2025-01-29 Nr. AB-1685-3-62-3-01525-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-224-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01525-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S.S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. SPR4-5526(14.5E); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. CSPR-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 3) įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodė, kad:

2.1. Pateikti dokumentai (mirusio S. J., K. naminis testamentas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sprendimas civilinėje byloje dėl atsidalinimo iš bendro žemės sklypo, namų ūkinės knygos išrašai ir kt.) neabejotinai patvirtina, kad sodyboje buvo rūsys, todėl atsakovo argumentai, jog pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į ginčo objektą (rūsį), yra nepagrįsti.

2.2. Sodyba 1955 m. nugriauta, tačiau 1947 m. nuotraukoje matosi sodybos kluonas, kuris, kaip ir rūsys, į ūkinę knygą su buvusiais valdoje kitais statiniais neįtrauktas. Be to, namų ūkinėje knygoje nurodyta, kad namas ir tvartas pastatyti 1910, 1911 metais, kad be namo ir tvarto, kurie nurodyti namų ūkinėje knygoje, valdoje buvo kluonas, klėtis-svirnas, kiemo rūsys, pirtis, šulinys. Varėnos rajono savivaldybės sudaryta komisija 2005 m. birželio 22 d. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų žemėje yra išlikusios pastato – rūsio liekanos, todėl ne pareiškėjos kaltė, kad namų ūkinėje knygoje nurodyti ne visi 1955 m. nugriautos sodybos statiniai.

2.3. Dzūkijos nacionalinio parko Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2022 m. sausio 27 d. sprendime taip pat nurodė, jog 1980 m. topografiniuose žemėlapiuose, kurie yra skaitmenizuoti ir susieti su žemės sklypų ribomis, ginčo žemės sklype identifikuota stovėjusi sodyba. Dzūkijos nacionalinio parko schemos (ribų tvarkymo plano) brėžinyje taip pat žemės sklype pažymėta buvusi sodyba. Todėl darytina išvada, kad buvo sodyba, taigi, išliko statinys-rūsys, nugriauto pastato liekanos, kuris priklauso K. S. pagal testamentą, o pareiškėjai (anūkei) buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. S. turto dalį.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja 2023 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Rūsys) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre į šį daiktą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises. Kartu su prašymu pateikė papildomus dokumentus. Teritorinis registratorius 2023 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. SPR4-5526 (14.5 E) atsisakė įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į Rūsį, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių atsiradimo. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. CSPR-22 pareiškėjos skundą atmetė.

5. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 22 straipsnyje nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, o šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjų prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

6. Atsakovo teigimu, Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – ir Sąrašas) 2.1 papunktyje nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Sąrašo 3.2 papunktyje nustatyta, kad įsigyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė savivaldybės ar archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose, kuriuose būtų užfiksuotas Rūsys, taip pat dokumentų, patvirtinančių Rūsio įsigijimą (paveldėjimą). Pateiktame 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo rašte Nr. (12.2.10)A7-610 nurodyta, kad nuo 1955 m. ūkinėse knygose įrašų apie K. S. turėtą nekilnojamąjį turtą nėra. Taigi, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Rūsį.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėja 2023 m. vasario 21 d. prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 34502983) kreipėsi į Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamojo daikto – rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre į šį daiktą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises.

9.2. Pareiškėja atsakovui pateikė 2023 m. vasario 21 d. rašytinį prašymą, Alytaus apylinkės teismo 1935 m. lapkričio 9 d. nutarimą (civ. b. (duomenys neskelbtini)), Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 38-5674, 1998 m. lapkričio 23 d. pažymėjimą, Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus 2005 m. birželio 28 d. raštą Nr. SR-403 „Dėl buvusios sodybos atkūrimo“, Varėnos rajono savivaldybės 2005 m. birželio 22 d. aktą, 2005 m. lapkričio 24 d. Specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. 126/05, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S-62 (10.13), Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (12.2.10)A7-610 ir kartu su juo pateiktas išrašų iš ūkinių knygų apie šeimos sudėtį kopijas, 3 foto nuotraukas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 2-0396/2000, Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2023 m. vasario 13 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

9.3. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrius 2023 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. SPR4-5526(14.5E) atsisakė įrašyti Rūsio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre į šį daiktą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių atsiradimo. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. CSPR-22 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas, vadovaudamasis NTRĮ 22, 23 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjos tiek atsakovui, tiek teismui pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Rūsį atsiradimo.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė savivaldybės ar archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose, kuriuose būtų užfiksuotas Rūsys, taip pat dokumentų, patvirtinančių Rūsio įsigijimą (paveldėjimą). Pateiktame 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo rašte Nr. (12.2.10)A7-610 nurodyta, kad nuo 1955 m. ūkinėse knygose įrašų apie K. S. turėtą nekilnojamąjį turtą nėra.

12. Teismas pažymėjo, jog pagal Sąrašo 9 punkto nuostatas, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagrindu. Tačiau byloje tokio teismo sprendimo pareiškėja nepateikė.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog sodyba 1955 m. buvo nugriauta, t. y. K. S. neteko nekilnojamojo turto. Taigi, įrašų apie Rūsį seniūnijos ūkinėse knygose nėra, kadangi turtas buvo sunaikintas ir tuo pagrindu buvęs savininkas prarado į jį nuosavybės teises 1955 m. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisių į Rūsį atsiradimą.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad bylos duomenimis visą mirusio J. S., K. turtą paveldėjo sūnūs K. ir J. S., o 1910-1911 metais valdų-ūkio be akmeninio kiemo statinio – rūsio Dzūkijos kaime nebuvo. K. S. gyveno tėvų valdoje, o pareiškėja yra jo nuosavybės teisių perėmėja. Rūsys negalėjo būti įtrauktas į ūkinę knygą, nes 1910-1911 metų laikotarpiu ūko knygų nebuvo. Vėliau Rūsys į ūkinę knygą nebuvo įtrauktas, nes jis neturėjo įtakos natūrinės rinkliavos dydžiui nustatyti, o šios knygos ir atsirado įvedus gyventojams maisto rinkliavą natūra.

15.2. Pareiškėjos įsitikinimu, jos atsakovui ir teismui pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos nuosavybės teisę į Rūsį.

15.3. Pareiškėja prašo tenkinti jos skundą, nurodydama, kad statiniai registruotini įgyjamosios senaties fakto nustatymo pagrindu.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo vertinimu, teismas išnagrinėjo visas bylos teisines ir faktines aplinkybes, aptarė visus pareiškėjos Registrų centrui ir teismui pateiktus dokumentus bei pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisių į Rūsį atsiradimą. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja nurodė, jog sodyba 1955 metais buvo nugriauta, t. y. S. K. neteko nekilnojamojo turto. Taigi, įrašų apie Rūsį seniūnijos ūkinėse knygose nėra, kadangi turtas buvo sunaikintas ir tuo pagrindu buvęs savininkas prarado į jį nuosavybės teises 1955 metais.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis NTRĮ 22, 23 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos tiek atsakovui, tiek teismui pateikti dokumentai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į Rūsį atsiradimo.

19. Pareiškėja pati pripažįsta, kad įrašų ūkinėse knygose, kuriuose būtų užfiksuotas Rūsys, nėra. Tai patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (12.2.10)A7-610, kuriame nurodyta, kad nuo 1955 m. ūkinėse knygose įrašų apie K. S. turėtą nekilnojamąjį turtą nėra.

20. Taigi, pareiškėja neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2–6 punktuose, todėl jos atveju, vadovaujantis Sąrašo 9 punkto nuostatomis, Rūsys Nekilnojamojo turto registre galėtų būti registruojamas bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagrindu. Kadangi toks bendrosios kompetencijos teismo sprendimas atsakovui nepateiktas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą pagrįstai atmetė.

21. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ko ūkinėse knygose nefiksuotas Rūsys teisinės ginčo situacijos nekeičia, nes pagrindo pripažinti, kad atsakovui buvo pateikti Sąrašo 2–6 punktuose išvardinti dokumentai, nėra.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis