eb631443-6096-47ba-ba28-e5affe7f3e85 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. II-125-1057/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00155-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15; 21.10.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2021 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, dalyvaujant skundÄ padavusio asmens R. Č. atstovei advokatei M. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams J. Ž., J. O., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R.

Č. skundÄ dėl 2020 m. gruodžio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas neraÅ¡omas Nr. VMI- ANR_N-2159-2020 panaikinimo. Teismas nustatė: R. Č. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas neraÅ¡omas Nr. VMI-ANR_N-2159-2020 (toliau – institucijos nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį, nes 2020 m. gruodžio 8 d., 10 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose (RF0600), elektroniniame sÄ skaitų faktÅ«rų posistemyje (i.SAF) už 2020 m. kovo mėn., rugpjūčio mėn. neteisingai deklaravo PVM apmokestinamų sandorių duomenis.

Bendra deklaruotų sandorių suma sudarė (duomenys neskelbtini) Eur PVM apmokestinamų sandorių, (duomenys neskelbtini) Eur pardavimo PVM. Tuo už apskaitos organizavimÄ ir teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykus ir Å«kines operacijas pateikimÄ atsakingas asmuo, bendrovės (duomenys neskelbtini) R. Č., pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAÄ®) 40 straipsnio 1 punktÄ 4 punktÄ , 73 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®)14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį.

Už Å¡io nusižengimo padarymÄ jam buvo paskirtas įspėjimas. Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. Č. atstovas M. L. teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o patenkinti skundÄ , panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-12-17 nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo Nr. VMI- ANRN-2159-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrovė užsiima nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Per 2020 m. bendrovė sudarė dvi atskirų NT objektų pirkimo pardavimo sutartis: 2020-03-10 su A. K. (priedas Nr.

3) ir 2020-08-20 su A. K. (priedas Nr. 4). Abi Å¡ios 2020- 03-10 ir 2020-08-20 sutartys numatė atsiskaitymo už perleidžiamÄ turtÄ atidėjimÄ (mokėjimÄ dalimis) ir nuosavybės teisės į šį turtÄ perleidimÄ tik po galutinio atsiskaitymo. Kartu abejose sutartyse buvo numatyta pirkėjo teisė ir galimybė savo sÄ skaita, rizika ir atsakomybe (pirmiausia tuo atveju, jeigu turto įsigijimas taip ir nebÅ«tų užbaigtas) įsigyjamuose NT objektuose pradėti jų apdailos darbus. Atsižvelgdama į sutarčių nuostatas ir sÄ lygas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - ir PVMÄ®) 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bendrovė už 2020-03-10 sutartimi perleistÄ turtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡rašė 2020-09-03, pasiraÅ¡ius turto priėmimo perdavimo aktÄ ir juo perleidus nuosavybės teises, ir pardavimo PVM deklaravo 2020 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje.

Už 2020-08-20 sutartimi perleistÄ turtÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2020-10-30 taip pat po turto priėmimo perdavimo akto pasiraÅ¡ymo ir nuosavybės teises perleidimo, o pardavimo PVM deklaruotas 2020 m. spalio mėnesio PVM deklaracijoje. Å ios sÄ skaitos atitinkami buvo įtrauktos į bendrovės 2020 m. rugsėjo mėnesio ir spalio mėnesio apskaitos ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrus, taigi VMI nutarimo teiginys, kad neva bendrovė nedeklaravo sandoriu už (duomenys neskelbtini) EUR, yra netikslus, nes bendrovė juos deklaravo, tačiau vėlesniais laikotarpiais.

Atlikusi bendrovės operatyvų patikrinimÄ VMI laikėsi pozicijos, kad, vadovaujantis PVMÄ® 4 straipsniu, 14 straipsnio 2 dalimi ir 79 straipsnio 2 dalimi, pardavimo PVM nuo 2020-03-10 sutartimi perleisto turto turėjo bÅ«ti deklaruotas anksčiau, t. y. 2020 m. kovo mėnesį, o už perleistÄ 2020-08-20 sutartimi - rugsėjo mėnesį. Pažymoje VMI pateikė rekomendacijÄ bendrovei įsivertinti deklaruotų duomenų teisingumÄ bei atitinkamai patikslinti PVM deklaracijas bei apskaitos registrus. Kartu už esÄ deklaruotus neteisingus duomenis pradėta administracinė teisena pagal ANK kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

PareiÅ¡kėjas mano, kad yra nepagrįstai nubaustas, nes, pareiÅ¡kėjo nuomone, bendrovė tinkamai ir laiku PVMÄ® nustatyta tvarka apskaičiavo ir deklaravo PVM nuo 2020-03-10 bei 2020-08-20 sutartimis įvykdytų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių apskaičiuotÄ pardavimo PVM. Tariamas pažeidimas nėra nei įrodytas, nei nustatyta tvarka patvirtintas - Å¡ioje mokestinėje procedÅ«roje (pažymoje) pati VMI pateikia tik rekomendacijÄ , o ne konstatuoja objektyviais duomenimis ir vienareikÅ¡miÅ¡komis aplinkybėmis pagrįstÄ pažeidimo faktÄ .

Visus Å¡iuos motyvus ir paaiÅ¡kinimus bendrovė jau yra iÅ¡dėsčiusi ir savo pastabose (minėtas skundo 5 priedas), į kuriuos VMI niekaip neatsižvelgė ir jų nutarime net nepaminėjo, taip pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡samumo bei 9 dalyje įtvirtintÄ objektyvumo principus. Remiantis PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalimi prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

PVMÄ® 4 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad prekių tiekimu Å¡iame įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas. Pagal PVMÄ® 14 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginama prieÅ¡ perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiÅ¡kas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas Å¡ios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos.

Bendrovės nuomone, NT tiekimas pagal sutartis įvyko tuomet, kai pagal atitinkamos sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas buvo visiÅ¡kai atsiskaityta už nekilnojamÄ jį turtÄ ir buvo suraÅ¡ytas turto priėmimo-perdavimo aktas. Tik nuo Å¡io momento pirkėjai įgijo teisę visiÅ¡kai laisvai disponuoti įgyti turtu, ko iki Å¡io priėmimo-perdavimo momento negalėjo ir jokio Å¡alių ketinimo, kad taip pagal sutartis faktiÅ¡kai įvyktų - nebuvo. TÄ pagrindžia Å¡ių sutarčių nuostatos.

Bendrovei po sutarčių sudarymo liko visos pagrindinės savininko teisės, t. y. teisė parduoti, įkeisti, nuomoti ar kitaip disponuoti turtu, prieš tai raštu suderinus tokius veiksmus su pirkėjais (sutarčių 4.4. punktas), kas yra natūralus ir logiškas iš pačių 2020-03-10 bei 2020-08-20 sutarčių sudarymo fakto kylantis bendrovės įsipareigojimas. Pačios sutartys tikrai yra nuosavybės teisės išregistravimo teisinis pagrindas (nes jų pagrindu NT ir perleistas), tačiau nuosavybės teisė ir teisė laisvai disponuoti NT pirkėjams perėjo tik (kaip ir numatyta pačiose sutartyse) pasirašius atitinkamus priėmimo perdavimo aktus, o ne kaip nors retrospektyviai, nuo pačių sutarčių sudarymo momento ar pan.

Bendrovei po sutarčių sudarymo iÅ¡liko visos su NT pagerinimu susijusios teisės, naudos ir rizikos. Tuo atveju, jei pirkėjai bÅ«tų neatsiskaitę už turtÄ , ar atitinkama sutartis bÅ«tų nutraukta kitais pagrindais, visi pagerinimai be papildomų kompensacijų liktų bendrovei (sutarčių 4.6. punktas), t. y. pagal sutartis pirkėjai pagerinimus ar kitus darbus turte atliko dar ne kaip savo, o kaip bendrovės nuosavybėje. Kita vertus, lygiai taip pat bendrovei kaip turto savininkui prieÅ¡ trečiuosius asmenis pirmiausia teko ir visos rizikos bei atsakomybės, susijusios su tuo, kad pirkėjai jiems perduotu naudotis (įsirengti ar kitaip prisitaikyti savo poreikiams) turtu naudotųsi tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

NT atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjams perleista susiejant jÄ , visų pirma, su suteikta teise vykdyti Å¡iame turte atitinkamus remonto darbus - prisitaikyti perkamÄ turtÄ savo poreikiams (sutarčių 4.7 punktas su aiÅ¡kia tiesiogine nuoroda į sutarties 4.6. punktÄ ), tačiau Å¡ios rizikos perdavimas negali bÅ«ti laikomas disponavimo teisės perdavimu nei PVM, nei civilinės teisės prasme, nes pirkėjai neįgijo teisės disponuoti turtu, tiesiog įgijo papildomÄ atsakomybę prieÅ¡ bendrovę dėl galimos žalos jos turtui.

FaktiÅ¡kai po pirkimo-pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo pirkėjai gavo tik teisę naudotis turtu (prisitaikyti savo kaip bÅ«simo savininko poreikiams), t. y. tik vienÄ iÅ¡ nuosavybės teisės elementų, bet ne teisę jį laisvai valdyti ar, juo labiau, juo disponuoti (įkeisti, nuomoti, vykdyti ten kokiÄ nors Å«kinę veiklÄ , jį parduoti ir t.t.). Tai, kad minėta sutartimi buvo apribota ir pačios bendrovės teisė Å¡iuo turtu disponuoti (pvz., turtÄ perleisti, jį sunaikinti, kitaip keisti jo teisinę bÅ«klę) yra natÅ«rali ir logiÅ¡ka pirkimo- pardavimo sutarties ir bendrovės įsipareigojimo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ pasekmė, bet jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad teisė disponuoti Å¡ių turtu taip buvo perduota pirkėjams.

Taigi, akivaizdu, kad bendrovė tiek teisiÅ¡kai, tiek ekonomiÅ¡kai, tiek ir faktiÅ¡kai pagal sutartis liko NT savininku iki tol, kol jis nustatyta tvarka buvo perduotas atitinkamu priėmimo-perdavimo aktu, o pirkėjams dėl praktinių sumetimų buvo perduota tik teisė ribotai naudotis turtu - atlikti jo dalinę apdailÄ pagal savo, kaip bÅ«simu savininku, poreikius. Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad bendrovė PVM prievoles, susijusias su pažymoje apraÅ¡omomis 2020-03-10 bei 2020-08-20 sutartimis, vykdė laiku ir tinkamai, todėl pažymoje daromos iÅ¡vados negali bÅ«ti pagrindu taikyti administracinę atsakomybę pareiÅ¡kėjui ne tik dėl to, kad tariamas pažeidimas nėra nei įrodytas, nei nustatyta tvarka patvirtintas - Å¡ioje mokestinėje procedÅ«roje (pažymoje) pati VMI pateikia tik rekomendacijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jos yra neteisingos ir savo turiniu, nes pareiÅ¡kėja jokio pažeidimo nepadarė (administracinio nusižengimo b. 1. 1-4).

Teismui su R. Č. skundu buvo pateikti papildomi priedai: VMI 2020-12-17 nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VMI-ANR_N-2159-2020 (administracinių nusižengimų b. 1. 5); VMI operatyvaus patikrinimo 2020-12-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinių nusižengimų b. 1. 7-13); 2020-03-10 NT pirkimo – pardavimo su A. K. sutartis (administracinių nusižengimų b. 1. 20-53, 131-150); 2020-08-20 NT pirkimo-pardavimo sutartis su A. K. (administracinių nusižengimų b. 1. 54-88, 93-130); bendrovės 2020-12-16 atsakymas VMI (administracinių nusižengimų b. 1. 14-15); susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“; išrašas iš atstovavimo sutarties (administracinių nusižengimų b. 1. 168).

Institucijos atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. VMI, priimdama nutarimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi visais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, teisingai taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ . PareiÅ¡kėjo kaltė dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pilnai įrodyta visais administracinėje byloje surinktais įrodymais. VMI vyriausioji specialistė E. K. nutarimu pareiÅ¡kėjui paskyrė administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ už tai, kad įmonė, kurios (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas, esantis atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , pateiktose mokesčių administratoriui PVM deklaracijose už 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius nurodė neteisingus duomenis, t.y. nedeklaravo (duomenys neskelbtini) EUR PVM apmokestinamų sandorių ir (duomenys neskelbtini) EUR pardavimo PVM.

Tuo pareiškėjas pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punkto, 4 punkto, 73 straipsnio 1 dalies ir BAĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2020-12-07 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlikto įmonės operatyvaus patikrinimo užfiksuota, kad įmonė pagal 2020-03-10 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė fiziniam asmeniui A. K. (duomenys neskelbtini), dalį (duomenys neskelbtini), pagalbinio (duomenys neskelbtini) ir dalį (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) EUR ir pagal 2020-08-20 nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė fiziniam asmeniui A.

K. (duomenys neskelbtini), dalį (duomenys neskelbtini), pagalbinio (duomenys neskelbtini) ir dalį (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) EUR. A. K. už įsigyjamÄ turtÄ sumokėjo įmonei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 2020-03-10 (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-08-31 - (duomenys neskelbtini) EUR ir 2020-09-02 - (duomenys neskelbtini) EUR. A. K. už įsigyjamÄ turtÄ sumokėjo įmonei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 2020-08-20 (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-09-07 - (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-10-13 - (duomenys neskelbtini) EUR ir 2020-10-19 - (duomenys neskelbtini) EUR.

Ä®monė su A. K. turto priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2020-09-03 ir su A. K. turto perdavimo - priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2020-10-28. Ä®monė 2020-03-10 ir 2020-08-20 pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu PVM deklaracijų neiÅ¡rašė ir pateiktose mokesčių administratoriui PVM deklaracijose už 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius nedeklaravo (duomenys neskelbtini) EUR PVM apmokestinamų pajamų ir (duomenys neskelbtini) EUR pardavimo PVM.

Ä®monė dėl A. K. parduoto turto PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) EUR sumai iÅ¡rašė 2020-09-03, apmokestinamas pajamas ir pridėtines vertes mokestį deklaravo pavėluotai, t. y. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2020 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį. Ä®monė dėl A. K. parduoto turto PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) EUR sumai iÅ¡rašė 2020-10-30, apmokestinamas pajamas ir pridėtines vertes mokestį deklaravo pavėluotai, t. y. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2020 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį.

Ä®monės sudarytose 2020-03-10 ir 2020-08-28 sutartyse su A. K. ir A. K. nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo momento pardavėjas netenka teisės disponuoti parduotu turtu. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pardavėjas perduoda pirkėjui (duomenys neskelbtini). Turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui pereina nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos. Nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos pirkėjas įsipareigoja apmokėti visas iÅ¡laidas, susijusias su jo nuosavybėn įgyjamu turtu. Tai įrodo, kad A. K. ir A.

K. nuo sutarčių sudarymo dienos disponavo įsigytu turtu. IÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020-12-01 duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įmonei nuosavybės teisė į turtÄ iÅ¡registruota 2020-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ne 2020-09-03 priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat iÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020-12-01 duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įmonei nuosavybės teisė į turtÄ iÅ¡registruota 2020-08-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ne 2020-10-28 priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

IÅ¡ prie administracinės bylos prijungtų įmonės įplaukų operacijų iÅ¡rašų matyti, A. K. įmonei sumokėjo 2020-03-10 (duomenys neskelbtini) EUR, o A. K. įmonei sumokėjo 2020- 08-20 (duomenys neskelbtini) EUR, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienÄ . PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

PVMÄ® 4 straipsnio 2 dalies nustatyta, kad prekių tiekimu Å¡iame įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas. PVMÄ® 14 straipsnio 2 d. nustatyta: <...> kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita- faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ .

PVMÄ® 79 straipsnio (Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sÄ skaita faktÅ«ra) 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta - nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrÄ tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.)), taip pat ilgÄ laikÄ tiekiant elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos ir kitų rÅ«Å¡ių energijÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

PVMÄ® 85 straipsnio (Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminas) 1 dalyje nustatyta, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ . Taigi, sutinkamai su PVMÄ® reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad A.

K. ir A. K. įsigytų turtu disponavo nuo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos, dalį turto kainos įmonei buvo sumokėta sutarčių pasiraÅ¡ymo momentu, nekilnojamojo turto nuosavybės teisė iÅ¡ įmonės perleista A. K. ir A. K. pirkimo -pardavimo sutarčių pagrindu, todėl įmonė privalėjo dėl A. K. ir A. K. parduoto nekilnojamojo turto PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti nekilnojamojo turto pirkimo - padavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienÄ ir sandorių sumas deklaruoti PVM deklaracijose už 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. rugpjūčio mėn. mokestinius laikotarpius.

Atsižvelgdami į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus bei vadovaudamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu praÅ¡o palikti VMI nutarimÄ nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti (b. 1. 11-14). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė M. B. nurodė, kad R. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kovo ir rugpjūčio mėnesiais buvo sudarytos dvi nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias Å¡alys susitarė, kad kaip numato CK 6.393 straipsnio 4 dalis, kad nuosavybės teisė pereis nuo turto perdavimo momento.

Taip pat Å¡alys sutarė, kad tÄ turtÄ perduos tuomet, kai visiÅ¡kai atsiskaitys už turtÄ pirkėjas. Pirkėjai už turtÄ atsiskaitė kaip buvo sutarta - atitinkamai rugsėjį ir spalį. Kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis, ten buvo sutarta atsiskaitymo tvarka, atsiskaitymas iÅ¡dėstytas į ateitį, buvo sutarta, kad nuosavybės teisės perdavimas bus po visiÅ¡ko atsiskaitymo ir kai bus suraÅ¡ytas nuosavybės priėmimo - perdavimo aktas. VisiÅ¡kas atsiskaitymas ir priėmimo –perdavimo aktas, Å¡ie aktai buvo pasiraÅ¡yti rugsėjį ir spalį bei tada buvo pilnai atsiskaityta.

Tai nuo to laiko laikytina, kad perėjo nuosavybės teisė pirkėjams. Vadovaudamiesi PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kad prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai yra perduodama disponavimo teisė Å¡iomis prekėmis. Pagal tai, bendrovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, deklaravo Å¡iuos sandorius, sumokėjo nustatytÄ PVM atitinkamai rugsėjo ir spalio mėnesiais. Atstovė nurodo, kad tos sumos buvo sumokėtos tada, kai buvo perleista nuosavybės teisė ir galėjo registruoti registrų centre.

Kai buvo notariÅ¡kai suraÅ¡ytas priėmimo – perdavimo aktas ir notariÅ¡kai perėjo nuosavybės teisė pagal sutartį. Notaras patvirtino priėmimo – perdavimo aktÄ ir sandoris buvo užbaigtas. Pati sutartis buvo sudaryta anksčiau, o priėmimo – perdavimo aktas vėliau. Sutartis buvo sudaryta pirkimo – pardavimo su atidėjimu. Taip pat nurodo, kad po kurio laiko VMI atliko operatyvų patikrinimÄ bendrovės tų deklaruotų sandorių. Patikrinimo metu laikėsi nuomonės (pabrėžia, kad laikėsi nuomonės), kad tas sandoris turėjo bÅ«ti deklaruotas iÅ¡ tikrųjų kovo ir rugpjūčio mėnesiais, t. y. pagal sutarties sudarymo datÄ .

Jie pateikė kitÄ Ä¯statymo vertinimÄ . VMI nuomone, jie laikėsi, kad turi bÅ«ti laikomasi PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, t. y. nuo tada, kada perėjo nuosavybės teisė, o VMI nusprendė ir laikėsi tokios nuomonės, kad sandoris turėjo bÅ«ti deklaruotas pagal sutarties sudarymo datÄ . Nurodė, kad turėtų bÅ«ti taikoma PVM įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tada buvo suraÅ¡ytas operatyvaus patikrinimo pažyma, suraÅ¡yta gruodžio 7 d. Nori akcentuoti, kad toje pažymoje yra speciali grafa su „siÅ«lymais, pastabomis ir rekomendacijomis mokesčių mokėtojui“.

Joje buvo nurodyta viena iÅ¡ rekomendacijų – per 5 d. d. pataisyti deklaracijas, perkelti iÅ¡ rugsėjo ir spalio mėnesių, jas deklaruoti anksčiau, t. y. kovo ir rugpjūčio mėnesiais. Tuomet pagal nustatytÄ tvarkÄ mokesčių mokėtojas pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kodėl jis nesutinka su tokiu įstatymo aiÅ¡kinimu. Bendrovė ir jos (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad sandoris buvo deklaruotas teisingai, mokesčiai buvo sumokėti teisingai ir jie nesutinka su ta rekomendacija. Mano, kad tai nebuvo privalomas nurodymas, tai tik nuomonė, tik rekomendacija.

Pateikė iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ gruodžio 16 d., pateikė kaip priedÄ prie skundo teismui. Nurodė iÅ¡samius argumentus, kodėl turi bÅ«ti taikoma PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Remiasi tuo, kad nuosavybės teisės perleidimas įvyksta CK 6.393 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, kai pardavėjas vis dar turėjo teisę disponuoti turtu, galėjo jį perleisti tik su pirkėjo leidimu. Bet kokie pagerinimai, į kuriuos pirkėjas įgijo teisę po sutarties sudarymo, pereina pardavėjui, jei sandoris neįvykęs. Tačiau pabrėžia, kad VMI, jiems pateikus gruodžio 16 d. paaiÅ¡kinimÄ , gruodžio 17 d. tiesiog surašė nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nėra suraÅ¡omas.

Jie visiÅ¡kai nepaminėjo, kad buvo jiems pateiktas paaiÅ¡kinimas mokesčių mokėtojo, kad gavosi iÅ¡siskyrimas nuomonės dėl įstatymo taikymo. Mano, kad nekorektiÅ¡kai nurodė, kad jie iÅ¡vis nedeklaravo sandorių, o sandoriai iÅ¡ tiesų buvo deklaruoti pagal kitÄ Ä¯statymo normÄ . Jie laikosi, kadangi tai buvo tik rekomendacija, pasiÅ«lymas ir nuomonė, tad tai nėra privalomas nurodymas, turi teisę to nevykdyti. To neprivalomo pobÅ«džio rekomendacijos pažeidimas, jeigu galima taip įvardinti, tai nėra pažeidimas ANK prasme ir dėl to asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokį veiksmÄ .

Todėl praÅ¡o nutraukti administracinę teisenÄ . Atsakydama į proceso Å¡alių klausimus pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė M. B. nurodė, kad bendrovė deklaravo rugsėjo ir spalio sandorius iki VMI patikrinimo, neįvardins tikslios datos. Pradėta buvo 2020 m. lapkričio 4 d., jie kaip suprato, taip ir deklaravo. Rekomendacija buvo nurodyta 2020 m. gruodžio 7 d. bendrovei pateiktame operatyvaus patikrinimo akte. Tame akte buvo nurodyta rekomendacija, buvo pasiÅ«lyta per nustatytÄ terminÄ , per kurį jie atsakė VMI, pateikė iÅ¡samius argumentus, kodėl jie nesutinka su ta rekomendacija ir kodėl jie neplanuoja jos vykdyti.

Iki Å¡iol deklaravimas nėra pakeistas, yra deklaruota taip, kaip buvo. Susitarimas nutraukti sutartį iliustruoja pavyzdį, kad bendrovė taiko tokį modelį. Tačiau čia ne dėl Å¡itų sandorių, o apskritai kai bÅ«na tokių atvejų, kad neįvyksta sandoris. Čia yra pavyzdys, kad negalima laikyti, kad sandoriai įvyko kovÄ ir rugpjÅ«tį, kaip VMI sako. Nes sandoriai iÅ¡ tikrųjų yra nutraukiami ir nebÅ«na iki galo perduota nuosavybės teisė, jei nėra atsiskaitoma iki galo. Pagal CK nuosavybės teisė yra perduodama nuo nuosavybės perdavimo momento.

Kaina nekito piniginiu atžvilgiu, vertinant tai, kÄ gavo valstybė mokesčių forma iÅ¡ bendrovės. Jeigu bendrovė bÅ«tų deklaravusi mokesčius kovÄ ir rugpjÅ«tį, tai tiesiog VMI bÅ«tų anksčiau gavusi pardavimo PVM, t. y. anksčiau bÅ«tų gavusi pinigus. Visos PVM sistemos esmė - tas pirkėjas, jeigu jis užsiima veikla, kaip matė įgijo tas (duomenys neskelbtini), tai jis turi teisę į apskaitÄ , tai tas pirkėjas iÅ¡kart atsiima tÄ PVM iÅ¡ biudžeto. Realiai, jeigu žiÅ«rėti į Å¡iÄ bendrovę, taip, bendrovė bÅ«tų sumokėjusi anksčiau, bet lygiai taip ir pirkėjas bÅ«tų įgijęs tÄ teisę anksčiau atsiimti PVM iÅ¡ biudžeto.

BendrÄ ja prasme, biudžetui čia nėra skirtumo. Buvo sudaryti du atskiri sandoriai, jei yra susiję, nes A. K. ir A. K. pirko tas (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu VMI atstovas J. Ž. nurodė, kad nesutinka su skundu, praÅ¡o palikti jų nutarimÄ . Pagrindiniai akcentai tai, kad įmonės sudarytose kovo 10 d. ir rugpjūčio 28 d. sutartyse su A. K. ir A. K. nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo momento pardavėjas netenka teisės disponuoti parduotu turtu. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pardavėjas atiduoda pirkėjui (duomenys neskelbtini), turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjas derina nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos.

Nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos pirkėjas įsipareigoja apmokėti visas su jo nuosavybe susijusias iÅ¡laidas ir tai įrodo, kad A. K. ir A. K. nuo sutarčių sudarymo momento disponavo įsigytu turtu. Jie savo pozicijÄ formuoja pagal 2020- 03-05 galiojusiÄ PVM įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad prekių pirkimu yra laikomas prekių pardavimas kitam asmeniui, jei pagal sandorio sÄ lygÄ Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis, nes yra jų savininkas.

Å io įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, prekių tiekimu Å¡iame įstatyme taip pat laikoma, prekių pardavimas pagal nuomos sutartį arba kitÄ sutartį, kuri numato kartu atlyginimÄ už įsigijimÄ arba atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės yra perduotos, arba trečiajai Å¡aliai yra perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe ir numatytos nuosavybės perdavimu. Tame pačiame įstatyme 14 straipsnyje nurodyta, apmokestinimo momentas nustatytas kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ .

Å io įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje 1 punkte sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant ir turi bÅ«ti nedelsiant pateikta suteikus paslaugas, nurodomas terminas, per kurį tai turi pateikti. Svarbus ir to paties straipsnio 85 straipsnio 1 dalis, kurioje numatytas deklaracijos pateikimo terminas. Jei mokestinis terminas yra kalendorinis mėnuo, PVM deklaracija turi bÅ«ti pateikta ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 25 d. VMI pozicija yra tokia, jog buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, mokestis buvo sudarytas su atidėjimu, mokėjimu dalimis.

Kadangi didžioji turto nauda ir didžioji naudos bei rizikos dalis perėjo pirkėjams, taip pat buvo pirma įmoka. Tai jie laiko, kad nuo sutarties sudarymo dienos pagal PVM įstatymÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra ir turėjo bÅ«ti deklaruotas PVM. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. ir A. K. įsigytu turtu disponavo nuo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos, dalis turto vertės bendrovei buvo sumokėta sutarčių pasiraÅ¡ymo momentu, nekilnojamo turto nuosavybės teisė perleista A.

K. ir A. K. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Todėl įmonė privalėjo deklaruoti A. K. ir A. K. parduoto turto PVM faktÅ«rose nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienÄ , t.y. sandorio sumÄ , nurodytÄ kovo ir rugpjūčio mėnesiais. Atsakydamas į proceso Å¡alių klausimus atstovas J. Ž. nurodo, kad jie vadovaujasi PVM įstatymu 4 straipsnio 2 dalimi, ne CK 4.49 straipsnio 2 dalimi. Å iuo atveju, asmenys pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, jie realiai jau galėjo naudotis tiekiama (duomenys neskelbtini) nauda.

Pardavėjas tik pasiliko teisę, kad gali kitiems asmenims perduoti. Tai nelaikytina, kad jis dar yra pagrindinis pardavėjas, nes turėjo disponavimo teisę toms (duomenys neskelbtini). Jie vadovaujasi tuo, kada turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita - faktÅ«ra. Jų manymu, ji turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nuo sandorio sudarymo dienos. Nes pagal PVM įstatymÄ , jiems perėjo didžioji rizikos ir naudos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dalis. TÄ dienÄ pardavėjas gavo pirmÄ dalį įmokÄ . Toks sandoris turėjo bÅ«ti deklaruotas.

Jei nuolaida bÅ«tų buvusi padaryta ar jeigu pasikeistų sandorio sÄ lygos, tai jie yra turėję tokių atvejų. Tokiais atvejais mokestine prasme yra daroma taip, kad numatyta sÄ skaita - faktÅ«ra, kuri iÅ¡raÅ¡oma, kai keičiasi sandorio suma, tokiÄ sÄ skaitÄ deklaravus jÄ galima ir susimažinti. Yra tokia „nulinė“ faktÅ«ra, kai pasikeitus sÄ lygoms pardavėjas iÅ¡raÅ¡o sÄ skaita - faktÅ«ra, jis gali iÅ¡raÅ¡yti neigiamÄ sumÄ . Pardavėjas turi tokiÄ teisę. Jei padidėtų, tai papildomai turėtų.

Be formalaus pažeidimo, materialinės žalos nepatyrė niekas. Pats straipsnis nenurodo, kad turi bÅ«ti materialinės pasekmės. Laikosi pozicijos, kad nustatyta tvarka buvo pažeista. Deklaruotos sumos nuo sandorio buvo vėliau. Neskyrė nei baudos, skyrė tik įspėjimÄ , t .y. pačiÄ lengviausiÄ bausmę. Laikosi minėtos straipsnio nuostatos, kad turėjo bÅ«ti apmokestintas ir pagal tai buvo iÅ¡raÅ¡ytas protokolas su, kaip minėjo advokatė, jų pateikta rekomendacija. Rekomendacija buvo skirta pataisyti deklaravimo klaidas.

Galėjo į tai atsižvelgti, pripažinti lengvinančia aplinkybe. Bausmės jis negali pakomentuoti, nes ne jis iÅ¡rašė tÄ aktÄ , tai padarė tÄ pažeidimÄ tyrusi specialistė. Nustatė, kad įspėjimas yra tinkama nuobauda Å¡iuo atveju. Pirkėjams perėjo visa nauda ir rizika, nes turto sugedimo ir atsitiktinio žuvimo rizika pereina pirkėjui nuo sutarties sudarymo dienos. Pagal 4 straipsnio 2 dalį jų nuomone didžioji dalis naudos pagal sutartį perėjo pirkėjui, todėl turėjo bÅ«ti deklaruojama.

Įvardinant kokia konkrečiai nauda ir rizika, laiko tai, kad pirkėjas galėjo naudotis kaip jam reikia. Paties fakto jie neginčija. Teisė, sutikimas naudotis yra tas pats, analogija, kaip teisės disponuoti perdavimas mokestine prasme tai jie šiuo atveju laikosi pozicijos, kad pakanka ir teisė perėjo nuo sutarties sudarymo momento disponuoti turtu. Jis sutinka, kad pilnai neperėjo. Bet mano, kad perėjo pakankamai ir dėl to sandoris turėjo deklaruotas sutarties sudarymo metu. A priori mano, kad yra padarytas pažeidimas.

Laikosi pozicijos, kad pavėlavo pateikti deklaracijÄ , jos turi bÅ«ti pateiktos iki kito mėnesio 25 d. Kadangi tie mokėjimai buvo atlikti ir pateikti po pusės metų. Rekomendacija buvo paraÅ¡yta, kad nebÅ«tų kartojamos klaidos. Ginčas tame, kuriÄ straipsnio nuostatÄ turėjo taikyti. Jis supranta, kÄ nori pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) lizingo pirkimo atveju ten yra nuo paskutinės įmokos yra atskaičiuojama. Jie laikosi, kad čia yra kita sutartis - prekės mokėjimas, atlyginimas dalimis. Lizingo sutartyje yra kitokie papildomi ribojimai, tai nebuvo įforminta kaip lizingo sutartis.

Jų pozicijÄ , kad čia yra 4 straipsnio 2 dalis, pagal tai yra kitokia sutartis su mokėjimo atidėjimais ir tokiu atveju turėjo nuo sutarties sudarymo. Skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (suvestinė redakcija nuo 2020-07-04 iki 2020-12-31) numato, kad prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad prekių tiekimu Å¡iame įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.

To paties įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neatsižvelgiant į Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginama prieÅ¡ perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiÅ¡kas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas Å¡ios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau Å¡iame Ä®statyme visiÅ¡kas arba dalinis atlygis, mokamas prieÅ¡ prekės perdavimÄ arba paslaugos suteikimÄ , vadinamas avansu).

Jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sÄ lygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentÄ ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM Å¡iame Ä®statyme nustatyta tvarka. Å ios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 102 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka.

PVMÄ® 79 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta:

1) nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrÄ tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgÄ laikÄ tiekiant elektros energijÄ , dujas, Å¡ilumos ir kitų rÅ«Å¡ių energijÄ , PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos;

2) ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 15 dienos tais atvejais, kai vykdomas prekių į kitÄ valstybę narę tiekimas, kuriam taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus nuostatos arba iÅ¡ esmės joms tolygios kitos valstybės narės teisės aktų nuostatos, arba teikiamos paslaugos, už kurias prievolė PVM pagal Å¡io Ä®statymo 95 straipsnio nuostatas arba joms tolygias kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, atitinkamai Å¡alies teritorijoje ar kitoje valstybėje narėje apskaičiuoti ir sumokėti tenka jų pirkėjui (arba tektų jų pirkėjui, jeigu prekės nebÅ«tų neapmokestinamos PVM ar apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifÄ ).

Už Å¡iame punkte nurodytas prekes, tiekiamas ilgiau negu vienÄ kalendorinį mėnesį, PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 15 dienos. Už Å¡iame punkte nurodytas ilgalaikes paslaugas PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡oma už visÄ per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, 15 dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6. 393 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo.

Å is faktas turi bÅ«ti įformintas Å¡io kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. CK 6.398 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto perdavimas ir jo priėmimas turi bÅ«ti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo- perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimÄ pasiraÅ¡ymo (CK 6.398 straipsnio 2 dalis).

MAĮ (suvestinė redakcija nuo 2020-09-10 iki 2020-12-31) 40 straipsnio 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o šio straipsnio 4 punktas numato teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. O Šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

BAÄ® (suvestinė redakcija nuo 2019-07-27) 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai.

Å io įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius už (duomenys neskelbtini) Eur sumÄ deklaravo, ginčas tik dėl prievolės deklaruoti atsiradimo momento. Byloje taip pat nėra ginčo, jog A. K. už įsigyjamÄ turtÄ sumokėjo įmonei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 2020-03-10 (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-08-31 - (duomenys neskelbtini) EUR ir 2020-09-02 - (duomenys neskelbtini) EUR.

A. K. už įsigyjamÄ turtÄ sumokėjo įmonei sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ 2020-08-20 (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-09-07 - (duomenys neskelbtini) EUR, 2020-10-13 - (duomenys neskelbtini) EUR ir 2020-10-19 - (duomenys neskelbtini) EUR. Ä®monė su A. K. turto priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2020-09-03 ir su A. K. turto perdavimo - priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2020-10-28. Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ atstovas laikosi nuomonės, jog didžioji dalis naudos pagal sutartį perėjo pirkėjui be to iÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020-12-01 duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įmonei nuosavybės teisė į turtÄ iÅ¡registruota 2020-08-20 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ne 2020-10-28 priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl turėjo bÅ«ti deklaruojama.

Nors ne Å¡ios bylos dalykas yra Nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanomÄ jÄ nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sÄ lygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų.

Å alys turi teisę sudaryti sutartis, nenustatytas CK normų, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių rÅ«Å¡ių elementų, jei tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Taigi sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sÄ lygų, jei sutartis ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, vieÅ¡ajai tvarkai ar teisės principams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog Sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms sutarčių teisės normoms, gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai; byloje nėra duomenų, kad pačios Å alys ginčija Sutarties sÄ lygas. IÅ¡ 2020-03-10 NT pirkimo – pardavimo su A. K. sutarties 4.1 punkto matyti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo;

42. punkte numatyta, kad pirkėjui sumokėjus visÄ kainÄ ir Å¡alims sudarius turto priėmimo ir perdavimo aktÄ pirkėjas įgis nevaržomÄ teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įgytu turtu pagal jo paskirtį (administracinių nusižengimų b. 1. 27-28). Sutarties 3.1. punkte yra susitarta dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos; Sutarties 3.1.1. punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) Eur sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį; Sutarties 3.1.2. punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) Eur Pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 10 d.

IÅ¡ 2020-08-20 NT pirkimo – pardavimo sutarties su A. K. matyti, kad 4.1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo; 42 punkte numatyta, kad pirkėjui sumokėjus visÄ kainÄ ir Å¡alims sudarius turto priėmimo ir perdavimo aktÄ pirkėjas įgis nevaržomÄ teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įgytu turtu pagal jo paskirtį (administracinių nusižengimų b. 1. 62). Sutarties 3.1. punkte yra susitarta dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos;

Sutarties 3.1.1. punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) Eur sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį; Sutarties 3.1.2. punkte numatyta, jog (duomenys neskelbtini) Eur Pirkėjas įsipareigojo sumokėti atitinkamomis dalimis ir terminais: (duomenys neskelbtini) Eur iki 2020 m. rugsėjo 15 d., (duomenys neskelbtini) Eur iki 2020 m. spalio 15 d., (duomenys neskelbtini) Eur iki 2020 m. lapkričio 15 d. VMI atstovo teiginys, jog pirkėjams didžioji dalis naudos pereina dar nesumokėjus visos sumos ir nesant turto priėmimo ir perdavimo akto akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Sutartyje įtvirtintai Å¡alių valiai dėl nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimo momento ir pažeidžia CK 6.156 straipsnyje įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ .

Minėta, jog pagal Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo nuosavybės perėjimo momentas yra siejamas bÅ«tent su faktiniu visiÅ¡ku atsiskaitymu su pardavėju pagal Sutartį (su visos Sutarties kainos sumokėjimo momentu). CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus iÅ¡lieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiÅ¡kai sumokėta arba įvykdytos kitokios sÄ lygos.

Å i galimybė kildinama iÅ¡ sutarčių sudarymo laisvės principo (CK 1.2,6.156 straipsnio 1 dalis), pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog visgi negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai traktuoti, jog pirkėjams didžioji dalis naudos pereina dar nesumokėjus visos sumos ir nesant turto priėmimo ir perdavimo akto. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties tikslas yra pardavėjui parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , o pirkėjui – nupirkti ir savo nuosavybėn įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį bÅ«tų galima savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ , kad nuosavybės teisės atsiradimas negali bÅ«ti siejamas su daikto ar teisių į jį teisine registracija: „CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naujÄ daiktÄ , kitais Å¡iame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Ä®statymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamÄ jį daiktÄ registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos paÅ¡tas“ v.

Susisiekimo ministerija, AB „TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( Nr. 3K-3-1158/2003); 2000 m. spalio 9 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Orestas“ v. UAB „Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

Todėl atmestinas Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ atstovo teiginys, jog registracija Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų bazėje sudaro pagrindÄ manyti, kad nuosavybė perėjo pirkėjams nuo Sutarčių sudarymo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ iÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atitinkamai 2020-09-03 (duomenys neskelbtini) Eur sumai ir 2020-10-30 (duomenys neskelbtini) Eur sumai, taigi, akivaizdu, jog pasirinko PVMÄ® 14 straipsnio 4 d. nustatytÄ apmokestinimo momentÄ â€“ prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentÄ ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM Å¡iame Ä®statyme nustatyta tvarka.

Dėl to skundžiamas 2020 m. gruodžio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas neraÅ¡omas Nr. VMI-ANR_N-2159-2020 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis, nutaria: R. Č. skundÄ tenkinti. 2020 m. gruodžio 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas neraÅ¡omas Nr. VMI-ANR_N- 2159-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė