eb546b99-e048-42fe-9ac4-328e14c10a7b · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-5027-289/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00600-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms L. D., R. Å . ir jas atstovaujančios Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos atstovei A.

K., dalyvaujant atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovams Elvinai BrÅ«zgei ir M. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje, vaizdo konferencijų bÅ«du, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programÄ , iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymo Nr. 2-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R.

Å .” ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymo Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.” (toliau – ir Ä®sakymai) panaikinimo. PareiÅ¡kėjų skunde (b. l. 1-19) ir atstovės paaiÅ¡kinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad PareiÅ¡kėjos L. D. ir R. Å . yra statutinės pareigÅ«nės ir vykdo tarnybÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - ir Å iaulių TI, ir Atsakovas, ir įstaiga) Saugumo valdymo skyriaus (toliau - ir SVS) specialisčių dinaminei priežiÅ«rai pareigose, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos narės. 2021 m. vasario 4 d.

Å iaulių TI buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 20-283 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisčių dinaminei priežiÅ«rai L. D. ir R. S. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo” (toliau - IÅ¡vada). Joje siÅ«loma pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos padarė tarnybinį nusižengimÄ , kadangi pažeidė Saugaus elgesio su suimtaisiais (nuteistaisiais) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-40 (toliau - ApraÅ¡as), 6 ir 10 punktus, SVS specialisto (dinaminei priežiÅ«rai) pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Å iaulių TI direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d.

įsakymu Nr. 1/01-228, (toliau - Pareigybės aprašymas) 5.10, 5.12, 5.14. papunkčius ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (toliau - Pataisos pareigūnų veiklos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį. Remiantis Išvada, buvo priimti 2021 m. vasario 22 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 2-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.” ir 2021 m. vasario 22 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“ (toliau - Skundžiami įsakymai), kuriais pareiškėjoms buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimai.

Su paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis nesutinka. PareiÅ¡kėjų nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas ir faktinės aplinkybės buvo vertintos tendencingai. Atsakomybė pareiÅ¡kėjoms taikoma neatsižvelgiant į darbdavio, t. y. paties Atsakovo, įtakÄ , nesudarant objektyvių galimybių pareiÅ¡kėjoms veikti reikalaujamu bÅ«du. PareiÅ¡kėjų elgesyje konstatuojama tyčinė kaltė, tinkamai neanalizuojant ir neatskleidžiant jos turinio. Todėl mano, kad skundžiami įsakymai, kuriais pareiÅ¡kėjoms paskirtos tarnybinės nuobaudos, yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Pažymėtina, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas - šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo” pakeitimo“ (toliau - Tvarkos aprašas) 3 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai:

1) neteisėta veika;

2) tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė;

3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius - ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Taigi tam, kad pareigÅ«no veikoje bÅ«tų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties buvimÄ , bÅ«tina nustatyti visų bÅ«tinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimÄ , t. y. bÅ«tina objektyviai bei vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti neteisėtos veikos - konkrečiam pareigÅ«nui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo - faktÄ bei pareigÅ«no kaltę.

Vadovaujantis teisės doktrininiu aiÅ¡kinimu, neteisėta veika gali pasireikÅ¡ti dviem formom - veikimu arba neveikimu. Veikimas - tai aktyvus sÄ moningas asmens elgesys, pasireiÅ¡kiantis konkrečiais veiksmais. Neveikimas - tai pasyvus asmens elgesys, kai pastarasis nesielgia taip, kaip privalo elgtis, esant konkrečioms sÄ lygoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas, kuriuo gali pasireikÅ¡ti neteisėtas pareigÅ«no elgesys, turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis. 2018 m. vasario 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018 pažymėjo, „<...> kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. <...> neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalykÄ tokio pobÅ«džio bylose - ar asmuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ ; ar Å¡iÄ veikÄ , neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. <...> Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma iÅ¡vada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta“.

Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, LVAT yra pažymėjęs, kad objektyviÄ jÄ tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 straipsnio 6 dalis). Viena iÅ¡ svarbiausių tokios procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. TyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamÄ pažeidimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje iÅ¡vadoje. <...>“ Taigi tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) privalo surinkti visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ apie galimas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kuri privalo bÅ«ti objektyvi, ir, tik įvertinus objektyviai nustatytų aplinkybių visumÄ , privalo nustatyti visus tarnybinei atsakomybei kilti bÅ«tinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, kurie turi atsispindėti (bÅ«ti apraÅ¡yti) tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje.

Pareiškėjų nuomone, tarnybinė atsakomybė joms taikoma tendencingai įvertinus visas pareiškėjų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Pareiškėjos yra kaltinamos neveikimu, objektyviai neįvertinus, kad pastarajam dėl galimybės veikti tiesioginę įtaka turėjo paties Atsakovo nerūpestingas elgesys. Pareiškėjos yra kaltinamos pažeidus bendro pobūdžio teisės normas elgesiu, kuris kaip konkretus elgesio modelis nėra apibrėžtas jokiame teisės akte, todėl pats savaime negali būti laikomas neteisėtu.

Todėl mano, kad nėra bÅ«tino aukščiau nurodytais teisės aktais nustatyto ir teismų praktikos suformuluoto teisinio pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę jų atžvilgiu. ApraÅ¡o 6 punkte yra nustatyta, kad „<...> PareigÅ«nas, nuteistojo iki gyvos galvos iÅ¡leidimo iÅ¡ gyvenamosios kameros bei lydėjimo korpuso koridoriais ar režiminėje teritorijoje metu, privalo neÅ¡ioti savisaugai iÅ¡duotÄ liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių, bei atlikti iÅ¡leidžiamam nuteistajam iki gyvos galvos asmens kratÄ â€. 2021 m. sausio 25 d. abi pareiÅ¡kėjos pateikė paaiÅ¡kinimus dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-173 ir Nr. 20-174 (toliau - PaaiÅ¡kinimai), kuriuose patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. vesdamos nuteistuosius iki gyvos galvos laisvalaikio užimtumui į treniruoklių salę nedėvėjo liemenių, apsaugančių nuo dÅ«rių.

Tačiau tai lėmė objektyvios tuo metu Å iaulių TI egzistavusios aplinkybės, nebuvus tinkamo pareigÅ«nų aprÅ«pinimo minėtomis specialiosiomis apsaugos priemonėmis. 2020 m. gruodžio 26 d. nuteistuosius iki gyvos galvos S. R. ir A. D. iÅ¡ jų gyvenamosios kameros, o vėliau ir nuteistÄ jį iki gyvos galvos D. A. iÅ¡ jo gyvenamosios kameros iÅ¡leidinėjo ir visų Å¡ių asmenų asmens kratas atliko kitas pareigÅ«nas, nes nuteistiesiems asmens kratas atlieka tik tos pačios lyties pareigÅ«nas.

PareiÅ¡kėjos minėtus nuteistuosius nuvedė į treniruoklių salę ir turėjo parvesti iÅ¡ ten į kameras. Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, tiek kratÄ atliekantis pareigÅ«nas, tiek pareiÅ¡kėjos konkrečioje situacijoje turėjo dėvėti liemenes, apsaugančias nuo dÅ«rių. Tačiau pabrėžtina, jog to padaryti objektyviai nebuvo įmanoma, nes pareigÅ«nai, galima pabrėžti - dinaminės priežiÅ«ros specialistai, nurodytomis liemenėmis nėra tinkamai aprÅ«pinti. Dar 2020 m. kovo 6 d.

Å iaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-75 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-02-28 raÅ¡te Nr. (1.39E)7R-1337 „Dėl pataisos pareigÅ«nų saugumo priemonių ir nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sÄ lygų” nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-02-28 raÅ¡te Nr.(1.39E)7R-1337 „Dėl pataisos pareigÅ«nų saugumo priemonių ir nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sÄ lygų“ nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo planas (toliau - TrÅ«kumų Å¡alinimo planas), kurio 2 punktu buvo iÅ¡skirtas trÅ«kumas:

„Stacionariuose postuose, kuriuose ypatingai didelis nuteistųjų judėjimas, pareigÅ«nai nepakankamai aprÅ«pinti savisaugos priemonėmis“. Atsižvelgiant į tai buvo numatyta priemonė pastarajam trÅ«kumui Å¡alinti: „IÅ¡duoti nuo dÅ«rių apsaugančias liemenes pareigÅ«nams, vykdantiems tarnybÄ priežiÅ«ros postuose, kuriuose laikomi nuteistieji iki gyvos galvos“. Tačiau nustatytas trÅ«kumas nebuvo tinkamai paÅ¡alintas. Nuo dÅ«rių apsaugančios liemenės nėra iÅ¡duodamos pareigÅ«nams, kad kiekvienas, kai jam reikalinga, galėtų apsirengti bÅ«tent jam iÅ¡duotÄ liemenę ir atlikti atitinkamas funkcijas.

Todėl IÅ¡vados teiginys, kad pareiÅ¡kėjos turėjo galimybę kreiptis į „vyriausiÄ jį specialistÄ dėl liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių iÅ¡davimo, o neiÅ¡davus jos atsisakyti vesti nuteistuosius iki gyvos galvos, kadangi taip bÅ«tų pažeistos ApraÅ¡o nuostatos“, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, - niekas pareigÅ«nams asmeniÅ¡kai tokių liemenių neiÅ¡duoda. Tokių liemenių įstaigoje net nėra didesnio skaičiaus, kad keli pareigÅ«nai vienu metu galėtų jas dėvėti pasikeisdami, nesudarant kliūčių sklandžiai vykdyti kelias funkcijas.

Ä®gyvendinant minėtÄ TrÅ«kumų Å¡alinimo plane numatytÄ priemonę, buvo iÅ¡duota po vienÄ nuo dÅ«rių apsaugančiÄ liemenę kiekvienam režiminio korpuso aukÅ¡tui. IÅ¡vadoje yra detalizuojama: „įstaigoje yra 4 liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių (1 - gyvenamajame SVS kabinete I-a aukÅ¡te, 1 - SVS pamainos specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje Il-a aukÅ¡te, 1 - SVS specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje IlI-a aukÅ¡te, 1 - prie pasivaikščiojimo kiemelių)”. Prireikus, tomis liemenėmis naudojasi korpuso vyresnieji ar jaunesnieji specialistai, dirbantys tame korpuse esančiuose priežiÅ«ros postuose.

PareiÅ¡kėjos yra SVS specialistės dinaminei priežiÅ«rai ir ateina į korpusÄ atlikti tam tikrų funkcijų bei veiksmų su nuteistaisiais, bet nuolat tarnybos atitinkamo korpuso priežiÅ«ros postuose nevykdo. Todėl pareiÅ¡kėjos, neturėdamos joms, kaip dinaminės priežiÅ«ros specialistėms, iÅ¡duotų nuo dÅ«rių apsaugančių liemenių, atėjusios į režiminį korpusÄ , neieÅ¡ko, ar tuo metu poste yra ar nėra naudojama liemenė, kad galėtų jÄ pasiimti. Juolab, kad, kaip minėta, poste yra viena liemenė, o jÄ , pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , konkrečioje situacijoje turėjo vilkėti nuteistųjų asmens kratÄ atliekantis pareigÅ«nas.

Taigi pareiÅ¡kėjos nuo dÅ«rių apsaugančių liemenių nedėvėjo, nes jų neturėjo. IÅ¡vadoje yra formuluojama Atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėjos tas liemenes iÅ¡ skirtingų įstaigos aukÅ¡tų turėjo susirankioti: „darytina prielaida, kad nei viena, nei kita SVS specialistė dinaminei priežiÅ«rai net nedėjo pastangų pasiimti liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių iÅ¡ režiminio korpuso kitų aukÅ¡tų. Ir tai bÅ«tų priimtinas ir teisingas ir atitinkantis saugiÄ situacijÄ elgesys <...> Susidarius situacijai, kuomet vienu metu yra naudojamos visos įstaigoje esančios liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, paprasčiausiai iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , kada jos bus atlaisvintos, kad bÅ«tų galima saugiai ir nepažeidžiant teisės aktų įvykdyti savo darbines funkcijas <...>”.

Tai reiÅ¡kia, darbdaviui nevykdant pakankamo darbuotojų aprÅ«pinimo bÅ«tinomis apsaugos priemonėmis, iÅ¡ darbuotojų, Å¡iuo atveju iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, specialisčių dinaminei priežiÅ«rai, yra reikalaujama savo papildomais veiksmais pačioms iÅ¡spręsti minėtÄ nepakankamo aprÅ«pinimo problemÄ ir tokiu bÅ«du vykdyti teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjų nuomone, toks reikalavimas yra neteisėtas. IÅ¡vadoje yra teigiama: „<...> specialistės, vykdydamos Pareigybės apraÅ¡yme 5.4. papunktyje numatytÄ funkcijÄ - organizuodamos ir vykdydamos nuteistųjų iki gyvos galvos užimtumÄ turi galimybę dėliotis ir planuoti savo darbo dienos užimtumÄ , taip kaip joms yra patogiau.

Jokie teisės aktai nenumato, kad bÅ«tent vienÄ ar kitÄ valandÄ privalo nuteistasis iki gyvos galvos bÅ«ti iÅ¡vestas į užimtumÄ . PareigÅ«nės privalo įvertinti esamÄ situacijÄ , įžvelgti galimas (realias) grėsmes ir priimti vykdant tarnybÄ optimaliausiÄ sprendimÄ , dėliojantis dienos darbų eigÄ , t. y. jei režiminio korpuso Il-a aukÅ¡te esanti liemenė nuo dÅ«rių reikalinga kitam pareigÅ«nui, planuojant lydėt nuteistÄ jį iki gyvos galvos, susiorganizuoti liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių iÅ¡ kito režiminio aukÅ¡to <...>”.

Tačiau pabrėžtina, kad tokie teiginiai yra subjektyvÅ«s ir taip pat neturi teisinio pagrindimo. Joks pataisos pareigÅ«nas, taip pat ir specialistas dinaminei priežiÅ«rai, neplanuoja savo darbo dienos užimtumo tarnyboje kaip jam yra patogiau. PareigÅ«nas, atlikdamas veiksmus su nuteistaisiais, specialistas, atsakingas už dinaminę priežiÅ«rÄ , organizuodamas nuteistųjų užimtumÄ , privalo atsižvelgti į nuteistųjų dienotvarkę. 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau- Instrukcija) 25.1 papunktyje yra numatyta, kad pataisos pareigÅ«nas, atliekantis dinaminės priežiÅ«ros funkcijas, sudaro suimtiesiems (nuteistiesiems) iki 7 dienų individualaus užimtumo planus, nustatydamas laikÄ darbui, mokymuisi, pasimatymams, pasivaikščiojimui, skambinimui telefonu, maitinimuisi, prausimuisi duÅ¡e, socialinės reabilitacijos užsiėmimams, susitikimams su advokatu, vizitui pas sveikatos priežiÅ«ros specialistÄ , taip pat užsiėmimams individualia ar kita veikla.

Taigi nuteistieji turi individualų užimtumo planÄ , pagal kurį jau iÅ¡ anksto bÅ«na paderinta bei žinoma, kada, kokia veikla nuteistieji užsiims. Todėl akivaizdu, jog nuteistasis apie tai, kada, pavyzdžiui, jis eis sportuoti, informacijÄ gauna iÅ¡ anksto, o ne tÄ pačiÄ minutę, kai pareigÅ«nai susiorganizuoja liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių, kad galėtų jį iÅ¡vesti iÅ¡ kameros į sporto patalpas. Be to, dienos bėgyje privalo bÅ«ti užtikrinamas ne vieno, o keliolikos nuteistųjų užimtumas, todėl turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nuteistųjų dienotvarkes tarpusavyje.

Taigi tam, jog vyktų normalus darbas, ir kad pareiÅ¡kėjos galėtų laiku bei tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, jos negali užsiimti tuo, kÄ privalo užtikrinti bei organizuoti darbdavys. PareiÅ¡kėjų nuomone, IÅ¡vada aiÅ¡kiai rodo, jog pareiÅ¡kėjos, iÅ¡ esmės, yra kaltinamos dėl to, kad pačios nesusiorganizavo liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių iÅ¡ kitų režiminių aukÅ¡tų, nes tik pastarasis neveikimas tiesiogiai ir lėmė, kad neturėjo galimybės įvykdyti ApraÅ¡o 6 punkte numatyto reikalavimo.

Tačiau, vadovaujantis protingumo bei atsakomybės darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiuose pasiskirstymo principais, pareiškėjos, specialistės dinaminei priežiūrai, neturi pareigos aktyviais veiksmais ieškoti būdų apsirūpinti specialiosiomis priemonėmis, kurios joms asmeniškai nėra išduotos, o objektyvios galimybės gauti tokias priemones konkrečios funkcijos vykdymo vietoje nėra. Kaip minėta, konkrečioje situacijoje į treniruoklių salę išvedant nuteistuosius iki gyvos galvos buvo reikalingos trys liemenės iš įstaigoje skirtinguose aukštuose esančių keturių liemenių.

TÄ vienintelę liemenę, kuri buvo konkrečiame aukÅ¡te, vadovaujantis ApraÅ¡o 6 punktu, turėjo dėvėti nuteistuosius iÅ¡ kamerų iÅ¡leidinėjęs ir jų asmens kratas atlikinėjęs pareigÅ«nas. PareiÅ¡kėjoms reikalingų apsaugos priemonių, kurias galėtų pasiimti ir pasinaudoti, vykdant ApraÅ¡o 6 punkte numatytÄ reikalavimÄ , funkcijų vykdymo vietoje nebuvo. Tokiu bÅ«du Atsakovas, t. y. darbdavys, tiesiogiai darė įtakÄ tam, jog nebuvo objektyviai užtikrintos galimybės mums tinkamai vykdyti nurodyto teisės akto reikalavimus.

ApraÅ¡o 10 punkte yra nustatyta, kad „PareigÅ«nai, tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles privalo neÅ¡iotis su savimi ir jas laikyti joms skirtuose dėkluose <...> “. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktuose PaaiÅ¡kinimuose yra patvirtinę, kad 2020 m. gruodžio 26 d. kiekvienai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų buvo iÅ¡duotos Å¡ios specialiosios priemonės: vaizdo registratorius, radijo ryÅ¡io stotelė, dujos, lazda ir antrankiai. L. D. yra paaiÅ¡kinusi, kad „visas specialiÄ sias priemones, iÅ¡skyrus lazdÄ , neÅ¡iojausi su savimi.

Lazdos su savimi neturėjau, nes man nebuvo iÅ¡duotas dėklas, į kurį aÅ¡ būčiau galėjusi tinkamai jÄ Ä¯sidėti. Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ , „PareigÅ«nai, tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles privalo neÅ¡iotis su savimi ir jas laikyti joms skirtuose dėkluose <...>“. Pabrėžia, kad Å¡io punkto įgyvendinti tinkamai pareiÅ¡kėjai jau kurį laikÄ neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių, nes pareiÅ¡kėjai nėra iÅ¡duotas specialiosioms priemonėms neÅ¡ioti skirtas dėklas.

Dar 2020 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėja L. D. raÅ¡tu teikusi praÅ¡ymÄ (Nr. 20-1017) Å iaulių TI administracijai, kad toks dėklas pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl pareiÅ¡kėja kiekvienÄ kartÄ tarnyboje pati turi sugalvoti, kokiu bÅ«du su savimi neÅ¡iotis visas jai iÅ¡duodamas specialiÄ sias priemones. Mažesnių gabaritų ir paprasčiau prie aprangos pritaisomas priemones kažkokiu bÅ«du neÅ¡ioti nebuvo itin sudėtinga. Tačiau lazdos bet kur bet kaip įsidėti nėra galimybių.

Å iÄ specialiÄ jÄ priemonę neÅ¡iotis tiesiog rankoje negalėjo, nes tokiu atveju įvairius bÅ«tinus veiksmus bÅ«tų turėjusi atlikti tik viena ranka, kas nepriimtina, ar kažkokio veiksmo atlikimui tÄ lazdÄ bÅ«tų turėjusi pasidėti, kas, jos nuomone, taip pat nepriimtina. Taigi, neturėdama specialiosioms priemonėms susidėti tinkamo dėklo 2020 m. gruodžio 26 d. apraÅ¡omo įvykio metu lazdos su savimi neturėjo. Ji tuo metu buvo rakinamame jos darbo kabinete, spintoje. R. Å . yra paaiÅ¡kinusi, kad:

„visuomet visas man iÅ¡duodamas specialiÄ sias priemones neÅ¡iojuosi su savimi. Todėl, teikdama šį paaiÅ¡kinimÄ , net negaliu patvirtinti ar paneigti, kadangi nepamenu, jog kažkurios iÅ¡ specialiųjų priemonių PraneÅ¡ime minimo įvykio metu prie savęs neturėjau. Galiu tik patvirtinti, jog nei vienos iÅ¡ tų priemonių tÄ dienÄ nenaudojau. Visas specialiÄ sias priemones, jas gavusi, nuolat neÅ¡ioju ir nenusiimu visos pamainos metu, naudodama tam tikrÄ dirÅ¾Ä , nes specialaus dėklo, į kurį daroma nuoroda ApraÅ¡o 10 punkte, aÅ¡ neturiu, - jis man nėra iÅ¡duotas.

Jeigu dirbu kabinete, sėdžiu prie stalo ir rengiu dokumentus, lazdÄ iÅ¡ to diržo iÅ¡sitraukiu, nes su ja sėdėti nėra patogu. Todėl tokiais atvejais, žinoma, reikia bÅ«ti atidžiai, ir apsižiÅ«rėti, kad, einant pas nuteistuosius, lazdÄ pasiimčiau, o ne palikčiau kabinete. Vykdydama tarnybÄ stengiuosi bÅ«ti apdairi, anksčiau niekada nesu gavusi aukÅ¡tesnes pareigas užimančių pareigÅ«nų pastabų, jog nesineÅ¡ioju specialiųjų priemonių”. Tarnybinio patikrinimo metu surinktoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuota, jog abi pareiÅ¡kėjos, vesdamos nuteistuosius iki gyvos galvos S. R. ir A.

D., o vėliau ir nuteistÄ jį iki gyvos galvos D. A., su savimi lazdų neturėjo. Todėl tai nėra ginčo objektas. Tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste yra svarbios aplinkybės, kuriomis minėtos specialiosios priemonės neturėjo. Abi yra nurodžiusios, jog 2020 m. gruodžio 26 d., pradėdamos tarnybÄ , buvo gavusios specialiÄ sias priemones, tačiau Atsakovas nebuvo užtikrinęs, jog kartu pareiÅ¡kėjoms bÅ«tų iÅ¡duotas dėklas, skirtas tokių priemonių laikymui. Dėklo, skirto laikyti ir neÅ¡ioti specialiÄ sias priemones, pareiÅ¡kėjos nei iki 2020 m. gruodžio 26 d., nei vėliau nebuvo gavę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ tarnyboje pačios turi galvoti, kokiu bÅ«du su savimi neÅ¡iotis visas iÅ¡duodamas specialiÄ sias priemones. Tačiau ne visada toks bÅ«das randasi. IÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad specialistė L. D. „<...> turėjo galimybę kreiptis į tÄ dienÄ už tarnybos organizavimÄ Ä¯staigoje atsakingÄ SVS specialistÄ , dėl laikino lazdai laikyti dėklo iÅ¡davimo, negavus jo atsisakyti priimti lazdÄ , kol nebus iÅ¡duotas dėklas lazdos laikymui <...>”. Kaip jau minėta, dėklo, skirto laikyti ir neÅ¡ioti specialiÄ sias priemones, pareiÅ¡kėjos nei iki 2020 m. gruodžio 26 d., nei vėliau nebuvo gavusios.

Tai, kad tokių dėklų neturi kiekvienÄ pamainÄ , ne tik tÄ dienÄ , Atsakovui buvo žinoma. Todėl yra nepagrįstas argumentas, kad bÅ«tent tÄ pamainÄ turėjo bÅ«ti kreiptasi į už tarnybos organizavimÄ Ä¯staigoje atsakingÄ SVS specialistÄ ir praÅ¡yta laikino lazdai laikyti dėklo iÅ¡davimo. Jeigu toks dėklas buvo, jis turėjo bÅ«ti laikinai iÅ¡duotas, be jokių praÅ¡ymų, su specialiosiomis priemonėmis. Jeigu joks, kad ir laikinas, dėklas neiÅ¡duodamas, reiÅ¡kia, jo nėra. Beje, 2020 m. kovo 1 d.

L. D., kaip minėtam yra raÅ¡tu teikusi praÅ¡ymÄ (Nr. 20-1017) Å iaulių TI administracijai, kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas dėklas, skirtas laikyti ir neÅ¡ioti specialiÄ sias priemones. Å i aplinkybė tarnybinio patikrinimo metu yra nustatyta ir patvirtinta, kas rodo, jog Atsakovui apie tai, jog specialistė dinaminei priežiÅ«rai L. D. neturi dėklo, buvo žinoma. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra dokumentas, patvirtinantis, jog dėl minėto praÅ¡ymo buvo suraÅ¡yta rezoliucija: „<...> Esant diržų trÅ«kumui svarstyti galimybę darbo metu iÅ¡duoti liemenę su dėklais spec. priemonėms”.

Tačiau nei dėklas-diržas, nei liemenė su dėklais nebuvo iÅ¡duota. Tokiu bÅ«du Atsakovas nevykdė savo pareigos aprÅ«pinti pareigÅ«nus reikalingomis priemonėmis, o atsakomybę dėl tokių priemonių susiradimo perkėlė patiems pareigÅ«nams. Negana to, IÅ¡vadoje formuluojamos teisinio pagrindo neturinčios prielaidos, jog, negavus dėklo, specialistė L. D. neva turėjo galimybę „<...> atsisakyti priimti lazdÄ , kol nebus iÅ¡duotas dėklas lazdos laikymui <...>“. Jokie teisės aktai nenumato galimybės pareigÅ«nams atsisakyti priimti specialiÄ sias priemones.

Atsisakius jas priimti, bÅ«tų pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl tyčinio neveikimo. Todėl nei vienas pareigÅ«nas sÄ moningai tokių situacijų nekelia. Minėtas dar 2020 m. kovo 1 d. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas buvo mėginimas teisėtomis priemonėmis spręsti susidariusiÄ situacija, tačiau tai nedavė pageidaujamo rezultato. Tokiu bÅ«du faktinės aplinkybės rodo, kad tinkamam ApraÅ¡o 10 punkte nustatyto reikalavimo vykdymui tiesioginę įtakÄ turėjo Atsakovo elgesys, neužtikrinus reikalingų priemonių iÅ¡davimo.

Å iuo atveju IÅ¡vados turinys taip pat aiÅ¡kiai rodo, jog pirmiausia yra akcentuojamas neveikimas nesusiorganizavus dėklo specialiosioms priemonėms laikyti, nes pastarasis tiesiogiai ir lėmė neturėjimÄ galimybės pilnai laikytis ApraÅ¡o 10 punkte numatyto reikalavimo. Tačiau, vadovaujantis protingumo bei atsakomybės darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiuose pasiskirstymo principais, darbuotojui negali bÅ«ti perkeliama pareiga pačiam apsirÅ«pinti ar rÅ«pintis darbui (tarnybai) reikalingomis priemonėmis, kurias privalo užtikrinti darbdavys kiekvienos darbo dienos (pamainos) metu.

Tokiu bÅ«du Atsakovas, t. y. darbdavys, tiesiogiai darė įtakÄ tam, jog nebuvo objektyviai užtikrintos galimybės tinkamai vykdyti ApraÅ¡o 10 punkte numatyto reikalavimo. Pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos: 5.10. kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų <...>, operatyviai reaguoja į pastebėtus pažeidimus ir imasi reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoja suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imasi priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui <...; 5.12. užtikrina teisėtÄ prievartos naudojimÄ <...>; 5.14. stebi nuleistųjų ir suimtųjų elgesį <...> Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato pataisos pareigÅ«no pareigÄ â€žapsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei“.

IÅ¡vadoje nurodoma, jog Pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų nesilaikė, nes operatyviai nesureagavo į pastebėtus pažeidimus, nesiėmė tinkamų priemonių režimo reikalavimų užtikrinimui, konfliktinių situacijų likvidavimui, iÅ¡skyrus kolegų iÅ¡kvietimÄ . Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies atitinkamÄ nuostatÄ pažeidė, nes atvedė nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ) į užimtumo patalpas, prieÅ¡ tai iÅ¡ jos neiÅ¡vedus ten buvusių nuteistųjų, neužkardė nuteistojo iki gyvos galvos D.

A. nekliudomo įėjimo į užimtumo patalpas, bei iki kolegų atvykimo nesiėmė tinkamų priemonių konfliktinei situacijai suvaldyti, nenaudojo psichinės, fizinės prievartos, dujų, skirtų asmens apsaugai (iÅ¡skyrus kolegų iÅ¡kvietimÄ ). Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio norma, kurios pažeidimas negali bÅ«ti konstatuojamas veiksmų, nepažeidžiančių jokių atitinkamÄ elgesio taisyklę (modelį) nustatančių teisės normų, atlikimu.

Konkrečioje situacijoje pabrėžtina, kad joks teisės aktas nenumato draudimo nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka tuo pačiu režimu, jeigu jie neprivalo bÅ«ti vieni nuo kitų izoliuoti, susitikti užimtumo metu. Todėl nėra pažeistas joks teisės aktas dėl to, kad nuteistasis iki gyvos galvos D. A. buvo atvestas į sporto salę, kol ten buvo nuteistieji iki gyvos galvos S. R. ir A. D., nes tik pastariesiems iÅ¡ patalpos išėjus, nuteistasis iki gyvos galvos D. A. į jÄ turėjo įeiti. IÅ¡vadoje visiÅ¡kai nepagrįstai yra formuluojama:

„Šiuo atveju specialisčių R. Å . ir L. D. prieÅ¡inga teisei veika padaryta pasyviais veiksmais, siekdamos „sutaupyti laiko“ neiÅ¡vedė prieÅ¡ tai buvusių užimtumo patalpoje nuteistųjų iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ prieÅ¡ įleidžiant į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti sÄ raÅ¡Ä ), <...>“. Teiginys apie siekį „sutaupyti laiko“ yra tarnybinį patikrinimÄ atlikusios komisijos subjektyvus vertinimas objektyviai egzistuojančios įprastinės funkcijų atlikimo praktikos.

Joks teisės aktas nereglamentuoja tvarkos, kaip nuteistieji turi bÅ«ti suvedžiojami į užimtumÄ . Ä®prastai, vykdant dinaminę priežiÅ«rÄ , vieni nuteistieji į užimtumo vietÄ yra nuvedami, o kiti, jeigu tuo metu baigiasi jų užimtumas, yra parvedami. Užimtume gali dalyvauti ir nuteistieji, atliekantys bausmę pagal tÄ patį režimÄ , iÅ¡ kelių kamerų, jeigu kontaktai nėra apriboti atskiru nurodymu. 2020 m. gruodžio 26 d. galiojo Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 55-6 „Dėl nuteistojo D.

A. įraÅ¡ymo į linkusių užpulti įskaitÄ â€œ. Å iuo įsakymu nuteistajam D. A. buvo skirti papildomi režimo reikalavimai: „įpareigojimas ant virÅ¡utinių drabužių privalomai neÅ¡ioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta“. Tačiau Å¡ie papildomi režimo reikalavimai nenumato draudimo konkrečiam nuteistajam iki gyvos galvos dalyvauti įvairiuose užimtumo renginiuose. Taip pat įvykio dienÄ nebuvo jokios informacijos apie kokius nors nuteistojo izoliacijos nuo kitų kalinamųjų reikalavimus.

Ant nuteistojo D. A. kameros kortelės 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo jokių atžymų dėl izoliavimo. Suimtųjų (nuteistųjų) įraÅ¡ymÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ir priežiÅ«ros ypatumus reglamentuoja Instrukcijos XI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, kur 234 punktas nustato nuteistiesiems, linkusiems užpulti, papildomus režimo reikalavimus. Tačiau tarp jų nėra izoliavimo nuo kitų asmenų. Nesant tokio reikalavimo ir konkretaus draudimo dalyvauti užimtumo renginiuose, nepažeidžiant jokių teisės normų, nuteistasis iki gyvos galvos D.

A. buvo vedamas į sporto salę, kur tuo metu užsiėmimus baigė nuteistieji iki gyvos galvos S. R. ir A. D.. Pastariesiems iÅ¡ patalpos išėjus, nuteistasis iki gyvos galvos D. A. į jÄ turėjo įeiti. Kaip tarnybinio patikrinimo metu teiktuose PaaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjos yra nurodžiusios, atvedus nuteistÄ jį D. A. iki treniruoklių salės durų, jam buvo aiÅ¡kiai suformuluotas nurodymas stovėti nuoÅ¡aliai ir laukti, kol bus iÅ¡leisti kiti treniruoklių salėje buvę nuteistieji iki gyvos galvos S. R. ir A.

D.. Tačiau, tik atrakinus treniruoklių salės duris, nuteistasis D. A., pastebėjęs, kas yra viduje, nekreipdamas dėmesio į pareigÅ«nės reikalavimÄ stovėti nuoÅ¡aliai, įžengė į treniruoklių salę pirmas. Objektyviai situacija prie durų niekaip nėra užfiksuota - vaizdo kamera yra sumontuota tik pačioje treniruoklių salėje. Be to, vaizdo įraÅ¡as yra daromas be garso, todėl nėra užfiksuoti žodiniai pareigÅ«nės nurodymai nuteistajam D. A.. Tokiu bÅ«du tarnybinio patikrinimo metu nėra objektyviai įrodyta, kad pareiÅ¡kėjos nesiėmė veiksmų nuteistajam iki gyvos galvos D.

A. nekliudomai įeiti į užimtumo patalpas. PaaiÅ¡kinimas, kurį yra pateikęs pastarasis 2021 m. sausio 26 d., neigiant pareiÅ¡kėjų parodymus, negali bÅ«ti laikomas objektyviu įrodymu buvus prieÅ¡ingai. Be to, nuteistojo iki gyvos galvos D. A. elgesys konkrečioje situacijoje jau buvo anksčiau įvertintas kitų procesų metu. IÅ¡vadoje nurodoma: „Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis iki gyvos galvos D. A. nevykdė pareigÅ«nės reikalavimų stovėti nuoÅ¡alyje ir laukti kol kiti nuteistieji bus iÅ¡leisti iÅ¡ treniruoklių salės ir naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį, 2020-12-30 Drausmės komisijos posėdžio protokolÄ Nr. 20-4076, nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ bei į tai, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas, 2020-12-31 Å iaulių TI direktoriaus nutarimu Nr. 25-905 dėl nuteistojo iki gyvos galvos nubaudimo, nutarta nuteistajam D.

A. skirti drausminę nuobaudÄ - perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 10 parų”. Taip pat paminėtina, kad 2021-01-12 Drausmės komisijos posėdyje (protokolo Nr. 20-61), atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų 2020-12-26 tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose buvo nurodyta, „kad 2020 m. gruodžio 26 d. 10.30 val., atvedus į treniruoklių salę kameros Nr. 74 nuteistÄ jį iki gyvos galvos D. A. gim. 1991-07-18 Å¡is ėmė grasinti kitam treniruoklių salėje buvusiam nuteistajam iki gyvos galvos A. D..

Nuteistieji D. A. ir A. D. stojosi į kovinę padėtį ir ėmė stumdytis. Nuteistieji nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus”, buvo nutarta siÅ«lyti Å iaulių TI direktoriui nuteistajam D. A. taikyti antrankių naudojimÄ iÅ¡vedant iÅ¡ kameros. 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 55-2 Å iaulių TI direktorius nurodė Å¡iam nuteistajam iÅ¡vedant iÅ¡ gyvenamosios kameros uždėti antrankius. Taigi tos pačios aplinkybės - dėl nurodymų davimo ir jų nevykdymo, reikalavimų nevykdymo - skirtinguose procesuose (nuteistojo iki gyvos galvos D.

A. procesuose Drausmės komisijoje ir tarnybinio patikrinimo dėl mÅ«sų veiksmų procese) yra vertinamos skirtingai - nuteistajam skirta drausminė nuobauda, be kita ko, už pareigÅ«nės reikalavimų stovėti nuoÅ¡alyje ir laukti kol kiti nuteistieji bus iÅ¡leisti iÅ¡ treniruoklių salės nevykdymÄ , ir antrankių naudojimÄ iÅ¡vedant iÅ¡ kameros siÅ«lyta taikyti dėl kito nuteistojo užpuolimo, nevykdžius pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, tuo metu IÅ¡vadoje dėl pareiÅ¡kėjų veiksmų vertinimo jau yra teigiama, kad pareiÅ¡kėjos nekliudomai leido nuteistajam įeiti į patalpas ir niekaip nereagavo nuteistiesiems stumdantis, o tik uždarė duris ir kvietė pagalbÄ .

IÅ¡vadoje nurodoma: „<...> Ä®tartina tai, kad pasak pareigÅ«nių, jei jau prieÅ¡ nuteistajam D. A. įeinant į sporto salę jis nevykdė pareigÅ«nės reikalavimų (R. Å .), stebint vaizdo įraÅ¡Ä , pareigÅ«nės tinkamų veiksmų ir nesiėmė, kad neįleistų nuteistojo iki gyvos galvos, linkusio užpuolimui D. A. į užimtumo patalpas. Akivaizdu, kad tokiu atveju, vykdant nustatytas funkcijas bÅ«tų normalu bandyti sutrukdyti įeiti nuteistajam į sporto salę, užstoti keliÄ ar mėginti tai padaryti, panaudoti asmens apsaugai skirtas dujas, <.. .> Tokių veiksmų nebÅ«ta.

Prasidėjus konfliktui tarp nuteistųjų, abi pareigÅ«nės taip pat lieka už sporto salės durų ir jų teigimu, toks elgesys tinkamas <...>”. IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjos fiziÅ¡kai neužstojo kelio nuteistajam iki gyvos galvos D. A. įeinant į treniruoklių salę, taip pat toje situacijoje nenaudojo asmens apsaugai skirtų dujų. Tuo metu toks elgesys nebÅ«tų buvęs nei adekvatus, nei saugus, pirmiausiai pačioms pareiÅ¡kėjoms. Ä®vykus konfliktui tarp nuteistųjų, kuris perėjo į fizinės agresijos ir jėgos naudojimÄ vienas kito atžvilgiu, pareiÅ¡kėjos elgėsi teisės aktų rėmuose ir reaguodamos bei vertindamos situacijÄ , pagal realias aplinkybes.

Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prievartos naudojimo sÄ lygas, 1 dalis nustato: „Prievarta gali bÅ«ti naudojama tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigÅ«nai naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes”. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai“.

Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, bet kokios rūšies prievarta privalo būti taikoma adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, pataisos pareigūnui įvertinus ir savo saugumo užtikrinimo galimybes. Pastebėtina, jog prioritetas yra teikiamas psichinei prievartai, ir tik įstatyme numatytais atvejais, jeigu tai yra adekvatų esamoms aplinkybėms ir proporcinga esamam pavojui, taikoma fizinė prievarta. Dėl pastarosios, kaip ir dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, vadovaujantis teisės aktais, sprendžia pats pareigūnas.

Pareigybės apraÅ¡ymo 5.12. papunktis nenumato, kad specialistas dinaminei priežiÅ«rai turi naudoti prievartÄ . Å ias pareigas užimantis pareigÅ«nas privalo užtikrinti, kad prievarta, jeigu ji yra naudojama, bÅ«tų naudojama teisėtai. Taigi nei IÅ¡vadoje nurodomos kaip pažeistos Pareigybės apraÅ¡ymo, o juolab Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo nuostatos neįtvirtino pareigos konkrečioje situacijoje pareiÅ¡kėjoms vartoti fizinę prievartÄ . Instrukcijos 173 punkte numatyta: „SprendimÄ panaudoti specialiÄ sias priemones ar Å¡aunamuosius ginklus savarankiÅ¡kai priima kiekvienas pataisos pareigÅ«nas.

Specialiosios priemonės ir Å¡aunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir Å¡aunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas“. Konkrečioje situacijoje iÅ¡ visų sporto salėje buvusių nuteistųjų buvo įsakmiu tonu pareikalauta nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau Å¡ie reikalavimai nebuvo vykdomi. Ir tuomet pareiÅ¡kėjos operatyviai įvertino susiklosčiusias aplinkybes bei savo galimybes, jeigu kiltų pavojus pareiÅ¡kėjų saugumui tuo atveju, jeigu bÅ«tų bandžiusios pačios taikyti fizinę prievartÄ .

Patalpoje buvo trys vyrai, nuteisti iki gyvos galvos už labai sunkius smurtinius nusikaltimus, gyvenime nebeturintys, kÄ prarasti, ir pareiÅ¡kėjos - dvi moterys. Toks santykis akivaizdžiai rodė, jog fizinės jėgos persvara bÅ«tų buvusi ne pareiÅ¡kėjų naudai. PareiÅ¡kėjos turėjo specialiÄ sias priemones, bet jų efektyviam taikymui neturi pakankamo pasirengimo, todėl jas taikyti konkrečioje situacijoje neatrodė saugu. Vienintelis adekvatus ir pagrįstas sprendimas toje situacijoje buvo nedelsiant radijo ryÅ¡io priemonėmis pakviesti į pagalbÄ kitus pareigÅ«nus.

PareiÅ¡kėjų reakcija buvo operatyvi, - jos nelaukė, nesvarstė, kÄ ir kaip daryti, o sprendimÄ kviesti pastiprinimÄ priėmė staigiai. ReiÅ¡kia, konkrečioje situacijoje pareiÅ¡kėjų buvo veikiama aktyviai ir greitai. Tai patvirtina tarnybiniame patikrinime esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, jog kiti pareigÅ«nai atbėga nedelsiant. Be to, tas pats vaizdo įraÅ¡as rodo, kad sporto salės duris pareiÅ¡kėjos uždarė ne iÅ¡ karto pradėjus nuteistiesiems tarpusavyje konfliktuoti, jiems buvo duodami nurodymai nutraukti tokį elgesį, o tik tada, kai smurtiniai veiksmai priartėjo prie pat durų, ir pareiÅ¡kėjos sureagavo dėl savo saugumo.

Kaip minėta, joks teisės aktas imperatyviai nenurodo, kad toje situacijoje pareiÅ¡kėjos privalėjo atlikti fizinius prievartos veiksmus ar naudoti specialiÄ sias priemones. Ä®statymas suteikia tokia teisę, bet, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia pareigÅ«nas. PareiÅ¡kėjos reikalingų įgÅ«džių efektyviai naudoti fizinę jėgÄ ir specialiÄ sias priemones neturėjo. Mokymus dėl kovinių imtinių veiksmų bei antrankių naudojimo abi yra turėjusios tik savo tarnybos pradžioje (L.

D. tarnauja nuo 2005 m., o R. Å . - nuo 2017 m.). Per visÄ likusį savo tarnybos laikÄ jokio reguliaraus kvalifikacijos tobulinimo dėl pasirengimo ir gebėjimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ir fizinės prievartos naudojimu, nėra turėjusios. Žinoma, kaip nurodoma IÅ¡vadoje, pareiÅ¡kėjos abi yra pabaigusios įvadinius mokymų kursus, kuriuos baigus suteikiama teisė neÅ¡ioti ir naudotis specialiosiomis priemonėmis ir Å¡aunamuoju ginklu įstatymų nustatytais pagrindais. Tačiau tokios teisės turėjimas nesÄ lygoja pareigos ja naudotis absoliučiai visose situacijose.

Jeigu pareigÅ«nas įvertina savo galimybes ir priima kitokį sprendimÄ , tai negali bÅ«ti traktuojama kaip teisės pažeidimas. IÅ¡vadoje nurodoma, kad 2020 m. pavasarį pareiÅ¡kėjos abi laikė ir iÅ¡laikė teorinius testus, susijusius su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinta pareiÅ¡kėjų PaaiÅ¡kinimuose nurodyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos neturėjo reikalingo praktinio pasirengimo veikti atitinkamoje situacijoje, nes nei viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjų jau daug metų nėra turėjusios praktinių pratybų.

Beje, jau minėtame TrÅ«kumų Å¡alinimo plane 3 punktu taip pat buvo iÅ¡skirtas trÅ«kumas: „Nepakankamas pareigÅ«nų pasirengimas veikti ypatingų situacijų atvejais. Didžioji dalis jų paskutinį kartÄ dalyvavo mokymuose prieÅ¡ kelis metus, o mokymai dažniausiai buvo tik teoriniai”. Å io trÅ«kumo Å¡alinimui buvo patvirtinta priemonė: „Organizuoti praktines pratybas, kurių metu pareigÅ«nai bÅ«tų apmokami specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindų, kovinių imtinių veiksmų, kitų veiksmų, susidarius ypatingoms situacijoms, ypatumų.

Pratyboms gali bÅ«ti pasitelkti Kalėjimų departamento Mokymo centro specialistai (instruktoriai), Policijos, kitų karinių struktÅ«rų specialistai ir instruktoriai“. Pastarosios priemonės įgyvendinimo laikotarpis numatytas „Ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį“. Tačiau nuo 2020 m. kovo 6 d., kai TrÅ«kumų Å¡alinimo planas buvo patvirtintas Å iaulių TI direktoriaus įsakymu, į jokias praktines pratybas, kurių metu pareigÅ«nai bÅ«tų apmokami specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindų, kovinių imtinių veiksmų, kitų veiksmų, susidarius ypatingoms situacijoms, ypatumų, pareiÅ¡kėjos siųstos nebuvo.

IÅ¡ tiesų, kaip raÅ¡oma IÅ¡vadoje, Statutas 20 straipsnyje įtvirtina nuostatÄ , kad pareigÅ«nas privalo nuolat tobulinti kvalifikacijÄ . Ir pareigÅ«nai dalį savo kvalifikacijai reikalingų mokymų pasirenka patys, pagal poreikį. Tačiau, kai kalba eina apie pasirengimÄ veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu, teisės aktais yra įtvirtinta imperatyvi įstaigos, kurioje pareigÅ«nas tarnauja, pareiga tokius gebėjimus tikrinti ir nuolat juos atnaujinti. Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, jog „Pataisos pareigÅ«nai turi bÅ«ti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu.

Pataisos pareigÅ«nų parengimo ir tikrinimo tvarkÄ nustato Vyriausybė”. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1190 patvirtinto PareigÅ«nų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, Å¡aunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tikrinimo tvarkos apraÅ¡as) 7 punktu, „PareigÅ«nų kvalifikacija turi bÅ«ti tobulinama ne rečiau kaip kartÄ per kalendorinius metus juos siunčiant į pareigÅ«nų kvalifikacijos tobulinimo renginius arba organizuojant nuotolinį jų mokymÄ si <...>“.

Tikrinimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta: „PareigÅ«nų tikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartÄ per kalendorinius metus - pareigÅ«nas sprendžia mokymo įstaigos parengtÄ testÄ , leidžiantį įvertinti, ar pasiekti ApraÅ¡o 6 punkte nurodyti mokymo tikslai, ir dalyvauja pareigÅ«nų pratybose, per kurias patikrinami pareigÅ«no praktiniai gebėjimai, nurodyti ApraÅ¡o 6.2 ir 6.3 papunkčiuose“. Taigi pareigÅ«nas privalo laikyti testÄ , kÄ 2020 m. yra dariusios ir pareiÅ¡kėjos.

Tačiau Tikrinimo tvarkos apraÅ¡o 17 punkte aiÅ¡kiai yra nurodyta, jog „PareigÅ«nas, iÅ¡laikęs testÄ , privalo dalyvauti pareigÅ«nų pratybose, kurios vyksta pagal įstaigos, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, vadovo patvirtintÄ metinį pratybų teminį planÄ ir tvarkaraÅ¡tį”. Ir čia neraÅ¡oma apie jokias pareigÅ«no pasirinkimo galimybes ar norÄ dalyvauti tokiose pratybose. Ä®staiga yra atsakinga už tokių pratybų suplanavimÄ ir organizavimÄ . Tikrinimo tvarkos apraÅ¡o 25 punktas nurodo, kad „PareigÅ«nų pratybas veda ir ApraÅ¡o 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus pareigÅ«nų praktinius gebėjimus vertina instruktorius - įstaigos vadovo įsakymu paskirtas pareigÅ«nas, iÅ¡laikęs prievartos veiksmų atlikimo, Å¡aunamojo ginklo ir sprogmenų naudojimo instruktorių egzaminus ir turintis tai patvirtinantį pažymėjimÄ â€œ.

Pratybos yra bÅ«tinos palaikant tinkamÄ pareigÅ«no pasirengimÄ veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Tikrinimo tvarkos apraÅ¡o 25 punktas nurodo: „PareigÅ«nas, per pareigÅ«nų pratybas gavęs neigiamÄ savo praktinių gebėjimų įvertinimÄ , įstaigos, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, vadovo sprendimu per kuo trumpesnį terminÄ , bet ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo neigiamo jo praktiniu gebėjimų įvertinimo, turi bÅ«ti siunčiamas į pareigÅ«nų kvalifikacijos tobulinimo renginį.

Kvalifikacijos tobulinimo, dalyvaujant pareigÅ«nų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, organizavimÄ koordinuoja įstaigos, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, personalo tarnyba arba ApraÅ¡o 13 punkte nurodytu atveju įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas“. Taigi, nesant pareigÅ«no pratybų rezultatų, nėra žinomas jo praktinis gebėjimas veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Nesant teisės aktuose numatytų patvirtinimų, kad pareigÅ«nas pilnai turi reikalingus gebėjimus ir yra juos atnaujinęs, negali bÅ«ti keliamas reikalavimas veikti taip, kas konkrečioje situacijoje, neturint reikalingų įgÅ«džių, keltų dar didesnį grėsmę tiek paties pareigÅ«no, tik kitų asmenų saugumui.

O visos pareigos su reikalingų gebėjimų tikrinimu bei jų nuolatiniu tobulinimu pirmiausiai teisės aktais yra formuluojamos įstaigai, kurioje pareigÅ«nas atlieka tarnybÄ . Konkrečiu atveju - Atsakovui. Taigi nei ankstesniais metais, nei 2020 m. privalomose pratybose pareiÅ¡kėjos nedalyvavo, nes tokios Å iaulių TI organizuotos nebuvo. Jokių įrodymų apie tai, kad per paskutinius kalendorinius metus pareiÅ¡kėjos turėtų praktinių gebėjimų veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu, teigiamÄ vertinimÄ , nėra.

Beje, 2020 m. kovo 20 d. Å iaulių TI direktoriaus įsakymu Nr.1-97 yra patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus fizinės apsaugos organizavimo priemonių ir prevencinių veiksmų planas valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo metu (toliau - Veiksmų planas). Veiksmų plane 4 priemone nurodoma: „Instruktuoti budinčiųjų pamainų pareigÅ«nus dėl elgesio konfliktinių situacijų metu ir užtikrinti, kad pareigÅ«nai tarnybos metu nuolat neÅ¡iotųsi su savimi specialiÄ sias priemones bei naudotų vaizdo registratorius”.

Å ios priemonės įgyvendinimo terminas - „Nuolat“. Tačiau pabrėžia, kad jokių instruktažų dėl elgesio konfliktinių situacijų metu, pradedant pamainas, pareiÅ¡kėjoms klausytis netenka, tokio instruktažo nebuvo ir 2020 m. gruodžio 26 d. Todėl jokio nuolatinio informacijos ar įgÅ«džių, kaip veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ir fizinės prievartos naudojimu, atnaujinimo pareiÅ¡kėjos negauna. Ir kiekvienÄ kartÄ , patekus į tokiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kėjos privalo elgtis bei priimti sprendimus tų žinių ir įgÅ«džių, kuriuos turi, ribose.

Kas ir buvo padaryta 2020 m. gruodžio 26 dienÄ . Pabrėžia, kad konkrečioje situacijoje elgėsi pagal savo turimas žinias ir įgÅ«džius - pareikalavo iÅ¡ nuteistųjų nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. naudojo psichinę prievartÄ , o tam nedavus rezultato, priėmė sprendimÄ pačios fizinės prievartos nenaudoti ir kviesti pagalbÄ . PareiÅ¡kėjų nuomone, toks pareiÅ¡kėjų sprendimas buvo teisėtas, efektyvus, minimizavo grėsmę pareiÅ¡kėjų saugumui, o kartu, atsižvelgiant į pagalbos operatyvumÄ , nesukėlė rimtesnių neigiamų padarinių nuteistųjų sveikatai bei gyvybei.

Tai patvirtina iÅ¡ karto po įvykio atlikta nuteistųjų A. D. ir D. A. apžiÅ«ra Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje. Medicininiuose pažymėjimuose Nr. MD/Å TI-139 ir Nr. MD/Å TI-140 nurodoma, kad nuteistųjų medicininių apžiÅ«rų metu kÅ«no sužalojimų nematyti. Tokiu bÅ«du mano, kad funkcijas, numatytas Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10., 5.12., 5.14. papunkčiuose ir pareigÄ , įtvirtintÄ Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, vykdė tinkamai, nepažeisdamos teisės aktų, reglamentuojančių prievartos taikymÄ , nuostatų, bei savo galimybių ribose, kurios įvykio dienÄ buvo tokios, kokios per daugelį metų susiformavo Å iaulių TI neorganizuojant praktinių įgÅ«džių atnaujinimo dėl specialiųjų priemonių panaudojimo ir kitų prievartos veiksmų taikymo, susidarius ypatingoms situacijoms.

IÅ¡vadoje nurodoma, kad „<...> Å¡ių pareigÅ«nių subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė - tyčiniais veiksmais padaryta teisei prieÅ¡inga veika (veikė sÄ moningai ir tyčia), kai jos pažeisdamos ApraÅ¡o 6 ir 10 punktus, Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10., 5.12., 5.14. papunkčius ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir tokiu bÅ«du siekdamos „sutaupyti laiko” ir „jaustis patogiai“ neneÅ¡iodamos spec. priemonių ir apsauginės liemenės, neiÅ¡vedė prieÅ¡ tai buvusių užimtumo patalpose nuteistųjų iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ prieÅ¡ įleidžiant į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ), neneÅ¡iojo visų iÅ¡duotų specialiųjų priemonių, liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, kas galėjo suveikti kaip prevencinė priemonė bÅ«simiems pažeidimams, jos suprato Å¡ios veikos prieÅ¡ingumÄ teisės aktams, reglamentuojantiems jų tarnybÄ (atsižvelgiant į jų statusÄ - pareigÅ«nių iÅ¡silavinimÄ , nemenkÄ darbo staÅ¾Ä Å iaulių TI, jos tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), taip pat jos suprato savo veikos žalingumÄ (įstaigai keliamų vienų iÅ¡ pagrindinių reikalavimų - kontroliuoti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų, operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus ir imtis reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoti suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imtis priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui, apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei), numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius (suimtųjų (nuteistųjų) daromų pažeidimų ar nusikaltimų neužkardymas ir pan.), nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti”.

Nesuprantama, kaip pareiÅ¡kėjų elgesyje yra nustatyta tyčinė kaltės forma. Vadovaujantis teisės doktrina, kaltei nustatyti bÅ«tina nustatyti abu jos turinio elementus - intelektualinį ir valinį. Nors vieno iÅ¡ Å¡ių elementų nebuvimas reiÅ¡kia kaltės įvykdytoje neteisėtoje veikoje nebuvimÄ . Intelektualinį elementÄ sudaro asmens psichinis santykis su daroma veika, t. y. veikos neteisėtumo suvokimas, bei Å¡ios veikos žalingais padariniais (jeigu tokie gali kilti). Jo nustatymui turi bÅ«ti analizuojama, ar pareigÅ«nas suvokė, jog veikia neteisėtai, ir ar numatė, kad dėl to kils ar gali kilti atitinkami neigiami padaliniai.

Valinį kaltės elementÄ sudaro noras ir realus galėjimas veikti pagal savo valiÄ bei siekti žalingų padarinių. Nagrinėjant situacijÄ dėl specialiosios priemonės - lazdos neturėjimo, R. S., teikdama paaiÅ¡kinimÄ tarnybinio patikrinimo metu, pati nei patvirtino, nei paneigė, jog kažkurios iÅ¡ specialiųjų priemonių įvykio su nuteistaisiais metu prie savęs neturėjo, nes paaiÅ¡kinimas buvo teikiamas praėjus beveik mėnesiui po įvykio, todėl tokios aplinkybės ji tiesiog tiksliai neprisiminė.

Tačiau pareigÅ«nė nurodė, jog įprastai visas specialiÄ sias priemones, jas gavusi, nuolat neÅ¡ioja ir nenusiima, iÅ¡skyrus lazdÄ , kuriÄ iÅ¡sitraukia iÅ¡ diržo dirbdama kabinete prie stalo, nes nepatogu sėdėti. Kaip jau minėta, ApraÅ¡o 10 punkte nurodytas specialiosioms priemonėms skirtas dėklas Å¡iai pareigÅ«nei taip pat nėra iÅ¡duotas, ir ji naudoja pačios susirastÄ dirÅ¾Ä . Kadangi sėdėti su lazda nepatogu, ji, dirbant kabinete, bÅ«na iÅ¡sitraukiama. Tokiu atveju, žinoma, gali pasitaikyti, kai lazdÄ iÅ¡ kabineto pamirÅ¡tama paimti. 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo įraÅ¡as rodo, kad R.

Å ., vesdama nuteistuosius, neturi lazdos, todėl pati faktinė aplinkybė neginčijama. Tačiau iÅ¡ tokio epizodo jokiu bÅ«du negali bÅ«ti konstatuojama pareigÅ«nės R. Å . tyčia, kas yra daroma IÅ¡vadoje. Nėra jokių faktinių įrodymų, kad specialistė R. Å ., suvokdama, kad su savimi nuolat turi turėti specialiÄ jÄ priemonę - lazdÄ , sÄ moningai jos nepasiėmė. Specialistė L. D. 2020 m. gruodžio 26 d. neturėjo specialiosios priemonės - lazdos, nes neturėjo, kur jÄ Ä¯sidėti.

Nors IÅ¡vadoje subjektyviai samprotaujama, kad „<...> racionaliau, specialiÄ jÄ priemonę - lazdÄ , kaip pavyzdys, neÅ¡tis rankoje, nei iÅ¡vis jos neturėti ir savavaliÅ¡kai palikti darbo kabinete”, ApraÅ¡o 10 punktas nenumato reikalavimo specialiÄ sias priemones neÅ¡ioti bet kaip. Taigi, kadangi minėtos nuostatos pažeidimas yra padaromas neveikimu, čia, vadovaujantis teisės doktrina ir teismų praktika, nustatant pareigÅ«no kaltę, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareigÅ«nas suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, o taip pat, ar nebuvo objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl ko jis tinkamai negalėjo veikti.

Kaip aukščiau minėta, tinkamam ApraÅ¡o 10 punkte nustatyto reikalavimo vykdymui tiesioginę įtakÄ turėjo Atsakovo elgesys, jau ilgÄ laikÄ neužtikrinant reikalingų priemonių iÅ¡davinio. Nes tik turint tam reikalingÄ dėklÄ , galima visas specialiÄ sias priemones su savimi neÅ¡ioti, kaip reikalauja ApraÅ¡o 10 punktas. Todėl akivaizdu, kad konkrečioje situacijoje suvokimas, kad turi bÅ«ti elgiamasi atitinkamu bÅ«du, buvo, tačiau galimybes elgtis, kaip reikalaujama, lėmė nerÅ«pestingas ilgalaikis Atsakovo, t. y. darbdavio elgesys, neaprÅ«pinant darbuotojų bÅ«tinomis priemonėmis.

IÅ¡vadoje nurodomos aplinkybės, „kad peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us 2021 m. sausio 18 d. (CD-R „Optiniai“ vaizdo medžiaga pridedama prie tyrimo) akivaizdžiai matyti, kad specialistė L. D. turi su savimi specialiÄ jÄ priemonę - lazdÄ ir ji neÅ¡ama ne rankoje, o įdėta į tam skirtÄ dėklÄ - laikiklį. Nors iki Å¡iol, kaip specialistė teigė, jai nebuvo iÅ¡duotas joks specialus dėklas ir naujo praÅ¡ymo tokiam dėklui, specialistė taip pat nepateikė. Darytina iÅ¡vada, kad nepaisant to, kad dėklas jai nebuvo įstaigos iÅ¡duotas, ji kaip ir kiti SVS specialistai dinaminei priežiÅ«rai turi galimybę (dėklÄ , laikiklius, įmovas) neÅ¡iotis kartu su savimi iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, pagal įstaigos galimybes ir resursus, kad ir ne naujus, perleistus kitų pareigÅ«nų.

Tuo pačiu, įstaigos administracijos atstovai, kolegos tvirtina, kad ne kartÄ yra matę specialistę L. D., vykdant tarnybÄ , kartu su savimi turinčiÄ specialiÄ jÄ priemonę - lazdÄ (neÅ¡ant ne rankoje, o prisegus prie diržo). <...>“, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės pagrindžiant L. D. kaltę dėl 2020 m. gruodžio 26 d. įvykių. 2021 m. sausio 18 d. vaizdo įraÅ¡as neparodo, kad 2020 m. gruodžio 26 d. Å¡i pareigÅ«nė, darbdaviui neįvykdžius teisės aktuose numatytos pareigos aprÅ«pinti darbuotojÄ visomis bÅ«tinomis priemonėmis, lygiai taip pat turėjo kažkokį tinkamÄ , nežinia iÅ¡ kur gautÄ , dėklÄ , laikiklį ar įmovÄ , tinkamÄ lazdai neÅ¡ioti.

Išvadoje, remiantis kitų asmenų parodymais, privalo būti pateikta informacija, kas konkrečiai ir kada tokius parodymus davė. Jeigu įstaigos administracijos atstovų ir kolegų teiginiai niekaip objektyviai nėra patvirtinti, o Išvadoje nėra nurodytos nei pavardės, nei jų apklausos laikas, tai nelaikytina jokiais įrodymais. Dėl reikalavimo vedant nuteistuosius iki gyvos galvos dėvėti nuo dūrių apsaugančias liemenes nesilaikymo, nustatant kaltę, taip pat turėjo būti įvertinta, ar pareigūnas suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, ar nebuvo objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, dėl ko jis tinkamai veikti negalėjo.

Žinoma, suvokimas dėl tokio reikalavimo buvo. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu yra akivaizdžiai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjoms reikalingų apsaugos priemonių, kurias galėtų pasiimti ir pasinaudoti, vykdant ApraÅ¡o 6 punkte numatytÄ reikalavimÄ , funkcijų vykdymo vietoje (aukÅ¡te, iÅ¡ kurio buvo vedami nuteistieji iki gyvos galvos) nebuvo. Tai sÄ lygojo Atsakovo, t. y. darbdavio ilgÄ laikÄ besitęsiantis nerÅ«pestingas elgesys neaprÅ«pinant pareigÅ«nų pakankamu kiekiu reikalingų specialiųjų apsaugos priemonių.

O IÅ¡vadoje formuluojami teiginiai, jog pareiÅ¡kėjos prieÅ¡ funkcijų vykdymÄ pačios turi susiorganizuoti nuo dÅ«rių apsaugančias liemenes, kurios yra skirtingose įstaigos vietose, arba, pastarųjų nesant laisvų, funkcijas vykdyti kitu metu, nei numatyta nuteistųjų dienotvarkėje, ar apskritai atsisakyti jas vykdyti, t. y. nevesti nuteistųjų iki gyvos galvos į suplanuotÄ užimtumÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Taigi tiek dėl reikalavimo neÅ¡ioti specialiÄ jÄ priemonę - lazdÄ , numatyto ApraÅ¡o 10 punkte, tiek dėl reikalavimo vedant nuteistuosius iki gyvos galvos dėvėti liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių, numatyto ApraÅ¡o 6 punkte, privalėjo bÅ«ti atliktas objektyvus galimybių atitinkamai veikti vertinimas.

Tuo metu tarnybinį patikrinimÄ atlikusi komisija visas aplinkybes įvertino vienpusiÅ¡kai ir atsakomybę dėl minėtų ApraÅ¡o nuostatų grindė tuo, jog pareiÅ¡kėjos privalėjo, bet neatliko ir tokių veiksmų, kuriais pačios turėjo užsitikrinti apsirÅ«pinimÄ reikalingomis priemonėmis funkcijų vykdymui, nors, vadovaujantis teisės aktais, protingumo bei atsakomybės darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiuose pasiskirstymo principais, tinkamas aprÅ«pinimas reikalingomis priemonėmis yra iÅ¡imtinai darbdavio, t. y.

Atsakovo, atsakomybė, o darbuotojas privalo jas naudoti, jeigu jų yra, ir naudojimui sudarytos tinkamos galimybės. Konkrečiu atveju viso to nebuvo, todėl, mano, kad pareiÅ¡kėjų elgesyje nepagrįstai yra konstatuota kaltė dėl ApraÅ¡o 6 ir 10 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimo. Kaltė dėl Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10., 5.12., 5.14. papunkčių ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo taip pat konstatuota nepagrįstai. PareiÅ¡kėjos negalėjo suvokti to, jog, neiÅ¡vesdamos prieÅ¡ tai buvusių užimtumo patalpose nuteistųjų iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ prieÅ¡ įleidžiant į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ), elgėsi neteisėtai, nes, kaip jau aukščiau minėta, nėra jokio teisės akto, kuris reglamentuotų tvarkÄ , kaip nuteistieji turi bÅ«ti suvedžiojami į užimtumÄ .

Ir įprastai vieni nuteistieji į užimtumo vietÄ yra nuvedami, o kiti, jeigu tuo metu baigiasi jų užimtumas, yra parvedami. Užimtume gali dalyvauti ir nuteistieji, atliekantys bausmę pagal tÄ patį režimÄ , iÅ¡ kelių kamerų, jeigu kontaktai nėra apriboti atskiru nurodymu. Dėl nuteistojo D. A. tokio nurodymo 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo. Todėl tai, kas nėra teisės normose apibrėžta kaip atitinkamas reikalaujamo elgesio modelis, suvokti kaip neteisėtÄ elgesį neįmanoma, to negali bÅ«ti reikalaujama, ir dėl to negali bÅ«ti konstatuojama jokia kaltė.

Kokių kitų konkrečių veiksmų ar neveikimo suvokimu bei pasekmių numatymu pasireiÅ¡kė bendro pobÅ«džio normų, įtvirtintų Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10., 5.12., 5.14. papunkčiuose ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas, IÅ¡vadoje, apraÅ¡ant subjektyviÄ jÄ tarnybinio nusižengimo pusę, nėra nurodoma. Pareigybės apraÅ¡yme nustatytos funkcijos: kontroliuoti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų <...>, operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus ir imtis reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoti suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imtis priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui <...>; užtikrinti teisėtÄ prievartos naudojimÄ ; stebėti nuteistųjų ir suimtųjų elgesį; ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei yra bendro pobÅ«džio, ir kaltė dėl Å¡ių nuostatų pažeidimo turi bÅ«ti nustatoma atskleidžiant konkrečių veiksmų ar neveikimo teisėtumo/neteisėtumo suvokimÄ bei pasekmių numatymÄ .

Nuteistasis iki gyvos galvos D. A. į užimtumo patalpas, kol ten buvo kiti nuteistieji, neturėjo įeiti. Į jas šis nuteistasis pateko savavališkai, nevykdydamas pareigūnės nurodymų stovėti šone, ir laukti, kol iš treniruoklių salės išeis ten buvę nuteistieji. Nuteistajam iki gyvos galvos D. A. įeinant į treniruoklių salę pareiškėjos fiziškai kelio neužstojo, taip pat tuo momentu nepanaudojo asmens apsaugai skirtų dujų ar kitų specialiųjų priemonių, nes tuo metu toks elgesys nebūtų buvęs nei adekvatus, nei saugus, pirmiausiai pačioms pareiškėjoms.

Tolimesnis pareiÅ¡kėjų elgesys, nuteistajam iki gyvos galvos D. A. įėjus į užimtumo patalpÄ ir iÅ¡provokavus fizinį konfliktÄ su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos, taip pat buvo teisėtas ir adekvatus buvusioms aplinkybėms. Buvo naudota psichinė prievarta, įsakmiai nurodant nuteistiesiems nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau ji nebuvo efektyvi, o fizinės prievartos naudojimas, neturint tam pakankamų žinių, o svarbiausia - įgÅ«džių, dėl ne nuo pareiÅ¡kėjų valios priklausančių priežasčių, kurios aukščiau buvo aptartos, bÅ«tų buvusi neproporcinga reakcija, nes tai galėjo ne tik padidinti tuo metu kilusi pavojų tarp nuteistųjų, bet ir sukelti realiÄ grėsmę mÅ«sų sveikatai bei gyvybei.

Todėl, įvertinus konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir konflikte dalyvavusių nuteistųjų iki gyvos galvos skaičių bei individualias savybes, buvo priimtas pagrįstas ir adekvatus sprendimas skubiai kviesti pagalbÄ . Pastarosios operatyvumas, kurį patvirtina ir patikrinimo medžiagoje esantis vaizdo įraÅ¡as, sÄ lygojo, kad niekam nekilo jokių rimtesnių neigiamų padarinių. Todėl pareiÅ¡kėjų veiksmuose negali bÅ«ti nustatoma tyčinė kaltė pažeidus Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10, 5.12 ir 5.14 papunkčiuose nustatytas funkcijas, o taip pat nesiėmus veiksmų apsaugoti asmenis nuo jiems gręsiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei, kaip reikalaujama Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 punkte.

Konkrečioje situacijoje, kilus fiziniam konfliktui tarp nuteistųjų, buvo vadovautasi Pataisos pareigūnų veiklos 11 straipsnio 1 dalimi ir Instrukcijos 173 punktu, įvertinus pareiškėjų turimas žinias bei aukščiau aptartus įgūdžius, kurie tiesiogiai ir lėmė galimybes elgtis taip, kaip buvo adekvatu, o ne taip, kaip įsivaizdavo ir būtų norėjęs Atsakovas. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu yra laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

PareiÅ¡kėjų nuomone, vienos iÅ¡ kelių specialiųjų priemonių - lazdos - neturėjimas turėtų bÅ«ti laikomas formaliu pažeidimu. Toks elgesys savaime nėra pavojingas ir tiesiogiai susijęs su tarnybinių funkcijų atlikimu ar uždavinių vykdymu. Tai, jog konkrečioje situacijoje pareiÅ¡kėjos neturėjo lazdų, nors turėjo kitas specialiÄ sias priemones (dujų balionėlį, antrankius), niekaip nedarė įtakos nei ypatingos situacijos kilimui, nei jos iÅ¡sprendimui, nes jokios specialiosios priemonės nebuvo panaudotos dėl kitų, su pačiomis priemonėmis nesusijusių priežasčių.

Tai, kad bÅ«tent Å¡ios priemonės turėjimas, kaip nurodoma IÅ¡vadoje, „galėjo suveikti kaip prevencinė priemonė bÅ«simiems pažeidimams”, yra tik tarnybinį patikrinimÄ atlikusios komisijos subjektyvus vertinimas ir niekuo nepagrįstos prielaidos. Objektyvios faktinės aplinkybės rodo, kad specialiųjų priemonių - lazdų neturėjimas neigiamų padarinių konkrečioje situacijoje nesukėlė. Todėl tarnybinės atsakomybės taikymas ir nuobaudos paskyrimas už tai, kad konkrečiu metu su savimi neturėjo vienos iÅ¡ kelių iÅ¡duotų specialiųjų priemonių, yra neproporcingas tokio tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta, kad toks elgesys bÅ«tų buvęs sistemingas, piktybiÅ¡kai nesilaikant drausmės. Atsižvelgdamos į aukščiau dėstomÄ , mano, kad ApraÅ¡o 10 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas ta apimtimi, kad konkrečioje situacijoje pareiÅ¡kėjos turėjo visas iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, iÅ¡skyrus, vienÄ - lazdÄ , turėtų bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu tarnybiniu nusižengimu, už kurį tarnybinė atsakomybė apskritai neturėjo bÅ«ti taikoma.

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. 101-116) ir atstovų paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1-4 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija, kurios sudėtis Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-8 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1-4 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ pakeitimo“ pakeista ir papildyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatomis bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Å iaulių TI Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialisčių dinaminei priežiÅ«rai L. D. ir R. Å . galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Tarnybinio patikrinimo metu Å iaulių TI SVS specialistėms dinaminei priežiÅ«rai L. D. ir R. Å . buvo pateikti įtarimai, kad minėtosios specialistės galimai padarė Å¡iuos pažeidimus: - galimai netinkamai vykdė ApraÅ¡o 6 punkto nuostatas, t. y. „lydint suimtuosius (nuteistuosius) korpuso koridoriais ar režiminėje teritorijoje, eiti voros pabaigoje laikantis saugaus atstumo.

Režiminiame korpuse vienas pareigÅ«nas gali lydėti ne daugiau kaip 6 suimtuosius (nuteistuosius) ir ne daugiau kaip 1 nuteistÄ jį iki gyvos galvos, už korpuso ribų – lydi ne mažiau dviejų pareigÅ«nų. PareigÅ«nas, nuteistojo iki gyvos galvos iÅ¡leidimo iÅ¡ gyvenamosios kameros bei lydėjimo korpuso koridoriais ar režimininėje teritorijoje metu, privalo neÅ¡ioti savisaugai iÅ¡duotÄ liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių bei atlikti iÅ¡leidžiamam nuteistajam iki gyvos galvos asmens kratÄ â€œ.

Režiminėje teritorijoje du nuteistuosius iki gyvos galvos galimai vedė dviese. Lydėdamos nuteistuosius iki gyvos galvos, nedėvėjo liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių; -galimai netinkamai vykdė ApraÅ¡o 10 punkto nuostatas, „PareigÅ«nai, tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles privalo neÅ¡iotis su savimi ir laikyti jas joms skirtuose dėkluose“, t. y. neneÅ¡iojo Joms visų (ar dalies) tarnybai iÅ¡duotų specialiųjų priemonių; - galimai netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas: 5.10. p. kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų [...], operatyviai reaguoja į pastebėtus pažeidimus ir imasi reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoja suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imasi priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui“; 5.12. p. „užtikrina teisėtÄ prievartos panaudojimÄ [...]“; 5.14. p. „stebi nuteistųjų ir suimtųjų elgesį [...]; - galimai pažeidė Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas (nuteistojo iki gyvos galvos atvedimas į užimtumo patalpas, prieÅ¡ tai iÅ¡ jos neiÅ¡vedus ten buvusių nuteistųjų, nesiimant tinkamų priemonių konfliktinei situacijai suvaldyti):

„apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei“. Å iuo nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2020-12-26 SVS specialistė dinaminei priežiÅ«rai L. D. patvirtino faktÄ , jog specialiosios priemonės – lazdos, nors ir buvo jai iÅ¡duoda, neturėjo su savimi įvykio metu, kadangi nebuvo iÅ¡duotas pareigÅ«nei dėklas specialiosioms priemonėms neÅ¡ioti, nors pareigÅ«nė 2020-03-01 buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯staigos administracijai tokį dėklÄ jai iÅ¡duoti.

Tačiau pareigÅ«nė žinodama, kad neturi, kur laikyti specialiosios priemonės – lazdos, taip pat, kaip teigdama savo pasiaiÅ¡kinime, jÄ pasiėmus vis tiek neneÅ¡ios rankoje, nes bÅ«tų sudėtinga dirbti bet kuriuos kitus bÅ«tinus darbus, turėjo galimybę kreiptis į tÄ dienÄ už tarnybos organizavimÄ Ä¯staigoje atsakingÄ SVS vyriausiÄ jį specialistÄ , dėl laikino lazdai laikyti dėklo iÅ¡davimo, negavus jo atsisakyti priimti lazdÄ , kol nebus iÅ¡duotas dėklas lazdos laikymui, taip pat siekiant užtikrinti ApraÅ¡o nuostatas, savo bei kitų asmenų saugumÄ turėjo galimybę kreiptis į aukščiau minėtÄ vyriausiÄ jį specialistÄ dėl liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių iÅ¡davimo, o neiÅ¡davus jos atsisakyti vesti nuteistuosius iki gyvos galvos, kadangi taip bÅ«tų pažeistos ApraÅ¡o nuostatos. 2021-01-29 buvo gautas SVS vyriausiojo specialisto E. A. praneÅ¡imas reg.

Nr. 60-2661, kuris 2020-12-26 vykdė vyriausiojo specialisto funkcijas įstaigoje. PraneÅ¡ime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 26 d. jo tarnybos Å iaulių TI metu nei SVS specialistė L. D., nei SVS specialistė R. Å . nesikreipė ir neiÅ¡reiÅ¡kė jokių nusiskundimų dėl to, kad neturi kur laikyti lazdos ar dėl to, kad joms neiÅ¡duota liemenė apsauganti nuo dÅ«rių. Vertinant pareigÅ«nės elgesį, t. y. pasiimdama iÅ¡duodamas specialiÄ sias priemones, neiÅ¡sakė jokių nusiskundimų, kad neturi specialiosioms priemonėms susidėti skirto dėklo, taip pat lydėdama nuteistuosius iki gyvos galvos į užimtumo patalpas, specialiÄ jÄ priemonę – lazdÄ , savavaliÅ¡kai paliko rakinamame darbo kabinete, spintoje, nors Saugaus elgesio su suimtaisiais (nuteistaisiais) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å iaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. 1-40 (toliau – ApraÅ¡as) 10 punktas, numato, kad pareigÅ«nai privalo neÅ¡iotis visas specialiÄ sias priemones su savimi ir laikyti tam skirtuose dėkluose. Vadovaujantis protingumo principu ir siekiant apsaugoti save ir aplinkinius, ypatingai ruoÅ¡iantis lydėti nuteistÄ jį (-uosius) iki gyvos galvos, privaloma turėti visas iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, nagrinėjamo įvykio metu, racionaliau, specialiÄ ja priemonę – lazdÄ , kaip pavyzdys, neÅ¡tis rankoje, nei iÅ¡vis jos neturėti ar savavaliÅ¡kai palikti darbo kabinete.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 18 d. peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us akivaizdžiai matyti, kad specialistė L. D. turi su savimi specialiÄ jÄ priemonę – lazdÄ ir ji neÅ¡ama ne rankoje, o įdėta į tam skirtÄ dėklÄ - laikiklį. Nors iki Å¡iol, kaip specialistė teigė, jai nebuvo iÅ¡duotas joks specialus dėklas ir naujo praÅ¡ymo tokiam dėklui, specialistė taip pat nepateikė. Darytina iÅ¡vada, kad nepaisant to, kad dėklas jai nebuvo įstaigos iÅ¡duotas, ji, kaip ir kiti SVS specialistai dinaminei priežiÅ«rai, turi galimybę (dėklÄ , laikiklius, įmovas) neÅ¡iotis kartu su savimi iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, pagal įstaigos galimybes ir resursus, kad ir ne naujus, perleistus kitų pareigÅ«nų. 2020-12-26 SVS specialistė dinaminei priežiÅ«rai R.

Å . savo paaiÅ¡kinime teigia, kad visuomet visas jai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones neÅ¡iojasi su savimi, tačiau įtarime nurodomų aplinkybių dėl 2020-12-26 įvykių negali patvirtinti ar paneigti, kadangi nepamena, jog kažkurios iÅ¡ specialiųjų priemonių nagrinėjamo įvykio metu prie savęs neturėjo. Konstatuotina tai, jog peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us akivaizdžiai matyti, kad 2020-12-26 lydint nuteistuosius iki gyvos galvos į užimtumÄ , specialistė R. Å . neturėjo su savimi specialiosios priemonės – lazdos, kuri buvo iÅ¡duota pradėjus tarnybÄ , tuo pažeisdama ApraÅ¡o 10 punktÄ . 2020-12-26 SVS specialistės dinaminei priežiÅ«rai L.

D. ir R. Å . vykdydamos tarnybÄ ir organizuodamas užimtumÄ nuteistiesiems iki gyvos galvos, t. y. lydėdamos tiek nuteistuosius iki gyvos galvos S. R. ir A. D., o vėliau ir D. A. į treniruoklių salę nedėvėjo liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių, tÄ faktÄ patvirtindamos ir savo pasiaiÅ¡kinimuose. Pažymėtina tai, kad įstaigoje yra 4 liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių (1 – gyvenamajame SVS kabinete I-a aukÅ¡te, 1 – SVS pamainos specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje II-a aukÅ¡te, 1 – SVS specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje III-a aukÅ¡te, 1 – prie pasivaikščiojimo kiemų).

Abiejų specialisčių pasiaiÅ¡kinimuose teigiama, kad liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, nedėvėjo, nes tokių liemenių įstaigoje trÅ«kumas, taip pat liemenė nuo dÅ«rių tuo metu buvo reikalinga kitam SVS specialistui iÅ¡leidinėjančiam iÅ¡ kameros nuteistÄ jį (-uosius) iki gyvos galvos ir atliekančiam jiems kratÄ . 2020-12-26 SVS specialistas dinaminei priežiÅ«rai L. P. buvo paskirtas į postÄ â€žPareigÅ«nas iÅ¡vedančių suimtuosius (nuteistuosius) į pasivaikščiojimo grupės vyresnysis“, kuris patvirtino (2021-01-31 paaiÅ¡kinimas 60/09-2799), kad viena liemenė naudojama nuteistiesiems iki gyvos galvos vedžioti į pasivaikščiojimus ir kai ji nėra naudojama, ji laikoma prie pasivaikščiojimo patalpų (pažymėtina, kad L.

D. dalyvavo pasivaikščiojimų grupėje minėtÄ dienÄ , vykdė funkcijas laiptinėje ir turėjo galimybę susižinoti, kuomet liemenė apsauganti nuo dÅ«rių bus laisva ir organizuotis nuteistųjų iki gyvos galvos iÅ¡vedimÄ kai liemenė nenaudojama). Nagrinėjant dėstomÄ situacijÄ , darytina prielaida, kad nei viena, nei kita SVS specialistė dinaminei priežiÅ«rai net nedėjo pastangų pasiimti liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių iÅ¡ režiminio korpuso kitų aukÅ¡tų. Ir tai bÅ«tų priimtinas ir teisingas ir atitinkantis saugiÄ situacijÄ elgesys.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad specialistės, vykdydamos Pareigybės apraÅ¡yme 5.4. papunktyje numatytÄ funkcijÄ â€“ organizuodamos ir vykdydamos nuteistųjų iki gyvos galvos užimtumÄ , turi galimybę dėliotis ir planuotis savo darbo dienos užimtumÄ taip, kaip joms yra patogiau. Jokie teisės aktai nenumato, kad bÅ«tent vienÄ ar kitÄ valandÄ privalo nuteistasis iki gyvos galvos bÅ«ti iÅ¡vestas į užimtumÄ . PareigÅ«nės privalo įvertinti esamÄ situacijÄ , įžvelgti galimas (realias) grėsmes ir priimti vykdant tarnybÄ optimaliausiÄ sprendimÄ , dėliojantis dienos darbų eigÄ , t. y., jei režiminio korpuso II-a aukÅ¡te esanti liemenė nuo dÅ«rių reikalinga kitam pareigÅ«nui, planuojant lydėti nuteistÄ jį iki gyvos galvos, susiorganizuoti liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių iÅ¡ kito režiminio aukÅ¡to.

Taip pat pareigÅ«nai turi visas galimybes kontaktuoti vienas su kitu ryÅ¡io priemonėmis ir ieÅ¡koti optimaliausio varianto. Susidarius situacijai, kuomet vienu metu yra naudojamos visos įstaigoje esančios liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada jos bus atlaisvintos, kad bÅ«tų galima saugiai ir nepažeidžiant teisės aktų įvykdyti savo darbines funkcijas. Kaip ir minėta aukščiau, nebuvo kreiptasi į SVS vyriausiÄ jį specialistÄ , siekiant patikslinti galimybes gauti papildomas liemenes iÅ¡ gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų, SVS kabineto, taip pat nebuvo kreiptasi į pasivaikščiojimo grupės vyresnįjį L.

P. dėl galimybės panaudoti liemenę apsaugančiÄ nuo dÅ«rių, kuri naudojama nuteistųjų iki gyvos galvos lydėjimui į pasivaikščiojimus. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareigÅ«nės neatsakingai ir neapdairiai įvertinusios situacijÄ , neieÅ¡kodamos galimų variantų, lydint nuteistuosius iki gyvos galvos nedėvint liemenių, apsaugančių nuo dÅ«rių, pažeidė ApraÅ¡o 6 punktÄ , o pateiktuose pasiaiÅ¡kinimuose iÅ¡sakyti argumentai vertinami kaip lengvabÅ«diÅ¡ki ir niekaip neatitinkantys realios su saugumu ir stropiu pareigÅ«nų pareigų vykdymu susijusios situacijos. 2020-12-26 SVS specialistės dinaminei priežiÅ«rai L.

D. ir R. Å . savo pasiaiÅ¡kinimuose akcentuoja tai, kad atvedus nuteistÄ jį iki gyvos galvos D. A. prie sporto salės, jam buvo duoti konkretÅ«s reikalavimai, t. y. stovėti nuoÅ¡aly, laukti kol iÅ¡ sporto salės bus iÅ¡leisti kiti nuteistieji iki gyvos galvos. Tačiau analizuojant vaizdo įraÅ¡Ä , akivaizdžiai matosi, kad nuteistasis iki gyvos galvos netrukdomas įeina į sporto salę, neskubėdamas nusimauna sportinį Å¡varkÄ ir tik tada tarp jo ir nuteistojo iki gyvos galvos A. D. prasideda konfliktas, kurio metu akivaizdžiai matosi, kad abu nuteistieji kalbasi ir eigoje pradeda stumdytis.

Ä®tartina tai, kad pasak pareigÅ«nių, jei jau prieÅ¡ nuteistajam D. A. įeinant į sporto salę jis nevykdė pareigÅ«nės reikalavimų (R. Å .), stebint vaizdo įraÅ¡Ä , pareigÅ«nės tinkamų veiksmų ir nesiėmė, kad neįleisti nuteistojo iki gyvos galvos, linkusio užpuolimui D. A. į užimtumo patalpas. Akivaizdu, kad tokiu atveju, vykdant nustatytas funkcijas bÅ«tų normalu bandyti sutrukdyti įeiti nuteistajam į sporto salę, užstoti keliÄ ar mėginti tai padaryti, panaudoti asmens apsaugai skirtas dujas, taip pat pažymėtina, kad vaizdinis specialiosios priemonės vaizdavimas tokios kaip lazda, net ir laikymas jos prie savęs yra naudojama kaip psichinė prievarta ir gali suveikti kaip prevencinė priemonė reikalavimų įvykdymui (tačiau pareigÅ«nės jų su savimi neturėjo).

Tokių veiksmų nebÅ«ta. Prasidėjus konfliktui tarp nuteistųjų, abi pareigÅ«nės taip pat lieka už sporto salės durų ir jų teigimu, toks elgesys tinkamas. Kadangi abi pareigÅ«nės savo pasiaiÅ¡kinimuose nurodo, kad jos negalėjo rizikuoti savo saugumu, įvertinus 3 buvusių nuteistųjų fizinę persvarÄ , taip pat nepaisant turimų specialiųjų priemonių su savimi, jos nebuvo paruoÅ¡tos kaip jas tinkamai naudoti, kad bÅ«tų pasiektas reikalingas efektas, t. y. sutramdyti fizinę prievartÄ naudojantys nuteistieji iki gyvos galvos ir konfliktas taip bÅ«tų nutrauktas.

PareigÅ«nės akcentuoja tai, tik tarnybos pradžioje turėjusios mokymus dėl kovinių veiksmų ir antrankių naudojimo, visÄ kitÄ likusį laikotarpį – jokio reguliaraus kvalifikacijos tobulinimo dėl pasirengimo ir gebėjimo veikti situacijoms, susijusiomis su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas 20 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , kad pareigÅ«nas privalo nuolat tobulinti kvalifikacijÄ . Kiekvienais metais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymų centras pateikia Å iaulių TI, taip pat kitoms pataisos įstaigoms sÄ raÅ¡Ä mokymų, tobulinti ir gilinanti žinias tiek teorinėmis, tiek praktinėmis temomis, susijusiomis su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu, pareigÅ«nų veiksmais ypatingomis situacijomis.

Å ios temos pateikiamos pareigÅ«nams susipažinti ir pareiÅ¡kusieji norÄ juose dalyvauti yra siunčiami į mokymus. PareigÅ«nai savarankiÅ¡kai sprendžia, kurioje mokymų, tiek teorinių, tiek praktinių srityje jiems trÅ«ksta įgÅ«džių ir jiems sudaroma galimybė juos tobulinti. Pažymėtina, kad kiekviena Å¡ių pareigÅ«nių baigė įvadinius mokymų kursus, kuriuos baigus suteikiama teisė neÅ¡iotis ir naudotis specialiosiomis priemonėmis bei Å¡aunamuoju ginklu įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat 2020 m. pavasarį abi pareigÅ«nės laikė ir iÅ¡laikė teorinius testus, susijusius su psichinės ir fizinės prievartos panaudojimu.

Analizuojant įvykusį įvykį, atkreiptinas dėmesys į SVS specialisčių dinaminei priežiÅ«rai pateiktus pasiaiÅ¡kinimus, kad ant nuteistojo iki gyvos galvos D. A. kortelės nebuvo pažymėta rudos spalvos įstrižos juostos, kaip numato žymėjimÄ Ä¯trauktiems į linkusiems užpulti įskaitÄ . Tačiau pažymėtina tai, kad neskaitant to, kad SVS specialistų (dinaminei priežiÅ«rai) pareigybėse nustatyta žinoti tokius asmenis, informacija apie tame aukÅ¡te laikomus linkusius užpulti asmenis laikoma SVS specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kabinete, pareigÅ«nams prieinamoje vietoje, taip pat Å¡iÄ informacijÄ pareigÅ«nai visuomet gali patikslinti prieÅ¡ pradėdami tarnybÄ pagal budinčiojoje dalyje esančiÄ informacijÄ (Budinčiosios pamainos, dieninės pamainos pataisos pareigÅ«nų bei pataisos pareigÅ«nų, atliekančių dinaminės priežiÅ«ros funkcijas, tarnybos organizavimo žiniaraÅ¡tis).

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , atsižvelgiant į specialisčių pateiktus pasiaiÅ¡kinimus, pateiktus paaiÅ¡kinimus nuteistųjų iki gyvos galvos dalyvavusių įvykyje, darytina prielaida, kad SVS specialistės dinaminei priežiÅ«rai, prasidėjus konfliktui sporto salėje tarp nuteistųjų nesiėmė jokių realių veiksmų bent bandyti užkardyti susistumdymo ar kivirčo nutraukimo, t. y. – nestabdė ramiai įeinančio (jų teigimu kategoriÅ¡kų reikalavimų nevykdančio (kÄ paneigia vaizdo įraÅ¡ai) D.

A., net neįėjo į sporto salės vidų, nepanaudojo nei vienos specialiosios priemonės (dujos), skirtos asmens apsaugai (purÅ¡kiančios čiurkÅ¡le) galėjo bÅ«ti panaudotos Å¡ioje situacijoje prieÅ¡ uždarant duris minėtų nuteistųjų atžvilgiu iki atvykstant pagalbai. Akivaizdu, kad konfliktas ir fizinis kontaktas (stumdymasis, fizinės jėgos panaudojimas vieno nuteistojo iki gyvos galvos prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį) buvo nutrauktas dėka kitų SVS pareigÅ«nų, greitai sureagavusių į pagalbos Å¡aukimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistųjų iki gyvos galvos bausmė – tai iÅ¡skirtinė kategorija. Tai asmenys, nuteisti už itin sunkius ir smurtinius nusikaltimus. 2020 m. sausio 29 d. Å iaulių TI pabėgo nuteistasis iki gyvos galvos, ko pasekoje buvo pakoreguotas ApraÅ¡as, numatant efektyvesnes apsaugos priemones, taip mažai tikėtina, kad L. D. ir R. Å . galėjo nežinoti apie šį rezonansinį įvykį ir toks atsainus požiÅ«ris į bÅ«tent Å¡ios kategorijos asmenis (vienam iÅ¡ jų esant įraÅ¡ytam į linkusiųjų užpulti įskaitÄ ) bei lengvabÅ«diÅ¡kumas sukėlė tiesioginę grėsmę galimam dar vienam rezonansiniam įvykiui, su galimomis neigiamomis sunkiomis pasekmėmis ir tik dėka greit sureagavusių pareigÅ«nų buvo užkardytas galimas įstaigos veiklos dezorganizavimas bei galimas nusikaltimas sužalojant kitÄ asmenį – t. y.

A. D. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, tarnybiniu nusižengimu yra laikomas valstybės pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tarnybinio tyrimo metu surinktÄ dokumentinę medžiagÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, manoma, kad gauta pakankamai duomenų, kad Å iaulių TI SVS specialistės dinaminei priežiÅ«rai L. D. ir R. Å . netinkamai vykdė: ApraÅ¡o 6 punkto nuostatas, t. y.

„lydint suimtuosius (nuteistuosius) korpuso koridoriais ar režiminėje teritorijoje, eiti voros pabaigoje laikantis saugaus atstumo. Režiminiame korpuse vienas pareigÅ«nas gali lydėti ne daugiau kaip 6 suimtuosius (nuteistuosius) ir ne daugiau kaip 1 nuteistÄ jį iki gyvos galvos, už korpuso ribų – lydi ne mažiau dviejų pareigÅ«nų. PareigÅ«nas, nuteistojo iki gyvos galvos iÅ¡leidimo iÅ¡ gyvenamosios kameros bei lydėjimo korpuso koridoriais ar režimininėje teritorijoje metu, privalo neÅ¡ioti savisaugai iÅ¡duotÄ liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių bei atlikti iÅ¡leidžiamam nuteistajam iki gyvos galvos asmens kratÄ â€œ.

Lydėdamos nuteistuosius iki gyvos galvos, nedėvėjo liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių; -ApraÅ¡o 10 punkto nuostatas, „PareigÅ«nai, tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles privalo neÅ¡iotis su savimi ir laikyti jas joms skirtuose dėkluose“, t. y. neneÅ¡iojo visų (ar dalies) tarnybai iÅ¡duotų specialiųjų priemonių, esant konfliktinei situacijai lazdos bÅ«tų panaudotos ar bent suveikusios kaip psichinės prievartos priemonės; -Pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas: 5.10. p. kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų [...], operatyviai reaguoja į pastebėtus pažeidimus ir imasi reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoja suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imasi priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui“; 5.12. p. „užtikrina teisėtÄ prievartos panaudojimÄ [...]“; 5.14. p. „stebi nuteistųjų ir suimtųjų elgesį [...]; operatyviai nesureagavo į pastebėtus pažeidimus, nesiėmė tinkamų priemonių režimo reikalavimų užtikrinimui, konfliktinių situacijų likvidavimui, iÅ¡skyrus kolegų iÅ¡kvietimÄ , tai įrodo vaizdo įraÅ¡ai ir paneigia tarnybiniuose praneÅ¡imuose pateiktÄ informacijÄ apie veiksmus kurių buvo imtasi;

Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas: apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei“, t. y. atvedė nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ) į užimtumo patalpas, prieÅ¡ tai iÅ¡ jos neiÅ¡vedus ten buvusių nuteistųjų, neužkardė nuteistojo iki gyvos galvos D. A. nekliudomo įėjimo į užimtumo patalpas, bei iki kolegų atvykimo nesiėmė tinkamų priemonių konfliktinei situacijai suvaldyti, reikalavimai, psichinė, fizinė prievarta, dujų, skirtų asmens apsaugai, panaudojimas (iÅ¡skyrus kolegų iÅ¡kvietimÄ ).

Kaip jau buvo minėta, tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji, subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2635/2012).

Å iuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektais laikytinos specialistės R. Å . ir L. D., esančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos pataisos pareigÅ«nės, o objektais – ApraÅ¡o 6 ir 10 punktai, Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10, 5.12, 5.14 papunkčiai ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis. Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pusė pasireiÅ¡kė neteisėtais specialisčių R. Å . ir L. D. elgesiu, kai jos, 2020 m. gruodžio 26 d. 10.30 val., vykdant specialisto dinaminei priežiÅ«rai pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, vesdamos į užimtumo patalpas nuteistuosius iki gyvos galvos ir nesilaikydamos ApraÅ¡o bei Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo nuostatų, neveikdamos taip, kaip to reikalauja Pareigybės apraÅ¡yme numatytos tarnybinės funkcijos, pažeidė ne tik minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas, bet ir darbdavio (Å¡iuo atveju įstaigos) subjektyviÄ jÄ teisę (tam tikrus interesus).

IÅ¡samiai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdžius ir neginčytinus įrodymus, patvirtinančius kaltÄ ir neteisėtÄ specialisčių R. Å . ir L. D. veikimÄ , laikytina, kad Å¡ių pareigÅ«nių subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – tyčiniais veiksmais padaryta teisei prieÅ¡inga veika (veikė sÄ moningai ir tyčia), kai jos pažeisdamos ApraÅ¡o 6 ir 10 punktus, Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10., 5.12., 5.14. papunkčius ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir tokiu bÅ«du siekdamos „sutaupyti laiko“ ir „jaustis patogiai“ neneÅ¡iodamos spec. priemonių ir apsauginės liemenės, neiÅ¡vedė prieÅ¡ tai buvusių užimtumo patalpose nuteistųjų iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ prieÅ¡ įleidžiant į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ), neneÅ¡iojo visų iÅ¡duotų specialiųjų priemonių, liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, kas galėjo suveikti kaip prevencinė priemonė bÅ«simiems pažeidimams, Jos suprato Å¡ios veikos prieÅ¡ingumÄ teisės aktams, reglamentuojantiems jų tarnybÄ (atsižvelgiant į jų statusÄ â€“ pareigÅ«nių, iÅ¡silavinimÄ , nemenkÄ darbo staÅ¾Ä Å iaulių TI, jos tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), taip pat Jos suprato savo veikos žalingumÄ (įstaigai keliamų vienų iÅ¡ pagrindinių reikalavimų – kontroliuoti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų, operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus ir imtis reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoti suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imtis priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui, apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei), numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius (suimtųjų (nuteistųjų) daromų pažeidimų ar nusikaltimų neužkardymas ir pan.), nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytÄ tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad iÅ¡ Å¡io apibrėžimo matyti, jog prieÅ¡inga valstybės tarnybos interesams (prieÅ¡inga teisei) veika gali bÅ«ti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (žr. pvz., 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1149/2014).

Å iuo atveju specialisčių R. Å . ir L. D. prieÅ¡inga teisei veika padaryta pasyviais veiksmais, siekdamos „sutaupyti laiko“ neiÅ¡vedė prieÅ¡ tai buvusių užimtumo patalpose nuteistųjų iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ prieÅ¡ įleidžiant į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ), neneÅ¡iojo visų iÅ¡duotų specialiųjų priemonių, liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių, kas galėjo suveikti kaip prevencinė priemonė bÅ«simiems pažeidimams, įvykus konfliktui nesiėmė tinkamų priemonių jo užkardymui, neatliko savo tiesioginių pareigų, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių trukdžiusių veikti teisės aktų nustatyta tvarka (iÅ¡vesti prieÅ¡ tai buvusius užimtumo patalpose nuteistuosius iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ ir tik po to atvesti į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos; nuteistojo iki gyvos galvos iÅ¡leidimo iÅ¡ gyvenamosios kameros bei lydėjimo korpuso koridoriais ar režimininėje teritorijoje metu, neÅ¡ioti savisaugai iÅ¡duotÄ liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių; specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles neÅ¡iotis su savimi ir laikyti jas joms skirtuose dėkluose; kontroliuoti, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų, operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus ir imtis reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoti suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imtis priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui, apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei).

Preziumuojama, kad specialistės R. Å . ir L. D. žino teisės aktų, reglamentuojančių jų tarnybÄ ir joms pavestų funkcijų įgyvendinimÄ bei reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju tokios pareigÅ«nė apskritai negalėtų užimti pataisos pareigÅ«nės specialistės pareigų. Tačiau kaip matyti iÅ¡ jų 2021-01-25 pateiktų paaiÅ¡kinimų Nr. 20-173 ir 20-174, visi jų pateikti argumentai (kuriais pastarosios bando pateisinti savo neteisėtus veiksmus) yra subjektyvÅ«s, klaidinantys ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir visiÅ¡kai nevertinantys galimų Å¡io incidento pasekmių vieÅ¡ajam interesui – pačių pareigÅ«nių ir visuomenės saugumui, t. y., pareigÅ«nės galimai dar ne iki galo suvokia savo padarytų pažeidimų pasekmes.

Jeigu specialistės R. Å . ir L. D. bÅ«tų tinkamai vykdžiusios joms pavestas funkcijas (iÅ¡vedusios prieÅ¡ tai buvusius užimtumo patalpose nuteistuosius iki gyvos galvos atgal į gyvenamÄ jÄ kamerÄ ir tik po to atvedusios į jas kitÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos (įraÅ¡ytÄ Ä¯ linkusiųjų užpulti įskaitÄ ), neÅ¡iojusios visas joms iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, dėvėjusias liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių (kas galėjo suveikti kaip prevencinė priemonė bÅ«simiems pažeidimams), bÅ«tų pavykę užkardyti konfliktÄ tarp nuteistųjų iki gyvos galvos bei iÅ¡vengti galimų sunkių pasekmių, kurios galėjo kilti dėl tokio neatsakingo poelgio, dar kartÄ pamenant 2020 m. sausio 29 d.

įvykius, kai iÅ¡ Å iaulių TI buvo pabėgęs nuteistasis iki gyvos galvos. Be to, suimtieji (nuteistieji) pajutę, kad yra nekontroliuojami ir pareigÅ«nai nesilaiko saugumo reikalavimų ir atsainiai žiÅ«ri į režimo pažeidimų bei konfliktinių situacijų užkardymÄ , stengiasi tuo pasinaudoti, darydami drausmės pažeidimus ar net nusikaltimus. Taigi, tarp specialisčių R. Å . ir L. D. neteisėto veikimo (pareigų nevykdymo, pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo ir apraÅ¡o nuostatų nesilaikymo,) bei kilusių pasekmių (konfliktas tarp nuteistųjų iki gyvos galvos, kurio metu buvo naudojamas fizinis smurtas, kilo pavojus Å¡ių asmenų sveikatai ir (ar gyvybei) buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad 2021-01-26 buvo gautas nuteistojo iki gyvos galvos D. A. paaiÅ¡kinimas, reg. Nr. 94-22, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. dinaminės priežiÅ«ros pareigÅ«nės apie 10.30 val. atvedė nuteistÄ jį prie sporto salės, atidarė duris ir įleido į salę, kurioje jau buvo du nuteistieji iki gyvos galvos. Nuteistasis teigia, kad jokio reikalavimo ar nurodymo neiti į vidų iÅ¡ pareigÅ«nių nebuvo. Taip pat nurodė, kad konflikto su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos nebuvo reikalaujama nutraukti ir jo nuomone, nebuvo imtasi jokių kitų veiksmų, kad konfliktas bÅ«tų sustabdytas iki kol atbėgo pareigÅ«nai. 2021-01-26 buvo gautas protokolas dėl nuteistojo iki gyvos galvos S. R. atsisakymo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, reg.

Nr. 94-23, tačiau žodžiu nuteistasis nurodė, kad jokių reikalavimų nei nuteistajam D. A., nei sporto salėje buvusiems nuteistiesiems pareigÅ«nės nereiÅ¡kė, taip pat S. R. žodžiu pareiÅ¡kė „na kÄ jos dvi moterys galėjo padaryti“. 2021-01-26 buvo gautas protokolas dėl nuteistojo iki gyvos galvos A. D. atsisakymo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, reg. Nr. 94-24, tačiau žodžiu nuteistasis nurodė, kad tiksliai nepamena ar buvo pareigÅ«nių atvedusių juos ir kitÄ nuteistÄ jį reiÅ¡kiami reikalavimai prieÅ¡ konfliktÄ ir konflikto sporto salėje metu konflikte dalyvavusiems nuteistiesiems, lyg ir girdėjo žodį „sustok“, bet tiksliai negali pasakyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimÄ dėl tarnybinės atsakomybės taikymo buvo vertinama konkreti situacija ir surinkti duomenys, taip pat atsižvelgta į tai, kad pareigÅ«nė L. D. bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 2005-01-31, tarnybos laikotarpiu 6 kartus skatinta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, pareigÅ«nė R. Å . bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 2017-06-23, tarnybos laikotarpiu 1 kartÄ skatinta, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad pataisos pareigÅ«nui keliami aukÅ¡tesni nei įprastai atsakingumo, atidumo, atsargumo reikalavimai.

Pataisos pareigÅ«nas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialiÄ sias žinias kokybiÅ¡kai taikyti iÅ¡kilus pavojui žmonių sveikatai ar net gyvybei. PareigÅ«no prižiÅ«rimas kalintysis asmuo žmogus turi jaustis saugus, todėl sprendžiant pataisos pareigÅ«nių kaltės klausimÄ jų veiksmai vertintini ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, atsakovo nuomone, tarnybinis nusižengimas – papeikimas pareiÅ¡kėjoms skirtas pagrįstai, laikantis visų tarnybiniam nusižengimui tirti procedÅ«ros reikalavimų, atliekant jį iÅ¡samiai, vertinant visas veikai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgiant į objektÄ , subjektÄ , objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę.

Pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 2-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Š.” ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.” (toliau – ir Įsakymai) panaikinimo. Įsakymai priimti vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo” pakeitimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 27, 28 punktais ir atsižvelgiant į 2021 m. vasario 4 d. iÅ¡vadÄ Nr. 20-283 (toliau – ir IÅ¡vada). IÅ¡vadoje pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjos pažeidė Saugaus elgesio su suimtaisiais (nuteistaisiais) tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 6 ir 10 punktus, Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10, 5.12, 5.14 papunkčius ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.

Visų pirmiausia, sprendžiant, ar Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Ä®sakymais pareiÅ¡kėjoms nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti ar buvo laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių. ApraÅ¡o 6 punkte numatoma, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigÅ«nÄ Ä¯ pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informavimo priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ (iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Jeigu informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ gauna pareigÅ«no tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo Å¡ios informacijos gavimo raÅ¡tu perduoti jÄ vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisijÄ . 2021 m. sausio 7 d. gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D.

G. tarnybinis pranešimas Nr. LV-82, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis tyrimas dėl galimai netinkamo pareiškėjų pareigų atlikimo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1-4 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti“ sudaryta komisija, kurios sudėtis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-8 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1-4 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti” pakeitimo“ pakeista ir papildyta.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad nebuvo pažeistas ApraÅ¡o 6 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas ir pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ tvarka. ApraÅ¡o 21 punkte nurodoma, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatytÄ atvejį, suraÅ¡o PraneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo) (toliau – praneÅ¡imas), kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ ir jo teises ir įteikia jam praneÅ¡imo kopijÄ .

PraneÅ¡imai dėl tarnybinio nusižengimo buvo parengti 2021 m. sausio 18 d., t. y. nepažeidus 20 dienų termino. ApraÅ¡o 23 punkte numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimÄ gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada parengta 2021 m. vasario 4 d., t. y. per ApraÅ¡o 23 punkte numatytÄ terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo atliktas laikantis Taisyklėse numatytų terminų. IÅ¡vadoje nurodoma, kad lydėdamos nuteistuosius iki gyvos galvos, pareiÅ¡kėjos nedėvėjo liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių, todėl pažeidė Tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ , numatantį, kad lydint suimtuosius (nuteistuosius) korpuso koridoriais ar režiminėje teritorijoje, eiti voros pabaigoje laikantis saugaus atstumo. Režiminiame korpuse vienas pareigÅ«nas gali lydėti ne daugiau kaip 6 suimtuosius (nuteistuosius) ir ne daugiau kaip 1 nuteistÄ jį iki gyvos galvos, už korpuso ribų – lydi ne mažiau dviejų pareigÅ«nų.

PareigÅ«nas, nuteistojo iki gyvos galvos iÅ¡leidimo iÅ¡ gyvenamosios kameros bei lydėjimo korpuso koridoriais ar režimininėje teritorijoje metu, privalo neÅ¡ioti savisaugai iÅ¡duotÄ liemenę, apsaugančiÄ nuo dÅ«rių bei atlikti iÅ¡leidžiamam nuteistajam iki gyvos galvos asmens kratÄ â€, taip pat ApraÅ¡o 10 punkto nuostatas, numatančias, kad „PareigÅ«nai, tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones ir radijo ryÅ¡io stoteles privalo neÅ¡iotis su savimi ir laikyti jas joms skirtuose dėkluose“, t. y. neneÅ¡iojo Joms visų (ar dalies) tarnybai iÅ¡duotų specialiųjų priemonių.

PareiÅ¡kėjų skunde akcentuojama, kad to padaryti objektyviai nebuvo įmanoma, nes pareigÅ«nai, dinaminės priežiÅ«ros specialistai, nurodytomis liemenėmis, diržais su dėklais iÅ¡duotoms specialiosioms priemonėms susidėti nėra tinkamai aprÅ«pinti. 2020 m. kovo 6 d. Å iaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-75 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 28 raÅ¡te Nr. (1.39E)7R-1337 „Dėl pataisos pareigÅ«nų saugumo priemonių ir nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sÄ lygų” nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 28 d. raÅ¡te Nr.(1.39E)7R-1337 „Dėl pataisos pareigÅ«nų saugumo priemonių ir nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sÄ lygų“ nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo planas (toliau - TrÅ«kumų Å¡alinimo planas), kurio 2 punktu buvo iÅ¡skirtas trÅ«kumas:

„Stacionariuose postuose, kuriuose ypatingai didelis nuteistųjų judėjimas, pareigÅ«nai nepakankamai aprÅ«pinti savisaugos priemonėmis“. Atsižvelgiant į tai buvo numatyta priemonė pastarajam trÅ«kumui Å¡alinti: „IÅ¡duoti nuo dÅ«rių apsaugančias liemenes pareigÅ«nams, vykdantiems tarnybÄ priežiÅ«ros postuose, kuriuose laikomi nuteistieji iki gyvos galvos“. Ä®gyvendinant minėtÄ TrÅ«kumų Å¡alinimo plane numatytÄ priemonę, buvo iÅ¡duota po vienÄ nuo dÅ«rių apsaugančiÄ liemenę kiekvienam režiminio korpuso aukÅ¡tui.

IÅ¡vadoje yra detalizuojama: „įstaigoje yra 4 liemenės apsaugančios nuo dÅ«rių (1 - gyvenamajame SVS kabinete I-a aukÅ¡te, 1 - SVS pamainos specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje Il-a aukÅ¡te, 1 - SVS specialisto (atsakingo už korpusÄ ) kambaryje IlI-a aukÅ¡te, 1 - prie pasivaikščiojimo kiemelių)”. Taipogi pareiÅ¡kėja L. D. 2020 m. kovo 1 d. raÅ¡tu Nr. 20-1017 (b. l.

47) kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai dirÅ¾Ä su dėklais iÅ¡duotoms specialiosioms priemonėms susidėti. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. P. 2021 m. sausio 31 d. paaiÅ¡kinime Nr. 60/09-2799 (b. l.

67) nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 26 d. viena liemenė, skirta apsaugai nuo dÅ«rių buvo skirta pasivaikščiojimų grupės pareigÅ«nams, naudojama vedžioti nuteistuosius iki gyvos galvos; tuo metu, kai Å¡i liemenė, nebuvo naudojama, tai yra nevedami pasivaikščioti nuteistieji iki gyvos galvos, ji bÅ«davo laikoma pakabinti Å¡alia pasivaikščiojimo patalpų. IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje egzistavo objektyviai sudėtinga situacija tinkamai laikytis ApraÅ¡o 6 ir 10 punktuose numatytų reikalavimų, susijusių su liemenių ir specialiųjų priemonių tinkamu neÅ¡iojimu / naudojimu, tarnybinio patikrinimo IÅ¡vadoje nebuvo visapusiÅ¡kai įvertintos faktinės aplinkybės ir objektyviai egzistavusios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjų valios pastangų ir galimai trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjos objektyviai galėjo laikytis pareigos dėvėti liemenes apsaugančias nuo dÅ«rių ir neÅ¡iotis visas tarnybai iÅ¡duotas specialiÄ sias priemones, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos pažeidė ApraÅ¡o 6 ir 10 punktų dalis, numatančias bÅ«tent Å¡ias pareigas.

Kita vertus pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , buvo negalima situacija, kuomet neiÅ¡vedus iÅ¡ treniruoklių salės dviejų nuteistųjų iki gyvos galvos, dviejų pareigÅ«nių buvo atvedamas dar vienas nuteistasis iki gyvos galvos į tÄ pačiÄ treniruoklių salę, t. y. sudaroma situacija, kuomet dviejų pareigÅ«nių priežiÅ«roje buvo trys asmenys nuteisti iki gyvos galvos. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos galimai netinkamai atlikto atliko Pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas: 5.10. punktÄ - kontroliuoja, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ar draudimų [...], operatyviai reaguoja į pastebėtus pažeidimus ir imasi reikiamų priemonių suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų užtikrinimui, analizuoja suimtųjų (nuteistųjų) tarpusavio santykius ir imasi priemonių konfliktinių situacijų likvidavimui“; 5.12. p. „užtikrina teisėtÄ prievartos panaudojimÄ [...]“; 5.14. p. „stebi nuteistųjų ir suimtųjų elgesį [...].

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 10 val. 30 min. į treniruoklių salę, kurioje vis dar buvo nuteistieji iki gyvos galvos A. D. ir S. R., buvo atvestas ir nuteistasis iki gyvos galvos D. A.. Taip pat vaizdo įraše matoma, kad atsidarius treniruoklių salės durims nuteistasis iki gyvos galvos D. A. įėjo į treniruoklių salę. Sutiktina su atsakovo pateiktu vaizdo įrašo vertinimu, jog nuteistasis iki gyvos galvos D. A. įėjo į treniruoklių salę nevaržomas.

Nuteistajam įėjus į salę, pasidėjus daiktus, viena iš pareiškėjų nusisuka, iš jos veiksmų negalima daryti išvados, kad nuteistajam iki gyvos galvos buvo duodami nurodymai išeiti iš salės ir palaukti, kol išeis kiti du nuteistieji iki gyvos galvos, jog buvo prieštaraujama nuteistojo iki gyvos galvos D. A. įėjimui į treniruoklių salę. Iš pareiškėjų elgesio modelio matyti, kad iki muštynių pradžios, pareiškėjų veiksmai nebuvo aktyvūs, operatyvūs, nukreipti į nuteistojo iki gyvos galvos D.

A. elgesio / jo buvimo vietos pakeitimÄ . PareiÅ¡kėjos ėmėsi aktyvių veiksmų (kitų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo) tik prasidėjus muÅ¡tynėms. Sutiktina su pareiÅ¡kėjų pozicija, jog turėjo bÅ«ti įvertinta ir tai, jog dvi moterys pareigÅ«nės buvo vienos su trimis asmenimis, nuteistais iki gyvos galvos. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, konstatuotina, kad trijų asmenų, nuteistų iki gyvos galvos lydėjimas (suvedimas į vienÄ treniruoklių salę) esant tik dviem pareigÅ«nėms pažeidė Tvarkos apraÅ¡o 6 punkto nuostatas, imperatyviai nurodančias lydimų nuteistųjų ir lydinčių pareigÅ«nų skaičių.

Kartu dėl aukščiau minėtų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pažeidė pareigybės apraÅ¡ymo 5.10 punktÄ , nes operatyviai nesureagavo į pastebėtus pažeidimus, nesiėmė tinkamų priemonių režimo reikalavimų užtikrinimui, konfliktinių situacijų likvidavimui. Sutiktina su pareiÅ¡kėjų pozicija, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriuje susiklosčiusios situacijos, pareiÅ¡kėjos negalėjo tinkamai laikytis reikalavimų dėl liemenių dėvėjimo, specialiųjų priemonių neÅ¡iojimo, bet bÅ«tent ir dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjos turėjo pareigÄ nesukurti situacijos, kurioje jos dėl turimų specialiųjų priemonių / įgÅ«džių stokos negalėtų tinkamai “užtikrinti teisėto prievartos panaudojimo” (pareigybės apraÅ¡ymo 5.12 punktas) ir „apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei“ (Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog ir pareiÅ¡kėjų atstovės teismui pateiktų Saugaus elgesio taisyklių (aktas, dar negaliojęs ginčui aktualiu laikotarpiu) 22 punkte nurodoma, kad nuteistieji, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos ar priklausantys didelės rizikos grupei (linkę užpulti, pabėgti, agresyviai besielgiantys ir pan.) lydimi po vienÄ , juos lydi ne mažiau kaip du pataisos pareigÅ«nai. Taigi ir administracinės bylos nagrinėjimo metu galiojančios naujos taisyklės akcentuoja bÅ«tinybę vienu metu lydėti iki gyvos galvos nuteistÄ asmenį dviem pareigÅ«nams, todėl negalimas situacijos sukÅ«rimas kuomet vienu metu dviejų pareigÅ«nų yra prižiÅ«rimi trys iki gyvos galvos nuteisti asmenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga apsaugoti asmenis nuo jiems gresiančio pavojaus sveikatai ir (ar) gyvybei neatsiejamai susijusi tiek su pareigÅ«nų saugumu, tiek ir su nuteistų asmenų saugių kalinimo sÄ lygų užtikrinimu. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

PareiÅ¡kėjoms tarnybinė nuobauda paskirta ir už pareigybės apraÅ¡ymo 5.14 punkte numatyto reikalavimo „stebi suimtųjų ir nuteistųjų elgesį” nesilaikymÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 55-6 (b. l.

84) D. A. įraÅ¡ytas į linkusių užpulti įskaitÄ . Nors pareiÅ¡kėjos akcentuoja, kad ant nuteistojo iki gyvos galvos D. A. kortelės nebuvo pažymėtos rudos spalvos įstrižos juostos, kaip buvo numatyta 2020 m. liepos 31 d. įsakyme, teismo posėdyje atsakovo atstovai papildomai paaiÅ¡kino, kad rytinio instruktažo metu vardijama linkusių užpulti sÄ raÅ¡as, sÄ raÅ¡ai yra kabinami, pareigÅ«nai privalo iÅ¡mokti mintinai. Darytina iÅ¡vada, kad stebėjimo veikla apima ir susipažinimÄ su nuteistųjų / suimtųjų statusu, jų įraÅ¡ymu į linkusių užpulti sÄ raÅ¡us, kadangi tokio pobÅ«džio informacija yra tiesiogiai susijusi su nuteistųjų elgesiu, jiems taikomomis priemonėmis.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjoms už ApraÅ¡ymo 5.14 punkto pažeidimÄ pagrįstai paskirtos nuobaudos. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 5.10, 5.12, 5.14 ir Pataisos pareigÅ«nų veiklos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Tvarkos apraÅ¡o 6 punkto dalį, numatančiÄ , kad „režiminiame korpuse vienas pareigÅ«nas gali lydėti ne daugiau kaip vienÄ nuteistÄ jį iki gyvos galvos, už korpuso ribų – lydi ne mažiau dviejų pareigÅ«nų.” Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012, nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, jog valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) yra padaręs tarnybinį nusižengimÄ , tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies skyrimo privalomosios sÄ lygos, teismas privalo spręsti klausimÄ dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo Å¡velnesne.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11?319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520?1838/2012).

AnalogiÅ¡kos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (suÅ¡velninimo). Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į teismo iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos nepažeidė ApraÅ¡o 6 punkto (dalyje dėl nuteistųjų lydėjimo iki gyvos galvos nedėvint liemenių apsaugančių nuo dÅ«rių) ir 10 punkto ir tai, kad galiojančių nuobaudų neturi, Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R.

Å .” pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) pakeistina Å¡velnesne tarnybine nuobauda – pastaba ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.” pareiÅ¡kėjai paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) pakeistina Å¡velnesne tarnybine nuobauda – pastaba. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos Å¡alių motyvų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų L. D. ir R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Å .” pareiÅ¡kėjai R. Å . paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ (papeikimÄ ) pakeisti Å¡velnesne tarnybine nuobauda – pastaba.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.” pareiÅ¡kėjai L. D. paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ (papeikimÄ ) pakeisti Å¡velnesne tarnybine nuobauda – pastaba. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Stankevičius