2016-06-13 Nr. AB-12888-3-61-3-00138-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1032-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00138-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 3R-503 (AG-433/04-2014) (toliau – ir sprendimas) dalį, kuria Komisija panaikino Agentūros 2014 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SKP-217 dėl V. R. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokėtos dalies paramos sumos susigrąžinimo.

Nurodė, kad Agentūroje 2004 m. gruodžio 1 d. buvo gauta pareiškėjo paraiška paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo apželdinti 38,10 ha plotą, kurio kadastro Nr. 6658/0005:80 (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjas ir Agentūra 2005 m. balandžio 8 d. pasirašė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-045D1004433197 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios 3 straipsnio 4.2 punkte nurodyta, kad Agentūra paramą suteikia tik su sąlyga, kad paramos gavėjo veikla projekto valdymo metu (20 metų) atitiks tinkamumo kriterijus bei kitus reikalavimus, nustatytus „Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“ administravimo taisyklėse“, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo įgaliotam asmeniui pateikus mokėjimo prašymus už 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., pareiškėjui atitinkamai už šiuos metus buvo išmokėta parama už 38,10 ha plotą. Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius 2008 m. gruodžio 11 d. atliko pareiškėjo 2007 m. gruodžio 14 d. pateikto mokėjimo prašymo patikrą vietoje (ataskaitos Nr. AM/P-PRZ-14013), kurios metu faktiškai rastas Sklypo plotas lygus 37,25 ha, nors Paraiškoje deklaruotas 38,10 ha plotas. Vadovaujantis Taisyklių 50.2 punkte numatytu reguliavimu, mokėjimo prašymai už 2005–2008 m. buvo pakartotinai įvertinti ir išmokėta paramos suma sumažinta 4 199,81 Lt. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2010 m. birželio 3 d. Agentūros raštu „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) iki 2011 m. paramos pareiškėjui buvo skaičiuojama už mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą, t. y. už 37,25 ha. Pareiškėjas Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą už 2009 m., pagal kurį buvo išmokėta 39 704,04 Lt parama už 37,25 ha plotą. Pareiškėjo įgaliotas asmuo 2010 m. ir 2011 m. pateikė kasmetinius prašymus paramai gauti pagal Priemonę atitinkamai už 2010 m. ir 2011 m., pagal kurias pareiškėjui buvo išmokėta prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka.

Atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Agentūros 2014 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. SKP-217 buvo panaikintas. Pasikeitus Taisyklių nuostatoms, jos yra taikomos visiems pareiškėjams, o pareiškėjai savo ruožtu privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju pasikeitusiomis Taisyklių nuostatomis buvo nesugriežtinta paramos gavėjų atsakomybė už blogą ar patenkinamą miško želdinių (žėlinių) kokybės įvertinimą, o atvirkščiai – palengvinta, nes paramos gavėjams sankcija skaičiuojama proporcingai nuo bendro paraiškoje nurodyto tinkamo paramai gauti veisiamo ploto, o neprarastųjų pajamų kompensavimo išmokos suma, kuri mokama 20 metų, mažinama 100 proc. visam prarastųjų pajamų kompensavimo išmokų laikotarpiui po patikrinimo. Atsakovas taip pat nesutiko su Komisijos sprendime nurodytu motyvu, kad Agentūra neturėjo teisės pareiškėjo prašyti pateikti pažymą apie miško želdinių (žėlinių) kokybę 8 metais, nes pareiškėjo įveistame miške vyrauja minkštieji lapuočiai. Atsakovo vertinimu, Komisija šiuo atveju neteisingai aiškino Taisyklių 34 punkto nuostatas, motyvuodama, jog pareiškėjo visas mišku apsodintas Sklypas minkštųjų lapuočių rūšimis. Agentūroje 2011 m. lapkričio 10 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. (12-1)-D8-9876 „Dėl miško želdinių kokybės vertinimo“ (toliau – ir Aplinkos ministerijos raštas), kuriame nurodyta, jog miško želdinių kokybės vertinimas turi būti atliekamas kiekvienam suprojektuotam miško želdinių sklypui, atsižvelgiant į tai, kokios medžių rūšys – minkštieji ar kietieji lapuočiai, ar spygliuočiai – vyrauja rūšinėje sudėtyje. Todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai prašė pareiškėjo pateikti pažymą, patvirtinančią kietųjų lapuočių (spygliuočių) želdinių kokybę 8 metais.

Atsakovas paaiškino neginčijantis fakto, kad pareiškėjas pateikė 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027 apie miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimą 5 augimo metais, kuriais pareiškėjo želdiniai įvertinti „gerai“. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė visus įsipareigojimus, nes pagal Taisyklių 34 punktą paramos gavėjams išlieka pareiga pateikti miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažymą. Todėl pareiškėjas, vykdydamas Paramos sutartimi ir Paraiška prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo juos tinkamai vykdyti, šiuo atveju teikti pažymą apie miško želdinių (žėlinių) kokybę 8 metais. Taigi atsakovas nesutiko su Komisijos sprendime nurodytu motyvu, kad pareiškėjas Taisyklių 34 punkte nustatytą pareigą 5–8 metais po miško pasodinimo atlikti miško želdinių (žėlinių) kokybės įvertinimą ir pateikti atitinkamą pažymą Agentūrai įvykdė. Gavus 2013 m. birželio 21 d. Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VMT) išduotą 2013 m. birželio 21 d. pažymą Nr. A-5K-03-06 ji buvo laikoma miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažyma 8 metams. Pažymėjo, kad tiek VMT 2012 m. gruodžio 21 d. Nr. A-5K-03-59 pažymoje, tiek 2013 m. birželio 21 d. pažymoje Nr. 5K-03-06 yra nustatyti tie patys pažeidimai tuose pačiuose sklypuose, todėl teigti, kad Agentūra neturėjo teisės vadovautis 2013 m. birželio 21 d. pažymoje Nr. 5K-03-06 nustatytais pažeidimais, nėra pagrindo vien tik todėl, jog joje nurodyta, kad želdinių kokybė buvo vertinama jau 9 augimo metais.

Pareiškėjas V. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame prašė Agentūros prašymo netenkinti.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias jo pareigą atlikti įveisto miško želdinių kokybės vertinimą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą. Pareiškėjo vertinimu, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad įveisto miško želdinių kokybė turėjo būti vertinama ir vertinimo pažyma pateikiama vieną kartą, o metai, kuriais turėjo būti atliekamas vertinimas, buvo nustatomi pagal vyraujančią rūšinę sudėtį arba miško įveisimo metų laiką, t. y. iki įsigaliojant 2013 m. gegužės 10 d. naujai Taisyklių redakcijai, įveistame miške vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims, vertinimas turėjo būti atliekamas 5–6 metais, o vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims – 7–8 metais po miško įveisimo (Taisyklių 34 punktas). Taisyklės nenustatė ir nenustato reikalavimo tam pačiam įveistam miškui atlikti atskirus želdinių kokybės vertinimus pagal minkštųjų lapuočių ir spygliuočių (kietųjų lapuočių) rūšis. Pareiškėjo miškas buvo įveistas 2005 m. pavasarį, todėl, vadovaujantis nuo 2013 m. gegužės 10 d. galiojančiomis Taisyklių nuostatomis, vertinimą būtų reikėję atlikti šeštaisiais, t. y. 2011 m. Akivaizdu, kad nei 2011 m., nei 2012 m. pareiškėjui 2013 m. įsigaliosiantys Taisyklių reikalavimai negalėjo būti žinomi ir retroaktyviai negali būti taikomi. Taigi pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomos iki 2013 m. gegužės 9 d. galiojusios Taisyklių nuostatos, pagal kurias 2009 m. buvo laikomi penktaisiais, 2010 m. – šeštaisiais, 2011 m. – septintaisiais, o 2012 m. – aštuntaisiais metais po pareiškėjo miško įveisimo, ir pareiškėjo miško želdinių kokybės įvertinimas turėjo būti atliekamas nustačius, kad miške vyrauja minkštieji lapuočiai – 2009–2010 m., o nustačius, kad miške vyrauja kietieji lapuočiai ir spygliuočiai – 2011–2012 m.

Pareiškėjas nurodė sutinkantis su Komisijos išvada, kad jo įveistame miške vyrauja minkštųjų lapuočių rūšys. Iš to seka, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybės vertinimas turėjo būti atliktas ir vertinimo pažyma atsakovui turėjo būti pateikta tik vieną kartą 5–6 metais po įveisimo, t. y. 2009–2010 m. 2009 m. lapkričio 24 d., t. y. 5 metais po įveisimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra atliko pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybės įvertinimą ir surašė 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027, kurioje buvo nurodyta, kad vertinta viso apželdinto 38,1 ha ploto želdinių (žėlinių) kokybė. Bendras nustatytas įvertinimas – „geras“. Pareiškėjas šią pažymą pateikė atsakovui ir buvo patikintas, kad visi teisės aktų reikalavimai įvykdyti tinkamai ir daugiau želdinių kokybės vertinimų atlikti bei pateikti tai patvirtinančių pažymų nereikės. Pareiškėjo manymu, pagal tuo metu galiojusį Taisyklių 34 punktą jis nustatytą pareigą įvykdė, todėl vėliau įsigalioję naujo turinio Taisyklių 34 punkto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu netaikytini. Todėl, pareiškėjo vertinimu, VMT 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. A-5K-03-59 ir VMT 2013 m. birželio 21 d. pažyma Nr. A-5K-03-06 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių pagal Paramos sutartį sukelti negalėjo, kadangi kietųjų lapuočių ir spygliuočių rūšys nėra vyraujančios pareiškėjo įveistame miške ir jų atskiras vertinimas 7–8 metais neturėjo būti atliekamas. Pareiškėjas reikalavimą atlikti miško (vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims) želdinių kokybės įvertinimą ir pateikti atitinkamą pažymą buvo įvykdęs. Taisyklių nuostatos, kurių pakeitimai įsigaliojo po konkrečių įsipareigojimų įvykdymo ar Projekto vykdymo etapų pabaigos, negali būti taikomos retroaktyviai (jei tokių nuostatų taikymas atgal specialiai nėra nustatytas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2009 m. atliko įveisto miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimą – tai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2009 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. R3-5027. Šios pažymos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 34 punkte buvo nustatyta pareiga vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims 5–6 metais po miško pasodinimo Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu ar kasmetiniu prašymu pateikti regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrų pareigūnų išduotą miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažymą. Pareiškėjas šią pareigą įvykdė, Agentūrai pateikė minėtą pažymą apie želdinių kokybės vertinimą 5 augimo metais, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo 38,10 ha plote projektuoto ir įveisto miško želdinių kokybė gera.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2012 m. lapkričio 18 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 34 punkte šios pareiškėjo pareigos turinys iš esmės nepasikeitė – vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė turėjo būti vertinama penktaisiais arba šeštaisiais jų augimo metais. Nuo 2013 m. gegužės 10 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 34 punkto nuostata buvo pakeista ir nustatyta, kad 6 metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba 7 metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (miško įveisimo metai neįskaitomi į metų skaičiavimą) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimą ir pateiks pažymą Agentūrai. Jei 2013 m. yra 7 metai po miško įveisimo, tokiu atveju VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimą. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju, net ir skaičiuojant pareiškėjo įveisto miško metus pagal pasikeitusį reglamentavimą, t. y. miško įveisimo metų neįskaičiuojant į miško augimo metų skaičiavimą, pareiškėjo miško 6 augimo metai būtų 2011 m., o 7 metai – 2012 m. Aptariamos Taisyklių redakcijos įsigaliojimo metu pareiškėjo miško metai skaičiuojant pagal pasikeitusį reglamentavimą būtų aštuntieji, tačiau pareigos vertinti pareiškėjo mišką aštuntaisiais jo augimo metais nebuvo, kaip ir pareigos pakartotinai įvertinti mokėjimo prašymus už 2005–2009 m. bei kasmetinius prašymus už 2010–2011 m. Todėl teismas sprendė, kad Taisyklių 50.7.1 punkte nustatyta sankcija pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ginčijamas Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 3R-503 (AG-433/04-2014) yra pagrįstas.

III. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės.

Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių redakcijoje, galiojusioje Paramos sutarties pasirašymo dieną, yra aiškiai nurodyta, kad Taisyklės gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Pasikeitus Taisyklėse nurodytiems teisės aktams, tiesiogiai taikomos naujos tų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas privalėjo laikytis Taisyklėse, Paramos sutartyje ir Paraiškoje įtvirtintų įsipareigojimų ir atsodinti žuvusius sodmenis (Paraiškos VIII dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 3 punktas). Pažymėtina ir tai, kad Paramos sutarties 12 straipsnyje „Sankcijos“ aiškiai nurodyta, jog pareiškėjui nesilaikant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, taip pat nustačius paramos gavėjo padarytus pažeidimus, apibrėžtus Taisyklėse, Agentūra turi teisę mažinti paramą ir taikyti sankcijas, numatytas teisės aktuose. Taisyklėse, galiojusiose nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d., buvo įtvirtintos sankcijos, kurios taikomos, jei 5–8 metais želdiniai įvertinti blogai. Šiuo atveju pasikeitusiomis Taisyklių nuostatomis buvo nesugriežtinta paramos gavėjų atsakomybė už blogą ar patenkinamą miško želdinių (žėlinių) kokybės įvertinimą, kaip teigia Komisija ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose, o atvirkščiai – palengvinta, nes paramos gavėjams sankcija skaičiuojama proporcingai nuo bendro paraiškoje nurodyto tinkamo paramai gauti veisiamo ploto, o neprarastųjų pajamų kompensavimo išmokos suma, kuri mokama 20 metų, mažinama 100 proc. visam prarastųjų pajamų kompensavimo išmokų laikotarpiui po patikrinimo.

Pažymi, kad Taisyklių 34 punkte (2012 m. lapkričio 12 d. redakcija) nurodyta, kad 5–8 metais po miško pasodinimo Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu (jei mokėjimo prašymas neteikiamas, tuomet atskirai) privaloma pateikti miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažymą (vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama 5 arba 6 metais, vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama 7 arba 8 metais). Pažymą išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinis poskyris. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Komisija neteisingai aiškino Taisyklių 34 punkto nuostatas, motyvuodama, jog pareiškėjo visas mišku apsodintas Sklypas minkštųjų lapuočių rūšimis. Atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos raštą, Agentūra teisėtai ir pagrįstai prašė pareiškėjo pateikti pažymą, patvirtinančią kietųjų lapuočių (spygliuočių) želdinių kokybę 8 metais. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl Aplinkos ministerijos rašte nurodytų aplinkybių, jog miško želdinių kokybės vertinimas turi būti atliekamas kiekvienam suprojektuotam miško želdinių sklypui, atsižvelgiant į tai, kokios medžių rūšys – minkštieji ar kietieji lapuočiai, ar spygliuočiai – vyrauja rūšinėje sudėtyje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą Taisyklių 34 punkto redakciją. Todėl teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Taisyklių 34 punkte (2012 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatytą pareigą 5–8 metais po miško pasodinimo atlikti minėtą miško želdinių (žėlinių) kokybės įvertinimą ir pateikti atitinkamą pažymą Agentūrai įvykdė, nes, kaip matyti iš Taisyklių 34 punkto, paramos gavėjams išlieka pareiga pateikti miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažymą ir 7 arba 8 metais. Dėl to pareiškėjas, vykdydamas Paramos sutartyje ir Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo juos tinkamai vykdyti, šiuo atveju teikti pažymą apie miško želdinių (žėlinių) kokybę 8 metais.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo Agentūros apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pagal Taisykles (redakcija galiojusi nuo projekto vykdymo pradžios iki 2013 m. gegužės 9 d.) paramos gavėjų pasodinto miško želdinių kokybė turėjo būti vertinama 5–8 metais po miško pasodinimo. Kaip konstatavo teismas, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju 2009 m. yra penktieji, 2010 m. – šeštieji, 2011 metai – septintieji, o 2012 m. – aštuntieji metai po pareiškėjo miško pasodinimo. Penktaisiais metais po pareiškėjo miško pasodinimo įsigaliojo Taisyklių 34 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad 5–8 metais po miško pasodinimo Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu ar kasmetiniu prašymu privaloma pateikti miško želdinių (žėlinių) kokybės vertinimo pažymą.

Ši nuostata galiojo nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad įsipareigojimą pateikti želdinių kokybės vertinimo pažymą 5–8 metais po miško pasodinimo yra įvykdęs ir jam nebuvo ir nėra nustatyta pareigos pateikti dar vieną pažymą 7 ar 8 metais po miško pasodinimo, kurioje būtų atskirai įvertinta kietųjų lapuočių ir spygliuočių želdinių kokybė, kadangi jo įveistame miške vyrauja minkštųjų lapuočių rūšys. Pareiškėjo manymu, pagal Taisyklių 34 punktą (tiek redakcijoje, galiojusioje 2009 m., t. y. 5 metais po pareiškėjo miško pasodinimo, tiek redakcijoje, galiojusioje 2012 m., t. y. 8 metais po pareiškėjo miško pasodinimo) paramos gavėjų to paties įveisto miško želdinių kokybė turėjo būti vertinama ir vertinimo pažyma pateikiama vieną kartą, o metai, kuriais turėjo būti atliekamas vertinimas, buvo nustatyti pagal vyraujančią rūšinę sudėtį, t. y.

įveistame miške vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims, vertinimas turėjo būti atliekamas 5 arba 6 metais, o vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims – 7 arba 8 metais po miško įveisimo. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė (to neginčija ir Agentūra), kad pareiškėjo įveistame miške vyrauja minkštieji lapuočiai (iš 138 100 vnt. pareiškėjo pasodintų sodinukų 103 300 vnt., t. y. beveik 75 proc., sudaro beržai ir juodalksniai, priskiriami minkštiesiems lapuočiams). Todėl pareiškėjas turėjo pareigą pateikti miško želdinių kokybės vertinimo pažymą 5 arba 6 metais po miško pasodinimo.

Pareiškėjo įveisto miško želdinių vertinimas buvo atliktas 2009 m. rudenį ir pareiškėjas Agentūrai tai patvirtinančią pažymą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2009 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. R3-5027) yra pateikęs. Taigi Taisyklių 34 punkte nustatytą pareigą pareiškėjas yra įvykdęs.

Nors nuo 2013 m. gegužės 10 d. įsigaliojus Taisyklių 34 punkto pakeitimams, jame nustatytas reglamentavimas buvo pakeistas, tačiau nauji reikalavimai pareiškėjui yra netaikytini, kadangi jų įsigaliojimo metu po pareiškėjo miško pasodinimo, skaičiuojant pagal pasikeitusį reglamentavimą, buvo praėję jau 8 metai. Pareiškėjo manymu, Agentūra nepagrįstai remiasi Aplinkos ministerijos raštu. Kaip galima spręsti iš rašto turinio, jame pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonė, kaip turėtų būti vertinama miško želdinių kokybė, kai miško želdinimo projekte kadastrinio sklypo ribose buvo suprojektuoti keli sklypai su skirtingomis rūšinėmis sudėtimis. Be to, ši nuomonė pateikta ne dėl pareiškėjo miško želdinių kokybės vertinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Sklype nebuvo išskirta atskirų sklypų su skirtingos rūšinės sudėties želdiniais. Pareiškėjo Sklype želdinių mišrinimą numatyta atlikti grupėmis: sodinti didžiąją dalį beržo, o apytiksliai brėžinyje pažymėtose vietose – kitų medžių rūšių grupes. Taisyklėse nėra nustatyta pareigos tame pačiame įveistame miške atlikti atskirus želdinių kokybės vertinimus pagal medžių rūšių grupes ar atskirus vertinimus pagal minkštųjų lapuočių bei spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšis. Todėl pareiškėjas mano, kad jam atsakovas sankcijas taikė nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 3R-503 (AG-433/04-2014) dalies, kuria Komisija panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SKP-217 „Dėl V. R. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokėtos dalies paramos sumos susigrąžinimo“, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. R. 2004 m. gruodžio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad žemės sklype, esančiame Bajoriškio kaime, Panevėžio rajone (kadastro Nr. 6658/0005:80), bus įveistas 38,10 ha ploto miškas (spygliuočių – 18,63 proc., lapuočių – 81,37 proc.). Numatyta projekto įgyvendinimo pradžia – 2005 m. pavasaris.

Agentūra ir pareiškėjas V. R. 2005 m. balandžio 8 d. sudarė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-045D1004433197, kuria Agentūra įsipareigojo kompensuoti paramos gavėjui iki 670 401,63 Lt investiciją (išlaidas, sąnaudas), paramos gavėjo padarytas vykdant projektą Nr. 045D1004433197.

Agentūra atliko pareiškėjo kasmetinio prašymo paramai gauti už 2012 m. tikrinimą ir nustatė, kad Agentūrai buvo pateikta Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. A-5K-03-59 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, jog buvo įvertinta miško želdinių, žėlinių kokybė 8-tais jų auginimo metais žemės sklypuose Bajoriškių kaime, Panevėžio rajoje (kadastrinis Nr. 6658/0005:80). 3,5 ha ir 2,1 ha ploto žemės sklypuose miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra blogas, bendras įvertinimas šiuose žemės sklypuose – blogas. Pažymoje taip pat nurodyta, kad po 5 metų išvirtus aptvertai apsauginei tvorai per 3 metus buvę ąžuolo želdiniai klypo 3,5 ha plote ir maumedžio želdiniai 5 sklypo 2,1 ha plote buvo žvėrių stipriai pažeisti ir žuvę.

Agentūroje taip pat buvo gauta Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. birželio 21 d. pažyma Nr. A-5K-03-06 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad buvo įvertinta miško želdinių, žėlinių kokybė 9-tais jų auginimo metais žemės sklypuose Bajoriškių kaime, Panevėžio rajone (kadastrinis Nr. 6658/0005:80) bei kad žemės sklypuose Nr. A-1 (0,5 ha ploto), A-2 (0,5 ha ploto), A-3(0,5 ha ploto), A-4 (0,5 ha ploto), A-5(0,5 ha ploto), A-6 (0,5 ha ploto), A-7 (0,5 ha ploto), M-1 (0,3 ha ploto), M-2(0,3 ha ploto), M-3 (0,3 ha ploto), M-4 (0,3 ha ploto), M-5 (0,3 ha ploto), M-6 (0,3 ha ploto) miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas yra blogas, o žemės sklype Nr. A-2 taip pat nepageidaujamų (stelbiančių) medžių ir krūmų rūšių vertinimas yra blogas. Bendras įvertinimas nurodytuose žemės sklypuose – blogas.

Atsižvelgusi į tai, Agentūra 2014 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-217 „Dėl V. R. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokėtos dalies paramos sumos susigrąžinimo“, kuriame nurodė, kad pakartotinai įvertinus pareiškėjo mokėjimo prašymus už 2005-2009 metus bei kasmetinius prašymus už 2010-2011 metus ir nustačius pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių 50.7.1 papunkčiu pareiškėjas privalo grąžinti susidariusią 48 984,35 Lt permoką.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2014 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SKP-217, šį sprendimą panaikino nusprendusi, kad Agentūra nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu konstatavo Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių redakcijos, įsigaliojusios 2012 m. lapkričio 18 d., 34 punkto pažeidimą, nepagrįstai vadovavosi 2013 m. birželio 21 d. Valstybinės miškų tarnybos atlikto pareiškėjo įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimu ir nepagrįstai taikė Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013 m. gegužės 10 d., 50.7.1 punkte nustatytą sankciją.

Pirmosios instancijos teismas Komisijos 2015 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo Agentūros skundą atmetė.

Atsakovo Agentūros apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punktas nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti; arba vykdomajai institucijai pateikė klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją; arba gavo didesnę nei priklauso paramą.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, Agentūra 2014 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. SKP-217 dėl permokos iš V. R. susigrąžinimo priėmė pakartotinai įvertinusi pareiškėjo mokėjimo prašymus už 2005-2009 metus bei kasmetinius prašymus už 2010-2011 metus bei nustačiusi pažeidimus, t. y. kad dalies sklypo želdinių vertinimas yra blogas ir neatitinka Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių 50.7.1 punkto reikalavimų.

2005 m. balandžio 8 d. paramos sutarties Nr. AAP-AM/S-045D1004433197 sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktas nustatė, kad parama pagal priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bus teikiama miško įveisimo išlaidoms, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms ir prarastoms pajamoms įveisus mišką kompensuoti. Pagal Taisyklių 32 punktą, parama išmokama kasmet pareiškėjui pagal pateiktą nustatytos formos mokėjimo arba kasmetinį prašymą. Taisyklių 45 punktas numatė, kad jei 5–8 metais po pasodinimo želdiniai įvertinti patenkinamai, prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos suma mažinama 50 proc. vieneriems metams po patikrinimo, o jei želdiniai įvertinti blogai – prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos suma mažinama 100 proc. visam prarastųjų pajamų kompensavimo išmokų laikotarpiui po patikrinimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. R. 2009 m. atliko įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą ir atsakovui pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027, kurioje nurodyta, kad miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimas 5-ais augimo metais yra geras (Komisijos b. l. 108).

Šio vertinimo metu galiojusi Taisyklių 34 punkto redakcija (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) nustatė, kad 5–8 metais po miško pasodinimo Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu ar kasmetiniu prašymu privaloma pateikti miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažymą (vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama penktaisiais–šeštaisiais metais, vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama septintaisiais–aštuntaisiais metais). Pažymą išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrų pareigūnai, vadovaudamiesi regionų aplinkos apsaugos departamentų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 8 priedą „Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys“, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358 patvirtintų Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 3.8 punktą, beržai ir juodalksniai priskiriami minkštiesiems lapuočiams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo 2004 m. gruodžio 1 d. paraišką paramai gauti, pareiškėjo įsipareigoto pasodinti miško želdinių sudėtyje vyrauja beržai ir juodalksniai, kurie sudaro 103 300 iš 138 100 vnt., Komisija ir pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo įveistame miške vyrauja minkštieji lapuočiai.

Nors atsakovas tvirtina, kad teisėtai ir pagrįstai prašė pareiškėjo pateikti pažymą, patvirtinančią kietųjų lapuočių (spygliuočių) želdinių kokybę 8 metais, tačiau jokių įrodymų, jog pareiškėjo pasodintame miške vyrauja spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšys, nepateikė. Todėl byloje esant nepaneigtiems duomenims, kad įveistame miške vyrauja minkštieji lapuočiai, minėtas atsakovo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Atsakovas taip pat remiasi Aplinkos ministerijos 2011 m. lapkričio 8 d. raštu, kuriame nurodyta, jog miško želdinių kokybės vertinimas turi būti atliekamas kiekvienam suprojektuotam miško želdinių sklypui, atsižvelgiant į tai, kokios medžių rūšys – minkštieji ar kietieji lapuočiai, ar spygliuočiai – vyrauja rūšinėje sudėtyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, Taisyklių 34 punktas nustatė, jog su mokėjimo prašymu ar kasmetiniu prašymu pateikiama miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažyma, vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama penktaisiais–šeštaisiais metais, vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama septintaisiais–aštuntaisiais metais. Taigi pareiga pateikti želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažymą konkrečiais nurodytais metais yra siejama su vyraujančia viso miško medžių rūšimi. Minėtos Taisyklės nenustatė pareigos pateikti miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažymą už kiekvieną suprojektuotą želdinių sklypą, suprojektuotą viename kadastriniame sklype. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo įveistame miške vyrauja minkštieji lapuočiai, pareiškėjas miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažymą pagal Taisyklių 34 punktą turėjo pateikti bendrai už visą miško sklypą penktaisiais–šeštaisiais metais.

Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 9 d., t. y. penktaisiais metais po želdinių pasodinimo, kartu su mokėjimo prašymu Agentūrai pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027, todėl Taisyklių 34 punkte (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) įtvirtintą įpareigojimą įvykdė.

Nuo 2012 m. lapkričio 18 d. įsigaliojusi nauja Taisyklių 34 punkto redakcija (2012 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 3D-865 redakcija) nustatė, kad 5–8 metais po miško pasodinimo Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu (jei mokėjimo prašymas neteikiamas, tuomet atskirai) privaloma pateikti miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažymą (vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais, vyraujant spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšims želdinių kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais). Pažymą išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinis poskyris.

Kaip matyti, nuo 2012 m. lapkričio 18 d. įsigaliojus Taisyklių 34 punkto redakcijai, šiame punkte įtvirtintos pareiškėjo pareigos turinys ir apimtis iš esmės nepasikeitė – vyraujant minkštųjų lapuočių rūšims, želdinių kokybė turėjo būti vertinama penktaisiais arba šeštaisiais jų augimo metais. Kadangi pareiškėjas Agentūrai jau buvo pateikęs 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027, kad miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimas 5-ais augimo metais yra geras ir Taisyklės nenustatė, kad įsigaliojus naujai Taisyklių 34 punkto redakcijai, turi būti pateikta nauja miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimo pažyma, išduota Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio, pareiškėjui pareiga iš naujo atlikti želdinių kokybės vertinimą 2012 m. nekilo.

Taisyklių 34 punktas vėl buvo pakeistas 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-293 (įsigaliojo nuo 2013 m. gegužės 10 d.) ir nustatė, kad šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) po miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) po miško įveisimo (miško įveisimo metai neįskaitomi į metų skaičiavimą) Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą ir pateiks pažymą Agentūrai. Jei 2013 metai yra septintieji metai po miško įveisimo, tokiu atveju Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnai atliks įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės vertinimą.

Kadangi nagrinėjamu atveju šeštieji ir septintieji penktieji ir šeštieji želdinių augimo metai buvo atitinkamai 2010 m. ir 2011 m., todėl nei 2012 m., nei 2013 m. įveisto miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimas už šeštuosius ar septintuosius metus nebegalėjo būti atliktas. Iš naujo atlikti želdinių kokybės vertinimą, kai jis jau buvo atliktas laikantis jo atlikimo metu galiojusiais teisės aktais, nenustatė nei nuo 2012 m. lapkričio 18 d., nei nuo 2013 m. gegužės 10 d. galiojusios Taisyklių 34 punkto redakcijomis.

Iš Agentūros 2014 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. SKP-217 „Dėl V. R. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokėtos dalies paramos sumos susigrąžinimo“ matyti, kad atsakovas rėmėsi Taisyklių 50.7.1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 10 d.), kuris numatė, jog jei įvertinus želdinius želdinių kokybės vertinimo metais nustatyta, kad miško želdinimo ir žėlimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, paramos mokėjimas nutraukiamas Miško želdinimo ir žėlimo projekte suprojektuotiems atskiriems miško sklypams, kuriuose nustatytas neatitikimas, ir susigrąžinama išmokėtos paramos dalis, proporcinga Miško želdinimo ir žėlimo projekte suprojektuotų miško sklypų, kuriuose nustatytas neatitikimas, plotui (proporcija skaičiuojama nuo bendro paraiškoje nurodyto, tinkamo paramai gauti, veisiamo ploto), o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti išmokėtą miško priežiūros ir apsaugos išmokos dalį, kuri yra proporcinga Miško želdinimo ir žėlimo projekte suprojektuotų miško sklypų, kuriuose nustatytas neatitikimas, plotui (proporcija skaičiuojama nuo bendro paraiškoje nurodyto, tinkamo paramai gauti, veisiamo ploto).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiga iš naujo vertinti įveistą mišką 2012 m. ar 2013 m. (aštuntaisiais ar devintaisiais miško augimo metais) pagal nuo 2012 m. lapkričio 18 d. ar nuo 2013 m. gegužės 10 d. galiojusias Taisyklių 34 punkto redakcijas pareiškėjui nekilo. 2009 m. gruodžio 9 d. kartu su mokėjimo prašymu Agentūrai pateikdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2009 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. R3-5027 apie miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimą, pareiškėjas tinkamai įvykdė tuo metu galiojusiame Taisyklių 34 punkte (2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 3D-694 redakcija) įtvirtintą įpareigojimą, todėl Agentūra 2014 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SKP-217 „Dėl V. R. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ išmokėtos dalies paramos sumos susigrąžinimo“ nepagrįstai pareiškėjui skyrė Taisyklių 50.7.1 punkte nustatytą sankciją.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Komisijos sprendimą, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė