Legislator Case Law & Legislation
eb604112-54d7-419f-ba06-ff7791c74e26 AI generated

Court partially allowed appeal to reclassify offense and reduce fine due to new lighter penalty law.

Case Number eb604112-54d7-419f-ba06-ff7791c74e26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially upheld the appellant's request to reclassify an administrative offense and reduce the penalty. The appellant argued that the first-instance court failed to thoroughly investigate evidence and ignore mitigating circumstances, while the prosecution contended the initial findings were correct. The court ruled that since a new, lighter administrative code came into effect after the offense, the offense must be reclassified under the new law, resulting in a significantly reduced fine and the removal of the license suspension.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas: When a new administrative code with lighter penalties enters into force after the offense, the offense must be reclassified under the new code, and the penalty applied must correspond to the sanctions within the new code's limits.

Keywords

AI generated
administrative offense reclassification new lighter penalty law retroactive application of law administrative fine reduction license suspension removal procedural due diligence proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrByla Nr. ATP-35-238/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08312-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7.; 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.10.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Å iugždinytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo J.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu J. K. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugus tarpo tarp kitų stovinčių automobilių, dėl to kliudė dvi stovinčias transporto priemones ir iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡usi policijai ar nukentėjusiems asmenims, pasiÅ¡alino, ir Å¡iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) J. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jos atžvilgiu nutraukti arba nutarimÄ pakeisti ir, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti mažesnę piniginę baudÄ .

Skunde apeliantė nurodo, jog teismas nenurodė, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė ir neįvertino jokių įrodymų (juos tik iÅ¡vardino), kuriais remdamasis priėjo skundžiame nutarime padarytos iÅ¡vados, į posėdį nekvietė tariamo eismo įvykio liudytojos ir jos neapklausė, neapklausė ir pareigÅ«nų, kurie atvyko į eismo įvykio vietÄ , tačiau neva apgadintų automobilių nenufotografavo, nematavo apgadinimų aukščių, neapklausė pareigÅ«no Egidijaus IndriÅ«no, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nors pats iÅ¡ turimų duomenų nesuprato tikrai ji apgadinusi abu automobilius, neapklausė ir apgadinto „Mazda MPV“ valdytojo, nors pastarasis automobilį paliko kieme 2016 m. liepos 29 d. ir grįžo prie jo tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir kiti neaiÅ¡kumai nebuvo iÅ¡tirti ir paÅ¡alinti.

Todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliantė nesutinka, kad apgadino du kieme stovėjusius automobilius, nes jokio kontakto su minimais automobiliais nepajuto, jokio garso negirdėjo, po eismo įvykio, ant teisėtai valdyto automobilio neatsirado jokių naujų apgadinimų, tad ji negali prisiimti atsakomybės už tai, ko nežino ar padarė. Jeigu pareigÅ«nai, tyrę Å¡iÄ bylÄ , bÅ«tų jai pateikę akivaizdžių jos kaltės įrodymų, bÅ«tų iÅ¡kart sutikusi.

Tačiau Å¡iuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta ir ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn vadovaujantis tik liudytojos, iÅ¡girdusios dūžio garsÄ , raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo pagrindu. Liudytojos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai buvo tik pirminė informacija, praneÅ¡imas apie galimai padarytÄ pažeidimÄ , Å¡ie liudijimai savaime negalėjo bÅ«ti neginčijami duomenys, kurių turėjo pakakti administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Jie turėjo bÅ«ti sistemiÅ¡kai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje – pateikiant kaltinimÄ ir suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, institucija pažeidė savo pareigÄ tinkamai ir iÅ¡samiai surinkti duomenis, kurie bÅ«tini tinkamam, objektyviam ir iÅ¡samiam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui.Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ eismo įvykio liudytojos 2016 m. rugpjūčio 30 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji bÅ«dama namie iÅ¡girdo „dūžio garsÄ â€œ, nors iÅ¡ byloje esančių, tariamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų, matyti, jog nėra jokių iÅ¡dužusių automobilių detalių, tėra tik menki pabrozdinimai.

Nepaneigta aplinkybė, jog dūžio garso Å¡altinis galėjo sklisti iÅ¡ kitos kiemo vietos, tačiau pastaroji priėjo prie lango ir pamatė manevruojantį jos automobilį, todėl ir pamanė, kad dūžio garso Å¡altinis – jos sukeltas eismo įvykis. Taipogi liudytoja paaiÅ¡kino, kad „pastebėjau, kad buvo neblaiva“, tačiau nesiaiÅ¡kinta, kas lėmė tokį liudytojos manymÄ . Ä®vykis buvo įformintas neįtikėtinai greitai, tai leidžia pagrįstai manyti, kad duomenys dar įvykio tyrimo stadijoje buvo renkami labai atmestinai.

Nors pareigÅ«nai atvyko į eismo įvykio vietÄ po 15 val., tačiau nenufotografavo neva apgadintų automobilių ir jų apgadinimų bei nematavo apgadinimų aukščių ir nenurodė priežasčių, kodėl tokios svarbios aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Ä® bylÄ pateiktos abiejų automobilių nuotraukos darytos 2016 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po tariamo eismo įvykio, o per tokį ilgÄ laikÄ automobiliai galėjo bÅ«ti dar ne kartÄ apgadinti. Taip pat lieka neaiÅ¡ku, kuriÄ priekinio bamperio vietÄ ji tariamai apgadino.

Byloje nėra tarnybinio praneÅ¡imo, paraÅ¡yto po eismo įvykio. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, tačiau Å¡ie duomenys neužfiksuoja, kokie konkretÅ«s apgadinimai buvo padaryti minėtiems automobiliams. Teismas skundžiamu nutarimu įrodymų iÅ¡tyrimo ir jų įvertinimo pareigos neatliko tinkamai bei paliko pagrįstų abejonių, kad apeliantė iÅ¡ tiesų padarė veikÄ , už kuriÄ jai paskirta nuobauda.

Mano, kad byloje pateikti įrodymai nepakankami iÅ¡vadoms apie kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kad apeliantė apgadino automobilį „Mazda MVP“ bei „Opel Zafira“, ji negalėjo bÅ«ti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Å iuo metu automobiliai „Mazda“ ir „Opel Zafira“, neva apgadinti eismo įvykio metu, jau yra suremontuoti ir nebeįmanoma paÅ¡alinti esančių abejonių.

Kadangi nėra neginčijamų duomenų, kad ji savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ , tad nėra pagrindo konstatuoti, kad padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ .Jeigu apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ nuspręstų, kad ji tikrai apgadino svetimus automobilius, t. y. yra pagrįstai nubausta už veikÄ numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tuomet praÅ¡o bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jos atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas nutarime, pripažindamas apeliantę kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, visiÅ¡kai nenustatinėjo ar ji suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, t. y. nenustatinėjo ir nebuvo atskleistas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. Teismas neiÅ¡kvietė ir neapklausė tiesioginės ir vienintelės tariamo eismo įvykio liudytojos, nors jos raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas netikslus, nekonkretus, neinformatyvus. IÅ¡ tokio jos paaiÅ¡kinimo net neaiÅ¡ku pats įvykio padarymo mechanizmas t. y., kur ir kaip tiksliai judėjo transporto priemonė, kaip apgadino ir kokiomis tiksliai vietomis.

IÅ¡ raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo negalima suprasti kokius veiksmus atliko iÅ¡lipusi (arpriėjo ir įdėmiai apžiÅ«rėjo automobilius, ar apžiÅ«rėjo tik savo automobilį, ar iÅ¡ toli pažiÅ«rėjo į automobilius, ar visai buvo prie kito savo automobilio galo ir žiÅ«rėjo koks tarpas tarp automobilių, ar dairėsi į langus ir pan.). Neneigia to, kÄ nurodė liudytoja A. P. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, t. y. kad bandydama apsukti maÅ¡inÄ ji buvo iÅ¡lipusi, tačiau tai negali bÅ«ti susiejama su tuo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu neapklausęs įvykio liudytojo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Nors tiek raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tiek teismo posėdžio metu ji neigė savo kaltę, paaiÅ¡kindama, jog kontakto su kitais automobiliais nepajautė, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės taip pat visiÅ¡kai netyrė ir dėl jos nepasisakė.

Taip ir liko nežinoma, su kuria automobilio dalimi ji tariamai kliudė kitus du automobilius, o tokios aplinkybės iÅ¡siaiÅ¡kinimas taip pat svarbus siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti ar ji galėjo justi kontaktÄ su kitu objektu ar ne. Teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kitÄ objektÄ nežymiai kliudo su savo vairuoto automobilio galu, tuomet pripažįstama, kad asmuo galėjo nejausti kontakto, nes kontakto vieta nėra arti vairuotojo ir pan. Teigia, kad jos veiksmai niekaip negalėjo pasireikÅ¡ti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes ji net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino kitus automobilius.Jeigu vis dėlto teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ manytų, kad pagrindo jÄ iÅ¡teisinti padariusiÄ administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nėra, tuomet praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam nuobaudos skyrimui, ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Nors ji nesutinka su tuo, kad pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio vietos veikė sÄ moningai, tačiau, pagal LAT formuojamÄ praktikÄ , kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas neužkerta kelio taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Sprendžiant klausimÄ apeliantė praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo nežinodama apie sukeltÄ eismo įvykį, įsipareigojimų svarbÄ ir bÅ«tinybę turėti teisę vairuoti, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįraÅ¡yta, visai nevartoja alkoholio, per savo 5 metų vairavimo staÅ¾Ä nepadarė nei vieno teisės pažeidimo.

PraÅ¡o teismo tinkamai įvertinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes, pateikiamus jÄ teigiamai charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas nuobaudos individualizavimui ir bÅ«ti ne formaliu teisingumo vykdytoju.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas Andrius Bubulis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , k o n s t a t u o j a : J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTÄ®) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimÄ nustatyta Å¡velnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba Å¡velnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areÅ¡tas ar nuÅ¡alinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ANKPĮĮTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymÄ (Å¡is praÅ¡ymas gali bÅ«ti įtrauktas ir į skundÄ ar apeliacinį skundÄ ), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundÄ ar apeliacinį skundÄ dėl nutarimo byloje.

Nagrinėjamuoju atveju J. K., apeliaciniame skunde formuluodama savo reikalavimus, konkrečiai nenurodo praÅ¡ymo perkvalifikuoti jos padarytÄ veikÄ pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį (apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 426 straipsnyje įstatymo leidėjas suÅ¡velnino atsakomybę už pasiÅ¡alinimÄ už eismo įvykio vietos), sprendžia, kad tokio pobÅ«džio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindÄ perkvalifikuoti J. K. veiksmus vadovaujantis ANKPĮĮTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta Å¡velnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areÅ¡tas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei deÅ¡imt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju J.

K. veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimÄ , pagal kuriÄ ANK 426 straipsnio dalį turėtų bÅ«ti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis. Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalis atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o to paties straipsnio 2 dalis atsakomybę numato tuomet, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų apie transporto priemonėms padarytų žalų dydžius. Iš byloje esančių nuotraukų ir tarnybinių pranešimų matyti, kad sugadinimai nėra akivaizdūs – automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinysis priekinio bamperio kampas nubrėžtas, o automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos detalė – įbrėžta (b. l. 4, 17, 30). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apgadintiems automobiliams padaryta žala neabejotinai yra didesne nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pat į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, J.

K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog J.

K. kaltė, padarius jai inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nutarimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. jokio kontakto su automobiliais „Mazda MPV“ ir „Opel Zafira“ nepajuto, jokio garso negirdėjo, po eismo įvykio, ant teisėtai valdyto automobilio neatsirado jokių naujų apgadinimų, tad ji negali prisiimti atsakomybės už tai, ko nežino ar padarė.ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju, kai kitiems asmenims priklausantys automobiliai buvo apgadinti nežymiai (nubraukti tik bamperiai ir apdailos detalės), bÅ«tų galima dvejoti, ar ji tikrai suvokė, kad dėl jos veiksmų įvyko eismo įvykis. Tačiau liudytoja A. P. tiriant bylÄ nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 2.30 val., bÅ«dama namie, prie namo, esančio Vilniuje, Musninkų g. 14, iÅ¡girdo dūžio garsÄ , priėjusi prie lango pamatė nuvažiuojantį automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris.

Kai ji bandė iÅ¡vairuoti, ji buvo iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusi, tačiau vėliau pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, dėl to ji (liudytoja) apie įvykį informavo kaimynus, kurių automobiliai buvo kliudyti (b. l. 7). Å ie liudytojos parodymai neabejotinai patvirtina, jog apie eismo įvykio kilimÄ suvokė netgi liudytoja, buvusi savo namuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad to negalėjo suprasti eismo įvykyje dalyvavusi vairuotoja, negano to, kad ji buvo netgi iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja nurodo dūžio garsÄ , tačiau ant apgadintų automobilių rasti tik įbrėžimai.

AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad liudytojos girdėto garso apibÅ«dinimas Å¡iuo atveju neturi lemiamos reikÅ¡mės nagrinėjant klausimÄ , ar J. K. sukėlė eismo įvykį, kadangi liudytoja neabejotinai patvirtino Å¡io įvykio kilimo faktÄ , o dūžio garsas galėjo atsirasti ir dėl J. K. vairuojamo automobilio apgadinimų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. K. suvokė, jog bÅ«dama susijusi su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jos veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.J.

K. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 35 Eur bauda už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugus tarpo tarp kitų stovinčių automobilių, dėl to kliudė dvi stovinčias transporto priemones. Nurodoma, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktus.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų.AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), tačiau ANK iÅ¡lieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus Å¡iame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Atsižvelgiant į tai, kad J.

K. 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. padarė KET 9, 127 punkte numatytus pažeidimus, jos veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad Å¡is pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo deÅ¡imt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad Å¡is pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J.

K. padarė vienÄ neatsargų ir vienÄ tyčinį administracinius nusižengimus, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia ir į tai, kad J. K. sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiųjų turtui (automobiliams) nepadarė, kadangi buvo nubraukti tik automobilių dažai, taip pat į tai, kad ji anksčiau administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių, nei už kitus teisės pažeidimus nebausta, charakterizuojama itin teigiamai, todėl aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti J.

K. paskiriant minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda Å¡iam asmeniui skiriama pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, todėl Å¡iuo atveju galutinė administracinė nuobauda J. K. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Kaip jau buvo minėta, ANKPĮĮTÄ® 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., o to paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir suÅ¡velninti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ANK taip pat numato galimybę paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių J.

K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Ji savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino tyčia, o tai yra vienas iÅ¡ pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kuriuos įstatymo leidėjas numato ne tik baudÄ , bet ir galimybę atimti specialiÄ jÄ teisę vairuoti. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad jai bÅ«tina turėti teisę vairuoti, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįraÅ¡yta, nevartoja alkoholio, per savo vairavimo staÅ¾Ä nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, nėra ypatingai jos atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės, galinčios lemti iÅ¡skirtinį administracinės nuobaudos Å¡velninimÄ , tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų bÅ«ti skiriama jos sankcijos ribose.

Pažymėtina, kad, kaip ir nurodo apeliantė, įstatymų leidėjas už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio nuo 2017 m. sausio 1 d. numato ženkliai Å¡velnesnes nuobaudas, todėl nėra pagrindo manyti, kad įsigaliojus ANK ir suÅ¡velnėjus administracinėms nuobaudoms bei paskyrus J. K. nuobaudÄ pažeidimo, už kurį numatyta atsakomybė, straipsnio sankcijos ribose, ji bÅ«tų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už J.

K. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jos padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijos ribose. Taigi J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas keičiamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

J. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ pakeisti:J. K. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ ;J. K. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 10 Eur (deÅ¡imties eurų) baudÄ .Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudÄ J.

K. paskirti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ .Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria teisės vairuoti transporto priemones J. K. laikoma netekusia nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja             Danguolė Å iugždinytė