eb5ace80-8604-4eec-a5c1-97f490e4bb76 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-936-459/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02296-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3;  3.2.6.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 S KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 9 000 Eur skolÄ , 23,67 Eur palÅ«kanų už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsniu, 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

BylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 2. 2021 m. balandžio 1 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas – priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Ovirama“ 9 000 Eur skola, 23,67 Eur palÅ«kanos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 9 023,67 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 402 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei MB „Verslo idėja“.

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, kuriais prašė pakeisti preliminarų sprendimÄ , tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl 8 648,84 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti; teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieÅ¡kovei 8 648,84 Eur skolÄ ir sumokėti palÅ«kanas per 9 mėnesius, atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. ne mažesnio kaip 1 000 Eur dydžio mokėjimus; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė 2021 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieÅ¡kovei 705,95 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė ,,dalinis mokėjimas pagal s. f. SVPK-0017863 ir 0018435 (pasikeitus kreditoriui)“. Pažymėjo, kad skolų suderinimo akte ir sÄ skaitose faktÅ«rose nenumatytas palÅ«kanų skaičiavimas, palÅ«kanų dydis, delspinigiai ar žala. Atsakovė teigia, kad nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytu 311,16 Eur palÅ«kanų dydžiu, nes Å¡ios sumos pradinis kreditorius su atsakove nesuderino, reikalavimo perleidimo sutartyje Å¡i suma taip pat nenurodoma.

Mokėjimo paskirtyje nurodomas konkrečiai įvardytų sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimas. Be to, ieÅ¡kovė neįgijo teisės reikÅ¡ti naujÄ reikalavimÄ papildomai sumokėti 23,67 Eur palu?kanu?, nes reikalavimo teisės įgijimas pagal neapmokėtas 2 sÄ skaitas faktÅ«ras nėra tapatus komerciniam sandoriui. Atsakovė atsiskaitymus su ieÅ¡kove kaip naujÄ ja kreditore vykdė ir vykdo geranoriÅ¡kai, skola mažinama, kiek tai leidžia teisinės aplinkybės, draudžiančios tenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus.

Kadangi su atsakove neatsiskaitoma už rangos darbus ir tai laikina bÅ«sena, įvertinus aplinkybę, kad dėl COVID-19 taikomų karantino priemonių Lietuvoje įmonės patiria ekonominių sunkumų, mano, kad yra pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ .

4. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡taravimus, kuriame nurodė, kad raÅ¡tas dėl skolos suderinimo negali bÅ«ti laikomas dokumentu, kuriuo, neva, atsisakoma nuo netesybų reikalavimo, kadangi prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų žodinio susitarimo keitimÄ neturint tam įgaliojimų. AktÄ pasirašę asmenys neturėjo įgaliojimo keisti sandorį ar inicijuoti naujų jo susitarimo nuostatų. Reikalavimo teisės perleidimo metu reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. IeÅ¡kovė praneÅ¡imu-raginimu pateikė reikalavimÄ padengti visÄ skolÄ , kurios suma – 9 705,95 Eur. 2021 m. kovo 12 d. bankiniu mokėjimu atsakovė ieÅ¡kovei pervedė 705,95 Eur sumÄ .

Skolininkės atlikta įmoka buvo paskirstyta pirmiau padengiant netesybas ir palÅ«kanas, kurios pagal įstatymÄ turi bÅ«ti apmokamos trečiÄ ja eile, o po to buvo dengiama dalis pagrindinės skolos sumos, kuri pagal įstatymÄ apmokama ketvirtÄ ja eile. Dėl Å¡ios priežasties po Å¡io mokėjimo atsakovės skola sumažėjo iki 9 000 Eur. Iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos įstatymų nustatyta tvarka bei remiantis ieÅ¡kinyje pateiktu skaičiavimu atsakovei susikaupė naujos palÅ«kanos – 23,67 Eur. Tokiu pagrindu ieÅ¡kinio reikalaujama suma tapo – 9 023,67 Eur.

Atsakovės pozicija, iÅ¡dėstyta prieÅ¡taravimuose dėl skolos dydžio nustatymo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IeÅ¡kovė mano, kad praÅ¡ymo argumentai dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo ir atidėjimo turėtų bÅ«ti vertintini neigiamai, o pats praÅ¡ymas atmestas. Atsakovė yra atlikusi tik vienÄ bankinį mokėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Iki tol, skolininkei esant mokiai ir aktyviai vykdant komercinę veiklÄ , finansiniai įsipareigojimai geranoriÅ¡kai nebuvo vykdomi. Atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kokiÄ jÄ deklaruoja UAB „Ovirama“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m.birželio 8 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovės UAB „Ovirama“ priteista 9 000 Eur skola, 23,67 Eur palÅ«kanos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 9 023,67 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 402 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei MB „Verslo idėja“,paliko nepakeistÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Ovirama“ 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡koveiMB „Verslo idėja“. 5.1.

IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Šiluma ir vanduo“ atsakovei perdavė prekes, iÅ¡rašė ir pateikė 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0017863 5 645,38 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 14 d.) ir 2020 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0018435 3 709,41 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2020 m. lapkričio 29 d.), iÅ¡ viso 9 354,79 Eur. 2021 m. sausio 28 d. sudarytas aktas dėl skolos suderinimo 9 354,79 Eur sumos. 2021 m. kovo 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Šiluma ir vanduo“ ir ieÅ¡kovės MB „Verslo idėja“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimÄ . 2021 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė praneÅ¡imu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir paragino sumokėti 9 705,95 Eur įsiskolinimÄ .

PraneÅ¡ime nurodyta, kad įsiskolinimÄ sudaro: 9 354,79 Eur skola, 311,16 Eur palÅ«kanos, 40 Eur, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktÄ . 2021 m. kovo 12 d. atsakovė ieÅ¡kovei bankiniu pavedimu sumokėjo 705,95 Eur, paskirtyje nurodyta ,,dalinis mokėjimas pagal s. f. SVPK-0017863 ir 0018435 (pasikeitus kreditoriui)“. 5.2. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2021 m. kovo 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 30 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei 2021 m. sausio 28 d. aktÄ dėl skolos suderinimo kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palÅ«kanomis bei nuostoliais. Esant tokioms reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygoms, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę ne tik į atsakovės pagrindinę skolÄ , bet ir į palÅ«kanas, nuostolius. 5.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė bÅ«tų skolÄ sumokėjusi visiÅ¡kai ar pateikusi pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės. Teismas nustatė, kad atsakovė ieÅ¡kovei 2021 m. kovo 12 d. bankiniu pavedimu pervedė 705,95 Eur.

IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡iÄ sumÄ paskirstė įstatymo nustatyta tvarka. 5.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje reglamentuojamas piniginių įmokų paskirstymas tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu.

Pagal to paties CK 6.54 straipsnio nuostatas antrÄ ja eile skolininko sumokėtos vykdant prievolę įmokos skiriamos mokėti palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ (2 dalis), o trečiÄ ja eile – netesyboms sumokėti (3 dalis). Ir tik ketvirtÄ ja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos CK 6.54 straipsnyje nustatytos teisės normos. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir Å¡alys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje, pagal kurio 4 dalį įmokos skolai pagal pagrindinę prievolę dengti priskiriamos ketvirtajai, t. y. paskutinei, eilei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 ir kt.).

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tinkamai paskirstė atsakovės įmokėtas sumas. 5.5. Teismas nurodė, kad atsakovė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ grindė iÅ¡ esmės sunkia finansine padėtimi. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį, nepateikė (tokių kaip, pvz., įmonės balanso, informacijos iÅ¡ turtÄ registruojančių registrų ir pan.). 5.6. Teismo vertinimu, vien atsakovės nurodyti teiginiai ir argumentai apie galimybės neturėjimÄ Å¡iuo metu sumokėti visÄ sumÄ , nesant tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas iÅ¡laidas, turimÄ turtÄ ), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia iÅ¡imtinai sunki, kad sÄ lygotų teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymÄ .

Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, susiraÅ¡inėjimo su KRATC medžiaga nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti. 5.7. Tenkinus atsakovės praÅ¡ymÄ , teismo vertinimu, sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai, juo labiau, kaip minėta, jog atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie savo sunkiÄ finansinę padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 6. Atsakovė UAB „Ovirama“ teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo teismo praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. galutinį sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. preliminarų sprendimÄ , tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl 8 648,84 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti;

2) teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieÅ¡kovei 8 648,84 Eur skolÄ ir sumokėti palÅ«kanas per 9 mėnesius, atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. ne mažesnio kaip 1 000 Eur dydžio mokėjimus;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Vadovaujantis sutarčių uždarumo principu, sutartiniai santykiai dėl prekių tiekimo sieja tik UAB „Šiluma ir vanduo“ ir UAB ,,Ovirama“, todėl teisę skaičiuoti ar neskaičiuoti palÅ«kanas, kurių mokėjimo prievolė kildinama iÅ¡ sutarties, gali įgyvendinti tik sutarties Å¡alis. Nagrinėjamu atveju UAB „Šiluma ir vanduo“, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, nurodė, kad yra perleidžiama reikalavimo teisė į iÅ¡raÅ¡ytÄ 2020-09-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0017863, 2020-10-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0018435, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kė valios perleisti kitas teises, kildinamas iÅ¡ sutarties, sudarytos tarp UAB „Šiluma ir vanduo“ ir UAB ,,Ovirama“, nes tokia sutartis reikalavimo perleidimo sutartyje nėra minima.

Be to, UAB „Šiluma ir vanduo“ ir neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės į palÅ«kanas, nes pagal 2021-01-28 aktÄ dėl skolų suderinimo, kurio galia yra prilyginta sutarčiai, UAB ,,Å iluma ir vanduo“ nuo tokios teisės atsisakė. 6.2. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė neįgijo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės papildomai sumokėti 311,16 Eur palÅ«kanų, nes tai papildomai varžytų skolininko teises, o naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių, nei pradinis kreditorius jų perleido atitinkamai reikalavimo perleidimo sutartyje įvardydamas 9 354,79 Eur skolÄ pagal 2 sÄ skaitas faktÅ«ras ir skolos suderinimo aktÄ . 6.3.

IeÅ¡kovė neįgijo teisės reikÅ¡ti naujÄ reikalavimÄ papildomai sumokėti 23,67 EUR palu?kanu?, skaic?iuojant iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. iki 2021-03-26, už pave?luotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos moke?jimu?, atliekamu? pagal komercinius sandorius, ve?lavimo prevencijos i?statymo 3 str., nes reikalavimo teisės įgijimas pagal neapmokėtas 2 sÄ skaitas faktÅ«ras nėra tapatus komerciniam sandoriui. 6.4. Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog ieÅ¡kovė atsakovės tinkamų finansinių galimybių prielaidas daro remdamasi ,,Creditinfo“ klaidingai skelbiama informacija. ,,Creditinfo“ su atsakove nebendradarbiauja, nėra susipažinusi su atsakovės veikla, neturi prieigos prie visų registrų, todėl teikiami duomenys yra netikslÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, klaidinantys. 6.5.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad dėl COVID-19 sumažėjo atsakovės pelningumas. Pagal vykdomos veiklos specifikÄ didžioji dalis darbuotojų dirba užsienyje, todėl dėl pasaulinės pandemijos privalo tiek nuvykę, tiek grįžę karantinuotis, daryti testus, naudoti papildomas apsaugos priemones. Tai didina įmonės veiklos sÄ naudas ir kartu mažina įmonės veiklos produktyvumÄ . Be to, atsakovė turėjo nemažai darbo ginčų su darbuotojais ir dėl to patyrė nuostolių. Dalis darbuotojų 2020 m. kilus pandemijai iÅ¡ baimės pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos užsienyje, atsakovė siekdama įvykdyti užsakymus laikinai turėjo priimti papildomÄ darbuotojų skaičių.

Pas atsakovę dirbantys asmenys keičiasi, tačiau jų bendras skaičius svyruoja apie 40. Iki pandemijos pradžios darbuotojų skaičius augo, po to stabilizavosi, Å¡iuo metu sumažėjo apie 10 proc. 6.6. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės vėlavimas atsiskaityti esmingai pažeidžia jos teisėtus interesus ir interesų pusiausvyrÄ . 6.7. PrieÅ¡ingai, atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie tai, kad su atsakove neatsiskaitoma už rangos darbus, kad dėl COVID-19 taikomų karantino priemonių atsakovė patiria ekonominių sunkumų, tai patvirtina ir SODROS sprendimas dėl įmokų atidėjimo, yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ . 6.8.

Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl darė nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo valstybės institucijų pripažintu, todėl visiems žinomu faktu, kad dėl COVID-19 verslas patiria ekonominių sunkumų ir dėl to valstybė teikia pagalbÄ . Šį faktÄ , be kita ko, patvirtina atsakovės pateiktas oficialus raÅ¡ytinis dokumentas, kuriuo patvirtintas faktas, kad atsakovei SODRA yra atidėjusi socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ . 6.9. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nesivadovauja oficialios valstybės institucijos nevirÅ¡ijant kompetencijos iÅ¡duotu dokumentu apie atsakovės patiriamus finansinius sunkumus, nepagrįstai nesivadovavo teismui prieinamais LITEKO duomenimis, kad atsakovė dėl skolų turi ir daugiau teisminių ginčų.

Å ie duomenys yra pakankami ir svarÅ«s pripažinti, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, todėl yra pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ .

7. IeÅ¡kovė MB „Verslo idėja“ teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo teismo praÅ¡o:

1) atsakovės UAB „Ovirama“ apeliacinį skundÄ atmesti;

2) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

3) priteisti MB „Verslo idėja“ iÅ¡ Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 7.1. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde pateikia tiesos neatitinkančiÄ informacijÄ . Akcentuotina, kad dėl reikalaujamų sÄ skaitų padengimo tarp UAB „ Å iluma ir vanduo“ ir UAB „Ovirama“ nebuvo sudaryta jokia pirkimo–pardavimo sutartis. Šį faktÄ patvirtina ir tai, jog atsakovė teikdama teismui Å¡iuos argumentus nepateikė pačios sutarties ir jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios sutarties egzistavimÄ . 7.2.

Tarp ieÅ¡kovės ir pradinio kreditoriaus sudarytoje reikalavimo teisės perleidimo sutartyje labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad: „pradinis kreditorius perleidžia, o naujasis kreditorius perima iÅ¡ pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolÄ , kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais) palÅ«kanomis bei nuostoliais“. 7.3. Taigi, kaip buvo minėta ieÅ¡kinyje, Å¡is reikalavimas kilo iÅ¡ žodinio Å¡alių susitarimo, kurį patvirtina pradinio kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos. Ä®rodymų, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta, neva, raÅ¡ytinė pirkimo–pardavimo sutartis, nėra.

Teismų praktikoje laikoma, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, kuris gali bÅ«ti reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleidžiant reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Kaip galima matyti iÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo, atsakovė Å¡ioms sÄ skaitoms neprieÅ¡tarauja ir jas pripažįsta. Todėl mano, kad yra visiÅ¡kai teisėtas pagrindas priteisti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ kartu su ieÅ¡kinyje apskaičiuotomis palÅ«kanomis už atsakovės pažeistÄ prievolę. 7.4.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad „UAB „Šiluma ir vanduo“ ir neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės į palÅ«kanas, nes pagal 2021-01-28 aktÄ dėl skolų suderinimo, kurio galia yra prilyginta sutarčiai, UAB ,,Å iluma ir vanduo“ nuo tokios teisės atsisakė“. IeÅ¡kovė pažymi, kad skolų suderinimo aktas Lietuvos teismų praktikoje nėra tiesiogiai pripažįstama sutartimi. Tuo labiau, kad Å¡ioje byloje praneÅ¡imas dėl skolų suderinimo visiÅ¡kai neatitinka Lietuvos teisinėje sistemoje cirkuliuojančios skolų suderinimo akto formos. 7.5.

Atkreipė dėmesį, kad Å¡ioje byloje raÅ¡to dėl skolų suderinimo paskirtis, forma ir tikslai visiÅ¡kai skiriasi nuo civilinės teisės praktikoje cirkuliuojančio skolų suderinimo akto formos. 7.6. Tam, kad šį raÅ¡tÄ bÅ«tų galima laikyti civilinėje rinkoje cirkuliuojančiu skolų suderinimo aktu, kuriuo yra keičiamos įstatymų numatytos teisės į netesybas ir normos, susijusios su Å¡alių atsakomybe, raÅ¡tÄ dėl skolų suderinimo turėjo pasiraÅ¡yti arba tuo metu esantys įmonių vadovai, kaip tiesioginiai atstovaujantys bendrovių interesams, arba jų įgalioti asmenys.

Å iuo atveju įmonės buhalterijos atstovas savaime nėra laikytinas įmonės atstovu, turinčiu įgaliojimus atstovauti įmonei visuose civiliniuose santykiuose. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad aktÄ pasiraÅ¡iusios buhalterės akto pasiraÅ¡ymo momentu turėjo įmonių vadovų įgaliojimus atstovauti bendrovėms visuose civiliniuose santykiuose. 7.7. Apie skolų suderinimo dokumentų menkÄ reikÅ¡mę įrodymų tyrime taip pat pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje. Nors MB „Verslo idėja“ Å¡ioje byloje tarp raÅ¡to „dėl skolų suderinimo“ reikÅ¡mės ir civilinėje teisėje vartojamos „Skolų suderinimo akto“ sÄ vokos lygybės ženklo nededa, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kalbėdamas jau net ir apie skolų suderinimo akto reglamentavimÄ , aiÅ¡kiai pabrėžia, kad suderinimo aktas pats iÅ¡ savęs, nelaikomas atskiru sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

Taip pat pridurtina, kad „tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau Å¡alis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iÅ¡ viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu bÅ«du nuginčyti tokį aktÄ ar jame nurodytus skaičiavimus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). 7.8.

Nurodo, kad raÅ¡tas dėl skolos suderinimo negali bÅ«ti laikomas dokumentu, kuriuo, neva, atsisakoma nuo netesybų reikalavimo, kadangi prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų žodinio susitarimo keitimÄ neturint tam įgaliojimų. Kaip buvo nustatyta, aktÄ pasirašę asmenys neturėjo įgaliojimo keisti sandorį ar inicijuoti naujų jo susitarimo nuostatų. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės pozicija dėl raÅ¡to dėl skolų suderinimo reikÅ¡mės nustatant skolos dydį laikytina visiÅ¡kai nepagrįsta. 7.9.

Pritartina, kad, tenkinus atsakovės praÅ¡ymÄ , sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti IeÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai, juo labiau, kaip minėta, jog Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų apie savo sunkiÄ finansinę padėtį. 7.10. Akcentuoja, kad „Creditinfo“ – tai kreditų biuras, kuris savo ataskaitose pateikia informacijÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro, ir Å¡i informacija yra atnaujinama kasdien.

Å iam teiginiui pagrįsti teismui pateikia „Creditinfo“ Pardavimų ir klientų aptarnavimo departamento vadovo iÅ¡duotÄ pažymÄ , patvirtinančiÄ Å¡iÄ informacijÄ . „Creditinfo“ duomenų bazėje yra formuojamos visų Lietuvoje registruotų juridinių asmenų duomenų ir kreditinės padėties ataskaitos. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios informacijos tikslumui visiÅ¡kai jokios įtakos neturi faktas, ar tas juridinis asmuo, apie kurį formuojama veiklos ataskaita, bendradarbiauja su „Creditinfo“, ar ne.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡is atsakovės argumentas dėl „Creditinfo“ teikiamos informacijos tariamo neteisingumo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir niekinis. 7.11. Pastebi, kad atsakovė atsiliepime visiÅ¡kai nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių pastarÄ jį faktÄ â€“ neįrodyta, jog teismui iÅ¡dėsčius sprendimo vykdymÄ bus sudarytos prielaidos sprendimÄ realiai įvykdyti. Taip pat Å¡is iÅ¡dėstymo praÅ¡ymas buvo pateiktas nuo pirmo atsakovės pateikto prieÅ¡taravimo.

Kaip minėta, UAB „Ovirama“ pripažįsta skolÄ ir prašė, kad prievolę įvykdytų kas mėnesį mokant po 1 000 EUR. Akcentuotina, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo pateiktas 2021-04-26. Taigi, jeigu atsakovė bÅ«tų tikrai suinteresuota sÄ Å¾iningai dengti skolÄ pagal teikiamÄ praÅ¡ymÄ , per laikotarpį nuo 2021-04-26 iki Å¡iandien tikrai bÅ«tų atlikusi bent keletÄ dalinių mokėjimų po 1 000 EUR, dengiančių susidariusiÄ skolÄ . 7.12. Atsižvelgdama į Å¡iuos argumentus bei teisinius motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra suinteresuota užvilkinti visÄ teisminį procesÄ siekdama iÅ¡sisukti nuo savalaikio prievolės vykdymo.

Viena iÅ¡ tokių priemonių galima laikyti ir šį apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo, kuriuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 1 d. preliminarus sprendimas, kuriuo iÅ¡ atsakovės UAB „Ovirama“ priteista 9 000 Eur skola, 23,67 Eur palÅ«kanos, 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 9 023,67 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. balandžio 1 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 402 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei MB „Verslo idėja“, paliktas nepakeistas ir priteista iÅ¡ atsakovės UAB „Ovirama“ 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei MB „Verslo idėja“, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų 11. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ byloje – 2020 m. sausio 20 d. PažymÄ dėl informacijos kredito biure „Creditinfo“.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

13. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes anksčiau nurodytÄ Ä¯rodymÄ pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi ieÅ¡kovė neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje praÅ¡omo pridėti įrodymo ji negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos bÅ«tų atsisakęs priimti ar kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė bÅ«tų iÅ¡kilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nusprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus pridėti prie bylos įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.

Dėl netesybų priteisimo 14. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį įgijo teisę skaičiuoti palūkanas, kurių dydis ir prievolė mokėti numatyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme.

15. Reikalavimo perleidimas (cesija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Å is esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ .

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Å ia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimÄ , perleidžiamos ir papildomos, Å¡alutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Å¡alys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡skyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Taigi asmuo, perėmęs visÄ piniginį reikalavimÄ , perima ir visÄ su juo susijusiÄ teisę reikalauti nesumokėtų netesybų, palÅ«kanų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. kovo 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Šiluma ir vanduo“ ir ieÅ¡kovės MB „Verslo idėja“ buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimÄ . 2021 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovė praneÅ¡imu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir paragino sumokėti 9 705,95 Eur įsiskolinimÄ . PraneÅ¡ime nurodyta, kad įsiskolinimÄ sudaro: 9 354,79 Eur skola, 311,16 Eur palÅ«kanos, 40 Eur, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktÄ . 2021 m. kovo 12 d. atsakovė ieÅ¡kovei bankiniu pavedimu sumokėjo 705,95 Eur, paskirtyje nurodyta ,,dalinis mokėjimas pagal s. f.

SVPK-0017863 ir 0018435 (pasikeitus kreditoriui) “. Atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 9 000 Eur, taip pat ieÅ¡kovė apskaičiavo 23,67 Eur palÅ«kanas. Apeliantės teigimu, skolos likutis pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra 8 648,84 Eur, pasikartoja, kad ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo apskritai skaičiuoti palÅ«kanų.

17. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu papildomai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 23,67 Eur palÅ«kanų už pavėluotus atsiskaitymus, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsniu. Paminėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar Å¡iame įstatyme nustatytas palÅ«kanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimÄ sumokėti. 18. 2021 m. kovo 2 d.

Reikalavimo perleidimo sutartimi Å¡alys susitarė, kad Å¡ia sutartimi pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perleidžia savo reikalavimo teisę į skolÄ kartu su visomis palÅ«kanomis bei nuostoliais iÅ¡ UAB „Ovirama“ pagal 2020-09-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0017863, 2020-10-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SVPK Nr. 0018435, 2021-01-28 skolų suderinimo aktÄ .

19. Nors raÅ¡ytinė sutartis, kurioje bÅ«tų aptartos prievolės užtikrinimo priemonės jos nevykdymo atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės nebuvo sudaryta, tai neapriboja ieÅ¡kovės reikalavimo teisių, nes reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovė įgijo visas reikalavimo teises į atsakovę, kurios gali atsirasti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Ta aplinkybė, kad pradinis kreditorius savo santykiuose su atsakove niekada neskaičiavo ir neprašė mokėti kompensuojamųjų palÅ«kanų (kurios skaičiuojamos praleidus prievolės įvykdymo terminÄ ), nereiÅ¡kia, kad jis tokios teisės neturėjo, nes pareigÄ mokėti įstatymo numatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas numato įstatymas (CK 6.210 straipsnis).

20. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį Å¡is įstatymas taikomas visoms tarp Å«kio subjektų arba Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp Å«kio subjektų arba tarp Å«kio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimÄ perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

Nagrinėjamoje byloje tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kuri laikoma komerciniu sandoriu. Tokiu atveju pradinis kreditorius turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytų pavėluoto mokėjimo palÅ«kanų, ir minėta Reikalavimo perleidimo sutartimi teises į šį reikalavimÄ perleido ieÅ¡kovei.

21. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar Å¡iame įstatyme nustatytas palÅ«kanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimÄ sumokėti.

Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo pradiniam kreditoriui ir ieÅ¡kovei prekių kainÄ , tai atsakovė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį turi teisę į Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas 8 proc. dydžio palÅ«kanas. IeÅ¡kovės apskaičiuotos pavėluoto mokėjimo palÅ«kanos pagal minėtas dvi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras – 23,67 Eur. Pažymėtina, jog civilinių įstatymų normos nustato sandorių Å¡alims bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigÄ , kurios Å¡iuo atveju nesilaikė pati atsakovė, nes buvo pasyvi sandorio Å¡alis, nesiėmė iÅ¡ esmės jokių aktyvių veiksmų savo skoliniams įsipareigojimams, kuriuos, neabejotinai, žinojo esant neįvykdytais, vykdyti, ir tik kilus neigiamoms pasekmėms – preliminariu teismo sprendimu priteisus įsiskolinimÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti įstatymo numatytas pavėluoto mokėjimo palÅ«kanas – 23,67 Eur.

23. Remdamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad reikalavimas buvo perleistas tik į buhalterinės apskaitos dokumentais fiksuotÄ ir atsakovės pripažįstamÄ skolÄ , kaip jau minėta prieÅ¡ tai, reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ieÅ¡kovei perlaido ne tik reikalavimÄ Ä¯ pagrindinę atsakovės skolÄ , tačiau ir iÅ¡ to kylančias netesybas bei palÅ«kanas. Pakartotina, kad perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi, nagrinėjamu atveju tiek pradinis kreditorius, tiek ir perėmusi reikalavimÄ ieÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai turi teisę skaičiuoti atsakovei atitinkamas netesybas už tinkamÄ sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

24. Apeliantė nurodo, kad UAB „Šiluma ir vanduo“ ieÅ¡kovei perdavė tik buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius apibrėžtÄ 9354,79 Eur skolos dydį, nenurodydama ir nedetalizuodama skolos atsiradimo pagrindo. Pagal UAB ,,Ovirama“ ir UAB ,,Å iluma ir vanduo“ 2021-01-28 aktÄ dėl skolų suderinimo skolos dydis yra 9 354,79 Eur, o skolos likutis siekia 8 648,84 Eur sumÄ .

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ tai nurodyti apeliantės teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.  CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to Å¡iÄ spragÄ yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ . CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ .

Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ yra tinkamas, turi bÅ«ti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar praneÅ¡imas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktÄ informacijÄ suvoktų, jog reikalavimas perleistas.

26. Sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime nurodytu argumentu, jog Å¡iuo atveju, MB „Verslo idėja“ neprivalėjo atsakovei pateikti be atskiro reikalavimo kitų skolÄ pagrindžiančių dokumentų. IeÅ¡kovė, skolininkei pateikė reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perleidimÄ , raginantį padengti susidariusiÄ skolÄ . Prievolei įvykdyti buvo suteiktas penkių dienų terminas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka, kad prieÅ¡ tai nurodytais veiksmais buvo įvykdyta įstatyme nurodyta ieÅ¡kovės pareiga – skolininkei pateikti reikalavimo teisės perleidimo faktÄ pagrindžiančius dokumentus, tuo praneÅ¡ant apie kreditoriaus pasikeitimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog reikalavimo teisės perleidimas yra teisėtas ir atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytÄ reguliavimÄ . Nuo 2021 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovė tapo naujÄ ja kreditore skolininkės atžvilgiu, to pagrindu UAB „Ovirama“ pagal perleistÄ reikalavimÄ yra atskaitinga ieÅ¡kovei MB „Verslo idėja“ ir praneÅ¡ime nurodyta skolos suma, kylanti iÅ¡ buvusių komercinių santykių, sieja tik ieÅ¡kovę ir atsakovę.

27. Apeliantė nurodo ir tai, kad UAB „Šiluma ir vanduo“ neturėjo teisės perleisti reikalavimo teisės į palÅ«kanas, nes pagal 2021-01-28 aktÄ dėl skolų suderinimo UAB ,,Å iluma ir vanduo“ nuo tokios teisės atsisakė.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad suderinimo aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Jeigu viena iš šalių nesutinka su nurodytu skolos dydžiu, ji turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011).

29. IÅ¡ pateikto 2021-01-28 raÅ¡to dėl skolų suderinimo yra aiÅ¡kiai matyti, kad paminėtu dokumentu pradinis kreditorius ir atsakovė suderino atsakovės neapmokėtas sÄ skaitas, pažymint iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų datas, numerius, sumas, neapmokėtÄ likutį. Nėra pagrindo manyti, jog pradinio kreditoriaus ir atsakovės patvirtintas raÅ¡tas dėl skolos suderinimo patvirtina pradinio kreditoriaus atsisakymÄ nuo netesybų, kurias Å¡is turėjo teisę skaičiuoti atsakovei už atitinkamų įsipareigojimų nevykdymÄ .

Sutiktina ir su atsakovės teiginiu, kad toks raštas negali būti laikomas šalis siejusius prievolinius teisinius santykius pakeičiančiu dokumentu, kadangi šis patvirtintas tik tuometinių šalių darbuotojų – vyr. buhalterių, tačiau ne įgaliojimus sandorius sudaryti, keisti ar nutraukti turinčių įmonių atstovų. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės pozicija dėl rašto dėl skolų suderinimo reikšmės nustatant skolos dydį laikytina visiškai nepagrįsta.

30. Pakartotina, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2021 m. kovo 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, jog pradinis kreditorius perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei 2021 m. sausio 28 d. aktÄ dėl skolos suderinimo, kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palÅ«kanomis bei nuostoliais, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę ne tik į atsakovės pagrindinę skolÄ , bet ir į palÅ«kanas bei nuostolius. Dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo 31. Atsakovė pateiktuose prieÅ¡taravimuose pirmosios instancijos teismo prašė teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis įpareigojant atsakovę padengti ieÅ¡kovei 8 648,84 Eur skolÄ ir sumokėti palÅ«kanas per 9 mėnesius, atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. ne mažesnio kaip 1 000 Eur dydžio mokėjimus.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien atsakovės nurodyti teiginiai ir argumentai apie galimybės neturėjimÄ Å¡iuo metu sumokėti visÄ sumÄ , nesant tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas iÅ¡laidas, turimÄ turtÄ ), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės finansinė padėtis yra tokia iÅ¡imtinai sunki, kad sÄ lygotų teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymÄ . Pažymėjo, kad byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, susiraÅ¡inėjimas su KRATC nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti.

33. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl darė nepagrįstas iÅ¡vadas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo valstybės institucijų pripažintu, todėl visiems žinomu faktu, kad dėl COVID-19 verslas patiria ekonominių sunkumų ir dėl to valstybė teikia pagalbÄ . Šį faktÄ , be kita ko, patvirtina atsakovės pateiktas oficialus raÅ¡ytinis dokumentas, kuriuo patvirtintas faktas, kad atsakovei SODRA yra atidėjus socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ .

34. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

35. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, priimdamas galutinį sprendimÄ , teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia visiÅ¡kai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali bÅ«ti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymÄ gali lemti tiek skolininko nesÄ Å¾iningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimÄ , tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas jame nurodytu bÅ«du.

Tokiais atvejais bylos Å¡alys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę praÅ¡yti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rÅ«Å¡ies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumÄ ir vykdytinumÄ , bylos Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugÄ .

Kadangi praÅ¡ymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ nagrinėjamas Å¡iam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimÄ , teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-346/2013).

36. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo aktualÅ«s yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

37. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principas, kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiÅ¡kiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nusprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar iÅ¡dėstymo), visuomet turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į šį principÄ â€“ kad per nepagrįstai ilgÄ sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebÅ«tų faktiÅ¡kai paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

38. Apie bÅ«tinybę teismui, sprendžiančiam CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto instituto taikymo klausimÄ , užtikrinti, kad sprendimo vykdymo atidėjimu ar iÅ¡dėstymu nebÅ«tų iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis, taip pat nebÅ«tų pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, buvo pasisakęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

39. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik atkartoja jau pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytus argumentus, jog jos dabartinė finansinė situacija neleidžia jai sumokėti ieÅ¡kovės naudai priteistinos skolos, akcentuoja dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusias iÅ¡ vykdomos veiklos gaunamas pajamas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įmonės dokumentų (pavyzdžiui, įmonės balanso, informacijos iÅ¡ turtÄ registruojančių registrų ir pan.), kurie patvirtintų esamÄ prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovės į bylÄ pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir susiraÅ¡inėjimas su KRATC nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis Å¡iuo metu bÅ«tų sunki.

40. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiÅ¡kia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir / ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Juolab, kad bÅ«tent valstybės taikomos mokestinės pagalbos priemonės (pavyzdžiui, atleidimas nuo delspinigių, galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palÅ«kanų) Å¡iuo atveju leidžia lėšas, kurias asmuo bÅ«tų privalėjęs skirti privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetÄ sumokėti, naudoti atsiskaitymui su įmonės kreditoriais.

Siekdamas jam palankaus procesinio sprendimo dėl skolos išdėstymo, atsakovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jo finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovui itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021).

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien tik atsakovės noras iÅ¡vengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali bÅ«ti priežastis suteikti jai prioritetÄ prieÅ¡ įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintÄ ieÅ¡kovo interesÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi jog, tenkinus atsakovės praÅ¡ymÄ , sprendimo įvykdymas nepagrįstai užsitęstų, bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra, taip pat pažeisti ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai, juo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ateityje jos finansinė padėtis pagerės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė bus pajėgi tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ jį iÅ¡dėsčius ar atidėjus priteistos sumos sumokėjimÄ tam tikram laikotarpiui.

42. Teisėjų kolegija sutinka ir su ieÅ¡kovės pateiktu pastebėjimu, jog atsakovė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti skolos apmokėjimÄ pateikė teismui teikdama prieÅ¡taravimus – 2021 m. balandžio 26 d., kuriais taip pat pripažino dalį ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, tačiau per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė ieÅ¡kovei neatliko nė vieno skolos dengimo, kas iÅ¡ esmės patvirtina, jog atsakovė nėra suinteresuota geranoriÅ¡kai ir sÄ Å¾iningai įvykdyti jai tenkančių prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų.

43. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo iÅ¡nagrinėjo teisingai. Dėl bylos procesinės baigties 44. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinęs visiÅ¡kai, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kurių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

Naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 46. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

47. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, nevirÅ¡ija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 300,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas