Legislator Case Law & Legislation
eb5b4c11-baec-4d46-83c1-e3a71322f7dd AI generated

eb5b4c11-baec-4d46-83c1-e3a71322f7dd · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number eb5b4c11-baec-4d46-83c1-e3a71322f7dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

( A. V. teisių perėmėjai) dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (patikslintame), raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose 2018-04-19, ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-26 Panevėžio g. RokiÅ¡kyje įvykusios avarijos metu buvo sužalota G. S. bei apgadinti jos daiktai. Avarija įvyko dėl transporto priemonės OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. V. kaltės. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2016-11-26 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 1187,08 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ : 183,00 EUR už apgadintus daiktus; 1004,08 EUR už sveikatos sužalojimÄ .

Legislator headnote

AI generated

eb5b4c11-baec-4d46-83c1-e3a71322f7dd · Panevėžio apylinkės teismas: LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Å io eismo įvykio metu A. V. priklausantis turtas sugadintas nebuvo ir jis jokių sužalojamų nepatyrė. Kadangi G. S. iÅ¡kart pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, t. y. paprasčiausiai nuėjo, nenurodė automobilio vairuotojui, kad ji bÅ«tų patyrusi kokius nors sužeidimus ar kitokiÄ Å¾alÄ , mergaitė eidama atrodė sveika, todėl A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-384-504/2018 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01384-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.; 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.17. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 11 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teismo teisėja Ledina Å inkÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį ( patikslintÄ ) B.

V. ( A. V. teisių perėmėjai) dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje (patikslintame), raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose 2018-04-19, ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-26 Panevėžio g. RokiÅ¡kyje įvykusios avarijos metu buvo sužalota G. S. bei apgadinti jos daiktai. Avarija įvyko dėl transporto priemonės OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. V. kaltės. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2016-11-26 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 1187,08 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ : 183,00 EUR už apgadintus daiktus; 1004,08 EUR už sveikatos sužalojimÄ .

Eismo įvykio kaltininkas A. V. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę į apdraustÄ jį A. V.. A. V. 2017 m. spalio 13 d. mirė. Po A. V. mirties jo palikimÄ priėmė B. V., kuri atsakinga už mirusio asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnis). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (22 str. 1 dalies 4-as punktas) arba nevykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų (22 str. 2 dalis).

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numato, kad įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. (duomenys neskelbtini)4. numato, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, su eismo įvykiu susijęs vairuotojas privalo praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies teisena A. V. atžvilgiu Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-233/2017 nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. LR CPK 182 str. 2 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai).

Tad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-233/2017 konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės (įrodomosios) galios AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, nes nurodytoje administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo. Nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos tyčios klausimas tiriamas iÅ¡ naujo, o priimtas nutarimas administracinėje byloje vertintinas kaip raÅ¡ytinis įrodymas.

Tokios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013-10-07 nutartys civilinėje byloje Nr. 2A-1651-565/2013, 2A-2512-464/2013). Nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 str.1 d. 4 p. kontekste pažymėta: minėta teisės norma nenumato, kad pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos asmuo privalo atlyginti draudimo iÅ¡mokÄ tik tokiu atveju, jei jis už pasiÅ¡alinimÄ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014 konstatuota, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali bÅ«ti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Vienu veiksmu gali bÅ«ti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės Å¡akos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Taigi tas pats veiksmas gali bÅ«ti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tÄ patį veiksmÄ gali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Civilinėje teisėje prievolę atlyginti žalÄ sukelia ir kitos, ne tik tyčios kaltės formos, tame tarpe ir įvairios neatsargumo formos (CK 6.248 str.2d.).

Administracinio teisės pažeidimo byloje asmens veiksmai vertinami administracinės atsakomybės požiÅ«riu, tuo tarpu, civilinėje teisėje-civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra skirtingos, kas reiÅ¡kia, kad administracinės teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti ATPK numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2011 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų formuojamÄ praktikÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 50 proc. žalos – 593,54 EUR. A. V. buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Žala nebuvo atlyginta. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.263 str., 6.210 str., 6.37 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., p r a Å¡ o : priteisti iÅ¡ atsakovės B. V. ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 593,54 EUR žalos atlyginimÄ , 15 EUR žyminį mokestį, taip pat 5 % palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdyje jos atstovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. Atsakovė neginčija, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., jos velionis sutuoktinis A. V., vairuodamas jam priklausantį automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas RokiÅ¡kyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, kliudė pėsčiÄ jÄ G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusiÄ nereguliuojama pėsčiųjų perėja. A. V. eismo įvykį sukėlė netyčia, o įvykio metu nesuvokė jį padaręs apskritai.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Å io eismo įvykio metu A. V. priklausantis turtas sugadintas nebuvo ir jis jokių sužalojamų nepatyrė. Kadangi G. S. iÅ¡kart pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, t. y. paprasčiausiai nuėjo, nenurodė automobilio vairuotojui, kad ji bÅ«tų patyrusi kokius nors sužeidimus ar kitokiÄ Å¾alÄ , mergaitė eidama atrodė sveika, todėl A.

V. pagrįstai pagalvojo, kad ji jokių sužalojimų ar kitokios žalos nepatyrė ir nuvažiavo į Å¡alia įvykio buvusiÄ parduotuvę „Norfa" apsipirkti, o apsipirkęs iÅ¡važiavo į namus. Atsižvelgiant į buvusiÄ situacijÄ A. V. pagrįstai buvo įsitikinęs, kad mergaitė jokių fizinių sužalojimų ar kitokios žalos nepatyrė, t. y. įvykio LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatyta prasme nebuvo. IeÅ¡kovo minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo, o Å¡ioje civilinėje byloje - nėra jokių duomenų, kad A.

V. priklausantis automobilis bÅ«tų techniÅ¡kai netvarkingas, nedraustas ar bÅ«tų buvę kokių nors kitų aplinkybių, kurioms esant, vairuotojui bÅ«tų galėjusi kilti mintis pasiÅ¡alinti iÅ¡ autoįvykio ir taip iÅ¡vengti galimos atsakomybės. Taigi tikslo ir motyvo pasiÅ¡alinti nebuvimas Å¡iuo atveju yra absoliučiai akivaizdus ir rodo A. V. kaltės nebuvimÄ . IeÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014, tačiau Å¡ia minima nutartimi iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių iÅ¡ esmės. Kasatorius minimoje baudžiamojoje byloje teigė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatytas jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktas vertintinas kaip prejudicinis nagrinėjant civilinę bylÄ , t. y. baudžiamojoje byloje nenustačius, kad asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, civilinėje byloje taip pat laikytina, kad jis nepasiÅ¡alino.

Šis kasatoriaus argumentas buvo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi kasatoriaus pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimas baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas, nes neįėjo į BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį. Nagrinėjama civilinė byla skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014 išnagrinėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių iš esmės, kadangi A. V. pasišalinimo iš eismo įvykio faktas administracinėje byloje II-7-233/2017 buvo nagrinėjamas, tačiau buvo konstatuota, kad A.

V. veiksmuose dėl Å¡io pasiÅ¡alinimo nėra kaltės. Kadangi A. V. veiksmuose dėl jo pasiÅ¡alinimo nėra kaltės, tad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Å ioje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad A. V. nepasilikimas eismo įvykio vietoje ieÅ¡kovui ar kitiems asmenims bÅ«tų sukėlęs kokius nors padarinius: bÅ«tų padidinęs nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , ar bÅ«tų sukėlęs sunkumų nustatyti patirtos žalos dydį, ar kaip nors kitaip bÅ«tų pažeidęs ieÅ¡kovo ar kitų asmenų teises.

Pažymi, jog atsakovė yra neįgali, jos pajamas sudaro vos 140-150 Eur dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija bei 21 Eur dydžio naÅ¡lės pensija (pažyma pridedama), tad ieÅ¡kovo praÅ¡omos sumos priteisimas iÅ¡ atsakovės jai bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia administracinės bylos Nr. II-7-233/2017 duomenimis bei įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį.

Reikalavimo teisinį pagrindÄ nurodo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. nuostatÄ , kad draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (22 str. 1 dalies 4-as punktas) arba nevykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų (22 str. 2 dalis). Byloje nustatyta, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A.

V., 2015-11-19 buvo pasirašyta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria apdrausta transporto priemonė – O. M. –A, (duomenys neskelbtini) galiojusi iki 2016-12-15 ( b.l.5-7). Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. Policijos komisariatas 2017-02-08 raštu Nr. 83R-33451534-17, AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad 2016 m. lapkričio 26 d. A. V. vairuojamas automobilis O. M. – A, v.n. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. Respublikos g. ties namu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo G.

S., kuri gydoma ligoninėje. Vairuotojas pasiÅ¡alino (b.l.8). AB „Lietuvos draudimas“ G. S. iÅ¡mokėjo 1187, 08 Eur draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 183,00 Eur už apgadintus daiktus ( mokėjimo nurodymas Nr. 11654982, 2017-02-02, b.l.17), ir 1004,08 Eur žalos kompensacijÄ â€“ 1000,00 Eur už moralinę žalÄ , 2,50 Eur už gydymÄ , 1,58 Eur kitų iÅ¡laidų ( mokėjimo nurodymas Nr. 11654983, 2017-02-02, b.l.21). IÅ¡ prie Å¡ios bylos prijungtos Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-233/2017 duomenų nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio r.

PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Å . 2017 m. sausio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. 83ANN-84106326-17 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį - 600 Eur dydžio bauda, galutinė subendrinta bauda paskirta 600 Eur. Nutarime nurodyta, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., A. V., vairuodamas jam priklausantį automobilį „OPEL MERIVA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas RokiÅ¡kyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, nedavė kelio pėsčiajai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ėjusiai nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir jÄ partrenkė. A. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Eismo įvykio metu nukentėjo G. S., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilis nebuvo apgadintas. G. S. tėvas H. S. nurodė, kad eismo įvykio metu dukra dėl Å¡io eismo įvykio patyrė 219,49 Eur turtinę žalÄ .

Taip pat nurodė, kad dėl Å¡io eismo įvykio dukra patyrė 1500 Eur moralinę žalÄ . Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatas sprendė, kad savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 p., 219.1 p., 219.4 p. ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 2 d. ir 426 str. 1 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. V. skundÄ , Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R.

Å . 2017 m. sausio 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 83ANN-84106326-17 pakeitė - administracinio nusižengimo teisenÄ A. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymo, nutraukė ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ , t. y. 50 Eur dydžio baudÄ . Teismas nutarime konstatavo, kad įvertinus visus pateiktus įrodymus, laikytina, kad A.

V. veiksmuose tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir iÅ¡vengti atsakomybės dėl eismo įvykio, nėra (b.l.80-85). Pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ bylose dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1d. 4 p., nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, o asmens pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos aplinkybės civilinėje byloje nagrinėjamos iÅ¡ naujo.

A. V., 2016-11-26 vairavęs automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudęs nukentėjusiÄ jÄ G. S., (duomenys neskelbtini) mirė ( Liteko duomenys 2017-10-06). IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas jo palikimÄ priėmusiam asmeniui – sutuoktinei B. V. ( 2018-01-15 Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Minėto įstatymo 30 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-7-233/2017 duomenų matyti, kad A. V. neginčijo, kad 2016-11-26, apie 14.58 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį OPEL MERIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokiškyje, Panevėžio g., prie namo Nr. 2, nedavė kelio pėsčiajai G.

S., ėjusiai nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir jÄ kliudė. Jis nurodė, kad šį pažeidimÄ padarė netyčia, įvykio metu nesuvokė padaręs eismo įvykį, nes mergaitė, kuriÄ kliudė automobilio kampu, ko pasekoje ji suklupo – parvirto, pasiėmusi iÅ¡kritusį telefonÄ , su kita mergaite iÅ¡ karto nuėjo. Jis buvo atsidaręs automobilio dureles, bet mergaitės jam nieko nesakė, nuėjo, tad jis manė, kad nieks nenukentėjo ir nėra reikalo skambinti policijai ( 2016-12-01 paaiÅ¡kinimas, b.l.40-41).

RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-04-27 nutarime ( b.l.80-85) nurodyta, kad po įvykio A. V. nuvažiavo į Å¡alia esančiÄ PC „Norfa“ aikÅ¡telę, kurioje bendravo su prie jo priėjusiu ir šį įvykį mačiusiu policijos pareigÅ«nu M. Ž.. A. V. paaiÅ¡kino jam, kodėl nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į garbų A. V. amžių, taip pat nepatarė, nepaaiÅ¡kino, jog tokioje situacijoje privaloma pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai, o ir pats pareigÅ«nas nieko nepranešė policijos komisariatui.

Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių A. V. nurodytÄ aplinkybę, kad jam dar stovint įvykio vietoje, automobilio kliudyta mergaitė atsistojo ir iÅ¡ karto kartu su kita mergaite nuėjo iÅ¡ įvykio vietos, tai yra pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pirmoji, kas tikėtina, leido jam manyti, kad mergaitė nenukentėjo. Tolimesni A. V. veiksmai – nuvažiavimas į greta įvykio vietos esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, bendravimas joje apie įvykį su policijos pareigÅ«nu M.

Ž. rodo, kad A. V. neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje nustatyta, kad kliudžius mergaitę, A. V. sustojo, atsidarė automobilio dureles, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo tik mergaitėms nuėjus. Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetas leidžia teismui konstatuoti, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pakankamų daryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad A. V. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, nurodytÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte, apie kurį turi pareigÄ praneÅ¡ti policijai, ir atitinkamai neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t. y.

A. V. veiksmai nevertintini kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos TPVCAPDÄ® 22 str. 1d. 4 p. prasme, tad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas kaip nenepagrįstas ( CPK 185 str.). Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-01-30 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-263-1995, suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. Valstybės patirtos iÅ¡laidos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ yra 182,00 Eur ( 2018-04-19 pažyma Nr. NTP-7-2504 ). Atmetus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 96 str. 2d., 99 str., minėtos iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,80 Eur.

Atmetus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ( CPK 83 str. 1 d. 3p., 96 str.). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 268 str. 5 d., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.. Priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du (182) eurus antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir tris eurus 80 ct iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

IÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, kodas 73000 (bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660, už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€“ 5630), gavėjo kodas 188659752. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Ledina Å inkÅ«nienė