2017-03-01 Nr. AB-4914-3-61-3-04802-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-210-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04802-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl veiksmų teisėtumo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. raštus ir priteisti iš Lietuvos banko 315 573,76 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) DNB banke nėra teisėtai sprendžiamas klausimas dėl saugaus atsiskaitymo internete paslaugos atsisakymo, neinformavimo dėl nurodytų sąlygų prieš užsakant kortelę, leidimo atsisakyti neužsakytos paslaugos. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos bankas veikė neteisėtai, nes nekompetentingai ir nekvalifikuotai atsakė į pareiškėjo skundus, nevykdė pareigų, susijusių su bankų priežiūra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti S. F. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę dėl kilusio ginčo išsprendimo iš esmės nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.913-6.928 straipsniais, nurodė, kad AB DNB banko veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai dėl Lietuvos banko raštų panaikinimo ir žalos, atsiradusios dėl šio viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl šie reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos banko veiksmų teisėtumo įvertinimas yra susijęs su AB DNB banko civilinio pobūdžio veiksmų, dėl kurių iš esmės ir yra keliamas ginčas, vertinimu.

Teismas darė išvadą, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Lietuvos banko sprendimais, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas iš esmės spręsti ginčą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl tarp jo ir Lietuvos banko kilusio ginčo išsprendimo iš esmės jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (teismingumo byla Nr. T-68/2016).

II. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ar perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos Liudmilos Zaborovskos veikos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjos Liudmilos Zaborovskos atžvilgiu.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundą padavė dėl valdžios funkcijos vykdytojo – Lietuvos banko, neteisėtų ir nusikalstamų veikų, pareigų nevykdymo, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio proceso kodeksu. Pareiškėjo manymu, administracinis teisinis santykis skunde akivaizdžiai vyrauja, todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme. Pareiškėjo nuomone, blogiausiu atveju teismas galėjo išskirti skundo reikalavimus į atskirą bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. F. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis dėl to, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-68/2016, kurioje spręstas iš esmės analogiško pobūdžio skundo reikalavimų teismingumo klausimas, t. y. iš esmės panašiai kaip ir šiuo atveju, skundu buvo prašoma panaikinti Lietuvos banko raštą, priteisti iš Lietuvos banko turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš AB SEB banko turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Aptariamoje Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo byloje akcentuota, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos iš AB DNB banko, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, atlyginimo yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.913-6.928 straipsniai). AB DNB banko veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir šio juridinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad minėtas reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad reikalavimai dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštų panaikinimo ir žalos, atsiradusios dėl šio viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl šie reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos banko veiksmų teisėtumas šiuo atveju yra susijęs su AB DNB banko civilinio pobūdžio veiksmų, dėl kurių yra keliamas ginčas iš esmės, vertinimu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo skunde apibrėžti teisiniai santykiai, iš kurio kilo ginčas, yra mišrūs, tačiau juose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-552/2017)

Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Šiuo atveju pareiškėjas skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų, todėl šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą. Pareiškėjui išlieka fundamentali teisė kreiptis teisminės gynybos, paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą teismo nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo, adresuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai L. Zaborovskai, pažymėtina, jog teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo prašymų reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė