2023-05-15 Nr. BB-3543-1-01-1-01103-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2201/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01103-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nukentėjusiosios D. P. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, darydamas išvadas esminiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies normas, netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas ydingai motyvavo nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties nebuvimą M. K. veikoje. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus - nevertino jų visumoje, neatsižvelgė į nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kaltinimo liudytojų parodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą kaltinamojo parodymams. Nepilnai išnagrinėjus nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, M. K. liko neinkriminuotas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Bausmės klausimai M. K. išspręsti netinkamai pritaikius BK 41, 54 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo atsakomybę lengvina jo pilnas prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau tokia lengvinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino pilnai kaltu, o pirmosios instancijos teisme jo pozicija dėl kaltės pripažinimo buvo nenuosekli. Tai, kad kaltinamasis nesigailėjo nusikaltęs, rodo ir faktinis jo elgesys. Tariamas M. K. nukentėjusiosios „atsiprašymas“ buvo formalus. Kaltinamasis per visą bylos procesą buvo neatlyginęs nei dalies nukentėjusiajai padarytos žalos. M. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Lygtinis kaltininko nuteisimas terminuota laisvės atėmimo bausme šiuo atveju atitiktų bausmės tikslus, jo padarytų nusikaltimų sunkumą, teisėtus nukentėjusiosios lūkesčius. Teismas neteisingai išsprendė žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimus, nes D. P. iš M. K. turėjo būti priteistas ženkliai didesnis žalos atlyginimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiosios atstovas, nurodydamas kaip kasacijos pagrindus nepilną apeliacinio skundo išnagrinėjimą kaltinimo dalyje pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 284 straipsnį, taip pat netinkamą BK bendrosios dalies normų pritaikymą (bausmės klausimai), nepilnai teisingą neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi šie klausimai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, į nurodytus argumentus pilnai ir išsamiai atsakė. Būtent apeliacinės, o ne kasacinės instancijos teismo funkcija – spręsti ar teisingai byloje įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios D. P. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė