eb616fdf-407e-403e-aa6c-be4005081fae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. V., jo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovei E. G., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei Silvai Sandienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovei E. G. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašė panaikinti teismo nustatytÄ laikinÄ valdžios apribojimÄ dukros E. G. atžvilgiu, nustatyti ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad kartu su atsakove 2011-08-08 susilaukė nepilnametės dukros E. G.. Gyvenimas kartu su atsakove nenusisekė, kildavo tarpusavio konfliktai, Å¡alys iÅ¡siskyrė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 priėmė sprendimÄ , kuriuo nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina, o tėvui (ieÅ¡kovui) dvejiems metams apribojo tėvo valdžiÄ dukros atžvilgiu. Nors atsakovė ir teigia, kad ieÅ¡kovas smurtauja prieÅ¡ jÄ , tačiau jis jokio smurto atsakovės atžvilgiu nenaudojantis.

IeÅ¡kovas nurodė, jog turi gerÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , savo dukrÄ labai rÅ«pinasi ir nori su ja bendrauti. Jo gyvenamoji aplinka nekenkia dukros sveikatai ir raidai. Nuo pat dukros gimimo atsakovė neleidžia matytis su mergaite, reikalauja vien tik pinigų jos iÅ¡laikymui. Dukros bendravimas su tėvu atitinka jos interesus, dukra turi pažinti tėvÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad jis ne kartÄ kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Å¡is padėtų spręsti problemÄ , tačiau atsakovė kategoriÅ¡kai draudžia vaikui bendrauti su tėvu.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas turėtų nustatyti bendravimo tvarkÄ , kuri padėtų, jog tėvo ir vaiko ryÅ¡ys nenutrÅ«ktų. Patikslinęs ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovas prašė teismo nustatyti tokiÄ jo ir dukros bendravimo tvarkÄ : dukra kas antrÄ mėnesio savaitgalį praleidžia su tėvu A. V., o bÅ«tent, tėvas dukrÄ penktadienį 17 val. pasiima iÅ¡ motinos namų ir sekmadienį 19 val. pristato į motinos namus. Vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) dukra su tėvu praleidžia tris savaites (21 kalendorinę dienÄ ) tėvui dukrÄ paimant iÅ¡ motinos paskutinę darbo dienÄ 17 val. ir grÄ Å¾inant motinai po 30 dienų iki 19 val.

Žiemos metu (gruodžio – vasario mėn.) dukra su tėvu praleidžia vienÄ savaitę (7 kalendorines dienas) analogiÅ¡kai tėvui paimant dukrÄ iÅ¡ motinos ir jÄ grÄ Å¾inant motinai. Atostogų metu vaiko motina privalo tėvui atiduoti dukters asmens pasÄ , bÅ«tinÄ kelionėms. Tėvas A. V. apie savo atostogų pradžiÄ ir pabaigÄ turi praneÅ¡ti dukters motinai prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Tėvas turi teisę bet kada bendrauti su dukra tiek vaikų darželyje, tiek ateityje mokykloje, tiek kitose vietose neribotinai.

Å i tvarka įsigalioja teismui priėmus sprendimÄ ir vykdoma taip: po teismo sprendimo pirmÄ jį savaitgalį dukra praleidžia su tėvu, o toliau pagal bendrÄ tvarkÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas, susipažinęs su psichologine iÅ¡vada, prašė teismo taikyti pereinamÄ jį laikotarpį, tokį koks yra nurodytas praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. tėvui kartu su nepilnamečiu vaiku bendrauti dalyvaujant psichologui. IeÅ¡kovas su tokiu praÅ¡ymu nesutiko (I tomas, b.l. 21-24, II tomas, b.l. 9-11).Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, neterminuotai ieÅ¡kovui apriboti tėvo valdžiÄ nepilnametės dukros E. G. atžvilgiu, nenustatinėti bendravimo tvarkos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-08-08 gimė E. G.. Praėjus vos kelioms dienoms nuo dukros gimimo, su ieÅ¡kovu nutraukė bet kokius santykius, kadangi vaiko tėvas smurtavo prieÅ¡ atsakovę. Kartu su ieÅ¡kovu negyvena nuo 2011-08-15, kai su policijos pagalba su naujagime dukra pavyko iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovo namų.

Dukra su tėvu visiÅ¡kai negyveno, dukra rÅ«pinasi tik viena atsakovė. Po teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo priėmimo, dar ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovas terorizavo atsakovę, žemino, su vaiku elgėsi neadekvačiai. IeÅ¡kovas vadino atsakovę prostitute, narkomane, protiÅ¡kai atsilikusia, neįgalia ir t.t. IeÅ¡kovo nuotaikos kaitaliojosi, jis įžeidinėdavo vaiko motinÄ . Vieno pokalbio SKYPE metu ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovei už dukrÄ 100 000 Lt. Po tėvo valdžios apribojimo, ieÅ¡kovas gyveno Maskvoje, turėjo kitÄ moterį, dukra jo nedomino, tačiau tuo pačiu metu ieÅ¡kovas reikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , vykdomÄ jo atžvilgiu.

Vėliau ieÅ¡kovas gyveno Rygoje, paskui – Izraelyje. IeÅ¡kovas visas jo turėtas moteris iÅ¡varydavo iÅ¡ namų, jas muÅ¡davo. Praėjus pusantrų metų po 2013-02-14 sprendimo priėmimo, atsakovė, atsitiktinai sutikusi ieÅ¡kovÄ gatvėje, vėl pradėjo su juo bendrauti įvairiomis telekomunikacijų priemonėmis. IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasimatyti su dukra. Atsakovė leido vaikui susipažinti su tėvu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ su dukra susitiko 2014 metų pavasarį kavinėje.

Dukra tėvo nepažino, o pastarasis nemokėjo su ja užmegzti kontakto. Mergaitė tėvo bijojo, glaudėsi prie atsakovės, o ieÅ¡kovas nesistengė dukros kalbinti ir rasti bendrų interesų. AntrÄ kartÄ ieÅ¡kovas dukrÄ matė prieÅ¡ skrisdamas į Izraelį, tačiau paėmęs dukrÄ neatsargiai pastatė jÄ ant žemės ir Å¡i nukrito, susitrenkė į marmurinį laiptų kampÄ . Tėvas nekreipė jokio dėmesio į vaikÄ ir tiesiog stovėjo. 2014 metų rugpjūčio mėnesį dukrai sukako treji metai.

IeÅ¡kovas norėjo su dukra praleisti jos gimimo dienÄ . Laikydamasi ieÅ¡kovo nurodymų, atsakovė laukė jo iki itin vėlaus vakaro prie IKI parduotuvės. Mergaitė buvo beužmieganti, o tėvas jai nupirko tortÄ . Ä® LietuvÄ atvykus ieÅ¡kovo motinai, atsakovė pati pasiÅ«lė supažindinti mergaitę su senele, tačiau ir Å¡io susitikimo metu ieÅ¡kovas sugebėjo sužeisti dukrÄ , susitikimas baigėsi klyksmais ir aÅ¡aromis. 2014 metų rudenį vykusio susitikimo metu ieÅ¡kovas dukrÄ iÅ¡vedė į laukÄ trumpomis rankovėmis, dėl ko mergaitė susirgo.

Dar kito susitikimo metu ieÅ¡kovas nešėsi dukrÄ ant pečių ir nepagalvojo pasilenkti eidamas pro duris, dėl ko dukra atsitrenkė į durų staktÄ . 2014 metų lapkričio mėnesį ieÅ¡kovas vėlų vakarÄ , apie 22.45 val. laužėsi į atsakovės namus, kuriuose ji gyvena su dukra. Mergaitė iÅ¡sigando, verkė. IeÅ¡kovas yra neprognozuojamas, jis nesiorientuoja laike, negerbia kitų. 2014-12-31 atsakovės motina su mergaite ir ieÅ¡kovu ėjo į baletÄ . Atsakovės motina pasakojo, kad didžiÄ jÄ dalį laiko ieÅ¡kovas praleido kalbėdamasis telefonu.

Nepilnametė E. G. nenorėjo su tėvu bendrauti, sėdėti jam ant kelių, stÅ«mė jį nuo savęs. IeÅ¡kovas neturi jokių tėvystės įgÅ«džių, jis grasino ne kartÄ iÅ¡vežti dukrÄ iÅ¡ Lietuvos, kad Å¡i daugiau nepamatytų motinos. IeÅ¡kovo Å«mų bÅ«dÄ Ä¯rodo ir tai, kad jis savo darbovietėje sumušė darbuotojÄ . IeÅ¡kovas yra teistas už fizinio ir psichologinio smurto naudojimÄ , turi rimtų psichikos sutrikimų, jam diagnozuota isterinė psichopatija. IeÅ¡kovas nededa pastangų pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , elgesį, kad galėtų rodyti deramÄ pavyzdį dukrai.

Atsakovė su dukra pirmÄ kartÄ Ä¯ Izraelį buvo nuvykusi 2014-07-29. Gerai praleidus laikÄ pas ieÅ¡kovo senelį, vaikui susipažinus su proseneliu, Å¡alys su vaiku iÅ¡vyko į ieÅ¡kovo namus, kur ieÅ¡kovas eilinį kartÄ užsipuolė atsakovę ir jÄ kartu su dukra nakvynei priglaudė ieÅ¡kovo psichoanalitikas. Likusį kelionės laikÄ atsakovė beveik visÄ laikÄ tylėjo, nesivėlė į diskusijas su ieÅ¡kovu. Praėjus keletui mėnesių po Å¡ios kelionės, ieÅ¡kovas vėl pasikvietė atsakovę su vaiku į Izraelį.

Atsakovė nusprendė vykti, kadangi liko sužavėta Å¡ios Å¡alies kultÅ«ra ir istorinėmis vietomis. 2014-09-25 karu su mergaite atsakovė vėl iÅ¡vyko į Izraelį. Vos atvykus į Å¡alį, ieÅ¡kovas ėmė atsakovę engti, niekinti, naudoti smurtÄ . IeÅ¡kovas sugriebė atsakovės telefonÄ , trenkė į kaktÄ , nuo smÅ«gio atsakovė su dukra nuvirto. KitÄ dienÄ ieÅ¡kovas ėmė stumdyti atsakovę ant laiptų, nuo ko ji susimušė petį, galvÄ . Kai atsakovė gamino dukrai valgyti, ieÅ¡kovas dėl neaiÅ¡kių priežasčių suirzo, liepė eiti valgyti su dukra į miestÄ , iÅ¡varė iÅ¡ namų, neleido pasiimti daiktų, dokumentų, net vandens.

TÄ dienÄ Izraelyje buvo Å¡ventinė diena, todėl parduotuvės nedirbo. IeÅ¡kovas atėmė buto raktus, suplėšė atsakovės tunikÄ , ji liko gatvėje be piniginės. Nepilnametė dukra, stebėdama situacijÄ nuolat verkė. Atsakovė suprato padariusi klaidÄ atvykdama į Å¡alį. Dienos metu, Å¡alims su dukra leidžiant laikÄ prie Negyvosios jÅ«ros, atsakovė paliko ieÅ¡kovo priežiÅ«rai dukrÄ ir nuėjo iÅ¡simaudyti. Dukros tėvas, palikęs vaikÄ ant kranto kalbėjosi telefonu, dėl ko nepilnametė dukra atsisėdo ant smėlio su suknele ir druska nugraužė jai nuogus sėdmenis.

Mergaitė pradėjo klykti. Atsakovė atbėgo ir nuprausė mergaitę, nurengė suknelę. IeÅ¡kovas net nesuprato kas nutiko, kadangi visÄ laikÄ bendravo telefonu. IeÅ¡kovas atėmė iÅ¡ atsakovės vaikÄ , smogė kumščiu motinai į dantis, kojomis spardė į nugarÄ , kaltino atsakovę dėl įvykio. Vėliau pradėjo atsipraÅ¡inėti dėl to, kad nesugebėjo prižiÅ«rėti vaiko. Vėliau ieÅ¡kovas užsipuolė atsakovę vėlai naktį apie 4.15 val., kad Å¡i paliko įjungtÄ Å¡aldytuvÄ .

Nei kelionių metu, nei bet kada kitÄ kartÄ bendraudamas su dukra ieÅ¡kovas nėra su ja žaidęs, nes sakydavo, kad dukra jam trukdo, jam trukdydavo ir tai, kad ji verkia. IeÅ¡kovas priekaiÅ¡taudavo ir prikaiÅ¡iodavo atsakovei dėl to, kad lietuviai išžudė žydus, Vilnius sudegino sinagogas ir t.t. Atsakovės nuomone ieÅ¡kovo psichika yra pažeista. Atsakovė mano, kad jos kelionės į Izraelį buvo didelė klaida, kadangi kelionės metu ji buvo sumuÅ¡ta, ne vienÄ kartÄ engta, iÅ¡varyta iÅ¡ namų su vaiku.

Atsakovė dėl sumuÅ¡imo kreipėsi į specialistus, kurie davė iÅ¡vadÄ dėl padarytų sužalojimų. IeÅ¡kovo elgesys, po teismo sprendimo apriboti jam tėvo valdžiÄ laikinai, niekaip nepasikeitė. IeÅ¡kovas smurtauja, naudoja fizinę jėgÄ , psichologinį smurtÄ . Atsakovės teigimu ieÅ¡kovas nevengia vartoti narkotines medžiagas. Vadinasi aplinkybės, kurios egzistavo anksčiau apribojant tėvo valdžiÄ laikinai, egzistuoja ir dabar, netgi yra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo elgesys yra pablogėjęs, todėl atsakovės manymu yra pagrindas apriboti ieÅ¡kovui tėvo valdžiÄ neterminuotai.

IeÅ¡kovas nerodo jokio noro keistis, koreguoti savo elgesio, toleruoti kitų nuomonę. IeÅ¡kovas daro ir tiesioginę žalÄ dukrai, itin grubiai pažeidžia jos interesus amoraliu elgesiu. Toks elgesys niekaip nėra suderinamas su jo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis bei neatitinka rÅ«pestingo tėvo standarto. IeÅ¡kovas dukros nevedė į vaikams skirtus renginius ir parkus, spektaklius, neleidžia su vaiku laisvalaikio. IeÅ¡kovas Å¡aukdavo ant mergaitės, kai Å¡i, neÅ¡ama ant rankų, netyčia papeÅ¡davo jo plaukus.

Po tokio tėvo elgesio nepilnametis vaikas nenori su juo bendrauti, ilgai verkia, nenori prisileisti tėvo. Atsakovė teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatinėti ieÅ¡kovo ir dukros E. G. bendravimo tvarkos, kadangi ieÅ¡kovas nesugeba laikytis net elementarių susitarimų, nėra suinteresuotas bendrauti su dukra, nesuvokia kÄ reiÅ¡kia turėti nepilnametį vaikÄ , bÅ«ti tėvu. Atsakovei yra keistas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos, kadangi ieÅ¡kovas ne kartÄ dukros yra atsižadėjęs, teigęs, kad dukra su motina yra „niekas“.

Nesutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo tvarka. PrieÅ¡tarauja, kad bendravimo tvarka bÅ«tų nustatyta su nakvynėmis, kadangi tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Mergaitė niekada nėra nakvojusi tėvo namuose, viena su juo nėra praleidusi nė vienos gyvenimo valandos. IeÅ¡kovas yra jai svetimas asmuo. Ir pats ieÅ¡kovas niekada nedėjo pastangų, kad artimiau susipažintų su dukra. IeÅ¡kovas taip pat visiÅ¡kai nežino nepilnamečio vaiko poreikių, užimtumo, dienotvarkės. Nors ieÅ¡kovas ir užrašė dukrÄ Ä¯ privatų, brangiai kainuojantį darželį, po kelių mėnesių jis nustojo mokėti už darželį.

Bendravimas su dukra „bet kada“ visiÅ¡kai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir teismų praktikos (I tomas, b.l. 39-52).IeÅ¡kovas A. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka. Teigia, kad atsakovei įspÅ«dį paliko ieÅ¡kovo didelis ir prabangus namas, atsakovė pastojusi dar pirmÄ jÄ draugystės savaitę, reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų. Teigia, kad pati atsakovė turi psichikos sutrikimų ir norėjo nuraukti su ja santykius. Su kuo bÅ«tent atsakovė kategoriÅ¡kai nesutiko.

Kelionės į EgiptÄ metu atsakovė elgėsi neadekvačiai, sudaužė vieÅ¡bučio kambario interjero daiktus. IÅ¡ ieÅ¡kovo namų pradėjo dingti daiktai, o artėjant gimdymui įtampa dar labiau augo. Tuo metu atsakovė persikėlė gyventi pas savo motinÄ . Atsakovė ne kartÄ teigė, kad atiduos nepilnametį vaikÄ Ä¯ vaikų namus. IeÅ¡kovo teigimu, vaiko gimimas jam buvo didžiulis džiaugsmas. Atsakovė ir toliau reikalavo didelių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko duoti.

Vesdamas dialogÄ su verslo partneriu, ieÅ¡kovas pastebėjo, kad prie vartų laukia policijos pareigÅ«nai, o atsakovės motina iÅ¡nešė kažkokius maiÅ¡us iÅ¡ namų. IeÅ¡kovas buvo apieÅ¡kotas. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad namuose nepilnametis vaikas su motina yra laikomi įkaitais. Po to kai atsakovė su motina ir vaiku iÅ¡vyko, ieÅ¡kovas pastebėjo, kad trÅ«ksta daugelio jo daiktų. Ä® policijÄ nesikreipė, žurnalistams informacijos apie vaiko motinÄ neteikė. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei iÅ¡ Å¡ių santykių ir nepilnamečio vaiko gimimo buvo reikalinga tik materiali nauda.

IeÅ¡kovas pripažino tėvystę vaiko atžvilgiu pas notarÄ . Norėdamas susitikti su nepilnamečiu vaiku, ieÅ¡kovas bÅ«davo iÅ¡varomas atsakovės ir jos motinos, buvo kviečiama policija. Atsakovė kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Po posėdžio ieÅ¡kovas ir jo advokatas kvietėsi atsakovę deryboms dėl taikos sudarymo, atsakovė pateikė sÄ raÅ¡Ä prabangių daiktų, kurių ji nori gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, tame tarpe ir didelės iÅ¡laikymo vaikui sumos per mėnesį. IeÅ¡kovo darbovietės vairuotojas dažnai bendraudavo su atsakove, veždavo jai daiktus, dovanas nuo ieÅ¡kovo. 2014-06-02 ieÅ¡kovas teigė padovanojęs dukrai telefonÄ , kad galėtų dažniau su ja bendrauti.

Atsakovė visaip trukdė dukrai bendrauti su tėvu. Atsakovės teiginiai, kad tarp vaiko ir tėvo nėra jokio emocinio ryÅ¡io, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas teigė, kad su vaiku buvo pas savo draugus, pas kuriuos jie žaidė LEGO kaladėlėmis, rinko dviratukÄ , buvo prie jÅ«ros Jurmaloje, lankėsi koncerte, kuris vyko Rygoje. Kelionės į Izraelį metu atsakovė iÅ¡sirinko žiedÄ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje už 7 000 Eur. IeÅ¡kovas jai tÄ Å¾iedÄ nupirko. Atsakovė nuolatos kreipiasi į policijÄ dėl ieÅ¡kovo elgesio, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties.

IeÅ¡kovui nesuprantamas teismo sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Jis, kaip tėvas, užtikrino dukrai privatų darželį, duodavo atsakovei pinigų už darželį, dukros maitinimui. Pasikalbėjus su darželio vedėja paaiÅ¡kėjo, kad motina dukros į daželį neatveda, arba atveda labai retai. Atsakovė negalėjo to paaiÅ¡kinti. Prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (I tomas, b.l. 100-105).IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovas A.

V. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir generaliniu vadovu. Darbo reikalais dažnai vyksta į užsienį, kur praleidžia daug laiko. Bute yra sudarytos geros sÄ lygos dukrai lankytis, žaisti, poilsiauti. Bute yra didelis balkonas, namas yra ramioje vietoje. IeÅ¡kovo teigimu, nepilnametė dukra nesilankė jo namuose, tačiau visada yra laukiama. IeÅ¡kovas dukrÄ myli, nori matytis su ja, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime, tačiau jos motina nesudaro sÄ lygų bendrauti su dukra, nereaguoja į skambučius, nesudaro galimybių perduoti dukrai nupirktas dovanas.

Atsakovė E. G. kartu su mažamete dukra E. G. gyvena dukrai priklausančiame vieno kambario bute. Butas įrengtas tvarkingai, nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros sÄ lygos augti ir vystytis. Nepilnametė Å¡iuo metu vaikų ugdymo įstaigos nelanko, mamos darbo laiku jÄ prižiÅ«ri senelė V. G.. Nepilnametė mergaitė lanko mokyklėlę „Next karta“, baseinÄ bei gimnastikos treniruotes sporto mokykloje. Apsilankymo metu bendrauta su nepilnamete dukra, kurios buvo klausiama, ar ji pažįsta tėvÄ .

Mergaitė nieko neatsakė, tik palinksėjo galvyte. Paklausus ar nepilnametė dukra myli tėvÄ , mergaitė atsakė, kad tėtis muÅ¡a mamÄ ir pabėgo. Atsakovė E. G. teigia, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vadove, dantų technike. Institucija neturi domenų apie tai, kad E. G. netinkamai vykdytų motinos pareigas. Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga, tėvų pateiktais paaiÅ¡kinimais, matyti, kad tėvas A. V. su dukra bendrauja nereguliariai, bendravimas su mažamete dukra vykdavo motinai dalyvaujant.

Motinos teigimu, vaiko tėvas nežino mergaitės susiformavusių poreikių, nesugeba atsižvelgti į vaiko dienos režimÄ . Skyriaus teigimu, nepilnametė pažįsta tėvÄ , jis nėra jai visiÅ¡kai svetimas asmuo. Vaiko ryÅ¡iai su tėvu gali bÅ«ti suvaržyti tik labai iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis ir pagrįsti svariais argumentais, įrodymais. Tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu, esant „sutrikusiems“ vaiko tėvų tarpusavio santykiams, nesusiformavo ir ieÅ¡kovo bei dukros E. G. tarpusavio ryÅ¡iai.

Siekiant atkurti tėvo ir dukros tarpusavio ryÅ¡ius, galėtų bÅ«ti skiriamas psichologinis įvertinimas, kurio metu specialistai įvertintų tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, tėvo galimybę ir pastangas pasirÅ«pinti mažamete dukra, įvertintų ar vaikas yra pasiruošęs bÅ«ti su tėvu jo aplinkoje ir sÄ lygomis. Todėl bÅ«tų tikslinga nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu laipsniÅ¡kai ir nuosekliai bÅ«tų atkurtas tėvo ir dukros tarpusavio emocinis ryÅ¡ys (I tomas, b.l. 107-112).Atsakovė E. G. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose detaliai iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis susipažino su ieÅ¡kovu A.

V. ir atsikirto į jo atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (I tomas, b.l. 124-133). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. V. palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, neigė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Teigė, kad mergaitės motina pati kalta dėl įvykio prie Negyvosios jÅ«ros. Nurodė, kad jis stovėjo netoli vaiko ir rÅ«kė, o atsakovė liko viena su vaiku. Nekreipdama dėmesio į vaikÄ , atsakovė nuėjo maudytis. Atsakovės atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo.

Matė kaip dukra atsisėdo į druskÄ , vaikas Å¡aukė. IeÅ¡kovas teigė, kad dėl bendravimo su dukra į LietuvÄ atskris dažniau, norėtų atskristi bent kartÄ per mėnesį. Dėl jam nustatytos isterinės psichopatijos, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad diagnozė jam buvo nustatyta tam, kad jis galėtų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdžio metu atsakovė E. G. palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės ji nemato susidomėjimo dukra ir rÅ«pestingumo.

IeÅ¡kovÄ dažnai iÅ¡tinka isterijos priepuoliai. Teismo sprendimu ieÅ¡kovui apribojus laikinai tėvo valdžiÄ , atsakovė kartu su dukra buvo nuvykusi į Izraelį, nes ieÅ¡kovas prašė, kad dukra pabÅ«tų prie jÅ«ros, pamatytų jo senelį. Pirmos vieÅ¡nagės metu didelių incidentų nebuvo, nes kai ieÅ¡kovÄ iÅ¡tikdavo isterijos priepuoliai, ji tylėdavo ir nelysdavo jam į akis. Atsakovė su dukra po 5 dienų grįžo į LietuvÄ . Vėliau ieÅ¡kovas labai prašė atskristi su dukra antrÄ kartÄ , nes jo senelis yra labai silpnos sveikatos.

Atvykus antrÄ kartÄ , atsakovė patyrė fizinį ir psichologinį smurtÄ . Ji buvo sumuÅ¡ta, ieÅ¡kovas jÄ daužė į marmurinius laiptus, trankė kumščiu į veidÄ . Po trijų dienų iÅ¡skrido į namus. Grįžusi į namus, atsakovė kreipėsi į medikus dėl patirtų traumų. IeÅ¡kovas nesuvokia kas yra tikra Å¡eima. Jo elgesys nestabilus, jis gali trenkti kumščiu į veidÄ . IeÅ¡kovo planas – vienam auginti nepilnametį vaikÄ su kita moterimi, bet ieÅ¡kovas negali iÅ¡bÅ«ti ilgai su vaiku, kadangi neturi tam kantrybės. Atsakovė teigė, kad nepilnametė dukra nustojo lankyti privatų darželį, kadangi ieÅ¡kovas nustojo už jį mokėti.

Pateiktos nuotraukos neatspinti realybės, vadina tai vienos minutės kadru. IeÅ¡kovo nuotaikos pasikeičia, jis mosikuoja rankomis, Å¡aukia vaiko akivaizdoje, dukra iÅ¡sigÄ sta. IeÅ¡kovas gali įsiveržti į namus naktį. Atsakovė nesutinka, kad tėvas su dukra bendrautų pas psichologÄ . Teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė paaiÅ¡kino, kad normaliam nepilnamečio vaiko vystymuisi reikalinga abiejų tėvų priežiÅ«ra, abu tėvai turi dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime.

Pabrėžė, kad abiem mergaitės tėvams yra reikalinga psichologo pagalba. Mergaitė noriai bendrauja su tėvu, baimės jausmo jam nejaučia. Motina nurodo, kad tėvas daro neigiamÄ Ä¯takÄ dukros vystymuisi. VTAS ne visiÅ¡kai sutinka su Å¡ia iÅ¡vada, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka visiÅ¡kai neatitinka Å¡iandienos situacijos. Pirmiausia, ieÅ¡kovas pats nurodė, kad tiek kartų bendrauti su dukra jis neatvyks. Antra, ieÅ¡kovas nesusipažino su ekspertizės aktu, o tai parodo jo požiÅ«rį į nepilnametį vaikÄ .

IeÅ¡kovo elgesys nėra visiÅ¡kai adekvatus, ieÅ¡kovas nuolatos kaltina savo atstovÄ , nuolat kartoja keisiantis advokatÄ . Skyriaus nuomone tėvo ir dukros bendravimui yra bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis. Pritarė atsakovės reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. G., gim. 2011-08-08, yra ieÅ¡kovo A. V. ir atsakovės E. G. dukra. Å alių santuoka nebuvo sudaryta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1763-595/2016 nepilnametės E. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina E. G., iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė dukrai iÅ¡laikymÄ bei terminuotai 2 metams apribojo tėvo A. V. valdžiÄ nepilnametės dukros atžvilgiu. Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. IeÅ¡kovas A. V. prašė panaikinti teismo nustatytÄ terminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ . Atsakovė E. G. prašė teismo neterminuotai ieÅ¡kovui apriboti tėvo valdžiÄ nepilnametės dukros atžvilgiu.

PrižiÅ«rėti vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, iÅ¡laikyti juos, sudaryti palankias visapusiÅ¡kos ir darnios raidos sÄ lygas, kad jie bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rÅ«pintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iÅ¡ tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžiÄ . Ä®statymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimÄ , jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sÄ lygos. Å ios sÄ lygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) gali auklėti vaikÄ ;

3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Visos Å¡ios sÄ lygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iÅ¡ jų – bÅ«tina įrodyti esant visas tris sÄ lygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, bÅ«tina įrodyti, jog jie gali auklėti vaikÄ , taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Å iuo principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sÄ lygos. Teismo vertinimu ieÅ¡kovas A. V. nepateikė teismui konkrečių faktų ir įrodymų apie tai, kad jam tėvo valdžios apribojimas turėtų bÅ«ti panaikintas. IeÅ¡kovo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Teismas, priimdamas sprendimÄ laikinai apriboti ieÅ¡kovui tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko atžvilgiu nurodė, jog ieÅ¡kovas sistemingai terorizavo atsakovę smurtaudamas ir naudodamas psichinę prievartÄ , baugino tuo metu sugyventinę E. G., grasindamas atimti iÅ¡ jos vaikÄ , susidoroti su ja fiziÅ¡kai arba uždaryti į psichiatrijos ligoninę.

IeÅ¡kovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys psichologinio ir fizinio smurto naudojimu motinos atžvilgiu, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje, todėl toks tėvo elgesys neatitiko rÅ«pestingo tėvo standarto, nesuderinamas su tėvo teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, kad tėvo ir vaiko emocinis ryÅ¡ys nėra susiformavęs, tėvas nededa pastangų, kad tÄ ryšį sukurtų ir atstatytų. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi iÅ¡nagrinėjęs abiejų Å¡alių apeliacinius skundus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo.Å iuo atveju teismui yra svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovo elgesys po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė kardinaliai, ar jis gali auklėti savo nepilnametę dukrÄ bei ar tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus nepilnamečio vaiko interesams.

Teismo surinktų bei Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad laikotarpiu 2014-09-24 – 2014-10-03 atsakovei su dukra vieÅ¡int Izraelyje ieÅ¡kovas epizodiÅ¡kai naudojo fizinį smurtÄ atsakovės E. G. atžvilgiu (I tomas, b.l. 68-69). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-10-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3418/14(01) yra nustatyta, kad E. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairės alkÅ«nės, kryžmens kairės pusės ir kairiojo sėdmens srityje, abiejose Å¡launyse ir abejose blauzdose, odos nubrozdinimas nugaros deÅ¡inėje, paveikus kietais bukais daiktais.

Sužalojimai padaryti 5-9 dienų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, kas iÅ¡ esmės atitinka Å¡alių nurodytus laikotarpius, kai atsakovė kartu su nepilnamete dukra viešėjo Izraelyje. Sužalojimus specialistas kvalifikavo kaip nežymius sveikatos sutrikdymus. VÄ® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje nurodyta, kad 2014-10-08 atsakovė kreipėsi į ligoninę dėl patirtos galvos traumos. Jai atlikta apžiÅ«ra. Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-04-21 – 2016-06-10 ekspertizės aktas Nr. 103MS-58/2016 (II tomas, b.l. 99-105).

Nepilnametei E. G. buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurios metu yra nustatyta, kad nepilnametė dukra su tėvo vaidmeniu sieja su „piktu veideliu“, mergaitė iÅ¡reiÅ¡kia prieraiÅ¡umÄ mamai ir atstumia tėtį. Kalbėdama apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nepilnametė mergaitė nurodė, kad turi tik mamÄ . Tėtis mamÄ mušė. Mergaitė savo iÅ¡gyvenimus sieja su kelione į Izraelį, kurios metu ji nusiplikė sėdmenis. Tai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes prieÅ¡ieÅ¡kinyje apie keliones į Izraelį.

Taip pat mergaitė yra nurodžiusi, kad bÅ«dama su tėvu labai susirgo. Kas iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo tinkamai dukros aprengti iÅ¡eidamas su ja į laukÄ . Be to, nepilnametei dukrai, bendraujant psichologinio tyrimo metu su tėvu, jai periodiÅ¡kai kyla klausimas – kodėl jis mušė jos mamÄ . Nors nepilnametės mergaitės dėmesys nesulaukus atsakymo vėl nukrypdavo į žaidimus, tačiau psichologė nurodė, kad mergaitei augant ir bręstant, vis aiÅ¡kiau suprantant tarpusavio konfliktų esmę, jai tokių klausimų tik daugės, o su tuo susiję jos iÅ¡gyvenimai labiau atspindės jos savarankiÅ¡kÄ nuomonę ir situacijos įvertinimÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu kaltinamasis A. V. buvo nuteistas už tai, kad kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, griebė rankomis sugyventinę E. G. už rankų ir nutraukė jÄ nuo lovos, po to, griebė jÄ už plaukų ir iÅ¡tempė į koridorių, vėliau už plaukų nutempė jÄ Ä¯ kitÄ kambarį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį 2 iÅ¡rautų plaukų plotais virÅ¡ugalvio srityje bei už tai, kad kilus konfliktui dėl asmeninių santykių tyčia sudavė kumščiu 1 kartÄ buvusiai sugyventinai E. G.

į veidÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda su kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje ir kliniÅ¡kai nustatytu 31, 41 dantų sumuÅ¡imu, pasireiÅ¡kusį dantų paslankumu. IeÅ¡kovas savo kaltės nepripažino. Ir nors ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡is nuosprendis yra priimtas dėl jo elgesio, kuris pasireiÅ¡kė seniai, teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad A. V. yra nustatytas asmenybės sutrikimas – isterinė psichopatija, jo elgesys yra bÅ«dingas turimai asmenybės patologijai.

Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja ieÅ¡kovÄ . Teismas negali vertinti, jog asmuo, turėdamas tokių asmenybės sutrikimų, gali kurti nepriekaiÅ¡tingo ir gero tėvo įvaizdį nepilnametės E. G. akyse. IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo elgesys radikaliai pasikeitė ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti jam taikytÄ laikinÄ valdžios apribojimÄ . Nors iÅ¡ esmės kiti atsakovės nurodyti įvykiai nėra įrodyti leistinais įrodymais (apie jos bauginimÄ ir terorizavimÄ ), tačiau teismas Å¡iuo atveju atsižvelgia į paties ieÅ¡kovo elgesį teismo posėdžio metu.

Jo elgesys buvo netinkamas ne tik su atsakove, bet ir su kitais proceso dalyviais, pavyzdžiui su jį atstovaujančiu advokatu, be to, atsakovas nepagarbiai elgėsi teismo atžvilgiu. Teismas paÅ¡alino ieÅ¡kovÄ iÅ¡ teismo posėdžių salės už nepagarbų elgesį, trukdymÄ procesui bei teismo posėdžiui. IeÅ¡kovas yra impulsyvus ir emocingas. Jo elgesys teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo bÅ«do, elgesio, terorizavimo, psichologinio smurto naudojimo yra tikėtinai teisingos.

CPK 185 str. įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vienÄ iÅ¡ svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kuriÄ , vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Dėl Å¡ios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartÄ yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Tai sudaro pagrindÄ teigti, kad ieÅ¡kovo elgesys, nuo teismo sprendimo laikinai apriboti jam tėvo valdžiÄ priėmimo, nepasikeitė, o tik pablogėjo.Be to, atliekant psichologinį tyrimÄ nepilnametei E. G. nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. V. turi tik teorinių žinių ir bendrÄ supratimÄ apie vaiko poreikius ir jo auklėjimÄ , todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovas turi pakankamai įgÅ«džių prižiÅ«rėti nepilnametę dukrÄ savarankiÅ¡kai, motinai nedalyvaujant. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės bei jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje yra priimtas nuosprendis dėl kaltų ieÅ¡kovo veiksmų, yra be galo užsiėmę tarpusavio kaltinimais narkotikų vartojimų, psichinių ligų buvimu ir t.t., nors abu turėtų sutelkti esminį dėmesį į dukrÄ , jos auklėjimÄ ir gerovės sukÅ«rimÄ .

Å iuo, konkrečiu atveju, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo elgesys neatitinka moralės normų, jis yra agresyvus ne tik artimų asmenų atžvilgiu, tačiau ir kitų, jam svetimų žmonių atžvilgiu. IeÅ¡kovas yra konfliktiÅ¡ka, emocionali ir spontaniÅ¡ka asmenybė. IeÅ¡kovas buvo traukiamas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl savo Å«maus bÅ«do ieÅ¡kovas yra sumušęs pavaldinį, dirbusį jo įmonėje. Atlikus paieÅ¡kÄ LITEKO duomenų bazėje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. sausio 12 d. nutarimÄ konstatavo, kad ieÅ¡kovas Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato patalpose, policijos pareigÅ«nų atžvilgiu keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėjo jų garbę ir orumÄ , spardė laikino sulaikymo kambario duris (Administracinė byla Nr. A2.11.-325-795/2009).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. sausio 14 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-2500-433/2016 dėl žalos atlyginimo nustatė, kad remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2011-06-22 apie 10.30 val. UAB „Radiolinija“ patalpose, esančiose Jasinskio g. 17-64. Vilniuje, darbuotojas N. S. buvo sumuÅ¡tas bendrovės akcininko A. V., t. y. A. V. vienÄ kartÄ smogė kumščiu į veidÄ N. S.. Be to, nuolatinis psichologinio ir fizinio smurto naudojimas nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu, yra netinkamas pavyzdys nepilnametei ieÅ¡kovo dukrai ir kenkia ne tik nepilnamečio vaiko interesams, tačiau ir stabiliai psichinei bÅ«klei, jos interesui augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje.Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad jis labai nori bendrauti su nepilnamete dukra, vaiko motina yra ne kartÄ pabrėžusi, kad tėvas, neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių ir dienotvarkę, paskiria susitikimus itin vėlyvÄ vakarÄ , kai dukra turi miegoti.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas ne visiÅ¡kai supranta Å¡eimos sÄ vokos ir nėra tinkamai pasiruošęs rÅ«pintis vaiku, atlikdamas jam įstatymo pavestÄ pareigÄ ir funkcijas. Å iuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo gyvenimo bÅ«das ir neigiami charakterio bruožai pasikeitė. IeÅ¡kovas suabsoliutina savo, kaip biologinio tėvo teises ir iÅ¡kelia jas aukščiau ne tik virÅ¡ vaiko motinos interesų, bet ir virÅ¡ prioritetinių paties vaiko teisių. Å iuo atveju teismas sprendžia, kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimas prieÅ¡tarautų ieÅ¡kovo dukros interesams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad dabar nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, todėl jis atmestinas.IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jų elgesį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu, kadangi, kaip teismas nurodė, jo elgesys ne tik kad nepagerėjo, bet ir žymiai pablogėjo.

IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku. Dėl bendravimo (matymosi) tvarkos nustatymo.Neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku. Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių įsumÄ turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiÅ¡ka gyventi visuomenėje pasirengusi asmenybe.

Nors tarp Å¡alių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia ir Å¡alių nepilnametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kuriÄ tėvai ir privalo iÅ¡spręsti. Nepilnametės E. G. amžius yra per mažas, kad ji galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Sutiktina tiek su Skyriaus atstove, tiek su psichologe, atlikusia tyrimÄ nepilnametei Å¡alių dukrai, kad abiem jos tėvams reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Ä® bylÄ yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-04-21 – 2016-06-10 ekspertizės aktas Nr. 103MS-58/2016 (II tomas, b.l. 99-105). Jame yra nustatyta, kad nepilnametė Å¡alių dukra iÅ¡reiÅ¡kia prieraiÅ¡umÄ mamai ir atstumia tėvÄ . Tėvui bendraujant su dukra ekspertizės metu pastaroji neiÅ¡reiÅ¡kė noro iÅ¡eiti, nors pradžioje elgėsi nedrÄ siai. Nepilnametė mergaitė su tėvu elgėsi drÄ siai, spontaniÅ¡kai, nebijodama reiÅ¡kia savo nuomonę.

Galiausiai nepilnametė dukra žaidimų metu paklausia tėvo ar jis pas jÄ ateis į svečius. Psichologė pastebėjo, kad mergaitė projektuoja į ieÅ¡kovÄ neigiamas emocijas, tačiau kartu jai yra smalsus tėvo elgesys, jai rodomas dėmesys. Darytina iÅ¡vada, kad tėvui turi bÅ«ti suteikta galimybė matytis su dukra neutralioje aplinkoje. Atsakovė yra kategoriÅ¡kai neigiamai nusiteikusi ieÅ¡kovo ir mergaitės bendravimo klausimais, ji neįsivaizduoja jokios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, emociÅ¡kai nėra pasirengusi eiti į kompromisÄ su ieÅ¡kovu.

Psichologė pastebėjo, kad vyras turi teorinių žinių ir bendrÄ supratimÄ apie vaiko poreikius ir jo auklėjimÄ . Teismo nuomone, norint maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, to neužtenka, ieÅ¡kovui neužtenka įgÅ«džių prižiÅ«rėti ir auklėti nepilnametį vaikÄ savarankiÅ¡kai. Be to, nėra aiÅ¡ku kaip ieÅ¡kovas ketina bendrauti su vaiku bÅ«damas itin užsiėmęs darbine veikla, ar jis sugebės praktiÅ¡kai pritaikyti teorines žinias. Teismo posėdžio metu, paklaustas apie tai, kaip ketina bendrauti su nepilnamete dukra gyvendamas JAV, ieÅ¡kovas nurodė, kad ketina nusistatyti kaip įmanoma intensyvesnę bendravimo tvarkÄ , o ar pavyks jam atvykti pabendrauti, ar nepavyks, tai matys ateityje.

Teismo vertinimu tokie ieÅ¡kovo teiginiai prieÅ¡tarauja ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir jo motinos interesams. Atsakovė, kaip vaiko motina, taip pat turi teisę planuoti su dukra savo laisvalaikį, iÅ¡vykas ir pan. Tėvui neatvykus bendravimui su dukra, atsakovei bus atimta teisė į jos ir dukros laisvalaikį, bendravimÄ su seneliais ir pan., kadangi tas laikas turėtų bÅ«ti skirtas bendravimui su tėvu.Bendravimas su vaiku turi vykti laipsniÅ¡kai. Pradžioje pakaktų kelių valandų trunkančio bendravimo, kai ieÅ¡kovas grįš į LietuvÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad psichologė pažymėjo, jog nerekomenduojama, kad tėvo ir dukros susitikimai bÅ«tų organizuojami dalyvaujant atsakovei, kadangi nerimÄ ir nesaugumÄ tokiose situacijose jaustų ne tik motina, bet ir jos elgesį modeliuojanti dukra. Tikėtina, kad bÅ«dama lojali motinai, mergaitė atsisakytų bendravimo su tėvu. Siekiant sumažinti atsakovės baimę ir nerimÄ , rekomenduojama juos organizuoti su neÅ¡aliÅ¡ku nė vienai Å¡aliai žmogumi. Emocinis abiejų tėvų dirglumas ir jų prieÅ¡iÅ¡ka pozicija vienas kito atžvilgiu, bet kuriuo atveju neatitinka jų nepilnametės dukros interesų, todėl jiems abiem rekomenduojama konsultuotis su psichoterapeutais.

Teismas atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, psichologinę iÅ¡vadÄ , į VTAS atstovės paaiÅ¡kinimus sutinka, kad tėvui ir dukrai yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas su dukra bendrautų dalyvaujant psichologui. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ iÅ¡ esmės pereinamasis laikotarpis yra nustatomas tam tikram laikotarpiui, kurio metu Å¡alys pačios turi nuspręsti ar jiems dar yra reikalingas psichologas bendraujant su dukra, ar ne. Teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje tai nėra tinkamas modelis norint atstatyti ir sustiprinti dukros ir tėvo emocinį ryšį, sukurti stabilius, jaukius tarpusavio santykius, pagrįstus pasitikėjimu ir saugumu.

IeÅ¡kovas pats nurodė, kad Å¡iuo metu jis gyvena JAV, Lietuvoje pastoviai nebÅ«na, todėl kyla grėsmė, kad Å¡is pereinamasis laikotarpis taip ir nepasieks savo tikslo, praras savo esmę. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra turėtų bendrauti pas psichologÄ ne mažiau nei 60 kartų. Užsiregistruoti su dukra pas psichologÄ poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (VÅ Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, psichikos sveikatos centre) arba VÅ¡Ä® Paramos vaikams centre (Latvių g. 19A, 08113 Vilnius;

Sėlių g. 18, 08145 Vilnius) privalo ieÅ¡kovas ir apie tai praneÅ¡ti motinai ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas iki numatyto vizito, o motina privalo pristatyti dukrÄ matymuisi su tėvu pas specialistÄ , nurodytÄ dienÄ ir valandÄ . Nors ieÅ¡kovas ir nurodė konkretaus psichologo kandidatÅ«rÄ (D. K.), teismas atsižvelgdamas į psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas, kad nepilnamečio vaiko ir jo tėvo susitikimai turėtų vykti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant asmeniui, nesusijusiam artimais giminystės ryÅ¡iais su Å¡alimis, ir kurių nesieja artimi socialiniai, darbiniai ir kitokie santykiai, siekiant aktyviau, operatyviau atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį ir ateityje iÅ¡vengti ginčų dėl įstaigos ar psichologo kandidatÅ«ros pasirinkimo, parinktinos aukščiau nurodytos įstaigos, kurioje, vienoje iÅ¡ jų turėtų vykti psichologinės konsultacijos.Teismas sprendžia, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslinga nustatyti tėvo ir dukros matymosi tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kadangi ieÅ¡kovo gyvenimo situacija nėra stabili, t.y. abi Å¡alys patvirtino, kad per kelerius metus ieÅ¡kovas gyveno Lietuvoje, Latvijoje, Izraelyje ir dabar gyvena JAV.

Todėl Å¡iuo atveju yra tikslinga pirmiausia pilnai sukurti (atkurti) tėvo ir dukros artimus tarpusavio santykius. IÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių ieÅ¡kovui tėvo valdžia dukros atžvilgiu buvo apribota neterminuotai, tėvas turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei nustatyti maksimaliÄ bendravimo su dukra tvarkÄ . Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 82 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 5, 25), 178,78 Eur iÅ¡laidų už psichologinės ekspertizės paskyrimÄ (II tomas, b.l. 72). IeÅ¡kovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 31 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 67), 950 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 121-122).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo yra atmestas, todėl žyminis mokestis Å¡ioje dalyje jam nekompensuotinas.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ atsakovės priteistina pusė jo sumokėto žyminio mokesčio už bendravimo tvarkos nustatymÄ , t.y. 20,50 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ieÅ¡kovui priteistina pusė jo patirtų iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ , t.y. 89,39 Eur. Viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 109,89 Eur.Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra patenkintas visiÅ¡kai, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė prašė nenustatyti tėvo ir dukros matymosi tvarkos, todėl laikytina, kad jos prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkintas 50 procentų. Jai iÅ¡ atsakovo priteistina 475 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). IÅ¡ viso 506 Eur. Atlikus priteistų sumų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 396,11 Eur suma. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos Å¡aliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str.,  teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.Neterminuotai apriboti A.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ nepilnametės dukros E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.Nustatyti tokiÄ tėvo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) matymosi su nepilnamete dukra E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-08-08, tvarkÄ :Nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas A. V. vienÄ kartÄ per savaitę ne mažiau kaip 60 kartų iÅ¡ eilės bendrauja su nepilnametė dukra E. G. poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (VÅ Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, psichikos sveikatos centre) arba VÅ¡Ä® Paramos vaikams centre (Latvių g. 19A, 08113 Vilnius;

Sėlių g. 18, 08145 Vilnius) dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologÄ Ä¯pareigotinas tėvas A. V. ir prieÅ¡ tris dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti motinai E. G. bet kokiomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.). O motina E. G. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologÄ bendravimui su tėvu psichologo paskirtÄ valandÄ .Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 396,11 Eur (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imts Å¡eÅ¡is eurus 11 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .                          Teisėja                                                                                                   Daina Knezevičienė