2018-07-24 Nr. AB-13361-3-61-3-00715-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-522-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00715-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. vasario 28 d. gautas pareiškėjo L. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1).

2. Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. kovo 19 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, aplinkybes, atsakovą, taip pat nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 9–10).

3. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas (b. l. 13), iš kurio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. 2S-613 ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (1.23)E7R-700. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė atlyginti 500 000 000 Eur neturtinę žalą ir nurodė, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuriame duotų detalesnius paaiškinimus, kadangi jam labai sunku rašyti.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, nustatęs, jog teisme 2018 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. balandžio 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, aplinkybes, atsakovą pagal teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą (b. l. 17–18).

5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. balandžio 6 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad skundžia Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2S-613 ir Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (1.23)E7R-700, taip pat prašo atlyginti 500 000 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 24).

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi, nustatęs, jog pareiškėjo teisme 2018 m. balandžio 6 d. gautas skundo papildymas nepasirašytas ir neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. balandžio 26 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teisme 2018 m. balandžio 6 d. gauto skundo papildymo originalą arba naują patikslintą skundą, pasirašytą originaliu parašu (b. l. 26–27).

7. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. balandžio 27 d. gautas pareiškėjo pasirašytas skundo papildymas, kuris identiškas teisme 2018 m. balandžio 6 d. gautam skundo papildymui (b. l. 30).

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 32–34) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir jo papildymus dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (1.23)E7R-700 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-613 panaikinimo, o kitoje dalyje (dėl 500 000 000 Eur neturtinės žalos priteisimo) pareiškėjo skundą, teisme gautą 2018 m. vasario 28 d., ir jo papildymus, teisme gautus 2018 m. kovo 20 d. ir balandžio 27 d., priėmė nagrinėti.

9. Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Šiame kontekste teismas pabrėžė, jog institucijų raštai apie paduoto skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją) nenustato asmenims jokių teisių ir pareigų.

10. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu nesutinka su Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (1.23)E7R-700, kuriuo jo 2018 m. sausio 15 d. prašymas pagal kompetenciją persiųstas Kalėjimų departamentui. Taigi, įvertinęs šio rašto turinį, teismas nustatė, kad jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, juo pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ir pareigos, todėl konstatavo, kad minėtas Teisingumo ministerijos raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas akcentavo, kad nurodytu raštu pareiškėjas yra tik informuojamas apie jo skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją). Todėl teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (1.23)E7R-700 atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo ginčijamo Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-613, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas teismui nenurodė jokių argumentų dėl šio rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, įvertinęs minėto rašto turinį, teismas nustatė, jog jis pareiškėjui taip pat nesukelia jokių teisinių pasekmių, juo pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ir pareigos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nurodytas Kalėjimų departamento raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad minėtu raštu pareiškėjas, be kita ko, informuojamas, jog jo skundas nėra aiškus ir konkretus, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad jo skundas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis turėtų jį patikslinti. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. 2S-613 negali būti laikomas galutiniu administracinės procedūros dokumentu, priimtu išnagrinėjus Teisingumo ministerijos pagal kompetenciją persiųstą pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. skundą. Skundžiamas Kalėjimų departamento raštas laikytinas informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentu, kurį panaikinus, pareiškėjo teisės ar pareigos nepasikeistų. Todėl, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti minėtą Kalėjimų departamento raštą taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

12. Tuo tarpu pareiškėjo pirminį skundą ir jo papildymus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas priėmė nagrinėti.

III. 13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas (b. l. 47).

14. Kadangi paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti aiškų ir konkretų atskirojo skundo dalyką, atitinkantį teismo galimas priimti sprendimų rūšis (b. l. 51–52).

15. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjo patikslintas atskirasis skundas (b. l. 55), kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria atsisako priimti skundą bei jo papildymus, ir atlyginti 500 000 000 Eur moralinę žalą už skausmą ir kančias. Pareiškėjas taip pat prašo paleisti jį į laisvę, nes yra neįgalus.

16. Kadangi teisme 2018 m. gegužės 30 d. gautas pareiškėjo patikslintas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. birželio 18 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti aiškų ir konkretų atskirojo skundo dalyką, atitinkantį teismo galimas priimti sprendimų rūšis (b. l. 57–58).

17. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo patikslintas atskirasis skundas (b. l. 62), kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą bei jo papildymus, ir atlyginti 500 000 000 Eur moralinę žalą už skausmą ir kančias.

18. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka būtent su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir jo papildymus dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (1.23)E7R-700 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-613 panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytą skundžiamos teismo nutarties datą (2018 m. gegužės 17 d.) laikė rašymo apsirikimu ir, konstatavęs, kad teisme 2018 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriame išdėstyti atskirojo skundo argumentai, bei 2018 m. birželio 8 d. gautas patikslintas atskirasis skundas, kuriame nurodytas atskirojo skundo reikalavimas, paduoti nustatytais terminais bei atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi (b. l. 64–65) juos priėmė ir kartu su administracine byla perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, jog sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas pareiškėjo skundą ir jo papildymus priėmė tik iš dalies, bei mano, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir jo papildymus dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. sausio 30 d. rašto Nr. (1.23)E7R-700 ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-613 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

21. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo ginčijami Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento raštai negali būti administracinės bylos dalyku.

22. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Kartu pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotam subjektui aiškinama, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamų Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento raštų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėti aktai laikytini informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentais, savaime nesukeliančiais pareiškėjui jokių apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė išanalizavęs nurodytų raštų turinį ir ją pakankamai išsamiai pagrindė skundžiamoje nutartyje. Tuo tarpu pareiškėjas nei atskirajame skunde, nei jo patikslinimuose nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl ši teismo išvada, jo manymu, yra neteisinga, o tik abstrakčiai išdėstė aplinkybes dėl patirtos moralinės žalos. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo skundas ir jo papildymai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė