eb553966-c08e-4dff-9cda-c9d19aecea05 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-304/2013

          Procesinio sprendimo kategorija 34.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čeknauskaitės, Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės MilaÅ¡ienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2659-104/2011 pagal ieÅ¡kovų A. A. ir J. D. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu (tretieji asmenys - Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarės L. Å . ir D. S., VÄ® Registro centro Vilniaus filialas) ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl įstatyminio įpėdinio palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti, taip pat dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Ieškovai A. A. ir J. D. ieškiniu prašė jiems atnaujinti

įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimui atsiradusiam po jų senelės A. A. mirties 2009-04-21; pakeisti teisės pagal įstatymÄ

liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2009-11-17 Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarės D. S. dalyje dėl paveldėjimo ¾ turto dalių A.

A., nurodant, kad A. A. po A. A. mirties paveldėjo 3/8 0,1859 ha ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyto nekilnojamojo turto ½ dalies, esančio (duomenys neskelbtini).Â

Mirus A. A. palikimÄ priėmė jos sÅ«nus (atsakovas) A.

A. (pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ ), sutuoktinis A.

A. (pagal įstatymÄ ) ir sesuo V. M. (pagal testamentÄ ).

IeÅ¡kovai nurodė, kad jie yra mirusios 2009-04-21 A. A. anÅ«kai, jų tėvas ir mirusiosios A. A. sÅ«nus A. A. mirė 1984-04-20, todėl ieÅ¡kovai yra pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.12 str.). IeÅ¡kovai praleido CK 5.50 str. nustatytÄ 3 mėn. terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, o bÅ«tent: ieÅ¡kovus suklaidino aplinkybė, kad velionės turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo velionės sesuo V. M. (ieÅ¡kovai manė, kad testamentu paliktas visas turtas). Be to, ieÅ¡kovai nežinojo apie dalį velionės turto. Atsakovas A. A. bei senelis A. A. notarui nuslėpė, kad ieÅ¡kovai yra įpėdiniai.

        Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011-09-13 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų A. A. ir

J. D. atsakovo A. A. naudai 1 800 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybės naudai 12 689 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra 2009-04-21 mirusios A. A. vaikaičiai, jų tėvas ir mirusiosios A. A. sūnus A.

A. mirė 1984-04-20, todėl ieÅ¡kovai galėjo paveldėti pagal įstatymÄ tÄ palikimo dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiam jų tėvui (CK 5.12 str.).

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti vienu iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų trijų bÅ«dų. IeÅ¡kovai po A. A. mirties 2009-04-21 per CK 5.50 str. nustatytÄ 3 mėn. terminÄ nesikreipė į notarÄ palikimui priimti.

 Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovų argumentus, kad jie nežinojo apie senelės turtÄ ir buvo suklaidinti aplinkybės, jog A. A. turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo jos sesuo V. M.. IeÅ¡kovai yra pilnamečiai, jauni žmonės (A. A. gimė 1982 m., o J. D. 1984 m.), iki A. A. mirties gyveno kartu su ja ir jos sutuoktiniu A. A., santykiai su jais buvo geri. Kad ieÅ¡kovams buvo žinoma apie senelės turimo turto sudėtį matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų 2009 m. Vilniaus rajono teismui paduoto ieÅ¡kinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo (byla nutraukta ieÅ¡kovams atsisakius nuo ieÅ¡kinio).

A. A. (L. A. sÅ«nus) bei A. A. (sutuoktinis) praÅ¡yme dėl palikimo priėmimo nurodė ieÅ¡kovÄ A. A. kaip įpėdinį.Â

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. IeÅ¡kovų nurodytų faktinių aplinkybių teismas nevertino kaip svarbių ir nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiÅ¡kėjams į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ laikotarpį, kreipimÄ si tik praėjus beveik 10 mėnesiui po palikimo atsiradimo (2010-02-01) teismas vertino kaip rodantį, kad ieÅ¡kovai, turėdami apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.

Ieškovų teiginys, kad notarė D. S. nurodė dėl palikimo kreiptis po 3-jų mėnesių, o vėliau prašymo nepriėmė dėl termino praleidimo, neįrodytas, ieškovai notarės veiksmų neskundė.

      Â

III. Apeliacinio skundo argumentai

IeÅ¡kovas A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-09-13 sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:

1. IeÅ¡kovas priėmė palikimÄ vienu iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodytų bÅ«dų – pradėdamas jį valdyti. IeÅ¡kovas gyveno su A. A. (čia deklaruota jo gyvenamoji vieta), iÅ¡ karto po jos mirties pradėjo valdyti jos turtÄ ir juo rÅ«pintis (gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini)), rÅ«pinosi juo, mokėjo mokesčius, tvarkė, Å¡ienavo sklypÄ , faktiÅ¡kai priėmė močiutės asmeninius daiktus). Kad ieÅ¡kovas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į

palikimÄ , gali patvirtinti senelis A. A., sesuo J. D., kaimynai. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors

palikimo dalį ar kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

2. Apeliantas neturi teisinio iÅ¡silavinimo, todėl pasitikėjo atstovavusiu advokatu, kuris netinkamai ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, nenurodydamas, jog apeliantas priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Be to, advokatas ieÅ¡kinyje suformulavo reikalavimÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, kai apeliantas palikimÄ jau yra priėmęs pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

4. Ieškinio dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikto Vilniaus rajono apylinkės teismui, apeliantas atsisakė suklaidintas ir nesuprasdamas tikrųjų atsisakymo pasekmių.

5. Ä® bylÄ neįtrauktas apelianto senelis A. A. (įpėdinis pagal įstatymÄ ), kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Palikėja A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2009 m. balandžio 21 d. Po jos mirties atsirado palikimas, kuris paveldimas pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Pagal įstatymÄ A. A. palikimÄ

priėmė įpėdiniai: sutuoktinis A. A. ir sÅ«nus A. A.. Ä®pėdiniams A. A. 2009-11-10, o A. A. 2009-11-17 iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ

liudijimai.

Ieškovai A. A. ir J. D. yra palikėjos sūnaus A. A., mirusio 1984-04-20, vaikai (palikėjos vaikaičiai) ir

pagal CK 5.12 straipsnį turi teisę paveldėti tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi jų mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymÄ .

Apeliantas, ieÅ¡kovas A. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti jo reikalavimai dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo ir paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko priimtas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti paikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimas atsirado 2009-04-21 mirus palikėjai A. A. (CK

5.3 str. 1 d.), ieÅ¡kinys asmenų pretenduojančių į palikimÄ (ieÅ¡kovų) teisme pareikÅ¡tas 2010-02-01, todėl seka, kad ieÅ¡kovai termino ginčyti paveldėjimo teisę nepraleido.

Ä®statymas nustato, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis: 1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo; 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taigi įpėdinis apie palikimo priėmimÄ turi teisę pareikÅ¡ti trimis bÅ«dais. Kokiu bÅ«du įpėdinis įgyvendins savo teisę į palikimÄ yra jo pasirinkimas, o CPK 13 straipsnyje (dispozityvumo principas) įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė pasirinkti, kokiomis procesinėmis teisėmis naudotis. Tai, kad ieÅ¡kovai reikalavo teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po palikėjos mirties palikimÄ priėmė, ir Å¡io reikalavimo atsisakė, o civilinę bylÄ teismas nutraukė, nereiÅ¡kia, kad įpėdiniai nebeturi teisės savo teisių į palikimÄ ginti kitais bÅ«dais, tame tarpe reikalauti pratęsti terminÄ palikimui priimti.  Â

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, dėl kurių jie praleido terminÄ priimti palikimÄ , nelaikė svarbiomis. Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai su palikėja palaikė glaudžius ryÅ¡ius, rÅ«pinosi jos turtu iki mirties ir jai mirus aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė ketinimus tarpti palikėjos turto paveldėtojais. Byloje  nepaneigtos aplinkybės, kad ieÅ¡kovai lankėsi pas notarÄ siekdami įgyti teises į palikimÄ , tačiau bÅ«dami nepakankamai teisiÅ¡kai patyrę neiÅ¡siaiÅ¡kino palikimo priėmimo tvarkos. Liudytojai A.

A. ir A. A. patvirtino, kad notarui buvo aiÅ¡kinama, jog teisę paveldėti palikėjos turtÄ turi ieÅ¡kovai, tačiau notaras juos laikė antros eilės įpėdiniais ir aiÅ¡kino, kad jie paveldėjimo teisės neturi, todėl tikėtina, kad notaras ieÅ¡kovams neiÅ¡aiÅ¡kino tikrosios paveldėjimo pagal įstatymÄ tvarkos arba jos ieÅ¡kovai tinkamai nesuprato, dėl ko ieÅ¡kovai notarui nepateikė pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ Ä¯statymo nustatytu 3 mėnesių terminu. Negalima teigti, kad ieÅ¡kovai buvo nepakankamai atidÅ«s ir savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai aplaidžiai. Taip pat atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) nebÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga palikėjos mirusio sÅ«naus vaikus nuÅ¡alinti nuo teises į palikimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas, o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo tenkintinas nustatant, kad ieÅ¡kovai palikimÄ priėmė.

Pagal CK 5.12 straipsnį ieÅ¡kovai, bÅ«dami palikėjos vaikaičiais, paveldi kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, kadangi palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo jų tėvo, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi jų tėvui paveldint pagal įstatymÄ .

Pripažinus ieÅ¡kovams teisę į palikimÄ ir nustačius, kad jie palikimÄ priėmė, atsakovui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas pripažintinas iÅ¡ dalies negaliojančiu, nustatant, kad jis ir ieÅ¡kovai paveldi po 3/8 A.

A. palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančio asmens A. A. teisių ir pareigų, nagrinėjamu atveju yra formalÅ«s, neduodantis pagrindo panaikinti sprendimÄ dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes materialinės A. A. teisės nepažeistos. PalikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jis paveldi vienÄ ketvirtÄ ja palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys (CK 5.13 str.). Taigi esant dviems įpėdiniams A. A. ir palikėjos mirusio sÅ«naus vaikams (ieÅ¡kovams) A. A. palikimo dalis nesikeičia, ji lieka viena ketvirtoji dalis palikimo, kuriai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Esant tokioms aplinkybėms apelianto argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo atmetamas, o apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taip pat turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas (93 str. 5 d.). Kadangi ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinamas, ieÅ¡kovams iÅ¡ bylÄ apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o valstybei už ieÅ¡kinį bei apelaicinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas ieÅ¡kovams ir apeliantui buvo atidėta iki sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje žyminis mokestis už turtinį reikalavimÄ apskaičiuojamas pagal 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo ginčo turto vertės dalies, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovai, todėl lygus 3015 Lt, o bendra žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ar apleiacinį skundÄ suma, pridėjus 131 Lt žyminį mokestį už neturtinį reikalavimÄ , lygi 3146 Lt.

Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovai už ieÅ¡kinį sumokėjo po 131 Lt žyminio mokesčio. Å i suma jiems priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas bei žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas buvo atidėtas, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis prietistina valstybei iÅ¡ atsakovo. Atsakovas taip pat privalo atlyginti ieÅ¡kovams jų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas – 2000 Lt, o valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK

326 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ė:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti:

terminÄ priimti A. A. palikimui priimti pratęsti ir nustatyti, kad A. A. ir J. D. palikėjos A. A. palikimÄ priėmė.

Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto 2009 m. lapkričio 17 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. dalį dėl A.

A. palikėjos A. A. palikimo paveldėjimo pripažinti negaliojančiu ir nustatyti, kad A. A. po A.

A. mirties paveldėjo

- tris aÅ¡tuntÄ sias ½ dalies 0,1859 ha žemės sklypo, iÅ¡ jo: miÅ¡kas (duomenys neskelbtini).

- tris aÅ¡tuntÄ sias ½ dalies pastato – viralines (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 2I1p, turinčios 32.0 kv. m užstatyto ploto; ½ dalies pastato-stoginės (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5/1p, turinčios 14.00 kv. m užstatyto ploto; ½ dalis pastato-stoginės (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 6I1p, turinčios 8.00 kv. m užstatyto ploto, esančių (duomenys neskelbtini).

- tris aÅ¡tuntÄ sias ½ dalies pastato-sandėlio paÅ¡arams (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu 1J1ž, turinčio 181,64 kv. m bendro ploto; pastato-lentpjÅ«vės (gaterio) (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 2P1ž, turinčios 44,72 kv. m bendro ploto; pastato-staklių dirbtuves (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 3P1ž, turinčios 172,98 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini) – tris aÅ¡tuntÄ sias ½ dalies pastato-verÅ¡ides (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas indeksu 3ž1p., turinčios 1064,04 kv. m bendro ploto, esančios (duomenys neskelbtini).     Â

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)

131 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 131 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2884 Lt už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, 3146 Lt už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio, 28 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                         Â

                                                                Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                     Â

Algirdas Gailiūnas

                                                                                                     Â

Danutė Milašienė