2019-01-24 Nr. AB-2615-3-61-3-03894-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-69-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03899-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ugniagesių gelbėtojų mokykla (toliau – ir pareiškėjas, Mokykla) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir padavė skundą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, PAGD) direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-403 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 1.12 papunktį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundo turinį.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos skundą dėl PAGD direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-403 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 1.12 punkto, kaip paduotą praleidus terminą ir atsisakius jį atnaujinti, taip pat kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai.

Teismas nurodė, kad buvo nustatyti šie skundo trūkumai: nėra aiškaus ryšio tarp Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-556/2018 ir skundžiamo akto teisėtumo; neaišku kaip aplinkybė, kad skundžiamą aktą priėmęs asmuo (PAGD direktorius) ir Civilinės saugos mokymo skyriaus, kuris buvo pareiškėjos padalinys, vadovė buvo susiję šeimyniniais ryšiais paveikė termino praleidimą, taip pat kokį laikotarpį tęsėsi. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4711-556/2018 yra esminė aplinkybė, kuri leidžia manyti, kad skundžiamas aktas įsakymas yra neteisėtas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė (teismo nutartyje esantys išaiškinimai) šiuo atveju nėra susijusi su termino praleidimu – jeigu Mokyklos interesai buvo pažeisti, suinteresuotas subjektas apie tai turėjo ir galėjo žinoti, o teismo teisės išaiškinimas kitoje byloje galėjo tik sutvirtinti suvokimą, bet pats, kaip savarankiškas pagrindas, nepakeitė situacijos taip, kad tik po jo galėjo išaiškėti, jog pareiškėjo interesas yra pažeistas. Pareiškėjo naujai iš nutarties sužinota aplinkybė buvo ne faktinė aplinkybė, o teisės aiškinimas, todėl ši aplinkybė nelaikytina svarbia aplinkybe terminui atnaujinti.

Teismas dėl aplinkybės, kad PAGD anksčiau vadovavo asmuo, kuris buvo susijęs su asmeniu, kuriam skundžiamas įsakymas buvo galbūt palankus, pasisakė, jog jeigu tai laikytina svarbia priežastimi, reikėtų laikyti, kad pavaldi įstaiga kone visais atvejais negali apskųsti aukštesnės įstaigos įsakymo, kol jai vadovauja jį betarpiškai priėmęs asmuo, tačiau toks aiškinimas negalimas. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų (2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1-327), jau 2017 m. rugsėjo 27 d. PAGD vadovu buvo nebe tas pats asmuo, kuris priėmė skundžiamą aktą. Taigi ši aplinkybė išnyko žymiai anksčiau, nei buvo kreiptasi su skundu į teismą (2018 m. lapkričio 15 d.). Taigi aplinkybė, susijusi su ankstesnio vadovo personalija, šiuo atveju negali būti laikoma svarbia priežastimi. Teismas dėl nurodytų motyvų atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, nutartyje aptarė klausimą ir dėl paties skundo priimtinumo. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeista teisė pagrįstai tikėtis, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo veiklą, bus tinkamai parengti ir priimti laiku, patyrė tiek materialinės, tiek nematerialinės žalos (susijusios su neteisybe, protekcionizmu, teisiniu nihilizmu), tai būtų pagrindas ateityje reikalauti materialinės atsakomybės iš valstybės tarnautojų. Teismas vertino, kad šie pareiškėjo interesai yra per daug abstraktūs, jog sudarytų administracinėje byloje ginamą subjektinę teisę. Skunde Mokykla nenurodo, kaip konkrečiai jai trukdo atlikti funkcijas ir uždavinius skundžiamas aktas, todėl teismo sprendimas šioje byloje nesukeltų teisinių pasekmių Mokyklos atžvilgiu. Pareiškėjas žalos atlyginimo nereikalauja, remiasi tik prielaida, kad ji buvo padaryta ir ateityje jos kažkas reikalaus. Dėl šių motyvų teismas vertino, kad pareiškėjas reiškiamu reikalavimu negina jokios subjektinės teisės ir skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.).

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), taip pat, kad šis skundas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Ugniagesių gelbėtojų mokykla atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-556/2018 paskelbimas nėra laikytina ta data, kada Mokykla sužinojo apie skundžiamu įsakymu pažeistą teisę. Minėta 2018 m. spalio 17 d. nutartimi buvo pateiktas teisės normos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 718) turinio išaiškinimas, kuris iš esmės neatitiko iki šiol tiek Mokyklos, tiek PAGD šios normos taikymo praktikoje. Mokykla iki šios teismo nutarties priėmimo dienos neturėjo nei pagrindo, nei pareigos numatyti, kad teisės normos, kuri iki šiol buvo taikyta netinkamai, pagrindu atlikti įstaigos struktūriniai pakeitimai yra galbūt nepagrįsti ir neteisėti. Minėti struktūriniai pakeitimai yra reikšmingi ne tik Mokyklos, kaip valstybės institucijos veiklai, tačiau ir su Mokyklos struktūra nesusijusiems subjektams, t. y., Mokykla, kaip mokymo įstaiga, teikdama tam tikras mokymo paslaugas, suteikė teisę jai nepavaldiems ūkio subjektams atlikti tam tikrus veiksmus civilinės saugos srityje.

Mokyklos nuomone, prieštaringas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties sužinota aplinkybė buvo ne faktinė, o teisės aiškinimas, todėl tai nėra laikytina svarbia aplinkybe. Teisiniai ginčai yra identiški, todėl faktinės aplinkybės, jų konstatavimas ir vertinimas taip pat yra tapatūs bei reikšmingi šio ginčo kontekste. Be to, teismas neturėtų paneigti teisminio precedento principo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į skunde pareikštus motyvus dėl buvusių santuokos ryšių, sutrukdžiusių nepraleidžiant apskundimo termino teismui apskųsti 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1-403, nes būtent tokiomis aplinkybėmis ir būtent nurodyti santykiai turėjo įtakos skundžiamo įsakymo teisėtumo preziumavimui Mokykloje. Tai, kad PAGD vadovas 2017 m. rugsėjo 27 d. jau buvo pasikeitęs, negalėtų ir neturėtų būti pagrindine aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo, tai papildoma aplinkybė, kuriai esant tapo galimas skundžiamo įsakymo teisėtumo kvestionavimas. Tik po 2018 m. spalio 17 d. teismo nutarties paskelbimo ir esant pasikeitusioms sąlygoms tiek PAGD, tiek Mokykloje, kreipimasis į teismą dėl galbūt neteisėto PAGD direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo tapo ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pareiškėjo nuomone, jo nurodyta pažeista subjektinė teisė yra aiški ir pagrįsta, kadangi ji buvo pažeista, turėtų būti ginama. Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad nesant kitos ginamos subjektinės teisės, turėtų būti reiškiamas žalos atlyginimo reikalavimas. Žalos atlyginimo reikalavimas galėtų būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, jog Mokykla nereikalauja materialinės žalos atlyginimo, nėra tokie skundo trūkumai, dėl kurių reikalavimas būtų apskritai nesuprantamas ir dėl to teismo procesas pagal skundo reikalavimą, kuris skunde yra aiškiai suformuluotas, apskritai negalėtų būti pradedamas. Skundo reikalavimų formulavimas yra išimtinė pareiškėjo diskrecija ir būtent pareiškėjas sprendžia, kokia apimtimi juos pareikšti. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo atskirojo skundo patenkinimo atveju jis norėtų patikslinti skundą, nes dėl techninės klaidos nurodė ne tą atsakovą, kuris turėtų būti PAGD.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos skundą dėl PAGD direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-403 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 1.12 punkto, kaip paduotą praleidus terminą ir atsisakius jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), taip pat kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti nustatęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4711-556/2018 ir joje esantys teisės išaiškinimai bei aplinkybės, susijusios su ankstesnio pareiškėjo darbuotojų šeiminiais ryšiais su PAGD vadovybe negali būti laikomos svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių pažeistų subjektinių teisių, todėl jo skundo patenkinimas iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių, dėl to skundas nenagrinėtinas teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo nurodytos skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujintinas, o jo skundas atitiko formalius reikalavimus, keliamus ABTĮ.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, jog kai bylos šalimi yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-72/2011).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Taip pat aktuali ir praleisto termino trukmė, t. y. ar terminas buvo praleistas nežymiai, ar nuo termino eigos pradžios praėjo ilgas laikas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti PAGD direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-403 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų keičiamų pareigybių ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 1.12 punktą. Skundas teismui paduotas 2018 m. lapkričio 15 d. (b. l. 1). Pareiškėjas nenurodo, kada susipažino su Įsakymu, bet iš Įsakymo turinio matyti, kad skundžiamu aktu nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo keičiama Mokyklos struktūra, pareigybių sąrašas ir Mokyklos viršininko pareigybės aprašymas. Todėl Mokykla, kaip valstybinė institucija, pavaldi PAGD, negalėjo būti nesusipažinusi su minėtu dokumentu jau jo priėmimo dieną.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad PAGD direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakumu Nr. 1-327 patvirtino naują Mokyklos struktūrą, pripažino netekusia galios Mokyklos struktūrą, patvirtintą Įsakymu su visais pakeitimais ir papildymais, nustatė, kad šis jo įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. vasario 1 d. (b. l. 20). Vėliau – 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 4-152 Mokyklos direktorius, vadovaudamasis PAGD direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1-327 patvirtino Mokyklos Mokymo skyriaus nuostatus. Taigi vėliausiai 2017 m. gruodžio 15 d. Mokyklai buvo žinoma apie Įsakymą, o Mokykla, kaip valstybės institucija, be kita ko, pavaldi PAGD, turėjo suprasti Įsakymo 1.12 punktu sukeliamas teisines pasekmes ir galbūt pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas, kaip minėta, skundą teismui padavė 2018 m. lapkričio 15 d., taigi skundo padavimo teismui terminą praleido žymiai.

Pareiškėjo teigimu, apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-556/2018 ir joje pateiktų teisės išaiškinimų taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o kreipimasis į teismą tapo galimu tik pasikeitus PAGD ir Mokyklos vadovybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio, o ne objektyvios, ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti praleistą terminą. Kaip minėta, Mokyklai, kaip valstybės institucijai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjo nurodoma administracinė byla Nr. A-4711-556/2018, su kurios išnagrinėjimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjas iš esmės sieja sužinojimo apie savo galbūt pažeistas teises termino pradžią, Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradėta 2018 m. vasario 28 d. priėmus pareiškėjos šioje byloje skundą, o Mokykla minėtoje byloje buvo atsakovas.

Taigi, aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus nebuvo pakankamai operatyvus ir rūpestingas, jo procesinis elgesys vertintinas kaip jo pasirinktas teisių gynybos būdas. Pareiškėjas jokių kitų svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Pareiškėjo nurodomos priežastys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius bent vieną iš atsisakymo priimti skundą pagrindų, nustatytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, skundą teismo pirmininko ar teisėjo motyvuota nutartimi atsisakoma priimti. Nagrinėjamu atveju nustačius skundo atsisakymo priimti pagrindą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t. y., kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir šis terminas neatnaujinamas, kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų nagrinėjimas tampa iš esmės neaktualus.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti skundą dėl Įsakymo 1.12 punkto panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ugniagesių gelbėtų mokyklos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė