2025-04-09 Nr. AB-6073-3-61-3-00603-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-495-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 25S30340.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pateikti skunde ginčijamą administracinį aktą arba nurodyti pagrįstas priežastis, dėl kurių jis to negali padaryti, taip pat patikslinti skundo faktines ir teisines aplinkybes.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 21 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) pareiškėjo paskyroje yra patalpintas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą. Pareiškėjas paaiškinimų apie tai, kad atsakovas atsisako pateikti pareiškėjui Sprendimą nenurodė, tačiau prašė teismo išreikalauti skundžiamą Sprendimą, pažymėdamas, kad skundą patikslins, kai gaus skundžiamą Sprendimą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė pateikti patikslintą skundą su ginčui aktualiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei pateikti reikiamus jo priedus (ginčijamą aktą).

Pareiškėjo atstovas 2025 m. vasario 26 d. pateikė teismui patikslinimus dėl skundo, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog Sprendimas jam nėra įteiktas ir atsakovo atsisakymą jį pateikti.

2025 m. kovo 7 d. pareiškėjo atstovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakymo į prašymus pareiškėjas negavo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. eI2-8868-780/2025 atkreipė pareiškėjo atstovo dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovas advokatas pats turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl skundžiamo akto pateikimo ir pasiūlė pareiškėjo atstovui iki 2025 m. kovo 17 d. pateikti teismui papildomą informaciją, nurodant, ar pareiškėjo atstovas yra kreipęsis į atsakovą dėl skundžiamo akto pateikimo.

2025 m. kovo 10 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovas informavo teismą, kad į atsakovą nėra kreipęsis, nes tai ne kartą darė pats pareiškėjas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, bei grąžino advokatų profesinei bendrijai „Relex“ už pareiškėją sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. vasario 20 d. ir 24 d. nutartimis nustatytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą – iki 2025 m. kovo 17 d., jie nebuvo pašalinti ir priimant nutartį.

Teismas akcentavo, kad skundžiamo akto pateikimas yra būtina sąlyga skundui priimti, o pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą teisėjas, nutartimi priėmęs skundą, prireikus šalių prašymu išreikalauja įrodymus (bet ne skundžiamą aktą), kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo, akcentuodamas, kad šio Sprendimo turinys ir motyvai jam nežinomi, todėl jis negali tiksliai suformuluoti skundo pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad, nesant aiškaus pareiškėjo dėstomų faktinių ir teisinių aplinkybių ryšio su ginčo dalyku, pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui patikslintą skundą, dėstant tik tas faktines ir teisines aplinkybes, kurios yra tiesiogiai siejamos su pareiškėjo iškeltu reikalavimu, t. y. ginčijamu atsakovo Sprendimu, ir pateikti ginčijamą aktą, o negalint gauti ginčijamo atsakovo sprendimo, teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas iš pareiškėjo atstovo pateiktų dokumentų nenustatė, kad yra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas faktiškai atsisakė pateikti ginčijamą Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo pateikti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjo atstovas advokatas net nėra kreipęsis į atsakovą dėl skundžiamo akto pateikimo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, neturėdamas skundžiamo Sprendimo, neturi galimybės tinkamai suformuluoti skundo pagrindo, kas suponuoja, jog skundo ribos yra neapibrėžtos ir neaiškios, tačiau teismas neturi pareigos veikti kaip pareiškėjo interesų atstovas, rinkti įrodymus ar atlikti veiksmus, kurie pagal įstatymą priskirtini pareiškėjo atsakomybei.

Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atstovas, nepaisant teismo išaiškinimo ir suteikto papildomo laiko, nesiėmė aktyvių veiksmų ginčijamam aktui gauti – jis pats nesikreipė į atsakovą, nors pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalį turėjo tokią galimybę.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. vasario 24 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų ne dėl to, kad objektyviai negalėtų to padaryti, o todėl, kad sąmoningai nepasinaudojo Advokatūros įstatyme pareiškėjo atstovui suteikiamomis teisėmis gauti duomenis, reikalingus kreipiantis į teismą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį laikyti skundą dėl Sprendimo nepaduotu ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų įteiktas Sprendimas, nes pareiškėjui buvo išsiųstas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, dėl kokio Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, o iš pareiškėjo prie skundo pridėto pranešimo matyti, kad šis Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo ir visi pareiškėjo skundo argumentai susiję būtent su šiuo Sprendimu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė teismui Sprendimo dėl to, kad jis jam nebuvo pateiktas, negali būti vertinama kaip esminis skundo trūkumas, nes jis galėjo būti pašalintas skundo priėmimo ar pasiruošimo nagrinėti stadijoje. Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundo trūkumui pašalinti buvo nustatytas nepagrįstai, itin formaliai įvertinus skundo turinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skunde suformuotas reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad žemesnės galios teisės aktas negali būti nesuderinamas su aukštesnės galios teisės aktu bei negali jam prieštarauti. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 137 ir 138 straipsniais, priimtas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjas buvo informuotas, kad Sprendimas yra pateiktas jo MIGRIS paskyroje, kurioje tokio Sprendimo nebuvo.

Pareiškėjas prašo stabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar nagrinėjamu atveju taikyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostata, pagal kurią užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, įtvirtinančias motyvavimo ir atsakingo valdymo pareigą, ir ABTĮ nuostatas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu nepašalinus jo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS55-2-1070/2014; kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (skundo pagrindas), bei pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas skunde nepakankamai tiksliai nurodė skundo pagrindą, taip pat nepateikė skundžiamo akto ir / arba įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali gauti šio akto, todėl 2025 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė terminą iki 2025 m. kovo 6 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo atstovas 2025 m. vasario 21 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo MIGRIS sistemos paskyroje yra patalpintas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą. Pareiškėjas pateikė MIGRIS paskyros ekrano vaizdą ir prašė teismo išreikalauti skundžiamą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą pareiškėjui iki 2025 m. kovo 17 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą su ginčui aktualiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei pateikti reikiamus jo priedus (ginčijamą aktą).

Teisėjų kolegija sutinka, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. vasario 24 d. nutartimis pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2025 m. vasario 26 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslinimus dėl skundo, nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog Sprendimas jam nėra įteiktas, ir atsakovo atsisakymą jį pateikti, taip pat pridėjo pareiškėjo 2024 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu atsakovui siųstą prašymą pateikti 2025 m. sausio 29 d. Sprendimą ir atsakovo atsakymą, kad pastarasis sprendimas yra pateiktas pareiškėjui per MIGRIS sistemą; taip pat pateikė 2025 m. vasario 26 d. pareiškėjo atsakovui el. paštu išsiųstą elektroninį laišką su prašymu atsiųsti 2025 m. sausio 29 d. Sprendimą (I t., b. l. 28-33). 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjo atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakymo į prašymus pareiškėjas negavo (I t., b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 10 d. raštu Nr. eI2-8868-780/2025 pareiškėjui papildomai nurodė, kad dėl skundžiamo akto pateikimo į atsakovą gali kreiptis pareiškėjo atstovas advokatas. Pareiškėjo atstovas 2025 m. kovo 10 d. informavo teismą, kad į atsakovą nesikreipė, nes tą jau kelis kartus darė pats pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), konstatavęs, kad pareiškėjas neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. vasario 24 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, ne dėl to, kad objektyviai negalėtų to padaryti, o todėl, kad sąmoningai nepasinaudoja Advokatūros įstatyme pareiškėjo atstovui suteikiamomis teisėmis gauti duomenis, reikalingus kreipiantis į teismą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, nes nepateikė skundžiamo akto ir nepatikslino skundo pagrindo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-811-520/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis du kartus kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo Sprendimo pateikimo, tačiau Sprendimas pareiškėjui nebuvo pateiktas, o MIGRIS sistemoje įkeltas tik pranešimas apie priimtą Sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negali pateikti skundžiamo Sprendimo, nors ir ėmėsi priemonių jį gauti. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas negalėjo ištaisyti skundo trūkumų dėl to, kad sąmoningai nepasinaudojo Advokatūros įstatyme pareiškėjo atstovui suteikiamomis teisėmis gauti duomenis, reikalingus kreipiantis į teismą. Aplinkybė, kad asmuo naudojasi advokato paslaugomis, negali būti kliūtimi teismui vertinant pareiškėjo galimybes gauti skundžiamą aktą, o nustačius, kad tokio akto pareiškėjas negali gauti, imtis priemonių tokiam aktui išreikalauti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, ir kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-37-520/2015; 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-872-261/2015).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo ir jo patikslinimų matyti, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš atsakovo Sprendimo, todėl, pareiškėjui šalinant Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 20 d. ir 2025 m. vasario 24 d. nutartyse nurodytus skundo trūkumus ir pateikus duomenis, kad jis negali gauti skundžiamo Sprendimo, aplinkybė, kad kartu su skundu nėra pateiktas skundžiamas Sprendimas, yra vertintina kaip skundo trūkumas, netrukdantis pradėti administracinės bylos teiseną, kadangi tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu (ABTĮ 67 str. 1 d. 2, 4, 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-37-520/2015).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija paaiškina, jog prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris spręstinas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikomo teisės akto teisėtumo tyrimas galimas tik esant individualiam ginčui, kurį sprendžiant tas teisės aktas taikytinas, nagrinėjamu atveju, vertinant Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžiamas procesinis prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. (M. M.) atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. M. (M. M.) skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė