eb5e29af-97cd-41b8-94ee-8b1ae55ec176 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97Civilinė byla Nr. e2-3192-527/2021 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00621-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) ,,Jonavos paslaugos“ ieÅ¡kinį atsakovei sodininkų bendrijai (toliau ir – SB) ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo (tretieji asmenys – Jonavos rajono savivaldybė ir visi sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių sklypų savininkai ir bendrijos nariai:

J. G., gim. (duomenys neskelbtini); J. S., gim. (duomenys neskelbtini); T. B., gim. (duomenys neskelbtini); S. G., gim. (duomenys neskelbtini); R. Z. (buvusi Z.), gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini); R. M., gim. (duomenys neskelbtini); N. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini); V. D., gim. (duomenys neskelbtini); A. D., gim. (duomenys neskelbtini); V. R., gim. (duomenys neskelbtini); D. T., gim. (duomenys neskelbtini); A. S., gim. (duomenys neskelbtini);

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. A., gim. (duomenys neskelbtini); K. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., (duomenys neskelbtini); S. J., gim. (duomenys neskelbtini); I. G. (buvusi U.), gim. (duomenys neskelbtini), A. B.-S., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini); G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. R. G., gim. (duomenys neskelbtini); G. P., gim. (duomenys neskelbtini); M. U., gim. (duomenys neskelbtini);

L. P., gim. (duomenys neskelbtini); E. R. O., gim. (duomenys neskelbtini); A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini); V. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini); S. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini); B. S., gim. (duomenys neskelbtini); V. Z., gim. (duomenys neskelbtini); M. G., gim. (duomenys neskelbtini); G. G., gim. (duomenys neskelbtini); M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini);

I. Š., gim. (duomenys neskelbtini); L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini); B. A., gim. (duomenys neskelbtini); J. B., gim. (duomenys neskelbtini); R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini); K. B., gim. (duomenys neskelbtini); A. B., gim. (duomenys neskelbtini); J. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini); G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini); S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublika, (į. k. (duomenys neskelbtini));

V. N., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. B., gim. (duomenys neskelbtini).; O. Š., gim. (duomenys neskelbtini); R. G., gim. (duomenys neskelbtini); S. M., gim. (duomenys neskelbtini); O. K., gim. (duomenys neskelbtini); T. M., gim. (duomenys neskelbtini); Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini); R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); R. Š., gim. (duomenys neskelbtini); O. M., gim. (duomenys neskelbtini); G. L., gim. (duomenys neskelbtini); R. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini);

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. A., gim. (duomenys neskelbtini); A. J., gim. (duomenys neskelbtini); A. Z., gim. (duomenys neskelbtini); D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini); N. K., gim. (duomenys neskelbtini); A. A., gim. (duomenys neskelbtini); K. K., gim. (duomenys neskelbtini); L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); D. R., gim. (duomenys neskelbtini); J. D., gim. (duomenys neskelbtini); N. M., gim. (duomenys neskelbtini);

V. R., gim. (duomenys neskelbtini); N. J., gim. (duomenys neskelbtini); K. R., gim. (duomenys neskelbtini); R. I., gim. (duomenys neskelbtini); E. E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); V. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai (toliau ir – Teismas) 2018 m. kovo 19 d. Teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10390-527/2018 priteisė iÅ¡ skolininkės SB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditorei UAB ,,Jonavos paslaugos“ 292,29 Eur skolÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skolininkė SB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 4 d. dėl kreditorės pareiÅ¡kimo pateikė prieÅ¡taravimus, nurodžiusi, jog, vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. sutartimi Nr.524-1 dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo vasaros sezono laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki spalio 31 d. imtinai, skolininkė už suteiktÄ paslaugÄ atsiskaitė. Teikiamose sÄ skaitose kreditorė vadovaujasi tikrovės neatitinkančiais teisiÅ¡kai nepagrįstais nekilnojamojo turto objektų vienetais, skolininkė nėra jokio nekilnojamo turto savininkė, todėl ir apmokėti 292,29 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. neturi.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr.lTS-323 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. 1TS-264 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžių patvirtinimo“ dvinarės įmokos (toliau ir – DVÄ®) įkainiai taikomi tik atliekų turėtojams ir skolininkei galėtų bÅ«ti taikomi tik tuo atveju, jeigu ji turėtų savo nuosavybėje sodų paskirties objektų.

DVÄ® už komunalinių atliekų surinkimÄ jai negali bÅ«ti taikoma, nes ji neturi nuosavybėje sodų paskirties objektų. Skolininkė savo veikloje vadovaujasi galiojančiais bendrijos įstatais. Sprendžiamasis organas, kuris priima visus sodininkų bendrijos sprendimus, yra sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Visuotinio narių susirinkimo, įvykusios 2017 m. rugsėjo 16 d., sprendimu nutarta: neįgalioti bendrijos valdybos pirmininko sudaryti visų narių vardu sutarties su kreditore dėl buitinių atliekų iÅ¡vežimo iÅ¡ privačių bendrijos valdų – sodininkų sklypų; apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯galioti pirmininkÄ raÅ¡tu į kreditorę kaip buitinių atliekų surinkimÄ administruojančiÄ Ä¯monę.

Neturint įgaliojimo sudaryti naujos sutarties, nes bendrijos nariai to susirinkimo metu pasirinko teisę individualiai (NT objektų savininkai – atliekų turėtojai) sudarinėti sutartis su kreditore dėl komunalinių atliekų surinkimo, valdybos pirmininkas to padaryti negali – neturi teisės sudaryti naujos sutarties, nesilaikant bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo. Apie tai dar 2017 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 1-5/09 buvo informuota kreditorė, tačiau šį praneÅ¡imÄ ignoruoja ir siunčia sÄ skaitas už nesuteiktas paslaugas.

Teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi skolininkės prieÅ¡taravimus priėmė ir iÅ¡aiÅ¡kino kreditorei teisę per 14 dienų nuo teismo praneÅ¡imo įteikimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. 2018 m. balandžio 17 d. teisme gautas ieÅ¡kovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieÅ¡kinys buvo priimtas 2018 m. balandžio 19 d. teisėjos rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-12724-527/2018, o Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo panaikintas Teismo 2018 m. kovo 19 d. įsakymas. 2018 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.37, 6.38, 6.70, 6.71, 6.192, 6.210 straipsniais, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 314,81 Eur įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 1,35 Eur delspinigius, 15 Eur žyminį mokestį ir 6 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, jog Å¡alys 2014 m. gegužės 21 d. pasirašė sutartį Nr. 5241 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovė sudarė VieÅ¡Ä jÄ sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Tiek pagal 2014 m. gegužės 21 d. sutartį, tiek pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. VieÅ¡Ä jÄ sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ pagal pateikiamas sÄ skaitas, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus). 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama nutraukti sutartį dėl buitinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau Å¡alys dėl to nesutarė, paslaugos atsakovei buvo teiktos Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo nustatyta tvarka.

Pretenzijų dėl teiktų paslaugų kokybės ar kitų sutartinių ieÅ¡kovės įsipareigojimų atsakovė nereiÅ¡kė. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskaičiuoti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugÄ nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. susidarė 316,16 Eur skola, kurioje 1,35 Eur – delspinigiai.

Komunalinių atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kaina yra paskaičiuota remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nustatančiu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä . Å is įsakymas aiÅ¡kiai apibrėžia sodų paskirties objektus, tai – „naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų“. 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartys numato, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos nustatyti įkainiai (tarifai).

Atsakovei paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, todėl ji turi pareigÄ atsiskaityti už suteiktas paslaugas. CK 6.189 straipsnis numato, kad Å¡alių teisėtai sudaryta sutartis joms turi įstatymo galiÄ , Å¡alys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnis), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas įsiskolinimas už suteiktas paslaugas. Prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ji privalo atlyginti ieÅ¡kovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas.

Å alių sudarytose sutartyse nustatyti 0,2 % dydžio delspinigiai, kurie sudaro 1,35 Eur ir yra priteistini iÅ¡ atsakovės. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, iÅ¡ jos priteistinos 6 % dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 2.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 13 d. pateikė 2018 m. birželio 12 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame, vadovaudamasi CK 6.37, 6.38, 6.70, 6.71, 6.192, 6.210 straipsniais, CPK 130, 135, 153, 285 straipsniais, Teismo praÅ¡o: priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ 310,65 Eur, delspinigius 1,35 Eur, 6 proc. palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog reikalavimo suma sumažėjo tik parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ Nr. JPV79644 už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas buvo papildomai priskaityta komunalinių atliekų tvarkymo kintamoji dalis už iÅ¡tuÅ¡tintus 8 vnt. konteinerių. Siekiant iÅ¡taisyti klaidÄ 2018 m. gegužės 31 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra, perskaičiuojant sÄ skaitos Nr. JPV79644 kintamÄ jÄ dalį.

IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje ir 2018 m. liepos 9 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodė, jog kadangi paslaugų apmokėjimo įkainiai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., labai greitai po Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo žiemos metu apskaičiuoti pastoviÄ jÄ Ä¯mokos dalį iÅ¡ karto buvo objektyviai sudėtinga ir net neįmanoma. Iki kol tai buvo padaryta, ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (už 2017 m. gegužės–liepos mėn.).

Pastebėjus techninę klaidÄ atsakovei už šį laikotarpį 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita JPV77563, o apskaičiavus pastoviÄ jÄ dalį 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. JPV77564 už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.: pastovioji dalis – 33 nekilnojamojo turto objektai x 7 mėn. = 23l x 0,598 Eur (kaina) bei kintamoji dalis už iÅ¡tuÅ¡tintus 24 vnt. konteinerių nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d..

Po 2017 m. rugpjūčio mėnesio PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡omos ir teikiamos bendrijai periodiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ eilės įtraukiant tiek pastoviÄ jÄ , tiek kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalis. Kadangi atsakovės pirmininkė nebendradarbiavo ir nepateikė nekilnojamojo turto objektų skaičiaus, nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojama pastovioji įmokos dalis, ieÅ¡kovės darbuotojai patys vertino Å¡iuos duomenis remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, ortofoto žemėlapiu bei faktine apžiÅ«ra, įvertinus individualias buitinių atliekų tvarkymo sutartis sudariusius sodininkų bendrijos narius.

Parengiamojo posėdžio metu atsakovės pirmininkė V. B. teigė, kad ji 2017 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovei sumokėjo už atsakovei teiktas paslaugas daugiau nei ieÅ¡kovė pripažino 8,31 Eur. Pažymėtina, kad pavedime nenurodžius jokių papildomų duomenų, Å¡i pinigų suma buvo apskaityta už V. B., sudariusiai individualiÄ komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutartį, suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). V. B. nesikreipė į ieÅ¡kovę ir neprašė koreguoti minėtÄ mokėjimÄ , todėl jis yra užskaitytas už jai asmeniÅ¡kai suteiktas paslaugas.

Kadangi atsakovė tinkamai neatsiskaitė, ieÅ¡kovė praÅ¡o jai priteisti 310,65 Eur už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas, 1,35 Eur delspinigius bei 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATÄ®) pakeitimas Nr. XII-1590, kuriuo visos Å¡alies savivaldybės įpareigotos nustatyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ bei tvarkymÄ iÅ¡ atliekų turėtojų.

ATÄ® 301 straipsnis ,,Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ â€œ numatė:

1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymÄ , sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ , atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).

2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Taigi teisės aktas imperatyviai numatė, jog Aplinkos ministerijos objektų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡e esančių objektų savininkai privalo mokėti savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ , o jei ji nenustatyta – kaip Jonavos rajono savivaldybėje – sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį.

Kitų alternatyvų teisės aktas nesuteikia. ATÄ® 302 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. 4 dalis nurodo, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. 2016 m. balandžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 buvo patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklės, pagal kurias iki 2016 m. pabaigos visos savivaldybės privalėjo patvirtinti naujas rinkliavas arba įmokas ir jas pradėti taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.. Å io nutarimo 18 punktas aiÅ¡kiai parodo teisės akto leidėjo valiÄ sodininkų bendrijÄ kaip tokiÄ laikyti sutarties dėl komunalinių atliekų Å¡alimi:

Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡is ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡u, kurį pagal ATÄ® 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – SÄ raÅ¡as), pavyzdžiui: daugiabučiai namai ir įmonės, Å«kinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais.

Akivaizdu, jog sodininkų bendrijos nariai, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, kito atsiskaitymo bÅ«do nei per sodininkų bendrijÄ ir turėti negali, nes tai yra objektyviai neįgyvendinama. Tokiu principu individualias sutartis sudarę sodininkų bendrijų nariai moka pagal jiems individualiai suteiktas paslaugas, o sodininkų bendrijos, tenkindamos savo bendrijos narių interesus – už kolektyviai naudojamus konteinerius. Å io nutarimo 22 punkte pasisakyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 18 punktas aiÅ¡kiai apibrėžia, jog už sodų paskirties objektus turi bÅ«ti mokama.

Sodų paskirties objektai yra naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-TS-323 nustatė Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius, Nr. ITS-321 patvirtino atliekų tvarkymo Taisykles, Nr. ITS-322 patvirtino dvinarės įmokos (toliau – DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikÄ (toliau – Metodika) bei taikymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as).

Taigi tai, kad įmoka už komunalinių atliekų tvarkymÄ yra dvinarė, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dalių, numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas, o Jonavos rajono savivaldybė Å¡iais aktais tik smulkiau detalizavo ir realizavo Vyriausybės nutarimÄ . Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybė administraciniu aktu realiai nustatė naujus atsiskaitymo įkainius (tarifus). Visuose Jonavos rajono savivaldybės sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka. 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimai buvo iÅ¡ dalies pakoreguoti detalizuojant ir aiÅ¡kiau reglamentuojant tam tikrus klausimus, bet esminių atsakovo pareigų tai neįtakojo, pakeitimai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d..

Atsakovės teiginiai, neva jÄ kažkas apgavo, nes apie 2016 m. gruodžio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimus ji sužinojo tik po Å¡ių sprendimų panaikinimo, visiÅ¡kai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis. Paslaugų apmokėjimo įkainiai buvo koreguojami kiekvienais metais. Kad Jonavos rajono savivaldybės tarybai priėmus atitinkamÄ sprendimÄ yra pakeisti atliekų tvarkymo įkainiai, atsakovei buvo praneÅ¡ta su pirmÄ ja 2017 m. gegužės 31 d. pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra NR. JPV76449.

Pažymėtina, kad jau ilgÄ laikÄ vykstant Å¡alių teisminiam ginčui iki Å¡iol atsakovė nesiėmė jokių aktyvių teisės aktuose numatytų veiksmų ir dėl Å¡iuo metu galiojančių Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimų, todėl Å¡is atsakovės argumentas yra formalus ir apsimestinis. Atsakovė eina ne teisiniu keliu, o siekia daryti spaudimÄ tiek teismui, tiek ieÅ¡kovei. 2016 m. gruodžio 22 d. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamųjų dedamųjų. 17 punktas reglamentuoja, kad, sudarant vieÅ¡Ä jÄ sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo, atliekų turėtojus atstovauti gali: jų naudojamo nekilnojamojo turto (toliau – NT) objekto savininkas, NT objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , NT objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau - įgalioti asmenys). 19 punktas suskirstė atliekų turėtojus į grupes: 19.1. fiziniai asmenys (gyventojai); 19.2. sodų ir garažų bendrijos; ir t.t. 2016 m. gruodžio 22 d.

Sprendimu Nr. 1TS-323 patvirtintoje Lentelėje dėl bazinių DVÄ® dydžių 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 1TS-266 patvirtinta nauja analogiÅ¡ka lentelė, pastaboje pažymint, kad sodų ir garažų paskirties objektams nustatytÄ mokestį (DVÄ® pastoviÄ jÄ ir kintamÄ jÄ dalis) moka sodininkų ir garažų bendrija (juridinis asmuo). Atsižvelgiant į galiojusius teisės aktus Å¡alių 2014 m. gegužės 21 d. sudaryta sutartis numatė, kad bÅ«tent sodininkų bendrija yra paslaugų gavėja ir mokėtojas, VieÅ¡osios sutarties nuostatoms įsigaliojus paslaugų gavėjas ir mokėtojas iÅ¡liko tas pats ir jokiems teisės aktams tokios nuostatos neprieÅ¡tarauja. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. ITS-321 patvirtintų Taisyklių 31 punktas numatė atliekų turėtojų pareigas, tame tarpe: 31.1. tvarkyti atliekas pagal Å¡ias Taisykles bei naudotis Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema; 31.2. naudotis tik to Administratoriaus paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojo teritorijoje yra paskirtas Savivaldybės; 31.3. sudaryti sutartis su Administratoriumi pagal individualiai aptartas sÄ lygas, kurios atitinka Å¡ias sutartis reglamentuojančius teisės aktus ir Å¡iose Taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Atliekų turėtojai, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiÅ«lymo iÅ¡siuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal standartines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sÄ lygas. 2017 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Taisyklių dėl Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo 121.3 punktas reglamentuoja, kad, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos 35.1 punktas nustatė, kad ,,pastoviÄ jÄ DVÄ® dedamÄ jÄ dalį moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti“. 35.2 punktas numatė tuos pačius subjektus kintamajai DVÄ® daliai. 52 punktas reglamentavo, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų NT objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas.

Pastovios DVÄ® dalies apskaičiavimas nustatytas Metodikos dalyje ,,V. DVÄ® dydžio nustatymo tvarka“. DVÄ® dydžių lentelėje numatytas parametras yra Nekilnojamojo turto objektų skaičius turto vienetais, už kurių kiekvienÄ skaičiuojama po 0,598 euro per mėn. (2016 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Nr. 322). Ä®vertinus faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės darbuotojai nustatė, kad atsakovei pastovioji dedamoji dalis skaičiuojama nuo 33 objektų. Å alių sudarytų sutarčių (2014 m. gegužės 21 d. punktas 2.1.2 ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. punktas 3.1) sÄ lygos numatė, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai ir tarifai.

Taigi, nepriklausomai nuo kitų sutarties nuostatų, patys įkainiai taikomi nuo administracinio teisės akto – Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis – įsiteisėjimo momento. Todėl ir sÄ skaitos už suteikiamas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo momentas nėra svarbus ir neįtakoja ieÅ¡kovės reikalavimo teisės. CK 6.189 straipsnis numato, kad Å¡alių sutartis joms turi įstatymo galiÄ , Å¡alys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnis).

Atsakovės teiginys, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės, nes Jonavos rajono savivaldybė savo sprendimais nustatė ne įmokÄ , o rinkliavÄ , kuri renkama tiesiogiai į savivaldybės biudžetÄ , visiÅ¡kai paneigtas teisės aktais ir pačios atsakovės elgesiu – ilgÄ laikÄ jÄ tenkino situacija, jog ieÅ¡kovės teikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir atsakovė už jas tinkamai atsiskaitinėjo. Tai buvo daroma nepriklausomai nuo teisės aktų galiojimo tol, kol atsakovę tenkino itin žema paslaugų kaina.

Tačiau ieÅ¡kovė yra administratorius, kurio veikla griežtai reglamentuojama įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Atliekų surinkimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių; Å¡ios Å«kio Å¡akos valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis rinkos pobÅ«dis, inter alia nelygiavertė paslaugų teikėjų ir gavėjų padėtis rinkoje ir poreikis apsaugoti paslaugų gavėjus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius. BÅ«tent jų interesais yra atliekamas detalus reglamentavimas, nors atsakovė situacijÄ vertina labai primityviai tik per prizmę, jog paslauga pabrango.

Atsakovė nurodė neturinti galimybės susirinkti iÅ¡ savo narių per mėnesį po nepilnÄ eurÄ (pastovioji dedamoji dalis ginčo laikotarpiu sudarė 0,598 euro + PVM, todėl tegul renka ieÅ¡kovė). Tačiau iki realaus paslaugos pabrangimo atsakovė sugebėdavo surinkti iÅ¡ savo narių pinigus ir galėdavo padengti bendrai visiems bendrijos nariams teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas visiÅ¡kai nevertindama teisės aktų nuostatų. Todėl akivaizdu, jog atsakovė siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Pateikiami apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė dengė skolÄ savo nuožiÅ«ra pagal galimybes, neiÅ¡skirdama skolos atsiradimo pagrindo.

Skolininkei nenurodžius, ieÅ¡kovė paskirstė įmokas pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas dengdama iÅ¡ eilės seniausiÄ prievolę pagal PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo datÄ . 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. birželio 22 d. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovė ieÅ¡kinį ir su patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė atmesti. Visų pirma, ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja įsiskolinimo remdamasi 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d., neva, Å¡alių sudarytomis sutartimis, kurios negalioja ir negali bÅ«ti vykdomos. 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 5.2.1 punkte Å¡alys susitarė, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta bet kurios Å¡alies iniciatyva, prieÅ¡ mėnesį raÅ¡tu praneÅ¡us kitai Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ .

Pasinaudodama Å¡ia teise atsakovė dar 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinai pranešė ieÅ¡kovei, jog sutartį nutraukia. Pagal sutarties nuostatas nutraukti sutartį pakako vienos Å¡alies valios iÅ¡reiÅ¡kimo, todėl ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , jog dėl sutarties nutraukimo Å¡alys nesutarė. Atsižvelgiant į tai 2014 m. gegužės 21 d. sutartis yra nutraukta, o atsakovė visiÅ¡kai atsikaitė už sezoniniu laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.) suteiktas paslaugas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia ir 2017 m. rugpjūčio 30 d., neva, sudaryta VieÅ¡Ä ja sutartimi. Pagal CK 6.161 straipsnį VieÅ¡Ä ja sutartimi laikoma sutartis, kuriÄ sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryÅ¡ių, elektros, Å¡ilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Atsakovė ne tik kad nesikreipė į ieÅ¡kovę, bet apskritai pageidavo nutraukti teisinius santykius ir juos nutraukė, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie VieÅ¡Ä jÄ sutartį ir ja grįsti ieÅ¡kinį.

Juolab, jog sutarties tekstas buvo atsiųstas elektroniniu paštu, tačiau atsakovės valdybos pirmininko bendrijos nariai neįgaliojo jos pasirašyti ir apie tai ieškovė jau žinojo iš atsakovės jai 2017 m. rugsėjo 19 d. adresuoto rašto Nr. 1-5/09. 2017 m. rugsėjo 16 d. įvyko atsakovės narių susirinkimas, nutaręs:

1) neįgalioti atsakovės valdybos pirmininko sudaryti visų bendrijos narių vardu sutarties su ieškove dėl buitinių atliekų išvežimo iš privačių valdų – sodininkų sklypų;

2) apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯galioti atsakovės valdybos pirmininkÄ raÅ¡tu informuoti ieÅ¡kovę, kaip buitinių atliekų surinkimÄ administruojančiÄ Ä¯monę. Neturint įgaliojimo sudaryti naujos sutarties nebuvo galima. Sodo bendrijos nariai arba kitaip tariant nekilnojamojo turto objektų savininkai, atliekų turėtojai, pasirinko teisę individualiai sudarinėti sutartis su ieÅ¡kove dėl atliekų iÅ¡vežimo ir apie tai ieÅ¡kovei yra puikiai žinoma. Valdybos pirmininkas to padaryti negali, nes neturi teisės ignoruoti bendrijos narių susirinkime iÅ¡reikÅ¡tos valios.

DVÄ® – dvinaris mokestis įvestas nuo 2017 m. sausio 1 d. ir skaičiuojamas iÅ¡ nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sodininkų bendrijos teritorijoje yra privačios sodininkų nekilnojamojo turto objektų savininkų valdos, kurios registruotos Nekilnojamojo turto ir kadastro registre. 2017 m. lapkričio 30 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.lT3-264 55 punktas reglamentuoja: Atliekų turėtojai, turintys suformuotÄ ir teisės aktu nustatyta tvarka įregistruotÄ sklypÄ , atliekų surinkimo konteinerius privalo statyti savo valdoje.

Atsižvelgiant į tai visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė taip atkakliai neleidžia bendrijos nariams sudaryti individualių sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo, tuo grubiai pažeisdama žmogaus laisvo pasirinkimo teisę. Atsakovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, kÄ patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gruodžio 4 d. iÅ¡raÅ¡as, todėl, kaip kad numatyta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime, pačiai bendrijai negali bÅ«ti taikomi jokie įkainiai, kurie taikomi tik atliekų turėtojams, o bendrija nuosavybėje neturi sodo paskirties objektų, todėl negali bÅ«ti teršėja.

Pagal šį teisės aktÄ už atliekų surinkimÄ moka teršėjas, o pati bendrija nėra ir negali bÅ«ti teršėja. Komunalinių paslaugų surinkimo ir tvarkymo paslaugos bendrijai buvo teikiamos tik sezono laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 1.2.3 punktu. Už paslaugas buvo savalaikiai apmokėta 54,17 Eur. Pagal sutarties 3.7 punktÄ pasikeitus sutartyje numatytai paslaugų apimčiai Å¡alys privalo sudaryti naujÄ sutartį. Nauja sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo, o pateiktos sÄ skaitos ir suskaičiuota skola iÅ¡ viso neaiÅ¡ku kuo pagrįstos: 2017 m. rugpjūčio 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija IPV77564 – 306,27 Eur; 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija Nr. IPV 77564 – 179,64 Eur. SÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. rugpjūčio 30 d. už 2017 m. sausio–liepos mėnesius.

1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai;

2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai = 24 vnt. 2018 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVÄ® pastovioji dedamoji nurodyta 58 NT objektai. SÄ skaitos už nesuteiktas paslaugas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio DVÄ® pastovioji dedamoji iÅ¡raÅ¡oma 33 NT objektų vnt. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitas už nesuteiktas paslaugas.

IeÅ¡kovė be jokio teisinio pagrindo nori permesti mokesčių už atliekų surinkimo naÅ¡tÄ atsakovei, tačiau atsakovė su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka. Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautame atsiliepime ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojus ATÄ® 302 straipsnio pakeitimui, visos savivaldybės yra įpareigotos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį nustatyti vadovaujantis 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡dėstytais principais, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 pakeistomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklėmis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikÄ (metodika pakeista Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡Ä (apraÅ¡as pakeistas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), 2016 m. gruodžio 22 d.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos Nr. 1TS-323 sprendimu nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, bÅ«tinosios sÄ naudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams, taip pat gali bÅ«ti perskaičiuojami ir apmokestinimo parametrų dydžiai. (Jonavos r. savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 56 ir 58 punktai, Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos metodikos 56 ir 58 punktai).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka (toliau – DVÄ®), susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 nekilnojamojo turto (toliau ir – NT) objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal NT objekto rÅ«Å¡is, paskirtį. NT objektų skirstymÄ savivaldybė atliko vadovaudamasi NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡u, kurį remdamasis ATÄ® 302 straipsnio 2 dalies nuostata 2013 m. vasario 20 d.

įsakymu Nr. Dl-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Jonavos r. savivaldybė kiekvienai NT kategorijai nustatė DVÄ® pastoviosios ir kintamosios įmokos dalių dedamÄ sias. Ä®gyvendindama ATÄ® 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieÅ¡kovę, kuriai pavedė atlikti Å¡ias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:

1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžio apskaičiavimÄ ir, jeigu savivaldybės taryba Å¡iÄ Ä¯mokÄ patvirtina, jÄ rinkti;

2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. (Priedas Nr.

1) Vadovaudamasi ATĮ 30 straipsnio 11, 12, 13, 14 dalių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. su Atliekų tvarkytoju UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. 12/03-191 (sutarties forma patvirtinta Jonavos r. savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1TS-92). Sutartis atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. Nr. 1T-32. Sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo sutartį Atliekų tvarkytojas įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis sutartimis ir kitais teisės aktais bei savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir kt.

Atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tu Nr. 1-5/09 ir 2018 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. 1/5-01 skundu kreipėsi dėl buitinių atliekų iÅ¡vežimo į Jonavos rajono savivaldybės administracijÄ , kuri 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. sausio 30 d. pateikė atsakymus, paaiÅ¡kindama dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ . Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimÄ , antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimÄ , sÄ vartynų įrengimÄ ir eksploatavimÄ priskiria prie savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų, kuriÄ savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 31 punktas).

ATÄ® 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ . Jonavos rajono savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybė) vykdydama 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio ATÄ® 302 straipsnio nuostatas, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 pakeičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimÄ Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 punkto nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikÄ , Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡Ä , Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius, kuriuos savivaldybėje pradėjo taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.

Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį ATÄ® nustatyta tvarka. Savivaldybės, pasinaudodamos joms ATÄ® 302 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 suteikta diskrecijos teise, galėjo pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ bÅ«dų: arba savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavÄ , arba nustatyti kitÄ Ä¯mokÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ .

Pasinaudodama Å¡ia ATÄ® ir Vyriausybės nutarimu jai suteikta diskrecijos teise, Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė Jonavos r. savivaldybėje įvesti dvinarę įmokÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ . Tokios įmokos įvedimo teisėtumÄ taip pat patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-383 priimta nutartis, kurioje teismas yra konstatavęs: „jog Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATÄ® 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatė ne rinkliavÄ , o įmokÄ , kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objekto savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o jos dydis apeliantei iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose atitinka savivaldybės tarybos patvirtintÄ dydį“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių (toliau – Vyriausybės taisyklės) tikslas – nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžius (Vyriausybės taisyklių 1 punktas).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 NT objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal NT objekto rÅ«Å¡is, paskirtis vadovaujantis NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡u, kurį remdamasis ATÄ® 30' straipsnio 2 dalimi 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 yra patvirtinamas tik rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as, į kurį atsižvelgiant savivaldybėje nustatomos NT objektų kategorijų rÅ«Å¡ys ir parenkami Å¡ioms rÅ«Å¡ims komunalinių atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžių parametrai. Toks NT objektų suskirstymas į tam tikras kategorijas, kiekvienai kategorijai parenkant tam tikrus atliekų tvarkymo dydžių parametrus (pvz.: NT objektų skaičius), nėra prilyginamas NT mokesčiui, todėl neturėtų bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip bendrijos teisės turėjimas į NT savininkų NTâ€“Ä .

Tos pačios nuomonės laikosi ir LVAT, kuris 2014 m. vasario 20 d. administracinėje byloje A-602-279-14 yra pasisakęs „kad įmokos mokėtoja yra bendrija, neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip bendrijos daiktinės teisės turėjimas į sklypus, bet turėtų bÅ«ti suprantama bendrine prasme“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, savivaldybėje nustatant komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydį yra įtraukiamos komunalinių atliekų tvarkymo bÅ«tinosios sÄ naudos, kurias sudaro: bÅ«tinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sÄ naudos, atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sÄ naudos, atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sÄ naudos (Vyriausybė taisyklių 11 punktas).

Vyriausybės taisyklių 12 punkte reglamentuojama: pastoviosios komunalinių atliekų tvarkymo sÄ naudos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sÄ naudos (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų (atliekų sÄ vartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikÅ¡telių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudos, bendrosios veiklos ir administracinės sÄ naudos).“ Vyriausybės taisyklių 14 punkte reglamentuojama: kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sÄ naudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sÄ naudos (pavyzdžiui, kintamosios atitinkamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sÄ naudos: kuro ir tepalų įsigijimo sÄ naudos, sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, inventorius ir kitos sÄ naudos; kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sÄ naudos).“ V.

V. taisyklių 23, 24 ir 25 punktais: „Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių kintamųjų pasirinktinai: arba pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotÄ ; arba nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių; arba gyventojų/darbuotojų skaičių.“ PastoviÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka visi atliekų turėtojai. V. V. taisyklių 28, 29, 31, 33 punktais:

„Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas. KintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį moka atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis miÅ¡rių komunalinių atliekų paėmimas iÅ¡ atliekų turėtojo. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių kintamųjų pasirinktinai: arba pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tÅ«rį (dydį); arba naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tÅ«rį (dydį) ir iÅ¡tuÅ¡tinimo dažnį; arba atiduodamų komunalinių atliekų svorį; arba atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma).

Nustatant kintamÄ jÄ Ä¯mokos dedamÄ jÄ visų kategorijų NT–o objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos NT objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos NT objektams naudotis skirtos konteinerių aikÅ¡telės), gali bÅ«ti taikoma viena iÅ¡ Å¡ių kintamųjų pasirinktinai: arba NT paskirtis ir plotas; arba NT paskirtis ir objektų skaičius; arba gyventojų/darbuotojų skaičius; arba atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma).“ Remiantis iÅ¡dėstytų Vyriausybės taisyklių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 buvo patvirtina įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika), Jonavos r. savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) (Metodikos ir ApraÅ¡o pakeitimai atlikti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-322).

Metodikos 1 priede nustatytos NT objektų kategorijos, nustatyti DVÄ® dedamųjų kintamieji, remiantis Metodika, apskaičiuoti įmokų dydžiai kiekvienai NT objekto kategorijai. Sodų paskirties objektams DVÄ® pastovioji dedamoji nustatyta pagal parametrÄ â€“NT objektų skaičius, turto vnt., kintamoji dedamoji (kai naudojamas kolektyvinis konteineris) nustatyta pagal parametrÄ â€“NT objektų skaičius, turto vienetai (Metodikos 1 priedo 18 punktas). Jonavos rajono savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo abejoti DVÄ® už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio pastoviosios ir kintamosios dedamųjų nustatymo teisėtumu, DVÄ® už komunalinių atliekų tvarkymÄ Jonavos r. savivaldybėje įvedimu, todėl, kad DVÄ® savivaldybėje buvo įvesta atsižvelgiant į aukÅ¡tesnę juridinę galiÄ turinčius teisės aktus (ATÄ® ir Vyriausybės nutarimÄ ), griežtai vadovaujantis Å¡ių teisės aktų normomis.

ATÄ® (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787) 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad „Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymÄ , sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatyta rinkliavÄ , atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo NT objekto savininkas arba NT objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , arba NT objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Ä®galioti asmenys).

SÄ voka „Įgalioti asmenys“ tiek įstatyme, tiek toliau tekste vartojama kaip ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje minimų asmenų statuso trumpinimas, tam, kad tekste iÅ¡vengti pakartotinio visų 301 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų asmenų statuso citavimo. Ä®statymo 301 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kiai reglamentuoja, jog „NT objektų, kurių rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra NT objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raÅ¡tu pateikti pasiÅ«lymÄ sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. NT objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminÄ , kuris negali bÅ«ti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiÅ«lymo iÅ¡siuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sÄ lygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Tokiu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad visi komunalinių atliekų turėtojai neiÅ¡vengtų komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių sudarymo ir pastoviosios dedamosios įmokos mokėjimo, kadangi visi asmenys, esantys NT objekto (-ų) savininku (-ais) ar įgaliotu (-ais) asmeniu (-mis) yra laikomi atliekų turėtojais, t. y. asmenimis, kurių buityje visada susidaro atliekų, o tokių atliekų tvarkymas privalo bÅ«ti užtikrinamas pastoviosios dedamosios įmokos mokėjimu. Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 pakeistų vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių 17 punkte taip pat aiÅ¡kiai reglamentuojama, kad „Sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ vietinę rinkliavÄ , atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje“.

Tiek ATÄ®, tiek Vyriausybės nutarime nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojÄ sodininkų bendrijoje atstovauja Sodininkų bendrija. Ä®gyvendindama Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatė, kad sodininkų bendrijos atliekų turėtojams, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atstovauja sodininku bendrija ir tuo vadovavosi.

Pažymėtina, jog iki įsigaliojant 2017 m. lapkričio 30 d. redakcijos taisyklėms, su sodininkų bendrijomis buvo sudaromos sutartys remiantis ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Tokį vėlesnį Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių detalizavimÄ dėl sodininkų bendrijÄ atstovaujančio asmens paskatino kilęs sodininkų bendrijų nepasitenkinimas ir siekis savaip interpretuoti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas. Sprendžiant klausimÄ dėl sutarčių pasiraÅ¡ymo su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu) svarbu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) 2014 m. vasario 20 d. administracinę bylÄ A-602-279-14, kurioje teismas pasisakė:

„Bendrijos pareigos mokėti nustatytÄ Ä¯mokÄ už atliekų tvarkymÄ negali paneigti nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, nei bendrijos steigimo dokumentai, nes Å¡ie teisės aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ir įmoku surinkimo organizavimo klausimu, o tik nustato sodininku bendrijų veiklos pagrindus, bendrijos ir jos nariu tarpusavio santykius. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu.

Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiÅ¡kumo, demokratiÅ¡kumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis Å¡iais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitu vieÅ¡osios teisės normų, bÅ«tent normų dėl nustatytos įmokos už atlieku tvarkymÄ .“ Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iÅ¡ atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ priteista nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ skola, rinkliavos mokėtoja pripažinta sodininkų bendrija.

Teismas rėmėsi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinta nuostata, kurioje bÅ«tent sodininkų bendrijai buvo numatyta prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ . Akivaizdu, kad Jonavos rajono savivaldybė priimdama sprendimÄ komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos teikimo sutartis sudaryti su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu) nepažeidė ATÄ® 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad iki Å¡iol komunalinių atliekų tvarkymo sutartys buvo sudaromos su sodininkų bendrija, sodininkų bendrija (juridinis asmuo) mokėjo už sodininkų bendrijoje bendro naudojimo (kolektyviniame) konteineryje pačių sodininkų sukauptas komunalines atliekas (ATÄ® 2 straipsnio 39 dalyje komunalinės atliekos apibrėžiamos kaip buitinės (buityje susidarančios) ir kitos atliekos, savo pobÅ«džiu ar sudėtimi panaÅ¡ios į buitines atliekas), kolektyviniai konteineriai pastatyti sodininkų bendrijos viduje, į juos atliekas meta asmenys esantys ir nesantys bendrijos nariais, t. y. asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sodininkų bendrijoje ir neturi individualaus, jam priskirto konteinerio.

Jonavos rajono savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme jai įtvirtintÄ savarankiÅ¡kÄ komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sÄ vartynų įrengimo ir eksploatavimo funkcijÄ , nevirÅ¡ydama jai suteiktų įgaliojimų, atsižvelgdama į ATÄ® 301 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozityvumÄ (kai nėra imperatyvaus/privalomo paliepimo, bet suteikiama teisė subjektui pasirinkti santykių reguliavimo metodÄ ), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintus ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principus, sodininkų bendrijai nustatė pareigÄ atstovauti sodininkų bendrijos atliekų turėtojus, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo.

Priimant Å¡iÄ nuostatÄ , buvo įvertinti galiojantys teisės aktai bei atsižvelgta į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, kurios suponuoja tai, jog Å¡iuo metu neįmanoma skaičiuoti dvinarės įmokos dydžio atskiriems sodininkų bendrijų nariams ir asmenims nesantiems bendrijos nariais, nes esama infrastruktÅ«ra nėra pritaikyta sodų keliams, keliai su technika yra gadinami (dėl to sodininkai nuolat skundžiasi), kartu Å¡ios įmokos apskaičiavimo bÅ«das sudaro galimybę administruoti Å¡iÄ Ä¯mokÄ nedideliais kaÅ¡tais, pakankamai tiksliai prognozuoti pajamas, o kartu ir efektyviau organizuoti patį atliekų tvarkymÄ , užtikrinant tiksliÄ Ä¯mokos apskaitÄ , efektyviÄ kontrolę, skolų administravimÄ .

Atsižvelgiant į visas Å¡ias sÄ lygas bei siekdama užtikrinti visuotinÄ , vartotojui prieinamÄ bei patogiÄ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugÄ , sodininkų bendrijoms buvo suteikti bendro naudojimo (kolektyviniai) konteineriai, skirti sodininkų bendrijų atliekų turėtojų komunalinėms (buitinėms) atliekoms Å¡alinti. Paminėtina ir tai, kad sodininkų bendrijų santykiai atliekų tvarkymo srityje reguliuojami taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principÄ , kuomet taikomos administracinės priemonės negali bÅ«ti drastiÅ¡kesnės ir griežtesnės, nei bÅ«tina norimam tikslui pasiekti.

Tai administracinės teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi administracinio akto ar sprendimo priėmimo metu. Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje, priimdamas atitinkamus santykius reguliuojančius norminius teisės aktus, nustatydamas tarifus, vadovaujasi vienu iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu proporcingumo principu. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra 44 sodininkų bendrijos, tai bene daugiausiai sodininkų bendrijų turinti savivaldybė.

Viso sodininkų bendrijose 2017 m. rugsėjo mėn. VÄ® Registrų centro duomenimis yra įregistruota 3 043 vnt. NT objektų, neįregistruota 1 102 vnt. NT objektų. Vadinasi, sodininkų bendrijose yra toleruojami veiksmai, kuomet neįregistruotų 1 102 vnt. NT objektų savininkai tiesiog iÅ¡vengtų atliekų tvarkymo mokesčio, nors Å¡ie asmenys sodininkų bendrijoje naudojasi kolektyviniais miÅ¡rių komunalinių atliekų konteineriais, skirtais sodininkų bendrijai, o paslaugas teikiančios įmonės, renkančios sodininkų bendrijų atliekas, veikla taptų nuostolinga: atliekų tvarkymo sÄ naudos bÅ«tų neproporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktÅ«ros eksploatavimÄ , jos atnaujinimÄ ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sÄ lygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos tarÅ¡Ä .

Nepaisant to, savivaldybė bÅ«tų priversta didinti atliekų tvarkymo mokestį, kad bÅ«tų padengti visi paslaugos administravimo, atliekų surinkimo ir tvarkymo kaÅ¡tai, o iÅ¡augęs atliekų tvarkymo mokestis taptų naÅ¡ta kitiems, savo turtÄ sodininkų bendrijoje įregistravusiems asmenims. Sprendžiant klausimÄ dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos sutarčių sudarymo su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu), atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymÄ , sodininkų bendrijų įstatuose įtvirtintas bendrijos valdybos, pirmininko, bendrijos narių ir nariais nesančių asmenų teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Å¡iuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Vadinasi, bendrija yra saistoma ne tik CK nuostatų, tačiau savo veikloje privalo įgyvendinti teises ir pareigas, nustatytas ir kituose teisės aktuose. Sodo teritorijÄ sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypÄ , naudojamu nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomu sklypu, ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintÄ Å¾emės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ (Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad kiekvieno savininko, sodininkų bendrijoje įsigijusio sodo sklypÄ , žemės sklypas yra priskiriamas mėgėjų sodo teritorijai. Tokios teritorijos veiklai vadovauja ir atstovauja bendrijos narių susirinkimas, bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdyba. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienai sodininkų bendrijai yra priskirti bendrojo naudojimo (kolektyviniai) konteineriai sodininkų buityje susidariusioms atliekoms šalinti ir kuriais naudojasi sodininkų bendrijoje esantys asmenys, t. y. asmenys, kurie savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę sodininkų bendrijoje ir dėl šios priežasties su paslaugų administratoriumi nėra sudarę individualios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad šie konteineriai nėra skirti bešeimininkių atliekų kaupimui, kaip tai klaidingai traktuoja sodininkų bendrijos.

BeÅ¡eimininkių atliekų tvarkymÄ reglamentuoja ATÄ® 25 straipsnio 1 dalis, todėl, remdamasi Å¡ia nuostata, savivaldybė privalo savo nuosavomis lėšomis užtikrinti tokių atliekų tvarkymÄ . Akcentuotina, kad beÅ¡eimininkėmis atliekomis yra pripažįstamos tokios atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja. (ATÄ® 25 straipsnis), todėl nekyla abejonių, kad sodininkų bendrijos viduje sukauptos atliekos yra sodininkų bendrijai priklausančios atliekos, t. y. Å¡ias atliekas bendro naudojimo konteineriuose, priklausančiuose sodininkų bendrijai, yra sukaupę sodininkų bendrijos atliekų turėtojai (atliekų turėtojas egzistuoja ir yra žinomas) ir Å¡ios atliekos negali bÅ«ti laikomos beÅ¡eimininkėmis atliekomis.

Pažymėtina, kad bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos nėra įtraukiamos skaičiuojant komunalinių atliekų tvarkymo įmokos dydį, savivaldybė šias atliekas tvarko Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis ir tokia pareiga, remiantis ATĮ pagrindu, negali būti ir nėra primetama atliekų turėtojams. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Sodininkų bendrijų įstatyme sandoriai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos nėra priskiriami iÅ¡imtiniams atvejams, dėl kurių sudarymo sprendžia bendrijos susirinkimas, todėl bendrijos valdymo organas turi pilnÄ teisę atstovauti sodininkų bendrijų narius ir bendrijos nariais nesančius, sudarant sandorius dėl komunalinių atliekų tvarkymo sodininkų bendrijoje. Bendrijos pajamas sudaro:

1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnaÅ¡ai (Ä®statymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnaÅ¡ai gali bÅ«ti piniginiai ir nepiniginiai. (Ä®statymo 24 straipsnio 2 dalis). Piniginiai tiksliniai įnaÅ¡ai gali bÅ«ti renkami tam tikriems, griežtai apibrėžtiems tikslams sodininkų bendrijoje įgyvendinti (pvz.: įnaÅ¡ai tam tikriems remonto darbams atlikti ar tam tikrai įrangai įsigyti ir kt.). Sodininkų bendrijoje, tiksliniu įnaÅ¡u neabejotinai gali bÅ«ti laikomas ir mokestis už komunalinių atliekų tvarkymÄ , mokamas bendrijos narių, taip pat asmenų, nesančių bendrijos nariais, o tokio mokesčio rinkimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas.

Iškyla klausimas, kokiomis lėšomis sodininkų bendrija iki šiol mokėjo už sodininkų bendrijai teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas. Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Sodininkų bendrijos 1991 m. lapkričio 30 d. įstatai (toliau – Įstatai) taip pat aiškiai įtvirtina, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais normatyviniais aktais ir savo įstatais (Įstatų 5 punktas).

Ä®statų 8.4. punkte numatyta pareiga bendrijos nariui laiku mokėti stojamÄ jį, nario mokesčius ir kitas įmokas. Bendrijos lėšas sudaro bendrijos narių įmokos bei kitos įplaukos pagal galiojančius įstatymus. (Ä®statų 13 p.) Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad „Bendrijos nario teises ir pareigas nustato Å¡is ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypÄ , turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiÅ«ra, kaip ir bendrijos nariai“.

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypÄ mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimÄ si bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sÄ skaitas “. Toks sodininkų bendrijos siekis atsikratyti bendrijai tenkančios mokesčio surinkimo „naÅ¡tos“ yra nepagrįstas ir paneigiantis juridinio asmens teisinį statusÄ .

Bendrija narių susitarimu/susirinkimo sprendimu taip pat neturi teisės priimti sprendimų dėl mokėtojo už komunalinių atliekų tvarkymÄ sodininkų bendrijoje parinkimo, nes atstovavimo pagrindas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo sutartis ar mokant komunalinių atliekų tvarkymo nustatytÄ Ä¯mokÄ , yra reglamentuotas ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje, Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punkte, o įstatymu numatytos privalomos įmokos/rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ dydis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintomis taisyklėmis, savivaldybės patvirtinta įmokų dydžių apskaičiavimo metodika.

Atsižvelgtina ir į daugiabučių ir garažų bendrijų veiklÄ reglamentuojantį Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymÄ (1995 m. vasario 21 d. Nr. 1-798), kuriame nustatytas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

Bendrijos pirmininkas atsakingas už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sÄ skaitos tvarkymÄ ir Å¡ių lėšų naudojimÄ pagal paskirtį, bendrijos metinių pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos sudarymÄ ir jos pateikimÄ visuotiniam susirinkimui, bendrijos veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ . Butų ir kitų patalpų (pastatų), tame tarpe ir garažų savininkai privalo: teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir naudojimosi jais iÅ¡laidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus ir kt.

Bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidoms apmokėti ir kt. Taigi tiek daugiabučių namų ir garažų bendrijos, tiek sodininkų bendrijos yra vienodÄ statusÄ turintys juridiniai asmenys, kurie yra atsakingi už lėšų rinkimÄ iÅ¡ bendrijoje esančių asmenų, lėšų administravimÄ , jų kaupimÄ ir atsiskaitymÄ už bendrijai suteiktas paslaugas (bendrojo naudojimo atliekų konteinerių priežiÅ«rÄ , atliekų iÅ¡vežimÄ ).

Sodininkų bendrijų interpretavimas, kad sutartys privalo būti sudaromos su kiekvienu NT objekto savininku, prieštarauja tiek ATĮ 301 straipsniui, tiek Sodininkų bendrijų, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymuose įtvirtintiems tikslams, prieštarauja įtvirtintoms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis išdėstytais argumentais dėl sodininkų bendrijos narių teisių ir pareigų bei sodininkų bendrijos pirmininko ar valdybos įgaliojimų, kuriuos jiems tiesiogiai suteikia Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, sodininkų bendrijos įstatai, nėra abejonių, kad sodininkų bendrijos pirmininkui yra suteikta teisė (nepateikiant atskirų įgaliojimų) sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo sodininkų bendrijoje sutartį ir atstovauti sodininkų bendrijoje esančius asmenis sodininkų bendrijos vardu.

Sodininkų bendrijoje renkamas nario mokestis, taip pat mokestis renkamas iÅ¡ asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, tačiau turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiÅ«ra, kaip ir bendrijos nariai, gali bÅ«ti padidintas/sumažintas atsižvelgiant į tuo metu galiojančius Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus komunalinių atliekų tvarkymo pastoviosios ir kintamosios įmokų dydžius, taip pat DVÄ® mokėjimas gali bÅ«ti padengiamas sodininkų bendrijos asmenų mokamais tiksliniais įnaÅ¡ais už komunalinių atliekų tvarkymÄ .

Įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:

1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžio apskaičiavimÄ ir, jeigu savivaldybės taryba Å¡iÄ Ä¯mokÄ patvirtina, jÄ rinkti;

2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Jonavos r. savivaldybė neturi teisės anuliuoti iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už komunalinių atliekų tvarkymÄ , todėl, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijos yra perduotos paslaugų Administratoriui UAB „Jonavos paslaugos“ remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 31d. sprendimo Nr. 1TS-271 2 punktu.

Dėl atliekų tvarkytojų registravimo tvarkos. Komunalinių atliekų turėtojai registruojami vadovaujantis ATÄ® 30 straipsnio 14 dalimi „Savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Ä®gyvendindama ATÄ® nuostatas, Jonavos rajono savivaldybė tvirtindama komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo Jonavos rajone taisykles, nustatė pareigÄ Administratoriui registruoti atliekų turėtojus Vyriausybės nustatyta tvarka bei įpareigojo tvarkyti jų registrÄ (Jonavos rajono savivaldybės 2016 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 16.2 punktas, Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. tarybos sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 12.2. punktas).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Savivaldybės apraÅ¡as) II dalyje yra reglamentuota DVÄ® mokėtojų registro sudarymo ir administravimo tvarka. Savivaldybės apraÅ¡e nurodyta, kad DVÄ® mokėtojų registravimÄ organizuoja ir tvarko Administratorius, vadovaujantis Å¡ia Tvarka ir kitais teisės aktais. Pažymėtina, kad komunalinių atliekų turėtojai yra registruojami vadovaujantis Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymu Nr. Dl-950. Tvarkos aprašas taikomas komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams asmenims ar Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinio asmens filialams, atstovybėms ar Lietuvos Respublikoje įsteigtam valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialui ar atstovybei) ir savivaldybėms arba Administratoriams. Registravimo paskirtis – registruoti savivaldybės teritorijoje esančius komunalinių atliekų turėtojus ir tvarkyti Tvarkos apraše nustatytus duomenis, reikalingus ir pakankamus visuotinės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kokybės stebėsenos ir kontrolės vykdymui, paslaugų kainos nustatymui (Aprašo 3 punktas).

Dėl asmenų, deklaravusių savo gyvenamÄ jÄ vieta sodininkų bendrijoje. Sodininkų ir garažų bendrijos naudojasi tik jų bendrijai skirtais kolektyviniais konteineriais. Gyventojai, kurie yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ sodininkų bendrijoje ir su administratoriumi yra sudarę individualias atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartis, naudojasi individualiais konteineriais (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 50 punktas).

Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266 patvirtintos DVÄ® už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžių lentelės apačioje pateikta pastaba „Sodų ir garažų paskirties objektams nustatytÄ mokestį (DVÄ® pastoviÄ jÄ ir kintamÄ jÄ dalis) moka sodininkų ir garažų bendrija (juridinis asmuo). Gyventojai, deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ sodininkų bendrijoje, atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos dvinarę įmokÄ moka pagal individualių namų objektų kategorijai nustatytus pastoviosios ir kintamosios įmokų dydžių parametrus“.

Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta „Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmoka teršėjas.''' ATÄ® 302 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principais ir principu „teršėjas moka“. To paties įstatymo 32 straipsnyje yra apibrėžiama principo „teršėjas moka“ sÄ voka atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka", kuris reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas“.

LVAT 2016 m. spalio 3 d. administracinėje byloje Nr. A-1161-602/2016 yra pasisakęs: Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. AiÅ¡kinant bylai aktualų principÄ â€žteršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau ir – Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog ATÄ® vartojamos sÄ vokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sÄ vokų inter alia (be kita ko) atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikÅ¡mes. Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ principÄ , yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de MesÄ uer (C-188/07), 80 p.) (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011; 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015) (LVAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-377-438/2015)“.

Å is teismo argumentas ne tik apibrėžia principo „teršėjas moka“ sÄ vokÄ ir detalizuoja principo įgyvendinimÄ , tačiau tuo pačiu patvirtina pastoviosios DVÄ® dalies mokėjimo privalomumÄ visiems atliekų turėtojams, nepriklausomai nuo to, ar atliekų turėtojas faktiÅ¡kai turi sukaupęs komunalinių atliekų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus dėl principo „teršėjas moka“ taikymo, į tai, kad sodininkų bendrija, kurios teritorijoje esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai Å¡alina miÅ¡rias komunalines atliekas į tokių atliekų Å¡alinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius, ir su paslaugų Administratoriumi yra sudariusi komunalinių paslaugų teikimo sutartį, laikoma, kad bÅ«tent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3738-583/2018 taip pat yra paaiÅ¡kinęs principo „teršėjas moka“ sÄ vokÄ , kuri anot teismo reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. <...> atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Ä®statymų leidėjas ATÄ® nenustatė, kad atliekų turėtojais gali bÅ«ti tik fiziniai asmenys, todėl jais turėtų bÅ«ti laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sodininkų bendrija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, atstovaujantis visus bendrijoje esančius asmenis, todėl įmokos už atliekų tvarkymÄ sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas kaip vienos iÅ¡ sodininkų bendrųjų pareigų įgyvendinimas, kuriÄ Ä¯gyvendina sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Be to, kad sodininkų bendrija yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, bendrija taip pat yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis.

BÅ«tent bendruomenės dalimi ir yra laikomi visi mėgėjų sodo sklypÄ sodininkų bendrijoje įsigiję asmenys. Pažymėtina, kad tiek sodininkų bendrijos atliekų turėtojai (asmenys kurie naudojasi bendro naudojimo (kolektyviniu) konteineriu, priskirtu sodininkų bendrijai), gali bÅ«ti laikomi atliekų turėtojais, t. y. asmenys esantys sodininkų bendrijos bendruomenės dalimi, tiek Å¡iÄ bendruomenės dalį atstovaujantis juridinis asmuo – sodininkų bendrija gali bÅ«ti laikoma atliekų turėtoja.

Teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimÄ susistabdė iki analogiÅ¡koje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Jonavos paslaugos“ ieÅ¡kinį atsakovei SB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo iki Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai iÅ¡aiÅ¡kins, ar Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimais Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos raj. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių bei Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos punktai atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino, jog: – Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus; –pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai; –pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo principui. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 Jonavos rajono savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Jonavos paslaugos“ ir SB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė: –sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujinti; – dalį bylos trečiųjų asmenų pakeisti jų teisių perėmėjais ir patikslinti trečiųjų asmenų sÄ raÅ¡Ä : Jonavos rajono savivaldybės administracija ir visi sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir bendrijos nariai (esami ir buvę ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., iÅ¡skyrus mirusius);

– Ä®galiotu asmeniu procesiniams dokumentams gauti paskirtÄ trečiÄ jį asmenį sodininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkę V. B. per 10 dienų nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos tuo atveju, jeigu Å¡iÄ nutartimi patvirtintas trečiųjų asmenų sÄ raÅ¡as yra netikslus ir taisytinas, įpareigoti informuoti apie tai teismÄ , pateikiant patikslintus duomenis; – užklausti Jonavos notaro biurÄ dėl to, kokie asmenys priėmė V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ .

– pasiÅ«lyti Å¡alims, įvertinus administracinių teismų iÅ¡sakytus argumentus ir dabartinį teisinį reglamentavimÄ , pirmiausia dar kartÄ apsvarstyti taikaus Å¡io ginčo sprendimo variantÄ , o tuo atveju, jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyktų, pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2020 m. gruodžio 18 d. pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl to, kaip Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime ir LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020 iÅ¡dėstyti argumentai ir priimti sprendimai įtakoja ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į jį (ne)pagrįstumÄ , bei galutinai sutikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsiliepimų į jį civilinėje byloje Nr. e2-1925-527/2020 argumentus, tame tarpe ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

– Å¡iÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 22 d. 14.00 val., apie kÄ proceso dalyvius informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. 2020 m. gruodžio 11 d. teisme gauti ieÅ¡kovės 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose praÅ¡oma ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl teisinio ieÅ¡kinio pagrindimo detaliai pasisakė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime ir LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020.

Be to, ginčo byloje aktualÅ«s yra apeliacine instancija iÅ¡nagrinėjusio Kauno apygardos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai analogiÅ¡koje byloje Nr. e2A-6-480/2020 pagal ieÅ¡kovo UAB „Jonavos paslaugos“ ieÅ¡kinį sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas civ. byloje Nr. e2A-6-480/2020 pabrėžė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ palikęs nepakeistÄ , jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014).

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu Å¡is Metodikos punktas negali bÅ«ti vertinamas retroaktyviai taikant minėtÄ sprendimÄ , nes taip bÅ«tų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumÄ , o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Be to, apeliacinės instancijos teismas civ. byloje Nr. e2A-6-480/2020 taip pat pasisakė, kad faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama 2013 m. gegužės 9 d.

Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties Å¡alimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigÄ sudaryti tokio pobÅ«džio dviÅ¡ales sutartis. Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiÅ¡kai mokėdama kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (dedamÄ jÄ ) už faktiÅ¡kai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigÄ Å¡ias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo.

Byloje esančių įrodymų visuma, itin iÅ¡samÅ«s teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai pagrindžia ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 16 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, visiÅ¡kai palaikydama savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus ir papildomai dėl jų nepasisako. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos (toliau — Metodika) 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Teismas taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkÅ«ros aiÅ¡kumo principui. LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl Metodikos 52 punkto neteisėtumo ir papildydama teismo sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ iÅ¡ visų nekilnojamojo turto objektų savininkų Å¡ios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar Å¡ie asmenys to pageidautų, ar Å¡ie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa).

Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa).

Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Å¡iomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarkÄ , o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iÅ¡ galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa). Ä®vertinęs, jog ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiÅ¡kai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba Å¡iÄ teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas).

Svarbu pažymėti, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime pripažinęs, o LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ palikęs nepakeistÄ , jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014).

Dėl to konstatuotina, kad atsakovės atžvilgiu Å¡is Metodikos punktas negali bÅ«ti vertinamas retroaktyviai taikant minėtÄ sprendimÄ , nes taip bÅ«tų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumÄ , o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.) asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypÄ mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimÄ si bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sÄ skaitas.

Å ios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai. Faktinės bylos aplinkybės pagrįstai leidžia konstatuoti, kad atsakovė, sudarydama 2014 m. gegužės 21 d. Sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties Å¡alimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigÄ sudaryti tokio pobÅ«džio dviÅ¡ales sutartis.

Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiÅ¡kai mokėdama kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (dedamÄ jÄ ) už faktiÅ¡kai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigÄ Å¡ias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vertintina, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su ieÅ¡kiniu, kad atsakovė turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Jonavos rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama ATĮ 2 straipsnio 44 dalies, 30 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 „Dėl komunalinių atliekų sistemos administratoriaus paskyrimo ir sistemos organizavimo funkcijų perdavimo“ Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė ieškovę, kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:

1. Pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymÄ dydžio apskaičiavimÄ ir, jeigu savivaldybės taryba Å¡iÄ Ä¯mokÄ patvirtina, jÄ rinkti;

2. Registruoti komunalinių atliekų turėtojus;

3. Įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

4. Sudaryti savivaldybės vardu sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pačiu Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės administracijai yra pavesta atlikti Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. Vadovaudamasi ATĮ 30 straipsnio 11, 12, 13, 14 dalių nuostatomis, Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. su atliekų tvarkytoju UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. 12/03-191 (sutarties forma patvirtinta Jonavos r. savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1TS-92).

Sutartis atnaujinta ir pratęsta nuo 2017 m. balandžio 2 d. Nr. 1T-32. Sudarydamas komunalinių atliekų tvarkymo sutartį UAB „Jonavos paslaugos“, kaip atliekų tvarkytoja, įsipareigojo teikti komunalinių atliekų, įskaitant antrines žaliavas, surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis sutartimis ir kitais teisės aktais bei savivaldybės tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais ir kt. Šioje byloje kilo ginčas tarp ieškovės, kaip Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriaus, ir atsakovės, kuri yra Jonavos rajono savivaldybėje, Gulbiniškių kaime veikianti sodininkų bendrija, atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ieškovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas.

Dėl 2014 m. gegužės 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarčių (ne)galiojimo Nustatyta, jog 2014 m. gegužės 21 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 524-1 (toliau ir – 2014 m. gegužės 21 d. sutartis), kurioje ieÅ¡kovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtojÄ susidarančias miÅ¡rias komunalines atliekas, jas iÅ¡vežti į sÄ vartynÄ , surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas.

Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius).

Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasiraÅ¡ymo dienos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors Å¡alies raÅ¡tiÅ¡ko pareiÅ¡kimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiÅ«rėjimo. 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 5.2 punkte numatyta, kad „Sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ : 5.2.1. Bet kurios Å¡alies iniciatyva, prieÅ¡ mėnesį raÅ¡tu praneÅ¡us kitai Å¡aliai apie Sutarties nutraukimÄ . 5.2.2.

Bet kurios Å¡alies iniciatyva, netaikant 5.1 punkte nurodytų terminų, abiems Å¡alims raÅ¡tiÅ¡kai sutikus“. Atsakovės teigimu, 2014 m. gegužės 21 d. Sutartį ji nutraukė 2017 m. lapkričio 10 d. PraneÅ¡imu dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11 ir 2017 m. gruodžio 7 d. Pakartotiniu praneÅ¡imu Nr. 1–5/15. Tačiau teismas šį atsakovės teiginį vertina kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , kadangi ir 2017 m. lapkričio 10 d. PraneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11, ir 2017 m. gruodžio 7 d.

Pakartotiniame PraneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/15 buvo nurodytas tik atsakovės praÅ¡ymas ieÅ¡kovei nutraukti Sutartį dėl buitinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, bet nebuvo nurodyta, kad pati atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 5.2.1 punktu, savo iniciatyva nutraukia sutartį nuo tam tikros datos praėjus mėnesiui laiko nuo praneÅ¡imo (pavyzdžiui, nuo 2017 m. gruodžio 10 dienos). Kadangi ieÅ¡kovė, gavusi atsakovės 2017 m. lapkričio 10 d. PraneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo Nr. 1-5/11, 2017 m. lapkričio 27 d. raÅ¡te nurodė, jog sutartis Å¡iai dienai yra galiojanti ir kad jos nutraukti negalima, spręstina, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė atsisakė patenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį abiems Å¡alims raÅ¡tiÅ¡kai sutikus.

Atsakovė atsiliepime taip pat argumentavo, kad sodininkų bendrijos pirmininkė neturėjo teisės su ieškove pasirašyti 2014 m. gegužės 21 d. sutarties. Bendrijos organai yra:

1) Bendrijos narių susirinkimas;

2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas, arba kolegialus – bendrijos valdyba (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Å io Ä®statymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Teismui 2020 m. gruodžio 10 d. patikrinus Juridinių asmenų registrÄ nustatyta, kad Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o 7.1 punkte (taisyklė, pagal kuriÄ asmens veikia juridinio asmens vardu) nurodyta, jog yra vienasmenis atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovės pirmininkė turėjo visas teises su ieÅ¡kove sudaryti sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Tačiau netgi sprendžiant, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu 2014 m. gegužės 21 d. sutarčiai sudaryti turėjo bÅ«ti gautas narių susirinkimo sprendimas, konstatuotina, jog atsakovė Å¡ioje byloje neįrodė, jog 2014 m. gegužės 21 d. sutarčiai, kuri atsakovės buvo vykdoma, bendrijos narių susirinkimas nepritarė.

Atsakovės į bylÄ pateiktÄ 2017 m. rugsėjo 16 d. atsakovės visuotinio ataskaitinio rinkiminio narių susirinkimo protokolÄ , kurio 4.1 punktu, apsvarsčius ,UAB ,,Jonavos paslaugos“ pasiÅ«lytų paslaugų dėl atliekų tvarkymo ir dvinario mokesčio (pastovios ir kintamos)“, buvo nuspręsta „Neįgalioti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko V. B. sudaryti visų narių vardu Sutarties su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl buitinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo“, teismas vertina tik kaip narių susirinkimo nepritarimÄ ieÅ¡kovės parengtos naujos ir atsakovei elektroniniu paÅ¡tu atsiųstos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pasiraÅ¡ymui.

Tačiau nors 2017 m. rugsėjo 16 d. atsakovės visuotinis ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas ir neįgaliojo SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės V. B. sudaryti visų narių vardu Sutarties su UAB „Jonavos paslaugos“ dėl buitinių atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo, o 2018 m. birželio 16 d. atsakovės visuotiniame susirinkime buvo nutarta šį susirinkimo sprendimÄ palikti, teismo nuomone, vien tai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis neįsigaliojo.

Kaip numatyta 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties 5.5 punkte, ,,Atliekų turėtojai, nepasirašę vieÅ¡osios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutarties per 45 kalendorines dienas nuo pasiÅ«lymo sudaryti sutartį iÅ¡siuntimo datos, laikomi sudarę vieÅ¡Ä jÄ sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos standartines sÄ lygas“. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-524, 7 punktas numato, jog ,,Administratorius raÅ¡tu siÅ«lo pasiraÅ¡yti sutartį paslaugos gavėjui pagal individualiai aptartas sÄ lygas. Paslaugos gavėjai, nesudarę sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas per pasiÅ«lyme nurodytÄ terminÄ , kuris turi bÅ«ti ne trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo administratoriaus pasiÅ«lymo iÅ¡siuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal standartines sÄ lygas. Tokiu atveju sutarties Å¡alys nepasiraÅ¡o ir laikoma, kad pagal standartines sÄ lygas sudaryta sutartis yra neterminuota“.

Atsakovei pačiai pripažinus, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis jai buvo atsiųsta elektroniniu paÅ¡tu, atsižvelgiant į tai, kas prieÅ¡ tai iÅ¡dėstyta, teismas, nenustatęs, jog minėtas norminis aktas prieÅ¡tarautų įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, konstatuoja, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutartis ir be pirmininkės paraÅ¡o, ir be bendrijos narių sutikimo laikoma sudaryta pagal standartines sÄ lygas. Dėl atsakovės atsiskaitymo už ieÅ¡kovės suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas Nuo 2014 m. gegužės 21 d. sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieÅ¡kovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp Å¡alių ginčų dėl Å¡ių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo.

Kaip patvirtino ieÅ¡kovė, atsakovė 2014 m. gegužės 21 d. sutarties sÄ lygas vykdė tinkamai, tačiau, nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (toliau ir – DVÄ®), susidedančios iÅ¡ pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių, už atliekų tvarkymÄ mokėjimÄ , atsakovė mokėjo tik kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (už konteinerių iÅ¡vežimÄ ), o mokėti pastoviosios įmokos dalies nesutiko, dėl ko tarp Å¡alių kilo ginčas.

IeÅ¡kovės pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (2017 m. gegužės 31 d. Nr. JPV76449, 2017 m. birželio 30 d. Nr. JPV76929, 2017 m. liepos 31 d. Nr. JPV77479, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. JPV77564, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. JPV78095, 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. JPV78684, 2017 m. spalio 31 d. Nr. JPV79113, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. JPV79644, 2017 m. gruodžio 31 d. Nr. JPV80239, 2018 m. sausio 31 d. Nr. JPV180550 ir 2018 m. vasario 28 d. Nr. JPV181071) bei kreditinių sÄ skaitų faktÅ«rų (2017 m. rugpjūčio 30 d.

Nr. JPV 77563 ir 2018 m. gegužės 31 d. Nr. K-476688) (Patikslinto ieškinio priedas Nr.

2) duomenimis, Priteistos sumos iÅ¡Å¡ifravimu pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jų apmokėjimÄ bei Kintamosios dalies paskaičiavimu pagal iÅ¡vežtus konteinerius nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei už atliekų tvarkymÄ kas mėnesį skaičiavo pastoviÄ jÄ DVÄ® už 33 vnt. NT objektų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. po 19,73 Eur (be PVM) (33 x 0,598 Eur), 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais po 18,61 Eur (be PVM) (33 x 0,564) bei kintamÄ jÄ DVÄ® 2017 m. gegužės–spalio mėnesiais, t. y. už 6 mėnesius, kas mėnesį už 8 vnt. konteinerių po 3,44 Eur be PVM (8 x 0,430) arba po 4,16 Eur su PVM.

Atsakovės atstovė pateikė 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 30 d. (ranka iÅ¡taisyta į 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2017 m. birželio 30 d. (ranka iÅ¡taisyta į 2017 m. rugsėjo 30 d.) 8,32 Eur sumai kiekviena ir 2017 m. liepos 31 d. (ranka iÅ¡taisyta į 2017 m. spalio 31 d.) 12,58 Eur sumai PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su AB Lietuvos paÅ¡to mokėjimo kvitais (t. 1 b. l. 40–45), tokiu bÅ«du įrodinėdama, kad už 2017 m. gegužės–spalio mėnesius, t. y. už 6 mėnesius, kai sezono metu buvo iÅ¡vežami konteineriai, turėjo sumokėti tik 54,18 Eur (8,32 + 8,32 + 8,32 +8,32 + 8,32 + 12,58) ir kad sumokėjo 2017 m. birželio 21 d. (8,32 Eur), 2017 m. liepos 26 d. (8,31 Eur), 2017 m. rugpjūčio 22 d. (8,32 Eur), 2017 m. spalio 11 d. (16,64 Eur) ir 2017 m. lapkričio 10 d. (12,58 Eur), t. y. 54,17 Eur (8,32 + 8,31 + 8,32 + 16,64 + 12,58).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos 2018 m. gegužės 29 dienai suformuotos Sutarties apyvartos ataskaitos, į jÄ nėra įtraukta tik 2017 m. liepos 26 d. atsakovės sumokėta 8,31 Eur suma. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad atsakovės pirmininkė V. B. yra sudariusi ir individualiÄ sutartį, todėl galėjo bÅ«ti tokia situacija, kad jai sumokėjus ir nenurodžius visų duomenų, mokėjimas buvo užskaitytas kaip jos asmeninis, o ne atsakovės mokėjimas, tačiau kadangi V. B. jokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovei neteikė, Å¡i įmoka ir nebuvo įskaityta į atsakovės įsiskolinimÄ .

Tai, kad Å¡i 8,31 Eur suma buvo įskaičiuota į atsakovės pirmininkės V. B. asmeninių įmokų dengimÄ , patvirtina ir 2018 m. birželio 12 d. patikslinto ieÅ¡kinio 8 priedas, kuriame pateikta V. B. S. apyvartos ataskaita. Kadangi atsakovė į bylÄ nepateikė įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę tai, jog atliekant 2017 m. liepos 26 d. mokėjimÄ Lietuvos paÅ¡te buvo nurodyti visi duomenys, reikalingi identifikuoti atsakovę kaip mokėtojÄ , teismas neturi jokio pagrindo Å¡ios sumos priskaičiuoti prie atsakovės sumokėtų sumų.

IeÅ¡kovė, 2018 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kinyje praÅ¡iusi priteisti iÅ¡ atsakovės 314,81 Eur įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. bei 1,35 Eur delspinigius, 2018 m. birželio 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ sumažino iki 310,65 Eur, nurodžiusi, jog reikalavimo suma sumažėjo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ Nr. JPV79644 už 2017 m. lapkričio mėn. suteiktas paslaugas komunalinių atliekų tvarkymo kintamoji dalis už iÅ¡tuÅ¡tintus 8 vnt. konteinerių buvo priskaityta per klaidÄ , kuriai iÅ¡taisyti 2018 m. gegužės 31 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita faktÅ«ra, perskaičiuojant (iÅ¡minusuojant) sÄ skaitos Nr. JPV79644 kintamÄ jÄ dalį. 2018 m. gegužės 2 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog pateiktos sÄ skaitos ir suskaičiuota skola iÅ¡ viso neaiÅ¡ku kuo pagrįstos ir iÅ¡raÅ¡ytos už nesuteiktas paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija IPV77564 – 306,27 Eur. 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija Nr. IPV 77564 – 179,64 Eur iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. rugpjūčio 30 d. už 2017 m. sausio–liepos mėnesius:

1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai;

2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai lygu 24 vnt. 2017 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVÄ® pastovioji dedamoji nurodyta 58 nekilnojamojo turto (toliau ir – NT) objektai. SÄ skaitos už nesuteiktas paslaugas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio DVÄ® pastovioji dedamoji iÅ¡raÅ¡oma 33 NT objektų vnt. Pasisakant dėl atsakovės atsiliepimo argumentų pažymėtina, jog byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginį, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija IPV77564 atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta 306,27 Eur sumai. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija JPV 77564, ji atsakovei 179,64 Eur sumai buvo iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir, kaip teisingai nurodė pati atsakovė, už 2017 m. sausio–liepos mėnesius, t. y. už 7 mėnesius:

1) komunalinių atliekų tvarkymas (pastovioji dalis) kiekis 231 vnt., t. y. 33 vnt. x 7 kartai;

2) komunalinių atliekų tvarkymas (kintamoji dalis), 4 vnt. 0,14 kubinių metrų talpos konteinerių per gegužės, birželio, liepos mėnesius pakelti po 2 kartus per mėnesį, t. y. 4 vnt. x 2 kartai x 3 mėnesiai lygu 24 vnt. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, kadangi atsakovės pirmininkė nebendradarbiavo ir nepateikė ieÅ¡kovei NT objektų skaičiaus, nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojama pastovioji įmokos dalis, ieÅ¡kovės darbuotojai patys vertino Å¡iuos duomenis, remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, ortofoto žemėlapiu bei faktine apžiÅ«ra, įvertinus individualias buitinių atliekų tvarkymo sutartis sudariusius sodininkų bendrijos narius, ir nustatė, kad atsakovės NT objektų skaičius yra 33, kÄ patvirtina 2017 m. rugpjūčio 31 d.

L. G. parengtas ,,SB ,, (duomenys neskelbtini)“ NT objektų sÄ raÅ¡as, neturinčių individualių buitinių atliekų tvarkymo sutarčių, kuriems skaičiuojama DVÄ® pastovioji dalis“, pateiktas kaip patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 7, ir SB ,, (duomenys neskelbtini)“ žemėlapis, pateiktas kaip patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr. 6. Nors atsiliepime atsakovė nurodė, jog 2017 m. liepos 30 d. sutarties 3.2 punkte DVÄ® pastovioji dedamoji nurodyta 58 NT objektai, teismo nuomone, tai, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė suskaičiavo NT objektų esant mažiau ir tÄ mažesnį skaičių panaudojo skaičiuodama DVÄ® pastoviÄ dedamÄ jÄ , atsakovės padėtį tik palengvina, o ne apsunkina.

Be to, nors parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovė nesutiko ir su ieÅ¡kovės nustatytu NT objektų skaičiumi (33), tačiau jokių įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę šį skaičių esant dar mažesnį, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė, nors teismas siÅ«lė atsakovei tokius įrodymus pateikti. Tai, kad pati atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir Jonavos rajono savivaldybe, kas ieÅ¡kovei sutrukdė DVÄ® pastoviÄ jÄ dalį į sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukti kiek įmanoma anksčiau po to, kai ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti ir DVÄ® pastoviosios dalies, teismo nuomone, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti Å¡ios įmokos nuo 2017 m. sausio 1 d., nors ji ieÅ¡kovės į sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pirmÄ kartÄ buvo įtraukta tik 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Pažymėtina, jog NT objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä , remdamasis ATÄ® 302 straipsnio 2 dalies nuostata, 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Å io sÄ raÅ¡o 18 punktas apibrėžia, jog Sodo paskirties objektai – Naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje.

SÄ raÅ¡o pabaigoje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre (Pastraipos pakeitimai: Nr. D1-637, 2014 m. liepos 31 d., paskelbta TAR 2014 m. rugpjūčio 6 d.). Akivaizdu, jog Å¡is teisinis reglamentavimas paneigia atsakovės tvirtinimÄ parengiamojo teismo posėdžio metu, jog prie NT objektų turėjo bÅ«ti priskirti tik teisiÅ¡kai VÄ® Registrų cenre registruoti pastatai.

Kaip nurodė ieÅ¡kovė, kadangi, naujiems paslaugų apmokėjimo įkainiams įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d., labai greitai po Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo žiemos metu apskaičiuoti pastoviÄ jÄ Ä¯mokos dalį iÅ¡ karto ieÅ¡kovei buvo objektyviai sudėtinga ir net neįmanoma, todėl, iki kol tai buvo padaryta, ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras tik už kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (už 2017 m. gegužės–liepos mėn.).

Pastebėjus techninę klaidÄ (t. y., kad vietoj 0,43 Eur be PVM už 1 konteinerio sutvarkymÄ buvo nurodyta mokėti po 0,86 Eur) atsakovei už šį laikotarpį 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita JPV77563 (kuria buvo iÅ¡minusuotas 24 vnt. konteinerių sutvarkymo už tris mėnesius bendra 20,64 Eur be PVM (8 x 3 x 0,86) arba bendra 24,96 Eur su PVM suma), o apskaičiavus pastoviÄ jÄ dalį 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. JPV77564 už suteiktas paslaugas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., kur buvo paskaičiuota 10,32 Eur be PVM (24 x 0,43) kintamoji dalis už iÅ¡tuÅ¡tintus 24 vnt. konteinerių nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. bei pastovioji dalis už 23l vienetÄ (33 NT objektai x 7 mėn.) po 0,598 Eur (1 NT objekto kaina).

Po 2017 m. rugpjūčio mėnesio PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡omos ir teikiamos bendrijai periodiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ eilės įtraukiant tiek pastoviÄ jÄ , tiek kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalis. Dėl pareigos mokėti dvinarės įmokos (DVÄ®) pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ pagal paslaugų sutartį už komunalinių atliekų tvarkymÄ Å ios bylos ginčo objektas – DVÄ® pastovioji dedamoji ir jos dydis, yra nustatyti vietos savivaldos institucijos – Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintais dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodika ir dvinarės įmokos (DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡u (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), taip pat tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323, kuriuo patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžiai (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266).

Å ie teisės aktai buvo priimti vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir – ATÄ®) savivaldybėms valstybės pavestas funkcijas. ATÄ® 25 straipsnis nustato, kad bÅ«tent savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ .

ATÄ® taip pat numato, kad viena, kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regionÄ Ä¯einančios savivaldybės gali įsteigti juridinį asmenį, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantį atliekų tvarkymo paslaugas (ATÄ® 2 straipsnio 44 dalis, 30 straipsnio 1–3 dalys). Å iuo atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi Jonavos rajono savivaldybėje paskyrė ieÅ¡kovę.

ATÄ® 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainÄ ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. (ATÄ® 302 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklės, kurių 22 punkte buvo nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad Å¡iomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį ATÄ® nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVÄ®, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikÄ bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡Ä (pakeista 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265). 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžius (pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-266), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimÄ Nr. 1TS-0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

ATÄ® 301 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintos taisyklės taip pat numato du pasirinktinus įmokų mokėjimo bÅ«dus – sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ vietinę rinkliavÄ .

Tačiau abiem atvejais, tiek nustatant vietinę rinkliavÄ , tiek pasirinkus paslaugų teikimo sutarties variantÄ , turi bÅ«ti mokama ta pati dvinarė įmoka (DVÄ®) su pastoviÄ ja ir kintamÄ ja dedamosiomis. Å iomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis privalo vadovautis visos savivaldybės, savo pasirinkimu nustatydamos vietinę rinkliavÄ , arba kitÄ Ä¯mokÄ tuo atveju, kai per sistemos administratorių sudaromos paslaugų sutartys su nekilnojamojo turto objektų savininkais ar įgaliotais atstovais.

Å iuo atveju nėra teisėto pagrindo manyti, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina, nes savo priimtuose teisės norminiuose aktuose Jonavos rajono savivaldybės taryba aiÅ¡kiai pasirinko komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutartį, mokant nustatytÄ DVÄ® (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 31.3 punktas ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto apraÅ¡o 7 punktas).

Konkrečiu atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATÄ® 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatė ne rinkliavÄ , o įmokÄ , kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamÄ sias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sÄ naudas ir jÄ moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos.

Å iuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali bÅ«ti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVÄ®) už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad už Tvarkos taikymÄ atsakingas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

ApraÅ¡o 17 punkte taip pat nurodyta, kad DVÄ® surinkimÄ Jonavos rajono savivaldybės tarybos pavedimu organizuoja ir tvarko administratorius. ApraÅ¡o 19 punkte nurodyta, kad DVÄ® mokėtojai privalo sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintÄ DVÄ® už komunalinių atliekų tvarkymÄ pagal gautas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ar kitus mokėjimo dokumentus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Å iuo atveju, kaip jau minėta, tokio Administratoriaus funkcijos Jonavos rajono savivaldybėje yra paskirtos ieÅ¡kovei, kuri turi teisę ir pareigÄ savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti DVÄ® surinkimÄ ir teikti įmokos mokėtojams PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, įtraukiant į jas ir pastoviÄ jÄ Ä¯mokos dedamÄ jÄ .

Atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVÄ® be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje. Å ie atsakovės argumentai taip pat laikytini nepagrįstais ir yra atmestini. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, sudarydama 2014 m. gegužės 21 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties Å¡alimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigÄ sudaryti tokio pobÅ«džio dviÅ¡ales sutartis.

Be to, atsakovė ir pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai savo veiksmais, t. y. faktiÅ¡kai mokėdama kintamÄ jÄ Ä¯mokos dalį (dedamÄ jÄ ) už faktiÅ¡kai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, tokiu bÅ«du pripažino, kad ji bendrijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu turėjo teisę ir (ar) pareigÄ Å¡ias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo. Kyla klausimas, ar atsakovė ginčo laikotarpiu galėjo (turėjo pareigÄ ) be atskiro bendrijos narių įgaliojimo mokėti už visus sodininkų bendrijos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus įmokos pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ , kurios dydis tiesiogiai siejamas su objektų skaičiumi, bei mokėti už tuos objektus, kurių savininkai nėra bendrijos nariai, bet nėra sudarę individualių sutarčių.

Å iuo atveju pažymėtina, kad ATÄ® 301 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymÄ , sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ , atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).

Taigi jau įstatymas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Ä®gyvendinant Å¡ias įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo). Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVÄ® už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad pastoviÄ jÄ DVÄ® dedamÄ jÄ moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje Å¡ios metodikos naujoje redakcijoje Å¡ių subjektų sÄ raÅ¡as buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviÄ jÄ DVÄ® dedamÄ jÄ moka visi atliekų turėtojai:

NT objekto savininkai, NT objekto savininko atstovas pagal įstatymÄ , arba NT objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija Å¡ioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigÄ mokėti pastoviÄ jÄ DVÄ® dedamÄ jÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rÅ«Å¡is ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis NT objektų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡u, kurį pagal ATÄ® 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Å iuo atveju toks NT objektų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (pakeistas 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. D1-637). Å io NT objektų sÄ raÅ¡o 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai, t. y. naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad prie sodų paskirties objektų priskiriami ir sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu.

Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiÅ¡kumo, demokratiÅ¡kumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis Å¡iais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų vieÅ¡osios teisės normų, bÅ«tent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymÄ . Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.) asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypÄ mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimÄ si bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sÄ skaitas.

Å ios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711 patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius.

Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal NT objektų skaičių (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas). Konkrečiu atveju atsakovei skaičiuojama pastovioji DVÄ® dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių NT vienetų skaičių, iÅ¡eliminavus iÅ¡ jo sodo valdas, kurios jų savininkai yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sudarę individualias paslaugų sutartis su ieÅ¡kove. IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų matyti, kad Å¡i įmokos dalis skaičiuojama 33 turto vienetų atžvilgiu.

Atsakovės atstovės teigimu, Å¡is skaičius neatitinka tikrovės, tačiau, kaip jau minėta prieÅ¡ tai, minėtas objektų (turto vienetų) skaičius buvo nustatytas pagal topografines nuotraukas ir ieÅ¡kovės darbuotojams nuvykus į pačiÄ sodininkų bendrijÄ , nes, ieÅ¡kovės teigimu, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, atsakovė atsisakė bendradarbiauti su ieÅ¡kove ir suteikti duomenis apie jos veiklos teritorijoje esančių žemės sklypų ir objektų skaičių.

Taip pat pabrėžtina, kad kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovė, atsakovė bet kuriuo metu galėjo kreiptis į ieÅ¡kovę dėl Å¡ių duomenų patikslinimo ir pastoviosios DVÄ® dedamosios perskaičiavimo. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo iÅ¡tyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Taip pat teismas pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3 punktas, jog, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, yra teisėtas ir neprieštarauja ATĮ įstatymo (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai, taip pat pripažino, jog Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.1 punktas yra teisėtas ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, LVAT administracinė byla Nr. eA-372-552/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). LVAT pažymėjo, kad tokiu ydingu teisiniu reguliavimu sodininkų bendrijai nepagrįstai uždedama prievolė rinkti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ iÅ¡ visų nekilnojamojo turto objektų savininkų Å¡ios bendrijos teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar Å¡ie asmenys to pageidautų, ar Å¡ie asmenys yra sodininkų bendrijos nariai, ar atliekos atsirado sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje, objektuose, ar individualiuose privačių asmenų sklypuose (2020 m. spalio 21 d. nutarties 81 pastraipa).

Teisėjų kolegija pripažino, kad Taisyklių 121.3 punktas nedraudžia privačių nekilnojamojo turto objektų, esančių sodininkų bendrijos teritorijoje, savininkams ar jų atstovams sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“ arba, atliekų turėtojams susitarus, sudaryti kolektyvinę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį tarp sodininkų bendrijos ir atliekų tvarkytojo. Toks teisinis reguliavimas neriboja atliekų turėtojo teisės pasirinkti, kokiu būdu jis apmokės jam teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas (2020 m. spalio 21 d. nutarties 90 pastraipa).

Dėl Metodikos 52 punkto ir Taisyklių 121.3 punkto tapatumo LVAT pažymėjo, kad Å¡iomis teisės normomis reglamentuojami skirtingi teisiniai santykiai. Metodikos 52 punktas skirtas nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apmokėjimo tvarkÄ , o Taisyklių 121.3 punktas apibrėžia vienus iÅ¡ galimų atliekų turėtojų atstovų visoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (2020 m. spalio 21 d. nutarties 91 pastraipa). Ä®vertinęs, jog ATÄ® 301 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis atstovavimo atliekų turėtojams subjektus, visiÅ¡kai tapačiai perkeltas į Taisyklių 121.1–121.5 punktus, Regionų apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojai teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį gali realizuoti individualiai patys, sodininkų bendrijos nariai daiktinės teisės turėtojai – nekilnojamojo turto objekto savininkai arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objektų savininkų įgalioti asmenys (Taisyklių 121.1 punktas) arba Å¡iÄ teisę sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu deleguoti sodininkų bendrijai (juridiniam asmeniui) (Taisyklių 121.3 punktas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nors Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime (kurį LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistÄ ) ir pripažino, jog Metodikos 52 punktas, numatantis, kad sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iÅ¡ kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų miÅ¡rias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieÅ¡tarauja ATÄ® (1998 m. birželio 16 d.

įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus, tačiau nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys; LVAT 2009 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014).

Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovės atžvilgiu Å¡is Metodikos punktas negali bÅ«ti vertinamas retroaktyviai taikant minėtÄ sprendimÄ , nes taip bÅ«tų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumÄ , o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimÄ valstybėje priimtais teisės aktais (LVAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2737-629/2020). Pažymėtina, kad panaÅ¡ias iÅ¡vadas padarė ir Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2A-6-480/2020.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir valstybės bei savivaldybės nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovė, bÅ«dama su ieÅ¡kove atsiskaičiusi už jos faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas ir sumokėjusi ieÅ¡kovei DVÄ® kintamÄ jÄ dedamÄ jÄ , neturi pareigos mokėti pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ , laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais ir atmestini, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina visa patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. suma, sudaranti 310,65 Eur.

CK 6.189 straipsnis numato, kad Å¡alių sutartis joms turi įstatymo galiÄ , Å¡alys turi vykdyti sutartis tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnis). Å iuo atveju ir 2014 m. gegužės 21 d. sutarties punktas 2.1.2, ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sutarties punktas 3.1 numatė, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai ir tarifai, kas reiÅ¡kia, jog, nepriklausomai nuo kitų sutarties nuostatų, patys įkainiai turi bÅ«ti taikomi nuo administracinio teisės akto – Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas įmokos dydis – įsiteisėjimo momento.

SÄ skaitos už suteikiamas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo momentas, teismo nuomone, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas įtakojusiu ieÅ¡kovės reikalavimo teisę į atsakovę, atsisakiusiÄ apmokėti jai pateiktas sÄ skaitas, tarp jų ir sÄ skaitÄ už praėjusius 7 mėnesius. Dėl delspinigių priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2014 m. gegužės 21 d. sutarties 4.2 punkte nustatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius, sudarančius 1,35 Eur sumÄ . Å iuo atveju, nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuose santykiuose ji veikia kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių objektų savininkų (fizinių asmenų) atstovė ir įgyvendina bÅ«tent fizinių asmenų pareigas mokėti atitinkamas įmokas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra specifinis, pelno nesiekiantis, ribotos atsakomybės juridinis asmuo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principu, sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra tikslinga taikyti įstatymo analogijÄ ir ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti delspinigių normÄ sumažinti iki Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc., ieÅ¡kovei priteisiant ne ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ 1,35 Eur sumÄ , bet 0,14 Eur dydžio delspinigius.

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkė, o savivaldybės valdoma įmonė ir abi Å¡alys nėra privatÅ«s juridiniai asmenys, iÅ¡ atsakovės priteistinos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 800 Eur pagal 2018 m. gegužės 24 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 2018-5/8 (500 Eur susitikimas su klientu, situacijos aptarimas, ieÅ¡kinio parengimas (5 valandos) ir 300 Eur pasirengimas, vykimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos)) ir 300 Eur pagal 2018 m. birželio 27 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 2018-6/3 (200 Eur už ieÅ¡kinio patikslinimÄ (2 valandos) ir 100 Eur už pasirengimÄ , vykimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda)).

Iš 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 28 d. lėšų pervedimo nurodymų Nr. 64187 ir Nr. 64743 (t. 1 b. l. 36, 96) nustatyta, kad ieškovė savo atstovei–advokatei pervedė 1 100 Eur. Kadangi ieškinys, pradiniu ieškiniu klaidingai pareikštas dėl 316,16 Eur sumos bei dėl 6 procentų procesinių palūkanų, teismui šiuo sprendimu priteisus tik 310,79 Eur įsiskolinimo su delspinigiais bei tik 5 procentų dydžio procesines palūkanas, yra patenkintas 90,82 procentais ((310,79 x 100 / 316,16 + 5 x 100 / 6) / 2), teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovei iš atsakovės priteisia 13,62 Eur (15 x 0,9082) žyminio mokesčio dalį.

Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8 punkte nustatyta, kad už ieÅ¡kinį yra taikomas 2,5 koeficientas (8.2 papunktis), už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.17 papunktis), už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ â€“ 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 papunktis), už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 papunktis) ir už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandÄ â€“ 0,1 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,8 Eur, 2018 m. IV ketvirtį –970,3 Eur,  2018 m. III ketvirtį –935,7 Eur,  2018 m. II ketvirtį –926,7 Eur,  2018 m. I ketvirtį –895,2 Eur, 2019 m. IV ketvirtį – 1 358,6 Eur,  2019 m. III ketvirtį – 1 317,6 Eur, 2019 m. II ketvirtį – 1 289,0 Eur, 2019 m. I ketvirtį – 1 262,7 Eur ir 2020 m.

I ketvirtį – 1 381,0 Eur. IÅ¡ 2018 m. gegužės 24 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 2018-5/8 matyti, jog 500 Eur nurodyta už susitikimÄ su klientu, situacijos aptarimÄ , ieÅ¡kinio parengimÄ (5 valandos) ir 300 Eur pasirengimÄ , vykimÄ ir atstovavimÄ parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos)). Kadangi už 2018 m. balandžio 18 d. pateiktÄ ieÅ¡kinį maksimali priteistina suma yra 2 212 Eur (884,8 x 2,5)), konstatuotina, jog nurodyta 500 Eur suma už susitikimÄ su klientu, situacijos aptarimÄ , ieÅ¡kinio parengimÄ (5 valandos) Rekomendacijose nustatytų dydžių nevirÅ¡ija.

Tačiau nurodyta 300 Eur suma už pasirengimÄ , vykimÄ ir atstovavimÄ parengiamajame teismo posėdyje (3 valandos), kuris, kaip matyti iÅ¡ 2018 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio pažymos, suapvalintai truko tik 1 valandÄ , teismo nuomone, virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius, kadangi už 1 val. atstovavimÄ 2018 m. gegužės 29 d. parengiamajame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), o pagal Rekomendacijų 3 punktÄ iÅ¡laidos, turėtos už advokatės 1 valandos vykimÄ Ä¯ teismÄ , esantį kitoje vietovėje nei registruota advokatės darbo vieta (Å¡iuo atveju Vilniuje), Å¡iuo atveju negalėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovės ne tik dėl to, kad jų dydis net nepagrįstas jokiais įrodymais, bet ir dėl to, kad advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo bÅ«tinas, advokatė į teismo posėdį vyko ne teismo iniciatyva (o pačios ieÅ¡kovės pasirinkimu), ne dėl teismingumo ypatumų ir ne dėl to, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo.

Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už 1 pasirengimo parengiamajam posėdžiui valandÄ maksimalus priteistinas dydis yra 88,48 Eur (884,8 x 0,1), konstatuotina, jog bendra pagal 2018 m. gegužės 24 d. sÄ skaitÄ priteistina maksimali suma yra 676,96 Eur (500+ 88,48 + 88,48). IÅ¡ 2018 m. birželio 27 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 2018-6/3 matyti, jog 200 Eur paskaičiuota už ieÅ¡kinio patikslinimÄ (2 valandos) ir 100 Eur – už pasirengimÄ , vykimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda)).

Teismo nuomone, 200 Eur suma už ieÅ¡kinio patikslinimÄ nepriteistina, kadangi Rekomendacijose toks procesinis dokumentas kaip patikslintas ieÅ¡kinys nėra numatytas, o pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ , kai Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai, nepriteistina visiÅ¡kai, o Å¡iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ 2018 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, jog pateiktas ieÅ¡kinys yra su trÅ«kumais, ieÅ¡kovė buvo teismo įpareigota per dvi savaites patikslinti ieÅ¡kinį, kÄ ji ir padarė 2018 m. birželio 13 d. pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį.

O, be to, už pasirengimÄ , vykimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (1 valanda) maksimali priteistina suma yra tik 88,48 Eur (884,8 x 0,1). Vadinasi, vadovaujantis Rekomendacijų 3 ir 8 punktu, maksimali pagal abi į bylÄ pateiktas sÄ skaitas priteistina suma galėtų bÅ«ti tik 765,44 Eur (676,96+ 88,48). Tačiau, teismo vertinimu, netgi Å¡ios 765,44 Eur iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės, konkrečioje byloje, kurioje iÅ¡ atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ bei 0,14 Eur delspinigiai, neatitinkančios protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimų bei Rekomendacijų 2 punkto nuostatų, todėl dar labiau mažintinos.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Vien tai, jog Å¡ioje byloje iÅ¡ atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ bei 0,14 Eur delspinigiai, teismo nuomone, yra pagrindu daugiau kaip dvigubai ieÅ¡kinio sumÄ virÅ¡ijančiÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ laikyti neprotinga, nesÄ Å¾ininga ir neteisinga. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto Jonavos rajono savivaldybės administracijos valdoma įmonė. VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ sudaro valstybinio administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės savivaldybių institucijos, biudžetinės įstaigos, iÅ¡laikomos iÅ¡ savivaldybės biudžeto asignavimų, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, vieÅ¡osios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Nors civilinio proceso normos neriboja vieÅ¡ojo administravimo subjekto, esančio bylos Å¡alimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės bÅ«ti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad samdant advokatus patirtų iÅ¡laidų atlyginimas visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ kitos Å¡alies.

Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo iÅ¡laidas vieÅ¡ojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį, buvo bÅ«tina pasitelkti advokatÄ . Nustatant bylos pobÅ«dį, turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumÄ , į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir vieÅ¡ajam interesui bei kt.

Nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų vieÅ¡ojo administravimo subjektui priteisimo klausimÄ , teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ . Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje buvo ne vienÄ kartÄ spręsta dėl konkrečių aplinkybių vieÅ¡ojo administravimo subjektams (savivaldybėms) sumažinti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ar visiÅ¡kai jo nepriteisti (žr., pvz., LAT 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 46 punktÄ ; 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 72 punktÄ , LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 72 punktÄ ).

Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo bÅ«tinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS143–375/2008, LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS143–375/2008). IÅ¡imtiniais, konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstais atvejais teismas gali nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos jį priteisdamas didesnį nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose, tai dėl kitokio pobÅ«džio svarbių priežasčių teismas pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvus gali nuspręsti prieÅ¡ingai, t. y. priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, įtvirtintÄ Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ LAT ir LVAT praktikÄ , į tai, kad ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“ yra savivaldybės valdoma įmonė, turinti savo teisininkę, kuri taip pat dalyvavo byloje ir galėjo atstovauti ieÅ¡kovę, tuo labiau, kad trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovės pusėje byloje buvo įtraukta Jonavos rajono savivaldybės administracija, turinti savo teisės skyrių ir taip pat aktyviai dalyvavusi byloje, sprendžia, jog kad Å¡iuo konkrečiu atveju, kai iÅ¡ atsakovės priteisiamas tik 310,65 Eur įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ bei 0,14 Eur delspinigiai, papildomai įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko tik dėl to, kad kitoje Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-1926-527/2020 (kurioje, beje, ieÅ¡kovÄ atstovavo ta pati advokatė) buvo kreiptasi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus (su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Jonavos rajono savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimais Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos raj. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės bei Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ dydžio nustatymo metodikos punktai atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktÄ ), teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga priteisti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti 90,82 procentus bylinėjimosi iÅ¡laidų, paskaičiuotus nuo 300 Eur sumos, t. y. 272,46 Eur.

Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 9,05 Eur (9,97 x 0,9082) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio (CPK 92, 96 straipsniai), todėl iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, jos pajamų pagrindinę dalį sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnaÅ¡ai, kuriems surinkti iÅ¡ bendrijos narių ir kitų asmenų reikalingas tam tikras terminas.

Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma su bylinėjimosi išlaidomis atsakovei yra pakankamai didelė ir gali susidaryti labai nepalankios aplinkybės sprendimo įvykdymui, ypač šiuo metu, kai daug žmonių dėl valstybėje paskelbto karantino neturi darbo ir negauna pajamų, o nukreipimas jį vykdyti priverstine tvarka, dar labiau apsunkintų atsakovės ir jos narių turtinę padėtį. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė realizuotino turto neturi, todėl ir priverstinis sprendimo vykdymas gali būti neefektyvus.

Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡io sprendimo vykdymas atidėtinas vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263–270, 284 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523, buveinė – Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) iÅ¡ atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)): 310,65 Eur (trijų Å¡imtų deÅ¡imties eurų 65 centų) įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir jų tvarkymÄ , 0,14 Eur (14 centų) 0,02 proc. dydžio delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (310,79 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 13,62 Eur (trylika eurų 62 centus) žyminio mokesčio ir 272,46 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 46 cnt) advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Kitus ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti. Priteisti valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660, iÅ¡ atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9,05 Eur (devynis eurus 5 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Å io sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apie priimtÄ sprendimÄ trečiuosius asmenis informuoti ne tik per įgaliotÄ asmenį procesiniams dokumentams gauti, bet ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja Jolita Cirulienė