eb55ca2b-4948-4342-9b0f-0eae16395afa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-18540-819/2019 Procesinis Nr. 2-68-3-12912-2019-6 Procesinio dokumento kategorija: (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. K. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Turto bankas“, A.

B.. Teisėja nustatė: pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po L. K. mirties 2015 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Nurodo, kad Å¡is faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ velionio palikimÄ . PareiÅ¡kime (e. b. l. 1-3) pareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos vyras L. K.. Po jo mirties liko santuokoje įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas – butas (duomenys neskelbtini), kuriame jis iki pat mirties ir gyveno.

Taip pat liko bendri sodo žemės sklypai su statiniais (duomenys neskelbtini) Po L. K. mirties į Vilniaus miesto 4-Ä jį notaro biurÄ dėl L. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. PareiÅ¡kėja nurodo, kad po vyro L. K. mirties ji patyrė depresijÄ , o į notarų biurÄ nesikreipė, nes manė, kad po vyro mirties ir taip jo turtas atitenka jai kaip įstatyminei įpėdinei. Santuokoje su L. K. pareiÅ¡kėja nurodo susilaukusi dukters A. B., kuri tėvo palikimo nepriėmė. Pažymi, kad santuoka su pareiÅ¡kėja velioniui buvo antroji, iÅ¡ pirmos santuokos jis galimai turėjo sÅ«nų, kuris ilgÄ laikÄ nuolat gyveno užsienyje.

Kadangi su pirmos velionio santuokos Å¡eima pareiÅ¡kėja jokio ryÅ¡io nepalaikė, Å¡ių aplinkybių ji pagrįsti negali. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime taip pat nurodo, kad po vyro mirties ji ne tik gavo laidojimo paÅ¡alpÄ ir jį palaidojo, sutvarkė ir nuolat prižiÅ«ri jo kapÄ , bet ir pasiėmė bendrÄ turtÄ â€“ televizorių, Å¡aldytuvÄ , kitus namų apyvokos reikmenis, nepertraukimai rÅ«pinosi bendru turtu – jį remontavo, prižiÅ«rėjo, jame gyveno, mokėjo buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo mokesčius.

Ä®siskolinimų už nekilnojamÄ jį turtÄ , jo iÅ¡laikymÄ niekada nebuvo ir Å¡iuo metu nėra. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡ios aplinkybės liudija, kad po L. K. mirties ji iÅ¡ karto pradėjo aktyviai naudotis visu palikėjo turtu kaip savo, Å¡iuos veiksmus atliko nedelsdama, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, kas sudaro pagrindÄ jos pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ (e. b. l. 29-30), kuriame nurodo, kad pareiÅ¡kėja turi pateikti teismui konkrečius įrodymus, kurių pagrindu bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, jog ji atliko konkrečius veiksmus mirusio sutuoktinio palikimui priimti per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , o teismui įsitikinus, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas visapusiÅ¡kai pagrįstas įrodomais, VÄ® „Turto bankas“ nurodo neprieÅ¡taraujantis jo patenkinimui.

PaaiÅ¡kina, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo VÄ® „Turto bankas“.

VÄ® „Turto bankas“ neturi duomenų apie L. K. palikimo paveldėjimÄ ir jo faktinį valdymÄ , taip pat nevykdo minėto asmens turto paveldėjimo procedÅ«rų. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu (e. b. l.

33) pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o tenkinti. Nurodo, kad po tėvo mirties palikimÄ priėmė jos motina pareiÅ¡kėja, nes tik ji viena nepertraukiamai tvarkė ir prižiÅ«rėjo jų bendrÄ turtÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-14). Mirties momentu L. K. buvo santuokoje su pareiÅ¡kėja, buvo užauginęs vienÄ vaikÄ â€“ A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kitus velionio vaikus. Tokių duomenų teismui nepateikė ir VÄ® „Registrų centras“, teikdamas pažymÄ apie L. K. Å¡eimos sudėtį. L. K. mirus Vilniaus miesto 4-ajame notaro biure nebuvo pradėta L. K. paveldėjimo byla, byloje nėra duomenų, kad L. K. bÅ«tų palikęs testamentÄ (e. b. l. 28, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad mirties dienÄ Nekilnojamojo turto registre mirusio L.

K. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas į žemės sklypÄ , kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra asmeninė L. K. nuosavybė, - 2004 m. sausio 16 d. sutartis Nr. 1-176, nuosavybės teisės įgijimo į statinius pagrindas – 2011 m. spalio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. 1) (e. b. l. 11-12, 25-26, 27).

Be to, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10-1661) (e. b. l. 15-16, 49), taip pat į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įgijimo pagrindai 1993 m. balandžio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1531, 2008 m. liepos 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.75-552) (e. b. l. 9-10, 47-48).

L. K. mirties dienÄ galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.2 straipsnį palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas.

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po L. K. mirties pareiÅ¡kėja, bÅ«damas įstatymine jo įpėdine (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. PareiÅ¡kėja teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio L. K. turtÄ po jo mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«damas įstatymine L. K. įpėdine, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja priėmė savo sutuoktinio palikimÄ po jo mirties pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ , yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad L. K. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik pareiÅ¡kėjos vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10-1661, tai yra pareiÅ¡kėjai esant santuokoje su L. K. nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16, 34). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m.

CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iÅ¡ esmės ir SÅ K, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Tai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio L. K. nuosavybė pastarojo mirties momentu. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, proceso dalyvių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad po L. K. mirties pareiÅ¡kėja ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi kaip savo turtu (e. b. l. 2, 36). Ä® bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos, atidarytos AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡as liudija, kad per tris mėnesius po L.

K. mirties pareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius už Å¡iam butui teikiamas paslaugas (e. b. l. 5-6, 7-8). Å ias aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo atsiliepime (e. b. l. 33). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjos pastovų gyvenimÄ minėtame bute nuo 1973 m. sausio 10 d. iki L. K. mirties ir po to, nebuvimÄ byloje duomenų apie iÅ¡keltas civilines bylas dėl mokesčių už Å¡iam butui teikiamas paslaugas nemokėjimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kitų įpėdinių pretenzijų į mirusio L.

K. palikimÄ (CPK 178 straipsnis), teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio L. K. palikimui priimti pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti nuo pat L. K. mirties momento (CK 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtÄ , priklausiusį L. K., iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai S. K.. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir