eb61fd2f-8411-4fe4-90fa-3acb96b05ca9 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-16404-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09888-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1; 2.6.28; 2.4.2.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. M., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui Inai Giedrikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo šeimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo. Teismas n u s t a t ė: ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jį V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininku, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti nuomos sutartį ginčo butui ieškovo vardu. Ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 1992 m. sausio 30 d., Kauno miesto valdybos gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderiu V.

R., buvo suteiktos gyvenamosios patalpos. Tuo pagrindu 2001-01-11 buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. GS-3-103 patikslinta 2006-02-02. (Duomenys neskelbtini) V. R., sudarė santuokÄ su A. Z., tačiau santuoka buvo fiktyvi, kadangi kartu kaip sutuoktiniai jie niekada kartu negyveno. A. Z. gyveno su kita moterimi, santuoka įregistruota siekiant privatizuoti savivaldybei priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). V. R. buvo pažadėta sumokėti susidariusius įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams ir toliau mokėti visus komunalinius patarnavimus už butui tiekiamas komunalines paslaugas.

IeÅ¡kovo žiniomis, po santuokos su V. R. įregistravimo, A. Z., deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, tačiau savo sutartinius įsipareigojimus vykdė trumpÄ laikÄ ir iÅ¡ dalies. Pas V. R. ieÅ¡kovas atsikėlė gyventi 2009 m. vasarÄ ir bute gyvena iki Å¡iol. Nuo 2009 m. vasaros ieÅ¡kovui apsigyvenus pas V. R., jie gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį ir rÅ«pinosi gyvenamuoju bÅ«stu. V. R. (duomenys neskelbtini) mirė, o ieÅ¡kovas ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) ir jame gyvena iki Å¡iol.

Po V. R. mirties ieÅ¡kovas nuėjo į Kauno miesto savivaldybę ir prašė pakeisti buto esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau jam nurodė, kad ginčo buto nuomos sutartis su juo negali bÅ«ti sudaryta, kadangi ieÅ¡kovas neturi jokių giminystės ryÅ¡ių su pagrindine nuomininke, mirusiÄ ja, todėl nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo net priimti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kimÄ . Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Pažymi, jog ieÅ¡kovo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su buvusia pagrindine nuomininke V. R. ir kartu su ja sudarė vienÄ Å¡eimÄ bei vedė bendrÄ Å«kį. PaaiÅ¡kina, kad atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ieÅ¡kovo teiginius, jog jis nuo 2009 m. vasaros apsigyveno pas V. R., vedė bendrÄ Å«kį, rÅ«pinosi gyvenamuoju bÅ«stu, darė remontÄ , nes prieÅ¡ savo mirtį V. R. ginčo patalpose net negyveno, butas buvo tuščias ir užplombuotas, o 2015 m. ginčo patalpose gyveno kitas asmuo.

IeÅ¡kovas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimÄ , kuriame įraÅ¡yta, kad V. R. ir A. Z. yra susituokę (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡i santuoka buvo fiktyvi, tačiau santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinius santykius, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių arba prokuroro ieÅ¡kinį. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka tarp V. R. ir A. Z. bÅ«tų nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog V.

R. ir A. Z. gyveno santuokoje iki pat V. R. mirties (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas R. M. negali bÅ«ti laikomas teisėtų V. R. sugyventiniu bei Å¡eimos nariu. Byloje nepateikta, jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno pagrindinės nuomininkės V. R. nuomojamoje ginčo patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja sudarė vienÄ Å¡eimÄ , bendromis iÅ¡laidomis tvarkė bendrÄ namų Å«kį, gerino bÅ«stÄ , mokėjo gyvenamųjų patalpų nuomos ir kitus komunalinius mokesčius.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės bei ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad buvusi ginčo patalpų nuomininkė V. R. gyveno santuokoje su A. Z., vedė su juo bendrÄ Å«kį, bendrai mokėjo mokesčius, o po judviejų mirties, bute niekas negyveno. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčo patalpas, užėmė savavaliÅ¡kai ir gyvena be teisinio pagrindo, kadangi Kauno miesto savivaldybė ieÅ¡kovui gyvenamųjų patalpų, nėra iÅ¡nuomojus, nuomos sutartis su juo nėra sudaryta.

IeÅ¡kovas pažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, yra neteisėtai užvaldęs atsakovės nuosavybę. Dėl Å¡ių pažeidimų Kauno miesto savivaldybė negali disponuoti savo nuosavybe, negali ginčo gyvenamųjų patalpų iÅ¡nuomoti asmenims, įraÅ¡ytiems į sÄ raÅ¡us socialiniam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, nes jas neteisėtai valdo kitas asmuo, t. y. ieÅ¡kovas. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad A. R. ir V. R. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). 1992-01-30 suraÅ¡ytas gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderis (el. b. l. 13). 2006-02-02 sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su V.

R. (el. b. l. 15). V. R. 1992-02-06 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25). (duomenys neskelbtini) sudaryta A. Z. ir V. R. santuoka (el. b. l. 12). 2009-04-01 sudaryta Å ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su A. Z. (el. b. l. 19). Kauno darbo biržos 200-04-06 pažymoje A. Z. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26). Kauno miesto savivaldybės administracijos BÅ«sto valdymo skyriaus 2017-05-19 pažymoje nurodoma, kad nėra asmenų deklaravusių gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 52).

AB „City service“ raÅ¡ytai dėl patekimo į patalpas (el. b. l. 53–54). UAB „Kauno komunalinis Å«kis“ raÅ¡tai dėl pateikimo į patalpas (el. b. l. 55–59). AB „Lietuvos dujos“ AB „Kauno energija“ raÅ¡tai dėl įsipareigojimų (el. b. l. 60–61). SÄ skaitos už komunalinius mokesčius (b. l. 71–88). IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jį mirusiosios V. R. Å¡eimos nariu ir įpareigoti sudaryti su juo nuomos sutartį.Teismas nurodo, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs Å¡eimos sampratos, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taikantis Konvencijos nuostatas, savo jurisprudencijoje, kuri Lietuvos teisės aiÅ¡kinimui aktuali kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis, ne kartÄ yra analizavęs Å¡eimos sampratÄ .

Byloje Marckx prieÅ¡ BelgijÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad Å¡eimos gyvenimo samprata neapsiriboja santuokos pagrindu susiformavusiomis Å¡eimomis ir gali apimti kitus de facto santykius. Tradicinės Å¡eimos skatinimas ir rėmimas pats savaime yra teisėtas ir net girtinas dalykas, tačiau siekiant Å¡io tikslo negalima imtis priemonių, kenkiančių natÅ«raliai Å¡eimai, nes tokios Å¡eimos nariai naudojasi Konvencijos 8 straipsnio, kuriuo reglamentuojama inter alia teisė į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , garantijomis taip pat, kaip ir tradicinės Å¡eimos nariai (1979 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Marckx prieÅ¡ BelgijÄ , pareiÅ¡kimas Nr. 6833/74).

Nustatant, kokius santykius apima sÄ voka „šeimos gyvenimas“, gali bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pvz., bendrÄ gyvenimÄ , ryÅ¡ių pastovumÄ , demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobÅ«dį ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuomone, sÄ voka „šeimos gyvenimo gerbimas“ reiÅ¡kia, kad biologinė ir socialinė tikrovė yra svarbesnė už teisinę prezumpcijÄ , prieÅ¡taraujančiÄ nustatytiesiems faktams (1994 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Kroon ir kt. prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimas Nr. 18535/91).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas, santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija, nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų, pvz. santuokos nesudariusių vyro ir moters bendro gyvenimo, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, vaikų bendro auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Darytina iÅ¡vada, kad nors įstatymų leidėjas nėra sureglamentavęs sugyventinių teisinių santykių, tačiau faktiniai asmenų tarpusavio santykiai yra ginami, jeigu jie nepažeidžia įtvirtintų saugomų konstitucinių principų.CK 6.588 str. 1 d. detalizuoja, kas yra nuomininko Å¡eimos nariai: tai kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje teisės normoje įstatymų leidėjas iÅ¡plėtė asmens Å¡eimos narių ratÄ ir suteikė teises ir katu gyvenantiems, vedantiems bendrÄ Å«kį asmenims.

Sprendžiant sugyventinio pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu klausimÄ svarbu nustatyti trijų aplinkybių visumÄ : ar asmuo, praÅ¡antis pripažinti jį nuomininko Å¡eimos nariu, buvo nuomininko sugyventinis, ar jis iÅ¡gyveno kartu su nuomininku ne mažiau nei vienerius metus, ar jos su nuomininku bendrai tvarkė namų Å«kį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-871/1999, ir kt.). IeÅ¡kovas duodamas papaiÅ¡inimus nurodė, kad su V. R. gyveno nuo 2009 m. vasaros, pragyveno kartu trejus metus.

Jis žinojo, kad V. R. yra sudariusi santuokÄ su kitu asmeniu A. Z., kuris į ginčo butÄ buvo atėjęs kelis kartus. Su mirusiÄ ja ieÅ¡kovas kartu gyveno, pirko maistÄ , mokėjo mokesčius, remontavo bÅ«stÄ . Byloje apklausta liudytoja V. B., kuri gyvena kaimynystėje, patvirtino, kad ji gyvena kaimynystėje nuo 2010 metų. IeÅ¡kovÄ pažįsta, matydavo dažnai. Pastebėjo V. R. ir ieÅ¡kovÄ kartu bÅ«nant, atrodė artimi. Byloje pateikti komunalines paslaugas teikiančių asmenų raÅ¡tai patvirtina, kad buvo įsiskolinimų už ginčo butui teiktas paslaugas, tačiau Å¡ios aplinkybės pačios savaime nepaneigia, kad Å¡is butas nebuvo gyvenamas.

Atsakovės pateikti duomenys dėl patekimo į ginčo butÄ yra suraÅ¡yti tuo metu, kai V. R. buvo gyva, todėl nepaneigia to fakto, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kove kartu gyveno. Po V. R. mirties 2013-12-12 raÅ¡te nurodoma, kad į butÄ pateikti nepavyko. Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms pripažintina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys ir liudytojos parodymai yra prietaringi, tačiau vadovaujantis įrodymų pakankamumo bei tikimybės principu pripažintina, kad labiau tikėtina, kad V. R. gyveno su ieÅ¡kovu (CPK 178 strapsnis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovas pagrindė, kad su mirusiÄ ja tvarkė bendrÄ Å«kį, kartu gyveno daugiau nei metus laiko, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti ieÅ¡kovÄ Å¡eimos nariu.IeÅ¡kovo tvirtinimu, jis su pagrindine nuomininke vedė bendrÄ Å«kį gyveno, kaip sutuoktiniai. Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovÄ ir V. R. giminystės santykiai nesiejo, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti jį mirusiosios sugyventiniu. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad CK 6.588 str. prasme sugyventiniais pripažįstami tik Å¡eiminius santykius su pagrindiniu buto nuomininku sukÅ«rę, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos, asmenys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sugyventiniai – tai faktiniai sutuoktiniai, kurių faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį, nes jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turtiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. R. ir A.

Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad santuoka buvo fiktyvi, nes Å¡ie asmenys kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio. Byloje duomenų, kad buvo kreiptasi CK 3.39 str. nustatyta tvarka dėl santuokos negaliojimo nėra pateikta. Byloje pateiktas V. R. ir A. Z. santuokos liudijimas patvirtina, kad jie buvo sutuoktiniai. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi dokumentai iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybės institucijų laikomi oficialiais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymais, įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų paneigiančių, kad V. R. mirties dienÄ nebuvo A. Z. sutuoktinė. Darytina iÅ¡vada, kad V. R. santuokos metu gyveno su kitu asmeniu – ieÅ¡kovu, tačiau ji nebÅ«tų galėjusi sudaryti santuokos su ieÅ¡kovu, prieÅ¡ tai nenutraukusi santuokos su A.

Z.. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažįstamas ir nuomininko Å¡eimos nariu kaip sugyventinis, kadangi CK 6.588 str. prasme sugyventiniais pripažįstami tik Å¡eiminius santykius su pagrindiniu buto nuomininku sukÅ«rę asmenys, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos, o pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir CK trečios knygos teisės normas draudžiama pažeisti monogamijos principÄ (CK 3.16 straipsnis). Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ir V.

R. kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį nepakankama, kad jį bÅ«tų galima pripažinti Å¡eimos nariu, ir tokiu bÅ«du jam suteikti įstatymo numatytas teises, nes prieÅ¡ingu atveju susidarytų tokia teisinė situacija, kad V. R. vienu metu bÅ«tų turėjusi sutuoktinį ir sugyventinį (faktinį sutuoktinį). Atitinkamai tokia situacija Å¡iuo metu neatitinka Konstitucijoje ir CK įtvirtintų santuokos sudarymo pagrindų ir sÄ lygų ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovÄ V.

R. sugyventiniu atmestinas, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų (CK 3.16 straipsnis, 178 straipsnis). IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovę sudaryti su juo nuomos sutartį dėl ginčo buto. Teismas nurodo, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus atvejus reglamentuoja CK 6.602 str., kurio 2 d. numato tik nuomininko Å¡eimos nario teisę visų Å¡eimos narių susitarimu perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ nuomos sutarties, ir atitinkamai pakeisti nuomos sutartį, jam toliau gyvenant nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informavus apie tai nuomotojÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas nelaikytinas Å¡eimos nariu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kovu nuomos sutartį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo Å¡eimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Aušra Barškietytė