamas bendrininkų grupėje su A.

S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas Tvirtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų galima tik spėti, kad R. S. atvyko vienu automobiliu su A. S., ir sutinkamai su kaltinamuoju aktu ir ginčijamais teismų sprendimais, paliko automobilį ir nuėjo į įvykio vietÄ , kur nuplėšė Å¡viestuvo judesio daviklį ir atlaužę katilinės langÄ , bandė įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir tokiu bÅ«du pasikėsino pagrobti svetimÄ , D. K. priklausantį turtÄ .

Tačiau net tikint Å¡ia prielaida, apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti R. S. ir asmens, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, susitarimÄ Ä¯vykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ , apie nuteistojo žinojimÄ , kokiu tikslu jie važiuoja į vietÄ , kurioje buvo rastas automobilis, apie jų vaidmenų pasiskirstymÄ , apie kiekvieno indėlį į nusikalstamos veikos padarymÄ , apie kitų jų bendrininkų buvimÄ , jų tyčiÄ , ir apie jų konkretų vaidmenį atliekant konkrečius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

Apeliantas daro prielaidÄ , kad jis galėjo netgi nebÅ«ti įvykio vietoje, o tai pagrindžia ir byloje esanti medžiaga, galėjo bÅ«ti ir dar vienas ar keli bendrininkai, o jis (R. S.) net nieko nežinoti apie kitų planuojamÄ ir daromÄ nusikaltimÄ . Teigia, kad susitarimo ir bendros tyčios įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ nepagrindžia ir tai, kad R. S. ir A. S. buvo sulaikyti kartu, kadangi jie galėjo susitikti ir atsitiktinai, ir iÅ¡ anksto sutartoje kitoje vietoje, pastarajam (R. S.), net nebÅ«nant įvykio vietoje, ir nežinant kokiu tikslu jie buvo iÅ¡siskyrę.

Pastebi tai, kad kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos - bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011).

Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kas konkrečiai nuplėšė Å¡viestuvo daviklį ir, atlaužęs katilinės langÄ , bandė įsibrauti į D. K. priklausantį namÄ , o pareikÅ¡tas kaltinimas R. S. grindžiamas ne įvykio vietoje rasta kauke ir ant jos fiksuotu DNR. Teigia, kad R. S. veiksmuose nenustatyta nei bendra tyčia, nei susitarimas įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ , neįvertintas ir galimas vykdytojo ekscesas.Teigia, jog byloje nesant daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų R.

S. inkriminuotÄ kaltinimÄ , remiantis in dubiopro reo principu, konstatuotina, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime R. S. nurodytų tyčinių veiksmų padarymÄ , visos abejonės, kuriomis grindžiamas nuteistojo kaltinimas, vertinamos nuteistojo naudai.Nuteistojo nuomone, kvalifikuodamas R. S. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 22 str. 1 d.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nebuvo pradėta tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektÄ , dalykÄ â€“ svetimÄ turtÄ ir jiems nebuvo sukeltas nei realus pavojus, nei padaryta žala. Taip pat pažymi ir tai, jog D. K. protokole – pareiÅ¡kime nenurodė, jog buvo pasikėsinta įvykdyti jai priklausančio turto vagystę įsibraunant į patalpÄ , ji nepateikė civilinio ieÅ¡kinio. Sprendžia, jog Å¡ios nustatytos aplinkybės neatitinka vagystės objektyviosios pusės požymių.

Tvirtina, kad Å¡ioje byloje ginčijama nusikalstama veika dar nebuvo pasiekusi pasikėsinimo lygio, o buvo rengimosi stadijoje, kadangi vis dar buvo nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas - nuplėštas Å¡viestuvo judesio daviklis ir atlaužtas katilinės langas, tačiau dar tiesiogiai nebuvo kėsintasi į BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykÄ - svetimÄ turtÄ . Atsižvelgdamas į tai, apeliantas nurodo, jog asmuo atsako tik už rengimÄ si padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimÄ , o BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra apysunkis, todėl R.

S. baudžiamoji atsakomybė negalima. Tvirtina, kad R. S. negali atsakyti už tai, kas neįrodyta. Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡analizavus bei įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuoto nusikaltimo stadija Apeliantai įrodinėja, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį, kadangi realiai nebuvo pradėta kėsintis į svetimÄ turtÄ , turtui nebuvo sukeltas joks realus pavojus, nebuvo padaryta žala.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir kaip nepagrįstÄ atmeta motyvÄ dėl netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos stadijos. Kolegija pažymi, kad rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininkų atliktų veiksmų pobÅ«džiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrÅ«kimo momentu, skirtingu priartėjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu (kasacinė nutartis Nr. 2K-116/2006). Apeliantas teisingai nurodo, jog rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių bei įrankių suieÅ¡kojimas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas ir už jį yra baudžiama tik tada, kai rengiamasi padaryti tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ atsiranda tada, kai veika, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje.Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. S. kartu su A. S. atliko tik parengiamuosius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, veiksmus.

PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, jog nuteistieji buvo tiesiogiai pradėję vykdyti nusikalstamÄ veikÄ â€“ kėsinosi įsibrauti į kitam asmeniui priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir iÅ¡ jo pagrobti svetimÄ turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija. Nustatyta, kad nuteistieji atvyko į Å . miestÄ , įvykio vietoje siekdami likti nepastebėtais, sugadino lauko Å¡viesos judesio daviklį, norėdami patekti į gyvenamÄ jį namÄ atlaužė katilinės langÄ , netoli įvykio vietos rasta kaukė su nuteistųjų biologiniais pėdsakais, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ja buvo siekiama paslėpti veidÄ , toliau nuo įvykio vietos paliko automobilį, kuriuo atvyko į Å .

Nors nuteistieji į gyvenamÄ jį namÄ nepateko ir iÅ¡ jo nieko nepagrobė, tačiau tam faktiÅ¡kai buvo sudarytos visos prielaidos, t. y. padaryti (pabaigti) visi parengiamieji veiksmai, o nuteistieji savo nusikalstamų ketinimų neįgyvendino tik todėl, kad suveikė name esanti signalizacija. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nusikalstamos veikos stadijos bei apelianto veiksmų kvalifikavimo yra teisinga.Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011-03-04 apie 00 val. 44 min. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A.

S., nuplėšdamas Å¡viestuvo judesio daviklį ir atlauždamas katilinės langÄ , tokiu bÅ«du bandydamas įsibrauti į D. K. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ D. K. priklausantį turtÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi name suveikė apsaugos signalizacija. Å iais veiksmais R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. TokiÄ iÅ¡vadÄ apylinkės teismas padarė pagrįstai remiantis byloje esančiais duomenimis ir teisingai juos įvertinęs.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio D.

K. 2011 m. kovo 4 d. protokolo-pareiÅ¡kimo, ji nurodė, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 0.50 val., jai bÅ«nant namuose adresu: (duomenys neskelbtini), suveikė namo pirmojo aukÅ¡to signalizacija, katilinės ir sandėliuko davikliai. ApžiÅ«rėjusi namÄ ji pamatė pravirÄ katilinės langÄ , buvo sugadinti du mediniai langų rėmai. Be to, nuo namo iÅ¡orinės sienos, nuo žibinto buvo nuplėštas judesio daviklis (1 t. 7 b. l.). Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (1 t. 6 b. l.).

Nors skunde R. S. nurodo, kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta liudytojų Ž. M., M. Å ., J. I., V. D., V. D. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais ir tinkamai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, įvertintais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no M.

Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė, kad 2011 m. kovo 4 d. jis patruliavo su policijos ekipažu „Alksna 13“ Å . mieste, pietiniame rajone, pagal objektų apsaugÄ . Apie 0.44 min. buvo gautas praneÅ¡imas, kad suveikė signalizacija namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu namo Å¡eimininkė pasakė, kad yra praviras katilinės langas, jos paklausus, ar niekas nedingo iÅ¡ patalpų, ji tiksliai atsakyti negalėjo, nurodė, kad nemato, jog kas nors bÅ«tų dingę.

ApžiÅ«rėjus pastatÄ iÅ¡ lauko pusės buvo pastebėta, kad virÅ¡ laukujų durų yra nuplėštas judesio daviklis, nuo namo link tvoros sniege matėsi pėdsakai, kažkas buvo perlipęs tvorÄ . Apie įvykį buvo praneÅ¡ta kitiems ekipažams, papraÅ¡yta atvykti kinologo su Å¡unimi. Kinologas su Å¡unimi nusekė paliktais pėdsakais, po kurio laiko per radijo ryšį buvo praneÅ¡ta, kad kitas policijos ekipažas netoli įvykio vietos, laukuose, rado lengvÄ jį automobilį „VW Golf“ su atrakinta bagažine, kurioje buvo įtartini daiktai – telefonai, racijų pakrovėjai (1 t., 119-120 b. l.).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. Å . Å¡iuos parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad buvo rasta ar kaukė, ar kepurė (3 t., 49 b. l.). Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas J. I. taip pat nurodė, kad tÄ kart buvo gautas praneÅ¡imas, jog Å . rajone bandyta apvogti namÄ , dirbo kartu su kolega Dargužu. Pamena, kad buvo rastas įtartinas automobilis, dirbo kinologas su Å¡unimi. Po to prie policijos komisariato kinologas pasakė, kad rado kepurę. Važiuodamas Žemaitės gatve jis (J.

I.) pamatė du jaunuolius, vaikinai pasakė, kad jie atvyko pas draugę, jų veidai buvo paraudę, kelnės Å¡lapios, jie nenurodė, pas kokį draugÄ buvo atvažiavę, nepasakojo, kokioje gatvėje, nesiorientavo Å ., važiuojant viaduku vienas sulaikytasis įdėmiai žiÅ«rėjo į tÄ vietÄ , kur buvo rastas automobilis (2 t., 194 b. l.). Tai, kad vyriÅ¡kiai buvo sulaikyti Å¡lapiomis iki kelių, sniegu aplipusiomis, kelnėmis patvirtino ir liudytojas V. D. (3 t., 55 b. l.). Liudytojas Ž. M. parodė pamenantis, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie suveikusiÄ namo ŽaliÅ«kių gatvėje signalizacijÄ .

Jam atvykus matėsi pėdsakai, todėl buvo pasitelktas tarnybinis Å¡uo, kuris vedė nuo pat tvoros, apie 300-400 metrų nuo namo rado žalios spalvos kaukę, sekamos pėdos dingo apie 700 metrų nuo namo, kaukę pristatė budėtojui, akte nurodė, kad rado kaukę (2 t., 193-194 b. l.). Tai, kad buvo sulaikyti du žmonės Å¡lapiais rÅ«bais, buvo rastas automobilis ir kaukė teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas V. D.. Jis taip pat patvirtino, kad tÄ kart buvo panaudotas tarnybinis Å¡uo, kad kinologai rado kaukę, kuri supakuota buvo perduota ekspertams (3 t., 21 b. l.).

IÅ¡ 2011 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorijoje sniege rasti vyriÅ¡kos avalynės pėdsakai, ant namo medinio lango rėmo rasti daugybiniai įspaudimai, prie lango sniege rastas juodos spalvos judesio daviklis. Daugybiniai įspaudimai rasti ir ant antrojo lango rėmo, nuo lango pėdsakai veda link tvoros, perlipus tvorÄ pėdsakai veda link „Š.“ pastato. Praėjus griovį ant keliuko rastas raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 21-25 b. l.). Tai, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti pėdsakai, kolegijos vertinimu nėra pagrindas abejoti įvykio vietos apžiūros protokolo teisingumu. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame protokole pažymėta, jog įvykio vietoje aptikti avalynės pėdsakų fragmentai avalynės identifikacijai ar rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti netinkami. Tarnybinio šuns panaudojimo akte (datuotas 2011-03-04; mėnesį žymintis skaičius ištaisytas Ž. M. ranka) nurodyta, kad tarnybinis šuo pėdomis pradėjo eiti nuo šiaurinės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini). tvoros miesto link.

Melioracijos griovyje rasta kaukė. Matėsi, kad persekiojamieji nuslydo į griovį, pilnÄ vandens. Perėjus į kitÄ griovio pusę, Å¡uo vedė prie geležinkelio. Už geležinkelio Å¡uo vedė (duomenys neskelbtini) kryptimi, bet nepriėjus G. g. pėdsakus pametė. (1 t., 29 b. l.).2011 m. spalio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1846)-IS1-6101 nurodoma, kad ant tirti pateiktos kaukės (pažymėta mėg. Nr. 7 ir Nr. 8), paimtos 2011-03-04 Å¡alia melioracijos griovio, netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje sumaiÅ¡yta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Vieno asmens genotipas sutampa su A. S. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant kaukės mėg. Nr. 7 ir Nr. 8 gautÄ alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000002 %. (1 t. 60-62 b. l.).Nuteistojo R. S. teigimu, teismas kaukę nepagrįstai pripažino jo kaltės įrodymų, kadangi radus kaukę ji nebuvo įraÅ¡yta į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. kovo 8 d. ji nebuvo tinkamai supakuota, o tarnybinio Å¡uns panaudojimo akte data galėjo bÅ«ti iÅ¡taisyta žymiai vėliau.

IÅ¡ apelianto skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ bylos medžiagos, neaiÅ¡ku kaip ir kokiomis aplinkybėmis kaukė buvo surasta ir kaip ji sietina su R. S. inkriminuojama nusikalstama veika, kadangi kaukė net nebuvo rasta įvykio vietoje. Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad iÅ¡ tarnybinio Å¡uns panaudojimo akto, kuriame nurodyta, jog Å¡uo nuvedė link melioracijos griovio ir ten pažymėjo daiktÄ (kaukę), matyti, kad data yra taisyta (1 t. 16 b. l.). Be to, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole Å¡i kaukė neapraÅ¡yta (1 t. 8-12 b. l.).

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojas Ž. M., kuris paaiÅ¡kino, kad tarnybinio Å¡uns panaudojimo akte jis pataisė datÄ , nes buvo neteisingai paraÅ¡yta, suklydo raÅ¡ydamas, nes buvo daug įvykių, o pataisė, kai pamatė klaidÄ , radęs kaukę jÄ paėmė, persekioti toliau, po to kaukę atidavė kolegoms (2 t., 193 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti, kad kaukė buvo rasta bÅ«tent 2011 m. kovo 4 d. netoli įvykio vietos, nėra pagrindo.

Tai, kad kinologas su Å¡unimi rado kaukę, nurodė policijos pareigÅ«nai M. Å ., I. I., V. D.. IÅ¡ byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad kaukė buvo rasta policijos pareigÅ«nams atvykus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl suveikusios namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), signalizacijos, o tai, bylos duomenimis, įskaitant ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ bei policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotus duomenis (1 t., 26, 27, 28 b. l.), buvo bÅ«tent 2011 m. kovo 4 d., o ne kažkuriÄ kitÄ dienÄ .

Dėl kaukės supakavimo ir perdavimo policijos pareigūnas Ž. M. paaiškino, kad prieš perduodant kaukę policijos pareigūnams, ji nebuvo supakuota (2 t., 193 b. l.), o iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos Ž. M. patvirtino teismo metu, matyti, kad jis parodė, jog veido kaukė buvo žalsvos spalvos, su iškirptomis skylėmis akims ir burnai (1 t., 118 b. l.). Kaip matyti iš liudytojo Ž. M. pateikto kaukės apibūdinimo, kaukės apžiūros protokole nurodytų jos požymių, taip pat specialistės išvados aprašomojoje dalyje nurodyto kaukės apibūdinimo, jie akivaizdžiai sutampa.

Tai panaikina apelianto keliamas su kaukės radimu susijusias abejones. Apeliacinės instancijos teismas taipogi sprendžia, kad galimi procesiniai kaukės radimo vietos užfiksavimo ir jos paėmimo trūkumai neturėjo įtakos biologinio tyrimo atlikimo galimybei – nuo kaukės paimti biologiniai pėdsakai buvo tinkami asmens tapatybei nustatyti. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. S., siekdamas paneigti ant kaukės rasto jo DNR aplinkybes, teismui tvirtino, jog jam ir A. S. komisariate buvo liepta užsidėti kaukę, tačiau šį teiginį akivaizdžiai paneigė liudytojų parodymai.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. S. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis R. S. kartu su A. S. atvyko į Å . turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Tačiau pradėjus realizuoti nusikalstamÄ sumanymÄ , nuplėšus Å¡viestuvo judesio daviklį ir bandant atidarius namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), langÄ Ä¯sibrauti į jo vidų bei pagrobti svetimÄ turtÄ , suveikė namo signalizacija, todėl jis, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, pabėgo, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

IÅ¡ dalies sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyta, kas nuplėšė Å¡viesos judesio daviklį ir atlaužė namo katilinės langÄ , nėra duomenų, patvirtinančių kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų indelį planuojant vagystę, tačiau pažymėtina, kad apie kiekvieno iÅ¡ bendrininkų tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį, darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BK  24 str. 1 - 3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-585/2012). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji iÅ¡ kart po įvykio buvo sulaikyti kartu, iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad jų abiejų rÅ«bai sulaikymo metu buvo Å¡lapi, buvo aplipę sniegu, veidai paraudę ir jie buvo uždusę, kaip nuo bėgimo, ant netoli įvykio vietos rastos kaukės buvo aptikti ir R.

S., ir A. S. biologiniai pėdsakai, taip pat buvo rastas automobilis su A. S. rÅ«bų pėdsakais, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. S., neigdamas, jog dalyvavo pasikėsinime padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tvirtino, jog visÄ laikÄ buvo kartu su A. S. ir į Å . atvyko pas merginÄ (3 t., 56 b. l.). Kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai apie nuteistųjų sulaikymo aplinkybes, daiktiniai įrodymai bei specialistų iÅ¡vados, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasikėsinimas apvogti namÄ Ä¯sibraunant buvo padarytas R.

S. ir A. S. bendrininkaujant, o skunde dėstomi argumentai apie galimÄ vykdytojo ekscesÄ yra jokiais įrodymais nepagrįstos apelianto prielaidos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimÄ , įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , motyvuotai nurodė, kodėl kaltinamojo parodymus atmeta, o kitų liudytojų parodymus pripažįsta teisingais. Taigi, sutikti su R. S. skundo teiginiu, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis ir spėjimais, nėra jokio pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             atmesti nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Bronius Zalaga Teisėjai                                                                 Ernesta Montvidienė                                                                                                                                                Vaclovas Iždonas